Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis atsakė šalies vadovui Gitanui Nausėdai, palyginusiam konservatoriaus ir Prezidentūros vidaus politikos grupės vadovo Povilo Mačiulio bendravimą su „Šeimų maršo“ renginiuose dalyvavusiu kontroversiškai vertinamu Antanu Kandrotu-Celofanu.
M. Maldeikis įsitikinęs, kad tai yra visiškai skirtingos situacijos, kadangi jis pats tiesiog siekė pademonstruoti, kad nebijo politikams grasinančių asmenų, o Prezidentūra savo veiksmais legitimizavo A. Kandroto elgesį.
Šalies vadovas savo patarėjo P. Mačiulio pokalbį su A. Kandrotu palygino su M. Maldeikio atveju, kai portalui „Delfi“ duotame interviu buvo paklaustas, ar, jo nuomone, Prezidentūra savo veiksmais ir palaikymu „Šeimų maršui“ nesuteikė impulso ir antradienį prie Seimo vykusiam protestui, galiausiai peraugusiam į riaušes.
„Mano patarėjas išėjo kalbėtis su šitais žmonėmis ir pirmiausiai pasakė, kad šių žmonių nuomonę mes girdime, kad tarp tų žmonių vėl buvo provokatorių, kaip jie ten vadinami, Plastikais ar kažkaip kitaip, vėlgi nuo šito mes negalime niekaip apsisaugoti. Kažkas paslaugiai tai nufotografavo ir pateikė tai, kaip „dangus griūna“. Aš tada užduodu klausimą štai šitai pusei, kuri išreiškia tokio pobūdžio kritiką: o kodėl jie neatkreipia dėmesio, kad Seimo narys pavarde Maldeikis su tuo pačiu Celofanu kalbėjosi turbūt gerą pusę valandos palapinėje apie partnerystę ir kitus socialinius klausimus“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi pats TS-LKD frakcijai priklausantis parlamentaras tokią šalies vadovo mintį vadina absurdu, kadangi jis pats su birželio mėnesį vykusio „Šeimų maršo“ trijų dienų protesto dalyviais siekė bendrauti, norėdamas parodyti, kad politikai jų tiesiog nebijo.
„Visiškas absurdas, visiškai skirtingos situacijos, kodėl Maldeikis kalbėjo su Celofanu. Maldeikis nelegetimizavo Celofano, kaip tai darė prezidentas. Maldeikis parodė, kad niekas čia, Seime, nebijo Celofono ir jo draugų, kurie grasino atvažiuoti į namus, kad vaikams į dantis bus įstatyti reikalavimai, bus pasigauti vaikai, artimieji“, – Eltai kalbėjo M. Maldeikis.
M. Maldeikis: Celofanas prieš tai grasino atvažiuoti į mano namus
Konservatorius pasakoja, kad tuomet vykusiame renginyje jis su „Šeimų maršo“ aktyvistais bendravo, kadangi jam pačiam prieš tai buvo grasinama.
„Mane labai nustebino prezidento pareiškimas, dėl to, kad jo patarėjo ir mano išėjimas buvo du skirtingi dalykai. Jis išėjo pasitinkant būtent tą žmogų, jis su juo kalbėjo. Mano atvejis buvo kitoks. Tas žmogus, kuris prisistato Celofano pravarde, man prieš tai yra grasinęs atvažiuoti į namus. Dėl to aš jam pasiūliau susitikti prie Seimo, jeigu jis man turi išsakyti kažkokią poziciją“, – pasakojo M. Maldeikis.
Politikas kartu priduria, kad jam nuėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje tuomet vyko mitingas, jis tiesiog sutiko A. Kandrotą ir nusprendė su juo pasikalbėti, kadangi jau anksčiau buvo sakęs, jog gali jį sutikti ir išklausyti tai, ką šis asmuo nori pasakyti. Todėl TS-LKD frakcijos narys pabrėžia, kad jo susitikimo tikslas buvo ne išreikšti palaikymą, o parodyti, jog jis tiesiog sutinka išklausyti mitinguotojus.
„Mūsų susitikimas buvo tam tikra pozicija, parodymas, kad aš sutinku išgirsti, ką jie man turi pasakyti kaip politikui. Ne kaip Tėvynės sąjungos nariui, o kaip politikui, kuriam yra grasinama už savo politinę poziciją“, – aiškino konservatorius.
Tvirtina, kad prezidentas savo veiksmais legitimavo A. Kandroto elgesį
Parlamentaras įsitikinęs, kad to paties mitingo metu šalies vadovo vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis su protestuojančiais asmenimis išėjo pabendrauti visiškai kitu tikslu.
„Tuo tarpu prezidento patarėjas, kurio ėjimas aiškiai buvo suderintas su prezidentu, turėjo visai kitokias implikacijas. Mes žinome, kad prieš tai prezidentas jau buvo kreipęsis į „Šeimų maršą” savo vaizdo įrašu, ir tai yra visai kitokia politinė konotacija, visai kitokia politinė aplinka.
Jo veiksmai legitimizuoja tai, ką daro kai kurie personažai, nuo kurių netgi tas pats „Šeimų maršas“ atsiriboja“, – įsitikinęs M. Maldeikis.
Politikas neabejoja, kad G. Nausėda savo veiksmais iš esmės pateisino, parėmė A. Kandroto elgesį.
„Prezidentas savo veiksmais tiek „Šeimų maršo„ vaizdo įrašu, tiek susitikimu su Celofanu legitimizavo jį. Prezidentui nebuvo grasinama, kad atvažiuos pas prezidento vaikus ir jiems į dantis bus įkišti vieni ar kiti reikalavimai. Tai yra du skirtingi dalykai“, – mano konservatorius.
Su mitinguojančiais M. Maldeikis bendravo ir antradienį vykusiame proteste
Parlamentarui su protestuojančia minia teko pabendrauti ir antradienį vykusiame mitinge prie Seimo, kuris galiausiai peraugo į riaušes. M. Maldeikis tikino, kad šiuo atveju jis tiesiog pasikalbėjo su keliais žmonėmis, eidamas į parlamento rūmus ir iš jų.
„Šiuo atveju aš tiesiog ėjau pro šalį į savo darbo vietą ir aš buvau užkalbintas, atsakiau, pabandžiau pakalbėti su vienu ar kitu žmogumi, kurie norėjo su manimi pakalbėti“, – pasakojo TS-LKD frakcijos narys, kartu pažymėdamas, kad mitinge buvo tiek norinčių su juo nusifotografuoti, tiek jam grasinusių. Protestuotojai po Seimo posėdžio užblokavo išėjimus, užsipuolė seimo narius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Vienas žmogus norėjo su manimi pasidaryti selfį, kiti turėjo kitą nuomonę. Aš tiesiog pabendravau su jais. Kažkoks rėkė, kad ateini čia, gausi į galvą. Tegul. Čia jų pozicija. Aš jų nebijau, atėjau į darbą, pabalsavau, išėjau iš darbo ir ėjau toliau“, – teigė jis.
Visgi konservatorius tuo pačiu akcentavo, kad eiti bendrauti su žmonėmis šiame proteste jis nematė prasmės.
„Aš netikiu tokiais renginiais, kuriuose kalba Paleckis, astros ir visokie kitokie. Tai nėra renginiai į kuriuos aš eičiau susitikti su žmonėmis, nes aš netikiu, kad tai forma, kuria tie žmonės nori kalbėtis. Jie nenori kalbėtis“, – sakė parlamentaras.
Konservatorius: jeigu nesugebate prisiimti atsakomybės, jūs neverti organizuoti mitingų
Šalies vadovas laikosi pozicijos, kad antradienį vykusį renginį reikėtų aiškiai atskirti į taikiąją protesto dalį ir riaušes, kurios vyko jau pasibaigus renginio organizatoriams išduoto leidimo laikui. M. Maldeikis tokią Prezidentūros nuomonę laiko mitingo organizatorių pasiaiškinimų, siekiant išvengti atsakomybės, dalimi.
„Šią prezidento poziciją priimu bendrame chore, kurį aš girdžiu iš tos pusės, kad yra kažkokios provokacijos, čia ne mes, mes nežinome, kas mėtė, galbūt čia policija mėtė, čia provokacija. Aš tai vertinu kaip politinės lyderystės neturėjimą ir nemokėjimą būti politikais. Tiek prezidento atžvilgiu, tiek visų tų, kurie ten susirinko. Pradedant nuo organizatorių, kalbėjusiųjų. Jie labai drąsūs kalbėti apie politikus, bet kai patiems reikia atsakyti už savo ir savo bendražygių veiksmus, to nesugeba padaryti ir pradeda kaltinti kažkokius sąmokslininkus, kad policininkai tai darė. Tai tiesiog nemokėjimas priimti atsakomybės“, – įsitikinęs konservatorius.
Parlamentaras pabrėžė, kad politinį protestą organizuojantys asmenys privalo prisiimti visą atsakomybę už pasekmes, kurias toks mitingas sukelia.
„Jūs organizavote renginį – jūs už jį ir atsakote. Atsakote už tuos žmones, kurie ten susirinko, prisiėmėte tam tikrus laiko apribojimus, iki 17 valandos. Jeigu jūs norite būti politikoje, jūs turite būti įgalūs atsakyti už savo veiksmus ir savo bendražygių, kuriuos jūs kviečiate, veiksmus. Jeigu jūs to negalite padaryti, tai nedarykite mitingų, nes jūs to neverti“, – tvirtino M. Maldeikis.
ELTA primena, kad birželio 15 d. į mitingą prie Seimo atėjo pasikalbėti M. Maldeikis, tačiau renginio dalyvių jis buvo nušvilptas ir iškeiktas. Labiausiai renginio dalyviai pasipiktino, kai jis su protesto akcijos organizatoriumi Raimondu Grinevičiumi bandė diskutuoti apie Stambulo konvenciją.
„Jeigu mes imame Stambulo konvenciją, jos nėra ratifikavusios tik kelios Europos Sąjungos šalys. Atsisakė, kiek žinau, Turkija…“, – protestuotojams savo argumentus bandė dėstyti M. Maldeikis.
Protestuotojai po Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vis tik politiko argumentų renginio dalyviai nesiklausė. Pasipiktinę protestuotojai M. Maldeikiui šaukė „Eik lauk“ ir išplūdo keiksmažodžiais.
Tuo tarpu, „Šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus tuomet pasitikęs P. Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
Šalies vadovo patarėjas tą kartą akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo. P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus pasitikęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą.
Tikrai yra daug temų Lietuvoje, kur nuomonės gali išsiskirti ir jos išsiskiria. Mes turime būti kuo labiau vieningi net ir girdėdami kitokias pozicijas, būti viena tauta, būti viena Lietuva“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
Vis tik prezidento patarėjas akcentavo, kad šiuo metu yra labai daug nerimo ženklų dėl to, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė tik ketvirtadienį įregistravo Referendumo įstatymą.
„Jūs turbūt žinote, kad tik šiandien Vyriausybė registravo referendumo įstatymą. Vadinasi, jeigu Seimas nespės priimti šio įstatymo iki liepos mėnesio, jūs, aš ir kiti Lietuvos piliečiai praranda savo pilietinę teisę į referendumą“, – akcentavo P. Mačiulis.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tai sukėlė protestuotojų pasipiktinimą, susirinkusieji šaukė „Gėda“.
„Pasigirsta daug nuomonių iš politikų, valdžios atstovų apie tai, kad klausti piliečių nuomonės nereikia. Klausti nuomonės reikia ar referendumu, ar apklausomis, ar kitais įmanomais būdais bendraujant su Lietuvos piliečiais tą būtina daryti. Negalime bijoti vieni kitų nuomonių, net jeigu jos išsiskiria“, – akcentavo P. Mačiulis.
Šalies vadovo patarėjas akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo.
„Todėl perduodu nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento Gitano Nausėdos, kuris negali šiandien čia ateiti iki jūsų, nes šiuo metu dalyvauja paruošiamajame Europos Vadovų Tarybos pasitarime, kuris vyksta nuotoliniu būdu“, – sakė jis.
P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio komentarai Prezidendūroje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininku Gabrieliu Landsbergiu.
Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika. G. Landsbergis taip pat prezidentui susitikimo metu perdavė TS–LKD rinkiminę programą.
„Norisi pasidžiaugti, TS–LKD tiki gerovės valstybės idėja. Net pirminėje rinkiminės programos stadijoje, partija ieško konkrečių veiksmų, kurie padėtų siekti socialinės atskirties mažinimo. Taip pat ieško, kokios kryptys padėtų stiprinti švietimą valstybėje bei kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę piliečiams. Taip pat buvo kalbama apie konkrečius rodiklius, priemones, kaip būtų galima to siekti valstybėje, kalbant ir apie kitą Seimo kadenciją“, – sakė P. Mačiulis.
P. Mačiulis pabrėžė, kas su G. Landsbergiu prezidentas kalbėjo ir apie artėjančią pavasario sesiją.
„Prezidentui nėra svarbu, ar tai opozicinė partija, ar partija valdančiojoje daugumoje. Prezidentas tikisi, kad artimiausias pusmetis Seime nebus vertinamas per rinkimų prizmę, o vyks konkretus darbas. Todėl buvo kalbama apie įstatymines iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant viešųjų pirkimų tobulinimui“, – sakė P. Mačiulis.
G. Landsbergis po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad prezidentui perdavė rinkiminės programos matmenis.
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien turėjau galimybę įteikti prezidentui, pirmajam valstybėje, mūsų programos matmenis, kurią rengiame“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis teigė, kad dar neaišku, kas ves partijos sąrašą rinkimuose.
Paklaustas, ar gali būti, jog I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis atsakė trumpai „gali“.
G. Landsbergis apie „valstiečius“: keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas
Konservatorių lyderis taip pat teigia, kad jau galima matyti atsakingų partijų branduolį, kuris po Seimo rinkimų galėtų būti ir bendroje koalicijoje.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš šiandien matau galimybę, dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant koaliciją. Mes nežinome, kokiomis proporcijomis bus Seime, mes nežinome kokios partijos bus Seime. Spėlionės dar per daug sudėtingos. Bet aš matau, kad atsakingos, valstybiškos partijos gali tokį branduolį kurti. Tas branduolys gali užtikrinti būsimos koalicijos ašį“, – sakė jis.
Paklaustas, kokios konkrečiai partijos galėtų būti kartu su TS–LKD koalicijoje, G. Landsbergis teigė, kad atsakingos.
„Atsakingumas man yra priešprieša populizmui. Atsakingos partijos? Tos, kurios kelia valstybei svarbiausius tikslus. Nekelia nerealistiškų tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai. Nevengia atsakomybės ir nėra ketverių metų partijos, kurios būna sutvertos tik trumpam rinkiminiam laikotarpiui. Staigiai užsidega, užgesta ir atsakomybės nebelieka“, – sakė jis.
Anot jo, jis mato „valstiečių“ partijoje atsakingų žmonių, bet kol kas pati partija su valstybiškumu prasilenkia.
„Apie „valstiečius“ aš esu kalbėjęs anksčiau, kad jie turi galimybę tapti valstybiška partija. Jie turi žmonių, kurie yra valstybiškai mąstantys, bet pasirinkimas yra jų. Keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, – teigia G. Landsbergis.
Prezidentui pristatė partijos programą dėl švietimo
Apie siekį pasirašyti susitarimą dėl švietimo G. Landsbergis kalbėjo skeptiškai, nors ir pripažino, kad daugeliu klausimų visos politinės jėgos turi bendrų vardiklių. Pasak jo, yra tik keletas dalykų, dėl kurių partijos nesutaria.
„Dėl mokyklų tinklo, dėl pedagogų rengimo, dėl kelių kitų panašių klausimų. O dėl likusių dalykų partijos sutaria. Aš manau, kad 80 procentų švietimo klausimų partijos sutaria. Mes daugiau ar mažiau suprantame, kad švietimas turi mažinti socialinę atskirtį, suprantame, kad vaikai, kad ir kur jie gyvena, turi gauti tokios pačios kokybės paslaugas (…) Klausimai yra kokiomis priemonėmis tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Mano pagrindinis klausimas, ar, artėjant rinkimams, mes galime turėti susitarimą, kuris keltų klausimą iš esmės, ar tai bus tiesiog deklaracijos“, – sakė politikas, pabrėždamas, kad kol kas nemato dokumento, kuriame tai atsispindėtų.
G. Landsbergis teigė, kad jo vedama partija pasisako ne už mokyklų tinklo optimizavimą jas uždarant, bet, priešingai, – siekia sukurti valstybinių gimnazijų tinklą.
„Mes kalbame apie tai, kad reikia atidaryti valstybinių gimnazijų tinklą… Tokią idėją Lietuva turėjo nepriklausomybės pradžioje (…) Gimnazijų, kurios taptų švietimo magnetais (…) Tai sujungtų tuos, kurie sako, kad reikia optimizuoti ir tuos, kurie sako palikti – mes siūlome išeitį ir tai yra mūsų partijos programoje“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad šias idėjas perdavė ir prezidentui.
ELTA primena, kad prezidentas jau susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis įsitikinęs, kad kartelės mažinimas ne tik fragmentuoja Seimą, tačiau ir sukuria vadinamuosius auksinius balsus. Pasak šalies vadovo patarėjo, partijos turėtų rūpintis ne asmenine nauda paremtu rinkimų kartelės mažinimu, o aktyviai politikos valdyme nedalyvaujančių žmonių pritraukimu.
„Sumažinimas kartelės iki 3 procentų akivaizdu, kad fragmentuoja patį Seimą ir sukuria tuos kabutėse vadinamus auksinius balsus. Nereikia tikrai ieškoti istorijos praeityje ar užsienio pavyzdžiuose. Dabartinė situacija su susisiekimo ministru tikrai yra tokia situacija, kai koalicijos mažasis partneris, kuris, galima sakyti, yra tame „auksinių balsų“ vaidmenyje, užima tokią poziciją ir kažkuria prasme netgi politiškai šantažuoja tiek valdančiąją daugumą, tiek patį premjerą. Akivaizdu, kad tai veda į politinę destrukciją“, – DelfiTV pirmadienį sakė P. Mačiulis.
Pasak P. Mačiulio, partijos turėtų rūpintis ne rinkimų kartelės mažinimu, o aktyviai politikos valdyme nedalyvaujančių žmonių pritraukimu.
„Norėtųsi, kad politinės partijos rūpintųsi ne vadinamųjų vartų praplatinimu, o tuo, kaip patraukti rinkėjus ir tuos žmones, kurie nedalyvauja balsuodami, nedalyvauja aktyviai valstybės valdyme. Kaip patraukti juos idėjomis, pasiūlymais, vertybėmis. Bet akivaizdu, kad tos tikrosios politinės konkurencijos nevyksta, ir visi galvoja tik kaip žūtbūt, mažinant slenksčius, patekti į Seimą ir toliau“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak P. Mačiulio, po politikų teiginiais, kad kovojama yra už didesnę demokratiją, iš tiesų slepiasi daug asmeninių interesų.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Prezidento teigimu, ši valdančiųjų iniciatyva tiesiog dar labiau trikdytų Seimo darbą. Šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.
Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, už tai turi balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas Seimo narių mandatų gali gauti tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
