Ketvirtojo Apokalipsės raitelio laukiant

Kaip atsimename, Rusijos naujienų agentūros „Regnum“ tekstas apie metropoliteno statybą mūsų sostinėje buvo pavadintas „Vilniuje ketinama statyti metro kaip slėptuvę nuo bombų“. Antraštės nepavadinsi nei teisinga, nei išradinga – jau prieš dešimt metų rašyta: „Kinijoje metro statomas kaip slėptuvė nuo bombų“. Energingai ilginamas Pekino metropolitenas, planuota, iki 2020-ųjų turėtų pralenkti ilgiausiu pasaulyje laikomą London Under ground (daugiau kaip 400 km). Terminas dar nesukako, o Šanchajus (588 km) ir Pekinas (554 km) jau gerokai lenkia Londoną.

Publicistas Leonas Jurša, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pekino metro Kinijos valdovo Mao Dzedungo nurodymu 7 dešimtmetyje Pekine po žeme buvo pastatytas didžiulis vyriausybinis bunkeris – šiame požeminiame mieste tunelių ilgis siekė 30 kilometrų. Kaip rašyta, ten buvo parduotuvės, mokyklos ir netgi…ledo čiuožykla. Naujojo tūkstantmečio pradžioje kinai griebėsi įgyvendinti milžinišką (netgi Kinijos mastais) bunkerių statybos programą, skirtą, oficialiai, apsaugai nuo žemės drebėjimų. Sunku patikėti, tačiau sakoma, jog po žeme esama vietos 40% sostinės gyventojų (Pekine gyvena daugiau kaip 11 mln. žmonių). Slaptų tunelių tinklas jungia šachtas, kur pastatytos branduolinės raketos (Rusijos, Vietnamo, Indijos ir Taivano kryptimis).

Kinų žiniasklaidos pranešimais, tuneliai išrausti kelių šimtų metrų gylyje ir driekiasi daugiau kaip 5 tūkstančius kilometrų (todėl šis titaniškomis pastangomis sukurtas tinklas ir vadinamas „Didžiąja požemine kinų siena“). Visa tai – slapti dalykai, tačiau Kinijos vadovybė, įtariama, sąmoningai leidžia kai ką paskleisti per žiniasklaidą: tegul priešininkai žino Kinijos galią ir nesusigundo smogti pirmi! Šaltojo karo metais šis atgrasymo būdas buvo vadinamas neišvengiamu abipusiu susinaikinimu. Todėl ir dabar ne viską, kuo valstybės giriasi, reikėtų imti už gryną pinigą. Juo labiau – nesuskaičiuojamas sąmokslo teorijas. 

1995 metais netoli Denverio (Kolorado valstija, JAV) pradėjo veikti vienas didžiausių pasaulyje oro uostų. Nuo to laiko DIA yra statinys, bene dažniausiai minimas sąmokslo teorijose. Jau vien tai, kad jam pastatyti išleista neregėtai dideli pinigai ($ 4,8 mlrd. 1994 metų kainomis!), prikišamai rodo buvus padaryta gerokai daugiau negu regima paviršiuje. Ir negi jo prireikė tik todėl, kad Denverio gyventojai pasiskundė miesto ribose esančio senojo oro uosto keliamu triukšmu? Nors statyta lygumoje, tačiau perkilnota neįsivaizduojama gausybė grunto – 110 mlrd. kub. metrų (1/3 to kiekio, kuris iškastas vedant Panamos kanalą!). DIA požemiai užima 8 aukštus, bendras tunelių ilgis sudaro apie 30 kilometrų; ten važinėja sunkvežimiai ir traukinukai.

Manoma, kilus karui ar įvykus didelei stichinei nelaimei, JAV prezidentas ir ministrai persikeltų į požeminę slėptuvę po kalnu Mount Weather, Virginijos valstijoje, esančią 60 mylių atstumu nuo Vašingtono. Pagal projektą „Vyriausybės tęstinumas“ įvairiose JAV vietose išdėstyta apie šimtą požeminių vadaviečių. Neatmetama, kad Denveris – irgi ta vieta. Sako, čia metro atšaka po ilgiausiu lėktuvų pakilimo-nusileidimo taku veda į netoli esantį JAV cheminių ginklų arsenalą.

Dar ne viskas. 120 mylių (!) požeminis tunelis siekia JAV atsarginius branduolinių pajėgų valdymo centrus (North American Aerospace Defense Command, Cheyenne Mountain Operations Center). Įtarieji taip pat atkreipė dėmesį, jog 2005 metais JAV centrinė žvalgybos valdyba (CIA) perkėlė vidaus operacijų skyriaus pagrindinę buveinę iš Lenglio (Virginijos valstijoje) į Denverį. Savo ruožtu Federalinis tyrimų biuras čia atkėlė savo kovos su terorizmu pajėgas…

Kadaise žinomas TV laidų vedėjas Džesis Ventura(Jesse Ventura) aiškinosi, kaip JAV rengiamasi Majų kalendoriuje išpranašautai pasaulio pabaigai 2012 metais. Jo pašnekovas, bunkerių statytojas, nepanoro pasakyti, kaip vadinasi didžiausias Valstijose bunkeris, tačiau atskleidė jį esant Vidurio Vakaruose ir nurodė dydį – 100 000 kv. metrų. Ir pridūrė: didelio bunkerio rausimo darbų neįmanoma nuslėpti neužmaskavus jų kitomis statybomis paviršiuje, pavyzdžiui, stadiono, aerodromo. Visa pasakyta daugelis suprato kaip užuominą, jog didžiausias bunkeris yra būtent po Denverio tarptautiniu oro uostu. Ventura padarė išvadą: tenykštis milžiniškas požeminis kompleksas yra skirtas pasislėpti nuo pranašaujamos katastrofos JAV elitui. Ten nereikia bijoti nė didžiausio tvano, nes DIA yra 1600 m virš jūros lygio plytinčioje vietovėje.

DIA rūmuose sienas puošia paslaptingos freskos, o lauke visų akis patraukia grėsminga piestu pasistojusio mėlyno žirgo žaižaruojančiomis akimis skulptūra. Ją sąmokslų narstytojai pakrikštijo Palšuoju Apokalipsės žirgu – pagal Jono apreiškimą ir tikina, jog Šėtono, arba Mirties žirgas simbolizuoja po branduolinės ar kitokios globalinės katastrofos planetoje stosiant Naująją tvarką. Pasaulį valdys žmonijos elito – auksinio milijardo atstovai. Pastarieji (pasaulio vyriausybė) ir išsigelbės DIA požemiuose… Kaip sakoma, norite – tikėkite, norite – netikėkite. DIA statybos pabaigą liudijančioje atminimo lentoje puikuojasi skriestuvas ir kampainis su raide G (God) – masonų simbolis. Įmūrytoje kapsulėje savo valandos laukia pranešimas ainiams, tačiau ta valanda išmuš tik 2094-aisiais…

Naujasis Edenas

Teigiama, jog Putino nurodymu milijardierius Romanas Abramovičius 2008 metais užsakė vokiečių kompanijai «Herrenkneeht AG» pagaminti didžiausią pasaulyje tunelių kasimo agregatą (prakasos skersmuo – 19 m). Per mėnesį ši mašina gali įveikti  250-300 metrų. Jos kaina – €100 milijonų. Tačiau gali būti, kad gudrus verteiva pats užuodė pelningą verslą. Į žemę lenda ne tik branduolinių valstybių vyriausybės, bet ir šiaip asmenys, galintys sau leisti tokią prabangą. 

Požeminio metro linijos – ne tik patogi ir saugi transporto priemonė?

Anot amerikiečių žurnalo „The New Yorker“, daugelis turtingų žmonių JAV neabejoja, jog dabartinėmis sąlygomis civilizacijos žlugimas neišvengiamas ir rengiasi kovai dėl išlikimo. Paprasčiausia sėsti į asmeninį lėktuvą ir nuskristi, tarkime, į Naująją Zelandiją, kur laukia seniai nupirkti apartamentai.

Tačiau galima pasislėpti ir toli nevažiuojant. Pavyzdžiui, vienas amerikiečių verslininkas per 4 metus buvusioje branduolinių raketų šachtoje-saugykloje įtaisė 15 aukštų statinį, kainavusį jam 20 mln. dolerių. Jame yra 12 prabangių apartamentų, kur 75 žmonės  gali išgyventi pasaulio pabaigą; maisto ir kuro atsargų turėtų užtekti 5 metams. Visus apartamentus, išskyrus tą, kurį statytojas pasiliko savo šeimai, jau nupirko.

Vienas naujų projektų – „Trident Lakes“. Prie Dalaso planuojama pastatyti tikrą požeminį miestą su visomis civilizacijos gėrybėmis ir apsaugotą nuo visų grėsmių. Jame bus 400 apartamentų (kaina – nuo $4 milijonų). Apie 1 600 gyventojų sudarys apsaugotą bendruomenę (beje, bus ir visų gyventojų DNR saugykla).

Pats Abramovičius dar 2007 metais už $100 milijonų nusipirko povandenį laivą. Neaišku, ar konkrečiai 2012-ųjų katastrofai rengėsi, ar nežinia kada galinčiam kilti branduoliniam karui. 65 m ilgio „P (kiti – Krasnodaro kraštas palei Juodąją jūrą ir pamaskvė) hoenix 1000“ panyra į 350 m gylį ir panirus galima išgyventi visą mėnesį. Milijardieriui širdį skauda ne tik dėl savo artimųjų. Spėjama, jo nupirktųjų jachtų ir povandeninių laivų flotilės tikrieji savininkai yra Rusijos pirmieji asmenys ir Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariai…

Gali būti, Abramovičius bus nusižiūrėjęs ir vietelę Altajaus kalnuose. Rašyta, jog ten dar gerokai prieš 2012 metus pradėtas statyti „Naujasis Edenas“. Projektas vykdomas toliau. Šį rojaus kampelį sudaro rezidencijos, bunkeriai, sandėliai, vietinės elektrinės ir kita, ko reikia kelioms dešimtims tūkstančių svarbių asmenų ir jų tarnų. Gali būti Altajus, kaip pranašauta, jau tapo dar vienu šalies valdymo centru (kiti – Krasnodaro kraštas palei Juodąją jūrą ir pamaskvė), kur laikinai ar pastoviai gyvena Rusijos politinis ir verslo elitas. 

Prieštaringais kūriniais pagarsėjusio meksikiečių kilmės skulptoriaus Luiso Džimenezo (Luis Jimenez) skulptūra Denverio tarptautiniame oro uoste.

Beje, į kalnus kraustosi ir… bankininkai. Šio pasaulio turtuoliai naudojasi ne tik Šveicarijos bankais, kurie dabar įpareigoti teikti žinias apie savo indėlininkus. Kaip rašo „Bloomberg“, ten suklestėjo privačių seifų operatorių verslas, nes šiems operatoriams neprivalu atsiskaitinėti dėl klientų. Konkrečiau – tai nuo pašalinių akių itin slepiamos privačios saugyklos po žeme visoje Šveicarijos Alpių kalnuose, įrengtos paprastai buvusiose kariniuose bunkeriuose.

Pavyzdžiui, didžiausios aukso atsargos saugomos kalno granitiniame šlaite esančiame tunelių labirinte. Ginkluota sargyba, neįsidėmėtinos lauko durys, o už jų – dar dvejos ir galiausiai – 3,5 tonos sveriantis plieninis portalas. Ne per toliausiai – orlaivių nusileidimo aikštelė, tad žmogus, kurio akies rainelę atpažins detektorius, savo lobius gali išvysti ilgai negaišuodamas. Šis auksas išliks bet kokiu atveju…

Prieštaringais kūriniais pagarsėjusio meksikiečių kilmės skulptoriaus Luiso Džimenezo (Luis Jimenez) skulptūra Denverio tarptautiniame oro uoste. 2008 metais skulptūrą užbaigė menininko sūnūs, nes pats autorius žuvo… prispaustas savo kūrinio.

2017.02.12; 05:05

Kodėl Vilnius neišsivers be metro

Rašoma apie naują Kinų sieną – tunelių ir bunkerių labirintą po žeme. Rusija tiesiog pamišo dėl slėptuvių. Atrodo, visas pasaulis temato vieną išsigelbėjimą: pasislėpti užsirausus po žeme… Vilniuje siūloma lįsti po žeme tam, kad būtų patogiau gyventi paviršiuje.

Rygiečiai prisiminė nepastatytą metro

Atėjo laikas pagalvoti apie metropoliteno statybą Rygoje – tokia tema neseniai prabilta per Latvijos televiziją. LNT rytinėje laidoje „900 sekundžių“ Rygos technikos universiteto doktorantą Viesturą Veckalnį parodė po to, kai DELFI paskelbė jo svarstymus apie neįgyvendinto sovietinių laikų projekto atgaivinimą kitoje ekonominėje ir politinėje sistemoje

Vilniaus metro linijos po tiltu per Nerį maketas. Slaptai.lt nuotr.

Rygoje nuvažiuoti iš vieno miesto galo į kitą viešuoju transportu užtrunka pusantros valandos, tad, išeina, daug rygiečių kelionei į darbą ir atgal sugaišta 3 valandas. Jaunas mokslininkas nutraukė ilgą tylą, apgaubusią šį reikalą po atmintinų Atgimimo dienų, ir pakvietė naujomis akimis pažvelgti į viešojo transporto ateitį Latvijos sostinėje.

Jeigu anais laikais viskas būtų ėję kaip iš pradžių buvo sumanyta (pradedant tuo, kad iki 1978 metų turėjo būti parengtas projekto techninis-ekonominis pagrindimas), pirmoji metro linija su 8 stotimis būtų pradėjusi veikti Rygoje 1990 metais. Bet Maskvos projektuotojai ilgai laužė galvas, kaip įveikus vandeninguosius Rygos gruntus, nesusidorojo su užduotimi ir perdavė brėžinius Leningrado specialistams, įstengusiems suprojektuoti čionykštį metropoliteną, galima sakyti, pelkėse.

Tik 1988 metais latvių spauda ėmė rašyti, esą metropoliteno techninis projektas yra baigtas rengti ir jo įgyvendinimui SSRS žinybos numačiusios skirti daugiau kaip 200 mln. sovietinių rublių, didžiulius pinigus (pinigai buvo visų, bet skirstė kapitalinius įdėjimus Maskva). Parengiamuosius darbus turėjo nudirbti patys latviai iki 1990-ųjų, o tada Minsko metro statytojai (Baltarusijos sostinėje metropolitenas pradėjo veikti 1984 metais) būtų ėmęsi tunelių kasimo; pirmąją Rygos metropoliteno liniją manyta atidaryti apie 2000-uosius, o įkūnyti visą projektą – iki 2020 metų.

Iki to laiko Sovietų Sąjungoje metro turėjo didmiesčiai Maskva, Leningradas, Kijevas, Charkovas, sąjunginių respublikų sostinės Tbilisis, Baku, Taškentas, Jerevanas, Minskas; 1985-1987 metais prie jų prisidėjo dideli Rusijos miestai Gorkis (Nižnij Novgorodas), Novosibirskas, Kuibyševas (Samara), turintys daugiau kaip po 1 mln. gyventojų. (Kalbėta, į metro gali pretenduoti tik milijoniniai miestai, bet specialistai žiūrėjo, kad žmonėms nereikėtų į darbą važiuoti ilgiau nei 40 minučių ir kt.). 8-ojo dešimtmečio viduryje Rygoje nebuvo nė 800 tūkst. gyventojų, tačiau didelių pramonės įmonių turintis miestas su Jūrmalos kurortu pašonėje smarkiai plėtėsi, kaip tada buvo sakoma – augo, ir generaliniame miesto plėtros plane šią transporto rūšį numatė išaugai (tikėtasi 950 tūkst. gyventojų 2000 metais). Laikraščiai liaupsino būsimą metropoliteną, panirsiantį po Dauguva, ir tramvajuose kratęsi rygiečiai tam pritarė.

Metropoliteno projektą energingai palaikė 1985-1990 metais Rygos miesto vykdomojo komiteto pirmininku (dabar sakytume, meru) buvęs inžinierius Alfredas Rubiksas (paskesniais metais – Latvijos komunistų partijos vadovas, buvo apkaltintas kėsinimusi įvykdyti valstybės perversmą ir iškalėjo 6 metus, 2009-2014 metais – Europos parlamento narys). Jo galva, projektą sužlugdė komunistų valdžią užsimoję nuversti Liaudies fronto veikėjai.  Girdi, rygiečiai plūdo į mitingus su šūkiu „Metro – ne!“ patikėję, kad metropoliteno statyba sudarkys istorinį centrą, pritrauks į miestą dar daugiau svetimtaučių ir kad iš viso projektas yra netinkamas; eilės laukė kiti miestui reikalingi objektai – nacionalinė biblioteka, koncertų rūmai, tiltas, valymo stotis. Gali būti, tuo metu ne tik Rubiksas, bet ir daugelis nė neįtarė SSRS esant kiaurai prasiskolinusią ir teisūs tie, kurie sako, jog šis ir kiti projektai tebuvo tuščias garsas. Kad ir kaip buvo, SSRS žlugimas viską palaidojo. Tiesa, liko Latvijos architektų sukurti metropoliteno stočių eskizai, jų internetinės kopijos tebeliudija iš tikrųjų buvus didelius užmojus.

Pavyzdys Rygai… Vilniaus metropolitenas

Rygos metropoliteno projekto gaivintojas Viesturas Veckalnis spėjo pagyventi Lisabonoje, kur metro veikia jau nuo 1959-ųjų, o trys naujos stotys buvo pastatytos 2012 metais. Todėl ir asmeninė patirtis jam leidžia girti metropoliteną: sumažina transporto spūstis miestų viešojoje erdvėje, neteršia aplinkos ir svarbiausia – nuveža greitai ir patogiai. Anot jauno mokslininko, Rygoje metro linijas derėtų tiesti miesto centre, kurio nesiekia šiaip tirštas geležinkelio tinklas, ir per Dauguvą į gyvenamuosius rajonus kairiajame upės krante. Kaip ir buvo planuojama anais laikais, metro papildytų greitojo geležinkelio tinklą. Žmogus paliktų savo automobilį miesto prieigose ir toliau važiuotų geležinkelio ir metro traukiniais. Keliauti viešuoju transportu pigiau nei asmeniniu automobiliu, o metropolitenu, kaip rodo Helsinkio ir Stokholmo pavyzdžiai, pigiausia. 

Rygoje, rašo autorius, nebūtinas šešių vagonų sąstatas, užtektų trijų dalių 30-50 metrų ilgio, 70-90 km/val. greičiu riedančio traukinuko, panašaus į greitąjį žemų grindų tramvajų. Kitaip tai vadinama lengvuoju metro, toks transportas veikia daug kur Europoje (Lione, Milane, Turine), tinkamiausias pavyzdys – Kopenhaga. Jį turi ir daug mažesni nei Rygos miestai, pavyzdžiui, Rene miestelis Prancūzijoje (211 000 gyventojų), Lozanos miestas Šveicarijoje (136 000 gyventojų). Dabar niekam nekyla abejonių, tikina Veckalnis, jog miesto sąlygomis tinkamiausias yra požeminis transportas. Antai metro smarkiai plečiamas Helsinkyje, toje pačioje Kopenhagoje. Statyti metro planuojama Dubline, – rašo latvis, – ir Vilniuje. 

Būsimojo Vilniaus metro linijos – iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.

Vilnių rygietis pamini dar kartą – kai pripažįsta metro statybą esant brangiai kainuojantį malonumą (…bet pradėjus naudotis tampa pigiu transportu, ką rodo Helsinkio ir Stokholmo miestų patirtis). Štai kiek reikia 1 km metropoliteno nutiesti Europos miestuose, kur tai daroma: Milane – 124 mln. eurų, Miunchene – 148 mln., Amsterdame – 326 milijonai. Kadangi Rygoje yra sudėtingesnės geologinės sąlygos, be to, neturima patirties šioje srityje, 1 km nutiesti kainuotų maždaug 200 mln. eurų. Dabar per metus nutiesiama 1,5-2 km metropoliteno linijos. Taigi Rygai ir visai Latvijai – labai brangu. Ar galima paimti kreditą? Kiek galėtų skirti vyriausybė? Naudingiausia būtų viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas – toks variantas svarstomas Vilniuje.

Sovietiniais laikais ir Vilnius neketino atsilikti nuo Rygos. Greitojo bėginio transporto svarbą europiečiai užčiuopė ne šiandien ir ne vakar, o jau prieš keturias dešimtis metų. 1975 metais Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Vileikis (vadovavo miestui 1974-1990 metais) parašė į pagrindinį Lietuvos laikraštį, „Tiesą“, straipsnį apie Italijoje įvykusioje konferencijoje, kurioje jis dalyvavo, svarstytas viešojo transporto perspektyvas. Atnaujinti esančius geležinkelius ir tiesti bėgius po žeme – štai išsigelbėjimas nuo miestus užtvindžiusių individualių automobilių. Šią galimybę turėtų detaliai išnagrinėti mūsų projektuotojai. Manyta, iki naujojo tūkstantmečio pradžios Vilniuje gyvens 700 tūkst. žmonių. 1978-aisiais užsibrėžta parengti Vilniaus miesto modelį 50-čia metų į priekį, kuriame turi būti ir greitojo izoliuoto transporto sistema (labiausiai tikėtina – metropolitenas).

Vilniuje sovietiniais laikais nepažengta tiek toli, kaip Rygoje. Mūsų sostinė su Maskvos žinybų palaiminimu pasirinko vadinamąjį greitąjį tramvajų (LRT) ir numatė jo kelio konstrukciją, planą ir trasos išilginį profilį bei tunelinius ruožus projektuoti pagal reikalavimus, keliamus metropolitenui. Ne Vilnius tai išrado. Tolimais 1976 metais Maskvoje išleistoje knygoje „Greitasis tramvajus“ buvo rašoma, jog Volgogrado, Krivoj Rogo ir Jerevano miestų greitojo tramvajaus linijos buvo kuriamos kaip pre-metro sistemos. Kitaip tariant, šių linijų požeminiai ruožai buvo projektuojami su išskaičiavimu po kelių dešimčių metų naudojimo jas pertvarkyti į metropoliteną. Vilniuje buvo atlikti trijų numatomų trasų inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Pilaitės (Sudervės) gyvenamųjų rajonų statybos plane buvo numatyta ir greitojo elektrinio bėginio transporto eismo trasa

Juozas Zykus. Vilniaus metro sąjūdžio vadovas. Slaptai.lt nuotr.

Sumanymai liko neįgyvendinti, tačiau nenugrimzdo į užmarštį – būtent metro iš Pilaitės į miesto centrą per Karoliniškes, Žvėryną, Šnipiškes yra pirmoji Vilniaus metropoliteno schemoje, kurią parengė „Vilniaus metro“ sąjūdžio suburti specialistai. Nuo 2003 metų vilniečio inžinieriaus statybininko Juozo Zykaus vedami Vilniaus metropoliteno šalininkai prisibeldė iki aukščiausių instancijų: praėjusį rudenį Lietuvos vyriausybė pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui ir dabar laukiama, ką dėl naujos viešojo susisiekimo sistemos nuspręs Seimas.

Projekto autoriai siūlo metro Vilniuje tiesti privačių investuotojų kapitaliniais įdėjimais – pagal koncesijos sutartį.  Visa tai ir turėjo omenyje latvių mokslininkas, drąsiai parašęs: Statyti metro planuojama Dubline ir Vilniuje. 

Dėl Dublino, tai 2015 metų rudenį Airijos vyriausybė pritarė planui nutiesti lengvojo metro liniją sostinėje, kur gyvena kiek daugiau kaip pusė milijono žmonių (su priemiesčiais – 1,8 mln.). Statybos kainą pavyko sumažinti nuo 7 mlrd. eurų iki €2,4 milijardo, dalį linijos suprojektavus paviršiuje. Darbus atlikti pasisiūlė privačių investuotojų konsorciumas, bet prisidės ir vyriausybė – dar vienas privataus ir valstybinio sektorių partnerystės pavyzdys.

Ši statyba – tai 3 500 naujų darbo vietų. Tikimasi, jog prie naujųjų metro stočių gyvenamųjų būstų paklausa padidės mažiausiai perpus… Kopenhagoje dvi naujas metro linijas stato irgi privačių kompanijų konsorciumas. Naujosios metro stotys atvers duris 2018 metais. Dabar Kopenhagos viešojo transporto sistema laikoma vos ne idealia, o pradėjus veikti visiškai automatizuotai žiedinei metro linijai, ji turėtų tapti tobula. Bet tai – atskiro pasakojimo tema.

(Bus daugiau)

2017.01.24; 06:14

Aktualijų portalas Slaptai.lt tęsia ciklą pokalbių, ar tikrai Vilniui reikalingas metro.

Šiandien mūsų svečias – Seimo narys Artūras Skardžius. Jis yra parlamentinės Metro idėjos paramos grupės, vienijančios ypač gausų Seimo narių būrį, pirmininkas.

Šiame 27 minučių trukmės videointerviu parlamentaras Artūras SKARDŽIUS dėsto argumentus, kodėl Lietuvos sostinei ši susisiekimo priemonė verkiant reikalinga. Parlamentaro nuomone, metro sumažintų transporto spūstis, tuo pačiu sumažindamas automobilių „kamščiuose“ patiriamus nuostolius. Metro dėka Vilniuje sumažėtų oro tarša, atsirastų naujų darbo vietų, ypač statybų metu, padaugėtų užsienio investicijų… Parlamentaro įsitikinimu, Metropolitenas reikalingas Vilniui net ir gynybiniais sumetimais, mat požeminės metro linijos – puikios slėptuvės karo ir stichinių nelaimių atveju.

Videointerviu trukmė – 7 min. Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/index.lt.html.

Continue reading „Seimo narys Artūras SKARDŽIUS: „Vilniaus miesto neįsivaizduoju be požeminių metro linijų““