Pranckietis

Politinės intrigos

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Jeigu kas nors Atgimimo aušroje būtų susapnavęs ar išgirdęs, kad į Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą) eina arba jau seniai yra atėję tokie „veikėjai“, kaip Krivickas, Janutienė, Žemaitaitis, Gražulis, Karbauskis, Puteikis ir kiti į juos panašūs, paprasčiausiai, – būtų nepatikėjęs.

Vyresniosios kartos žmonės, gal ir ne visi, bet prisimena, kokios asmenybės buvo tuo metu Aukščiausiojoje Taryboje. Visų jų vardus ir pavardes tauta žinojo ir naktį pabudusi; žinojo, ką tie žmonės gyvenime nuveikę, ir ką gali nuveikti, atėję į valdžią.

Ne visi jie, toli gražu, buvo panašių politinių pažiūrų bei įsitikinimų žmonės. Ir tai suprantama.

Kaip sako garsusis Sūrskis, žiūrim ką turim dabar.

Seimo pirmininko kėdėje sėdi toks Viktoras Pranckietis.

Kas jis? Geras žmogus, puikus agronomas, ar atsitiktinis buvęs Karbauskio pakeleivis, netikėtai išklydęs iš kelio? Niekas nežino, tikriausiai ir jis pats.

Bet iš jo diena iš dienos atvirai šaipomasi arba net ir tyčiojamasi. O jis tebesėdi. Juk, matyt, ne veltui sakoma, kad neretai sėdinčiojo kėdėje ir kėdės bendra kraujotaka tokia stipri, kad norint ją nutraukti, reikia chirurginės invazijos.

Bet čia žodį turėtų tarti kardiochirurgijos specialistai.

Mano supratimu, yra trys svarbiausios pamatinės žmogaus moralinės vertybės, kurias mums stengėsi kadais įdiegti anuomet mokslų nedaug ragavę mūsų tėvai ir seneliai. Tai savigarba, padorumas ir gėdos jausmas.

Ir visų trijų, deja, jau nelikę – išnyko kaip dūmas ar dinozaurai giliai senovėje.

Vaikams skirti žaidimai. Slaptai.lt nuotr.

Dar yra intelekto koeficientas, būtinas užimant valstybės pareigas. Jis būtinas, nors šioks toks, ir bendraujant su kitais žmonėmis. Bet, pasirodo, šiais laikais jis irgi nėra būtinas, nes tai, ką turime dabartiniame Seime, deja, yra visos tautos intelektualinio potencialo atspindys.

Kai vakar Seime sugriuvo Vilniaus stoties pakraščių principu sukurta amžinai liūdno veido Pakso kadais, Viešpaties trumpo neatidumo bei išsiblaškymo metu, sukurtos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcija, Lietuvos centro partijos pirmininkas N. Puteikis, kaip tikras pranašas ir tvirtas karžygys, pareiškė prie nieko nesijungsiąs, net jeigu ir kviestų.

„Kai išrinks Janutienę ir Krivicką, savo kursime. Koalicijoje su valstiečiais. “Esąs įsitikinęs, kad ir K. Krivickas, ir R. Janutienė bus išrinkti į Seimą. „Esu užtikrintas. Abu išrinks. Visiškai užtikrintas. Absoliučiai užtikrintas. Mes labai stipriai dirbsime, kad taip būtų.“

Seimo narys Naglis Puteikis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

R. Janutienė, buvusi aktyvi Garliavos įvykių, suskaldžiusių Lietuvą į dvi Lietuvas, veikėja (žurnalistiniame-propagandiniame bare) į antrąjį rinkimų turą pakliuvo Žiemgalos apygardoje. Į tetos Neringos traukinį ji nespėjo, tai dabar ją rinkiminėje kampanijoje palaiko ir „valstiečiai“, ir Lietuvos centro partija. R. Janutienė po rinkimų, jei būtų išrinkta į Seimą, jungtųsi prie „valstiečių“ frakcijos.

Lietuvos centro partijos atstovas rinkimuose, taip pat buvęs tetos Neringos gerbėjas, K. Krivickas Gargždų apygardoje liko antras.

Bet užvis labiausiai žavi kadais buvęs premjeru ir socialdemokratų partijos pirmininku, vėliau su atskilėliais patraukęs į Kirkilo skubiai suburtą socdarbiečių partiją, – Algirdas Butkevičius. Sako, jau gavęs kvietimą bėgti kitur…

Kaip ten toj dainoj: likimas žmogų tarsi žaislą mėto?

Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

O gal tai ne likimo kaltė, bet žaislo, kuris dabar gaminamas ne iš medžio ar metalo, o iš plastmasės, todėl yra lengvas, nes tuščiaviduris, ir lengvai blaškomas.

Štai čia ir prieiname prie esminio klausimo: tai kaipgi Prezidentui Gitanui Nausėdai pavyks sukurti Gerovės Lietuvą su tokia gausia lengvų žaislų gausa?

Laukime tęsinio, bus įdomu.

2019.09.10; 15:34

Politinės intrigosSkaitomiausios

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
 
Kita vertus, ekspertų teigimu, V. Pranckiečio pasitraukimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos yra dar vienas veiksnys opozicijai pakeisti savo nuomonę apie Seimo vadovą. Pasak politologų, niekam nereikalingas šiaudinis Seimo pirmininkas, kuris neturi rimtos paramos Seime.
 
„I. Rozovos atvejis V. Pranckiečiui greičiausiai kainuos postą, ir tai būtų logiška. Niekam nereikalingas šiaudinis Seimo pirmininkas, kuris neturi rimtos paramos Seime (…) Situacija pakankamai aiški – R. Karbauskis bet kuria kaina nori pašalinti V. Pranckietį. Tuo tarpu V. Pranckietis bet kuria kaina, įskaitant orumą ir savigarbą, bando išsilaikyti tame poste. Kadangi R. Karbauskis rado būdą pritraukti bent kažką iš opozicijos I. Rozovos popieriais, tai V. Pranckiečio galimybės likti poste mažėja“, – Eltai sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.
 
Pasak docento, opozicijai ginti Seimo pirmininką neapsimoka, nes jis nebeturi jokio palaikymo Seime.
 
„Opozicijai visiškai neapsimoka ginti V. Pranckiečio, kadangi jis – politinis nulis. Ką jie laimės, jei apgins? Valdančioji dauguma vis viena galės daryti sprendimus, nes turi balsų daugumą“, – teigia jis.
 
Politikos ekspertui pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Žingsnis, kai jis pareiškė, kad išeina iš partijos, iš tikrųjų savotiškai sudėliojo į vietas visų pozicijas ir išlaisvino patį V. Pranckietį nuo daugelio įtampų. Tuo pačiu opozicijai jis tampa figūra, kuri nebetenka politinio dėmesio, kuris buvo anksčiau susietas su jo buvimu partijoje. V. Pranckiečiui bus sudėtinga išsilaikyti poste. Balsavimas, matyt, bus dramatiškas ir ne jo naudai“, – teigia L. Bielinis.
 
V. Valentinavičius, R. Karbauskio bei V. Pranckiečio konflikte įvertino ir opozicijos vaidmenį. V. Valentinavičius teigia, kad opozicija turėtų kritikuoti Vyriausybės darbus bei teikti savo pasiūlymus realioms problemoms spręsti šalyje. O dabar kišdamasi į politines machinacijas su „valstiečiais“, pasak eksperto, opozicija kenkia pati sau prieš artėjančius Seimo rinkimus.
 
„Opozicija, mano galva, užsiimdama tokiais dalykais kaip V. Pranckiečio gynyba, Vyriausybės patvirtinimo teisėtumo ginčijimas ir panašiais, demonstruoja savo silpnumą, o tai naudinga R. Karbauskiui. Valdantiesiems pavojingiausias dalykas būtų jų Vyriausybės kokybės ir politinio turinio kritika. Kas yra svarbiau – Seimo pirmininkas ar kokia yra Lietuvos švietimo padėtis? Opozicijai savo energiją reikėtų sutelkti į politikos kritiką, Vyriausybės neįgalumo kritiką ir siūlyti savo problemų sprendimo alternatyvas švietime ir sveikatos apsaugoje. Jei opozicija to nedaro ir užsiima niekais, kas žmonėms nelabai rūpi, tai yra labai prastas pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams“, – teigia jis.
 
Abu politologai taip pat teigia, kad V. Pranckietis, rimtai neįvertinęs VSD pažymos apie I. Rozovą, padarė lemtingą klaidą. Pasak V. Valentinavičiaus, I. Rozovos ataskaita kur kas rimtesnė nei Mindaugo Basčio.
 
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Pažyma bei I. Rozovos įtarimai yra labai rimti. Tai prilygsta Savisaaro skandalui Estijoje. Rinkimų finansavimas iš užsienio yra negalimas, tai yra labai rimtas nusižengimas, tuo labiau finansavimas iš nedraugiškiausios valstybės regione, kurios polinkis kištis į rinkimus išaiškėja net JAV ir Europos valstybėse, jau nekalbant apie Lietuvą. I. Rozovos pažyma yra labai rimtas dalykas ir jis yra žymiai rimtesnis negu M. Basčio, todėl reakcija turi būti atitinkama“, – teigė jis.
 
Savo ruožtu L. Bielinis teigia, kad Seimo pirmininkui nepadeda ir pačios I. Rozovos situacijos nekomentavimas. Anot eksperto, dėl jos tylėjimo kyla dar daugiau įtarimų.
 
„Dokumentas vertas dėmesio ir pačios I. Rozovos pozicija yra įdomi. Ji neišreiškė, kategoriškai neišsakė santykio su šia pažyma. (…) Jos bandymai nepasakyti arba nutylėti sukelia daugiau jai pavojų, negu jos tiesus ir aiškus pasakymas, kuris būtų visiems suprantamas ir visiems lengvai paaiškinamas. Šiuo atveju išsisukinėdama šio dokumento fone ji atrodo įtartinai“, – teigė L. Bielinis.
Rusijos konsulatas uostamiestyje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad pirmadienį įsisiūbavus skandalui dėl I. Rozovos neatskleistų ryšių, R. Karbauskis leido suprasti, kad interpeliacija V. Pranckiečiui gali būti taikoma ne tik kaip pretekstu naudojant vasaros pradžioje pasirašytą koalicinę sutartį. „Valstiečių“ lyderio teigimu, esama ir kitų aplinkybių, galinčių tapti rimtu pretekstu versti trauktis atsisakantį V. Pranckietį iš posto. Pirmiausia tai užlaikytos Valstybės saugumo departamento informacijos apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narę I.Rozovą istorija.
 
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak jo, remiantis šiuo faktu, nepasitikėjimą V. Pranckiečiu gali pareikšti ir opozicija.
 
Seimo pirmininko ketvirtadienį pasidalintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. 
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį paskelbė inicijuojantis parlamentinį tyrimą, kuriame bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
 
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas taip pat teigė, kad planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką ir buvusį NSGK vadovą, seniai iš žvalgybos pažymų žinojusius apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, bet nesiėmusius veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui.
 
V. Pranckietis tvirtina, kad iš savo pusės yra padaręs viską, ką reikėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 09:00
Žvalgyba

Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis patvirtino, kad perduos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją apie Seimo narę Iriną Rozovą, dėl kurios ji negavo leidimo dirbti su slapta informacija.
 
„Gavau trijų konservatorių kreipimąsi, pagal jų kreipimąsi taip jiems ir atsakėme atiduodami jiems tą (VSD. – ELTA) laišką“, – teigė Seimo vadovas.
Pasak Seimo pirmininko, VSD informacija apie I. Rozovą nėra įslaptinta.
„Raštas yra be grifo, kurio NSGK prašo“, – sakė V. Pranckietis.
 
Seimo pirmininkas teigė, kad I. Rozovai suteikti leidimo dirbti su slapta informacija apskritai nereikėjo.
 
„Leidimo išduoti dirbti su slapta informacija nebereikėjo, kadangi ji nebuvo pareigose. Tiesiog aktualumas prapuolė (…) Nebebuvo poreikio išduoti leidimo darbui su slapta informacija“, – teigė V. Pranckietis.
 
Paklaustas, kodėl I. Rozovai Seimo valdyba leido vykti į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją, V. Pranckietis teigė, kad tai buvo techninis sprendimas.
 
„Tai yra asmeninė Seimo nario iniciatyva. Seimo nariai yra laisvi savo pasirinkimuose. Atrodo, Sveikatos reikalų komitetas pasirašė išvažiuojant ir pasirašė dar frakcija. Toliau yra Seimo valdybos tik techninė veikla patvirtinti“, – teigė parlamento vadovas.
 
Pasak Seimo pirmininko, Lietuva visuomet buvo tolerantiška visiems tikėjimams.
 
„Organizacija buvo organizuota Graikijoje, šiuo atveju, Asamblėja vyko į Sakartvelą. Mes nesame priešiški nei Sakartvelui, nei Graikijai, todėl nematėme tokių sprendimų. Bet, kuomet įvyko toks politinis veiksmas Sakartvele, tuomet visi sukruto, kas čia buvo tokio, o mes esame labai tolerantiški visoms tikyboms bei visiems tikėjimams Lietuvoje, tarp jų ir ortodoksų“, – teigė jis.
 
NSGK nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas pirmadienį kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, reikalaudami pateikti Seimo nariams ir visuomenei Valstybės saugumo departamento jam pateiktą informaciją, kodėl Irinai Rozovai nebuvo suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija.
 
„Kaip paaiškėjo, dar praėjusių metų sausio 18 d. Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo neįslaptintą raštą su informacija iš Valstybės saugumo departamento, kodėl I. Rozovai nesuteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau, skirtingai negu Mindaugo Basčio atveju, V. Pranckiečiui šįsyk, panašu, pritrūko drąsos ir principingumo veikti analogiškai“, – teigia L. Kasčiūnas.
 
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje, praėjusį mėnesį sukėlusioje neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova.
 
Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
 
Pasak L. Kasčiūno, Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas, kurti Kremliaus, kaip krikščioniškų vertybių gynėjo, iliuziją.
 
Praėjusią savaitę į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika patvirtino, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.19; 16:00
 
 
 
Aktualijos

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, kad Viktoras Pranckietis savo viešais pasisakymais etikos nepažeidė, pats Seimo pirmininkas sako, kad tokį sprendimą priima natūraliai.
 
„Protas visada laimi”, – Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.
 
LVSŽ lyderiui Ramūnui Karbauskiui po etikos sargų sprendimo pareiškus, kad kreipsis į partijos valdybą dėl V. Pranckiečio šalinimo iš „valstiečių” gretų, pats V. Pranckietis sako, kad, Tarybai nusprendus šį klausimą svarstyti, jis nesuteiks partijai galimybių jį šalinti.
 
„R. Karbauskio idealistinis siekimas pašalinti mane – jau besitęsiantis dalykas labai ilgai, ir aš manau, kad to proto užtekti turėtų ne tik Etikos komisijai, bet, jeigu Taryba priimtų svarstyti šį klausimą, aš Tarybai nesuteikčiau malonumo pašalinti mane iš partijos ir iš šios partijos pasitraukčiau pats. Jeigu aš nereikalingas partijai, tai tada ten neturiu būti”, – pridūrė V. Pranckietis, pabrėžęs, kad partijos narius gerbia.
 
„Tai yra didžiulė žinia partijos ir Tarybos nariams, kad tris valandas svarstė tokį paprastą dalyką, tai daug ką reiškia”, – svarstė V. Pranckietis.
 
Seimo vadovo teigimu, jis kol kas nesvarsto trauktis į kitas partijas.
 
„Aš partiją renkuosi pagal vertybes, ne pagal Karbauskį. (…) Lengviausias sprendimo būdas būtų atkurti šią partiją demokratijos kelyje”, – teigė Seimo pirmininkas.
 
Po LVŽS Etikos sargų sprendimo komisijos pirmininkas Leonas Apšega informavo, kad buvo nuspręsta, jog V. Pranckietis nepažeidė etikos.
 
„Mūsų komisija, apsvarsčiusi visus „prieš“ ir visus „už“, susipažinusi su didele krūva dokumentų, priėmė sprendimą, kad Viktoras Pranckietis nepažeidė etikos normų“, – sakė  L. Apšega.
 
Trečiadienį LVŽS Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje dalyvavo keturi nariai: Eglė Stasiškienė, Inga Matukaitė, Romas Žibas, Leonas Apšega. Į posėdį neatvyko Ausma Miškinienė.
 
2019.07.25; 06:00
Aktualijos

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad tai, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį svarstys jo elgesį, jis sužinojo iš žiniasklaidos.
 
Vis dėlto, V. Pranckiečio teigimu, partijos etikos sargai neturėtų svarstyti jo likimą Seimo pirmininko poste.
„Džiaugiuosi, kad nors iš žiniasklaidos sužinojau, kad svarstys. (…) Manau, kad turėtume svarstyti paprastą dalyką – ar aš laikausi Konstitucijos, ar Seimas laikosi Konstitucijos, įstatymų”, – trečiadienį „Žinių radijui” sakė V. Pranckietis.
 
Seimo pirmininko teigimu, LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyva partijos etikos sargams apskųsti jo elgesį yra atsakomybės nuo konkrečių sprendimų perkėlimas su situacija nesusijusiems organams, nes pats R. Karbauskis, pasak V. Pranckiečio, neturi vilties, jog Seimas nubalsuotų už jo pašalinimą iš Seimo vadovo pozicijos.
 
„Manau, kad etikos pažeidimo mano kalbose įžvelgti yra ne taip jau lengva”, – sakė V. Pranckietis, pakartojęs, kad einamų pareigų įsikibęs nesilaiko, tačiau, dar kartą pabrėžė Seimo pirmininkas, jo postas priklauso ne nuo partijos, o nuo Seimo valios.
 
Pasak jo, R. Karbauskio argumentas, kad Seimo pirmininko kėdės reikalauja koalicijos partneriai „socialdarbiečiai” ir dėl to V. Pranckietis turįs trauktis, yra melas.
 
„Vakar „socdarbiečiai” man dar kartą patvirtino, kad jiems to posto nereikia. Tai kada sakoma, kad jiems labai to posto reikia, o jie atėję pasako, kad mums to posto nereikia, tai yra dvigubas žaidimas, kuriame aš nenoriu dalyvauti. Tegul tai būna Seimo sprendimas – aš, be abejo, turėsiu jį gerbti ir kitaip net nesvarstyčiau”, – pabrėžė V. Pranckietis.
 
„Valstiečio” teigimu, sužinojęs, kad bus siūloma jį šalinti iš partijos, jis pats pasitrauktų iš LVŽS.
 
„Jeigu sužinosiu, kad mane rekomenduoja Tarybai išmesti, tai tada labai paprastu būdu, pareikšdamas skyriui, kad aš nebesu partijos narys, aš tapsiu nebe partijos narys”, – sakė V. Pranckietis.
 
Vis dėlto jis pridūrė, kad jaučia partijos kolegų palaikymą.
 
„Labai gerai jaučiuosi, nes kada kalbuosi su skyrių žmonėmis, (…) tai man niekas priėjęs nesako, kad tu turi vykdyti kažkokią valią, o visi priėję pasako – tu turi laikytis”, – kalbėjo V. Pranckietis.
 
Įtampa tarp R. Karbauskio ir V. Pranckiečio vyrauja šiam nesutinkant savanoriškai pasitraukti iš Seimo pirmininko posto. R. Karbauskio teigimu, V. Pranckietis turi užleisti poziciją „socialdarbiečiams“, nes taip yra numatyta pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje.
 
Pats V. Pranckietis tokį spaudimą vadina šantažu ir asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis.
 
Dėl viešų V. Pranckiečio pasisakymų LVŽS lyderis ir partijos valdyba apskundė V. Pranckietį partijos etikos sargams, kuri trečiadienį vertins jo elgesį ir viešus pasisakymus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.24; 06:30
Aktualijos

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad premjero Sauliaus Skvernelio pastarąjį mėnesį pareikšta kritika LVŽS yra jo strateginis žingsnis prieš eilinius Seimo rinkimus.
 
„Valstiečių“ lyderis tikina, kad tarp jo ir Vyriausybės vadovo priešpriešos tikrai nėra, ir tikisi ir toliau sėkmingai darbuotis. Kita vertus, jis pripažino, kad tiek jam bei LVŽS nariams premjero nepalanki retorika partijos atžvilgiu tikrai netikėta bei nesuprantama. Pasak R. Karbauskio, jis nežinantis, ar S. Skvernelis jau kuria naują politinę jėgą, bet jei taip ir būtų, jo tai nenustebintų.
 
„Tie Sauliaus pareiškimai, kad tai partija nėra tokia, kokios jis norėtų… Kodėl tie pareiškimai daromi, aš nelabai suprantu (…), partijos kolegos nelabai supranta, kodėl žmogus, kuris net nėra LVŽS partijos narys, bet iškeltas LVŽS kaip premjeras taip negatyviai šneka apie LVŽS. Mūsų manymu, tie pasisakymai nieko bendro su realybe neturi. Žinoma, tai jo nuomonė, bet nuomonę gali pasakyti tarpusavyje šnekantis ir nekenkti specialiai ar nespecialiai“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
 
Pasak R. Karbauskio, premjero priešiška retorika atsirado dėl artėjančių Seimo rinkimų, jis, pasak „valstiečių“ lyderio, pradėjo tam ruoštis.
 
„Tie komentarai, kurie buvo išsakyti partijos atžvilgiu ir kitos aštresnės frazės, jos yra visiškai rinkiminiai dalykai ir su kitais rinkimais susiję. Tam nėra abejonių, ten ir kontekstas rinkiminis. Ir tikrai ne apie dabartinę veiklą. Aš dėkingas Sauliui, kad tiek mes daug darbų padarėme kartu, ir viliuosi labai, kad mes tą kadenciją dar pabaigsime. Aš matau galimybę veikti toliau kartu, bet jeigu bus jo sprendimas kažką keisti ar kurti, aš vėlgi sakau, kad tai yra normalu ir dėl to pykti net negali. Tik palinkėsiu sėkmės. Mes vis tiek daugelį dalykų galime daryti kartu, nesvarbu, ar Saulius bus LVŽS sąraše, ar pateks į Seimą su kažkuo kitu, svarbu, kad mes randame bendrystę vertybėse ir randame tame, ką mes turime padaryti. Bet man būtų keistesnis variantas, jeigu staiga Saulius atsirastų kartu su opozicija, nes tai būtų tiesiog nesuvokiama pagal jo vertybes“, – sakė jis.
R. Karbauskis tikino, kad jei S. Skvernelis apsispręstų dalyvauti rinkimuose be LVŽS, jo tai nenustebintų.
 
„Jeigu vis dėlto premjeras nuspręstų, kad jam netinka LVŽS žmonės, ieškosis kitų ar kurs kažką kitą, tai mes negalime iš žmogaus atimti šios teisės ir tai negali būti supriešinimo klausimas. Akivaizdu, kad sąjungos nariai ir eis į rinkimus su LVŽS, tai logiška ir akivaizdu. Bet tie žmonės, kurie nepriklauso, jie turi pasirinkimą (…) Žmonės, kurie yra LVŽS nariai, yra šiek tiek prisirišę prie partijos, nes yra bendrystė per pačią sąjungą. Žmonės, kaip S. Skvernelis, yra nepartiniai, jis yra visiškai laisvas savo sprendimuose. Niekas jam negalėtų prieštarauti, priekaištauti. Niekaip jis neįsipareigojęs sąjungai. Jis yra įsipareigojęs tautai ir valstybei – tai faktas“, – teigė jis.
 
Jei S. Skvernelis suburtų politinę jėgą, R. Karbauskis sakė nemanantis, kad LVŽS nariai pereitų į jo pusę. Anot jo, LVŽS nariai yra lojalūs bei ilgamečiai.
 
„Aš labai norėčiau pamatyti, kaip jie išeis. Supraskite, kas nestebi politinio proceso, – LVŽS yra praėjusi pergales, pralaimėjimus ir reitingų dugnuose pabuvusi, ką tik nori. Kas iš mūsų išėjo? Niekas niekada. Mūsų LVŽS sudaryta iš žmonių, kuriems valdžia nėra tikslas, ir čia yra visas paradoksas. Jeigu toks veiksmas būtų, kad bandytų mus kas nors skaldyti, tai ir išeis tik tiek, kam valdžia yra tikslas. Tokių žmonių LVŽS yra labai mažai ir ant pirštų gali suskaičiuoti. Jei vis dėlto tai įvyktų, aš žiūriu netgi kažkiek teigiamai, mes būsime geresni, nes atkris tie, kurie atėjo į LVŽS tik dėl valdžios. (…) Mes esam pati demokratiškiausia organizacija. Viešoje erdvėje pristatinėja mus tiek opozicija, tiek dabar Vytautas Bakas kaip nedemokratiškiausius – ir visi tiek tie, kurie išeina. Iš mūsų išeina tik tie, kurių valdžia yra tikslas. Kuomet jie suvokia, kad partijai valdžia nėra savitikslis dalykas, tada jie ir nepritampa“, – sakė jis.
 
Paklaustas, kaip frakcija balsuos kitą savaitę Seime dėl S. Skvernelio kandidatūros vadovauti atnaujintai Vyriausybei, R. Karbauskis teigė, kad visa frakcija kandidatūrą tikrai palaikys.
 
„Dėl premjero mes balsuosime neabejotinai visi „už“. Jis taps premjeru, bus patvirtintas, nes turime koalicinę daugumą. Abejonių čia nekyla. (…) Realiai, kad mes abejotume jo kandidatūra, kad abejotume jo Vyriausybės programa – tokių dalykų frakcijoje tikrai nėra, galite klausti bet kurio nario“, – tvirtino R. Karbauskis.
 
ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis, formuojantis koalicinei daugumai, premjeras S. Skvernelis pažėrė nemažai kritikos LVŽS partijai.
Premjeras sakė, kad stoti į LVŽS partiją tikrai neketina, o ir vėl dalyvauti kituose Seimo rinkimuose po LVŽS vėliava, pasak jo, dar kalbėti anksti.
Pasak jo, partijoje šiandien jis pasigendantis daugiau demokratinių procesų.
Premjeras taip pat kritikavo ir Seimo pirmininko situaciją partijoje. Pasak jo, įvykęs LVŽS tarybos posėdis parodė, kad aukščiausią reitingą partijoje turintį V. Pranckietį partija nori išmesti iš posto.
 
„Matote, šiandien situacija yra tokia, kad V. Pranckietis yra populiariausias ir didžiausią pasitikėjimą turintis LVŽS narys visuomenėje, ir partija tą savo populiariausią narį nori išmesti iš pozicijos. Bet čia yra partijos apsisprendimas ir partijos vidaus reikalas“, – teigė ministras pirmininkas.
S. Skvernelis taip pat sakė, kad ir NSGK pirmininko Vytauto Bako išėjimas iš LVŽS frakcijos jam taip pat suprantamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.21; 11:08
Aktualijos

Pirmadienį Varšuvoje, Lenkijos Seime, Lietuvos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui bus įteiktas ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius.
 
„Šį įvertinimą priimu kaip draugystės įrodymą už pastangas tvirtinti ryšius tarp mūsų tautų. Šiandien galime džiaugtis, kad abipusės pastangos lėmė, jog Lenkija ir Lietuva yra artimos pagarba, gera kaimynyste ir draugyste“, – teigė parlamento vadovas.
 
Seimo pirmininkas pirmiausia dėkoja savo kolegoms, Lenkijos parlamento vadovams, už žengtus svarbius žingsnius, lėmusius naujo dvišalių santykių etapo pradžią.
 
„Nuoširdžiai noriu padėkoti Lenkijos Seimo maršalkai Marekui Kuchcińskiui ir Lenkijos Senato maršalkai Stanisławui Karczewskiui. Per dvejus su puse metų bendravome tiek, kad galime vadintis draugais – kartu švenčiame mūsų valstybėms svarbias datas, gerbiame vienas kitą ir susikalbame viena kalba“, – sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 11:10
Aktualijos

Trečiadienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis išvyksta dviejų dienų darbo vizito į Estiją. Parlamento vadovas dalyvaus Baltijos gynybos koledžo 20-mečio renginiuose, susitiks su Baltijos gynybos koledžo komendantu generolu majoru Andžiu Dilanu.
 
Tartu mieste įsikūrusio Baltijos gynybos koledžo jubiliejiniuose renginiuose taip pat dalyvaus Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis.
 
Seimo pirmininkas V. Pranckietis dalyvaus vėliavos, skirtos Tartu miestui ir simbolizuojančios ilgą kelionę, inauguracijos iškilmėse.
 
1999 m. Tartu įsteigtas Baltijos gynybos koledžas – bendra Baltijos valstybių aukštoji karo mokykla, rengianti Estijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų valstybių štabų karininkus ir civilius. Koledže studijuoja Baltijos šalių karininkai, taip pat karininkai iš Vakarų ir Vidurio Europos, Šiaurės Amerikos ir kitų šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 03:00
Aktualijos

Aš padedu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) žmonėms būti laisviems, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pabrėždamas, kad jei ir būtų pašalintas iš pareigų, iš „valstiečių“ partijos nesitrauktų.
 
„Jeigu atšauktų mane iš šitų pareigų, aš tikrai likčiau toje pačioje partijoje, nes manau, kad tiems žmonėms irgi reikia suteikti daugiau laisvių. O šiandien, deja, yra taip, kad (…) aš padedu žmonėms būti labiau laisviems“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Pranckietis.
 
Parlamento vadovo teigimu, jo buvimas LVŽS turi aiškią prasmę – apsaugoti partiją nuo vienvaldystės.
 
„Aš matau tai labai tikslingai, kad nebūtų tokios vienvaldystės ir nebūtų tokiu būdu lyderiaujama toje partijoje. Tai, manau, turi didelę prasmę”, – sakė V. Pranckietis, pabrėždamas, kad jaučia kai kurių partijos skyrių ir LVŽS frakcijai Seime priklausančių politikų palaikymą. Tačiau, akcentavo jis, pastarųjų parama nėra viešai artikuliuojama, esą bijomasi, kad apie tai sužinos LVŽS lyderiai.
 
Seimo vadovas, komentuodamas pastaruoju metu kilusią įtampą tarp jo ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, teigė santykių su juo nebepalaikąs ir apskritai reiškė apgailestavimą, kad tenka dirbti viename Seime.
 
„Santykiai nesikūrė geryn, po visų tų skandalų, kurie yra žinomi viešoje erdvėje ir jie yra tokie, kokie yra, deja, mes turime būti ir dirbti viename Seime”,- kalbėjo V. Pranckietis.
 
Skeptiškai bei sarkastiškai V. Pranckietis įvertino ir bandymą Seimo vadovo postą perleisti „socialdarbiečiams“. Seimo vadovas toliau laikosi anksčiau deklaruotos pozicijos, kad tai tėra R. Karbauskio bandymas patraukti jį iš pareigų. V. Pranckietis tokį, pasak jo, LVŽS lyderio sumanymą įvardino kaip ėjimą „žirgu šaškių žaidime“.
 
Tačiau, akcentavo jis, ko gero, LVŽS pirmininko planas nepavyks, nes, užtikrintai kalbėjo Seimo vadovas, balsų Seime jį patraukti iš pareigų neužteks.  
 
„Puikiai žinau, kad tų balsų neužteks, todėl iniciatoriams labai sunku apsispręsti tai daryti. Tai būtų įsirodymas, kad šitas veiksmas yra neteiktinas”, – sakė V. Pranckietis.  
 
Įtampa tarp Seimo vadovo ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderių kilo pirmajam atsisakius trauktis iš pareigų ir savo postą perleisti, kaip numato koaliciją formuojančių politinių jėgų memorandumas, „socialdarbiečiams“.
 
ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bando formuoti valdančiąją koaliciją. Kaip viešai skelbiama, pasirašius naują koalicinę sutartį, numatančią kitokias ministerijų kvotas koalicijoje dalyvaujančioms partijoms, keistųsi dalis šios Vyriausybės ministrų.
 
7 frakcijos narius Seime turintys „tvarkiečiai“ prioritetu laiko Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio, Kultūros ir Teisingumo ministerijas. 11 frakcijos narių turintys „socialdarbiečiai“ – kalbama viešai – nusitaikę į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pastariesiems taip pat, kaip skelbiama pasirašytame memorandume, turėtų priklausyti ir Seimo pirmininko postas.
 
Pasirašytame trijų partijų memorandume taip pat pažymima, kad dabartinis premjeras Saulius Skvernelis turėtų išlikti savo poste. 8 frakcijos narius Seime turinti LLRA-KŠS siekio užimti konkrečius postus nedeklaravo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 11:08
Politinės intrigos

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio teiginiai, esą jis daro spaudimą premjerui Sauliui Skverneliui bei pačiam parlamento vadovui, yra fantazijos ir visiškos nesąmonės.
 
LVŽS pirmininko teigimu, Seimo vadovas tokiais pareiškimais tik siekia sukelti jo reakcijas, nes spaudimo, tvirtina jis, V. Pranckiečiui daryti apskritai nėra dėl ko.
 
„Aš net nekomentuosiu, nes tai visiška nesąmonė. Absoliuti nesąmonė, ir atitinkamai jūs galite to klausti premjero, jis patvirtins, kad tai – netiesa. Lygiai taip pat ir dėl spaudimo Seimo pirmininkui. Nėra dėl ko man spaudimą daryti nė vienu klausimu – Seimo pirmininkas nėra sprendimų priėmėjas. Seimas priiminėja sprendimus, aš net nesuprantu, ką jis turi galvoje. Darau ar dariau spaudimą – visiška nesąmonė, daugiau komentarų neturiu”, – Eltai komentavo R. Karbauskis.
 
R. Karbauskis taip pat nepanoro komentuoti ir V. Pranckiečio interviu LRT televizijai metu pasakyto teiginio, kad per jo kadenciją jau du kartus buvo bandoma jį pašalinti iš Seimo pirmininko posto.
 
„Toks pats atsakymas. Tai yra nesąmonė, tokių bandymų nebuvo, ir jūs tą puikiai žinote. Aš nesuprantu, kodėl šitas žmogus apskritai tokius dalykus teigia. Jis tikriausiai ir nori, kad aš pradėčiau kažkaip tai komentuoti, vertinti. Bet tai yra nesąmonė, žmogus sako nesąmones”, – teigė R. Karbauskis.
 
Nacionaliniam transliuotojui V. Pranckietis taip pat teigė, kad Seimo pirmininko posto vykstančiose derybose dėl koalicijos Gediminas Kirkilas net neprašė. Pasak jo, reikalauti Seimo vadovo posto G. Kirkilą įtikino pats „valstiečių“ lyderis. Šio V. Pranckiečio išsakyto teiginio R. Karbauskis taip pat nepanoro komentuoti. Pasak politiko, jis apskirtai nesuprato V. Pranckiečio interviu LRT televizijai.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
„Aš fantazijų nenoriu komentuoti. Tai yra nesąmonė, jūs to klauskite ne manęs, o G. Kirkilo. Man nereikia nieko neiginėti – nesąmonė. Tas tekstas, tie pasisakymai – visiškos nesąmonės. Yra žmonės, kurie gali patvirtinti, kad tai yra nesąmonės. Paskambinkite G. Kirkilui, paskambinkite premjerui ir gausite tokius pačius atsakymus – nesąmonė (…) Aš to interviu (Seimo pirmininko. – ELTA) tiesiog nesuprantu. Tiesiog visiškos nesąmonės”, – Eltai sakė R. Karbauskis.
 
V. Pranckietis LRT televizijos laidoje „Savaitė“ duotame interviu teigė, kad R. Karbauskis daro spaudimą tiek jam, tiek premjerui S. Skverneliui.
„Kad nuo vieno žmogaus įnorių nepriklausytų valstybės pareigūnai: dar, duok, Dieve, nesigirdi įtakos prezidentui, bet įtaka premjerui aiški, Seimo pirmininkui – aiški. Vienas žmogus nori viską spręsti. Taip neturi būti ir taip negali būti valstybėje”, – teigė jis.
 
V. Pranckietis taip pat teigė, kad jau du kartus buvo bandoma jį pašalinti iš Seimo pirmininko posto – 2017 m. ir 2018 m. birželio mėnesiais.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
 
„Tik pirmi du kartai buvo labai nevieši, ir niekas to negirdėjo, ir visada vyksta birželio mėnesį – 2017, 2018 ir dabar 2019 metais taip pat birželio mėnesį”, – teigė Seimo vadovas.
 
Pasak V. Pranckiečio, Seimo pirmininko posto koalicijos derybose G. Kirkilas net neprašė, o jam postas buvo pasiūlytas paties R. Karbauskio.
 
„Žinoma, neabejoju (…) aš tai žinau iš jų vidaus”, – teigė parlamento vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.10; 11:28
Aktualijos

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad, jei būtų pakviestas, susitiktų su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda.
 
„Kai pakvies išrinktasis prezidentas, tada ir nuvažiuosiu“, – penktadienį, atsakydamas į žurnalistų klausimus, sakė V. Pranckietis.
 
Seimo vadovo teigimu, kol kas tokio susitikimo nėra numatyta.
 
V. Pranckietis, komentuodamas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio siūlymą jam atsistatydinti, sakė tikįs, kad išrinktasis prezidentas G. Nausėda susilaikys nuo veiksmų, susijusių su vidinėmis kovomis Seime.
 
„Manau, kad prezidentas susilaikys nuo veiksmų, kurie įtakoja vidines kovas, batalijas Seime“, – sakė V. Pranckietis.
 
Kaip jau skelbta, premjeras Saulius Skvernelis penktadienį susitiks su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda aptarti Vyriausybės ateitį.
 
2019.05.31; 00:30
 
Aktualijos

Politikas Ramūnas Karbauskis ir filosofas Krescencijus Stoškus. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Liberalų penktadienį išplatintame pranešime teigiama, jog memorandumo dėl valdančiosios koalicijos sustiprinimo pasirašymas yra autoritarinio valdymo bruožas, siekiant „valstiečiams“ ne tik išsilaikyti valdžioje, nors prieš rinkimus pralaimėjimo atveju buvo žadėta pasitraukti, tačiau ir suskaldyti valstybę, atakuojant vieną iš jos vadovų – Seimo pirmininką.
 
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, susidariusi situacija yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio atsakomybė.
 
„R. Karbauskio šantažas, nuolatinis blaškymasis, žodžio keitimas, konfliktai su premjeru ir Seimo pirmininku rodo, kad LVŽS nebesusitvarko su valstybės valdymu“, – išplatintame pranešime teigia V. Čmilytė – Nielsen.
 
Opozicijos lyderės teigimu, R. Karbauskis grasina nepaklusniems ir prieštaraujantiems bendražygiams, kad Seimo pirmininko postas privalo atitekti „socdarbiečiui“ Gediminui Kirkilui, kitu atveju bus skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai.
 
Jai antrina ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, pabrėždamas, jog tai yra šantažas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atžvilgiu.
 
„Toks šantažas demokratinėje valstybėje negalimas. Dėl keliamos krizės šalyje kaltas ne V. Pranckietis, ne opozicija, o asmeniškai savo neklystamumu įtikėjęs dvarponis R. Karbauskis“, – teigia liberalų lyderis.
Taip pat, pasak jo, susiklosčiusi situacija dėl V. Pranckiečio posto yra tiesiog išpuolis prieš stabilią valstybės veiklą. Anot liberalų, R. Karbauskio grasinimai vienam iš svarbiausių asmenų valdžioje kelia nuostabą.
 
„Po šitokių išpuolių prieš stabilumą valstybėje, aš asmeniškai balsuosiu, kad V. Pranckietis liktų savo poste. Niekada nevykdžiau ir nevykdysiu liguistų R. Karbauskio užgaidų“, – teigia E. Gentvilas.
 
„Matyt R. Karbauskis suprato, kad „valstiečių“ frakcija aižėja, o jo vienvaldystės era eina į pabaigą. Todėl keldamas sąmyšį ir bandydamas sustiprinti autoritarizmą, jis ir toliau Seime žaidžia „Sostų karus“. Iš pradžių sėdamas paniką visuomenėje grasino trauktis iš valdžios, o šiam planui neišdegus naudodamasis Seimo pirmininku gąsdina bendražygius, kad šie suprastų, jog lojalumas vadui – didžiausia dorybė partijoje“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Ketvirtadienį „tvarkiečiams“, „socialdarbiečiams“ ir „valstiečiams“ pasirašius memorandumą dėl koalicijos plėtimo, Seimo pirmininko postas jame buvo numatytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
R. Karbauskis penktadienį teigė, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis pagal koalicinę sutartį turi atsistatydinti kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskio teigimu, neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas.
 
Pats V. Pranckietis sakė neketinąs atsistatydinti, nes jo pareigybė yra statutinė, tad iš pareigų jis galėtų būti pašalintas tik Seimui pareiškus nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 14:20
Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad pastarosiomis dienomis aistras valdančiųjų stovykloje sukėlęs siekis šiuo metu „valstiečiams“ priklausantį Seimo pirmininko postą atiduoti kur kas mažesnei „socialdarbiečių“ frakcijai yra natūralus politinis procesas.
 
Komentuodamas dabartinio Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio atsisakymą trauktis už einamų pareigų, „socialdarbiečių“ frakcijai priklausantis L. Linkevičius pabrėžia – politikoje esama situacijų, kai mažesni partneriai įgyja neproporcingai didelį svorį.
 
„Čia yra derybinis procesas, natūralu… Liepos 12 dieną Vyriausybė grąžins įgaliojimus, kaip ir priklauso pagal Konstituciją, ir automatinis tęsimas (valdančiosios daugumos sutarties. – ELTA) nėra būtinas, gali būti dar kartą peržiūrimi santykiai – tas dabar ir vyksta”, – Eltai sakė L. Linkevičius.
 
Užsienio reikalų ministras, komentuodamas iniciatyvą, valdantiesiems persiderant dėl koalicijos sutarties, Seimo pirmininko postą, šiuo metu priklausantį „valstiečių“ partijai, perliesti „socialdarbiečių“ frakcijai, pabrėžė, kad politikoje pasitaiko atvejų, kai mažesni koalicijos partneriai įgauna neproporcingai didelį svorį.
 
„Kai kalba vyksta apie postus, visada yra patenkintų ir nepatenkintų – tai tie dalykai yra suprantami, o partijos kalbasi, bando pasiskirstyti atsakomybę ir atsakomybės sritis, kurios priklauso. Neturėtų labai stebinti ir frakcijų dydis. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, Latvijoje mano kolega Edgaras Rinkevičius su septyniais parlamentarais frakcijoje šimto vieno parlamente turi premjero, užsienio reikalų ministro ir finansų ministro postus. Tiesiog taip atsitinka, kai maža frakcija tampa reikšminga, kai formuojama koalicija”, – sakė L. Linkevičius.
 
Kartu, pabrėžė ministras, pasigirdus kalboms, kad daugelis ministrų Vyriausybėje, prisiekus išrinktajam prezidentui, keisis, nesibaimina dėl savo ateities. Pasak jo, ar jis toliau tęs darbus, daug priklausys nuo prezidento rinkimus laimėjusio Gitano Nausėdos pozicijos.
 
„Aš neturiu laiko apie tai galvoti, tie, kurie derasi, tie ir susiderės. Kaip bus, taip ir priimsime”, – pabrėžė L. Linkevičius.
 
„Man tai šešta Vyriausybė, aš visko esu matęs. Bet dabar tai tik pradžia paties kalbėjimo, anksti daryti išvadas”, – apibendrino „socialdarbiečių“ frakcijai priklausantis užsienio reikalų ministras.
 
Ketvirtadienį „tvarkiečiams“, „socialdarbiečiams“ ir „valstiečiams“ pasirašius memorandumą dėl koalicijos plėtimo, Seimo pirmininko postas jame buvo numatytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį Eltai teigė, kad Seimo pirmininkas turi atsistatydinti jau kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskis teigia, kad neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas.
 
Savo ruožtu, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia neketinantis paklusti LVŽS pirmininko reikalavimui.
 
„Aš nežinau, ką jis kalba dabar, tegul jis kalba, ką nori. Yra atšaukimo procedūra, jie turi tą procedūrą įgyvendinti. (…) Aš neturiu noro atsistatydinti, o atšaukimo procedūra yra numatyta“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.
 
Reaguodamas į tokį pareiškimą, R. Karbauskis teigia, kad Seimo pirmininkas pagal koalicinę sutartį turi atsistatydinti jau kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskis teigia, neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas. LVŽS pirmininkas taip pat sakė, kad jį stebina Seimo vadovo noras nesitraukti. Pasak R. Karbauskio, V. Pranckietis kursto mažą politinę krizę, kuri jam gali kainuoti ir pašalinimą iš partijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 13:40
Aktualijos

Geriau būtų buvę neprieiti iki teismų, komentuodamas Vyriausybės ištrinto pasitarimo įrašo istoriją, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. 

Pasak Seimo vadovo, ištrinto įrašo, kuriame, kaip teigta, premjeras, svarstant įstatymo pataisas dėl galimybės neatlygintinai naudotis registrų duomenimis, grubiai pasisakė apie žurnalistus ir žiniasklaidą, atvejai ateityje nebeturėtų kartotis. 

V. Pranckietis teigia, kad Vyriausybė, inicijavusi įstatymų pakeitimus, numatančius, kad Ministrų Kabineto pasitarimai yra vieši, ko gero, iš savo klaidų pasimokė. 

„Mes turėjome panašią pamoką Seime turbūt prieš pusantrų metų ir tą pamoką išmokome. Todėl dabar darome viską viešai ir nebekyla tokių klausimų. Tai, manau, tą patį padarė ir Vyriausybė“, – „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo V. Pranckietis. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį skelbs sprendimą ginče tarp šešių skirtingų žiniasklaidos priemonių žurnalistų, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Vyriausybės. Žurnalistai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti nepagrįstais Vyriausybės kanceliarijos atsisakymus pateikti jiems praėjusių metų spalio 3 dienos Vyriausybės pasitarimo garso įrašus; pripažinti neteisėtu šio garso įrašo sunaikinimą bei įpareigoti Kanceliariją atkurti sunaikintą garso įrašą ir pateikti žurnalistams.

Žurnalistų teigimu, Vyriausybės kanceliarija, atsisakiusi suteikti prašomą informaciją, pažeidė jų teisę rinkti, gauti ir skleisti informaciją, garantuojamą Konstitucijoje ir Visuomenės informavimo įstatyme. Pasak žurnalistų, Vyriausybės pasitarimo garso įrašas nepatenka į teisės aktuose nustatytus apribojimus, kai galima atsisakyti teikti informaciją žiniasklaidos atstovams.

Vyriausybės kanceliarijos gynėja prašo bylą nutraukti bei skundą atmesti, nes įrašo atkurti nepavyks ir nebebus galimybės atlyginti žalos pareiškėjui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.06; 05:00
Aktualijos

Seimo pirmininko sekretoriato vadovė G. Žukaitė: rašto nenutekinome. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, esą iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sekretoriato galėjo nutekėti žvalgybinė informacija. Ji tvirtina, kad Seimo pirmininko sekretoriatas šio rašto tikrai nenutekino.

„Mes to rašto nenutekinome, o tą raštą turėjo Seimo kanceliarijoje, mano skaičiavimais, tarp 20-30 žmonių jau su Seimo pirmininko viza. Tas raštas Seimo kanceliarijos padaliniuose jau buvo svarstytas, į jį buvo pateikti atsakymai, vadinasi, tas raštas galėjo būti paplitęs daugiau nei tarp 30 žmonių. Čia skandalo iš tikrųjų nematome. Tikrai galime pasakyti, kad mes to rašto nenutekinome“, – Eltai sakė G. Žukaitė. 

Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo kanceliariją, prašydama pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimo žvalgybinės informacijos nutekinimo. 

Pasak G. Žukaitės, šiuo metu Seimo kanclerė sudarė komisiją, kuri atliks tyrimą, kas tą raštą galėjo nutekinti.

„Tai nebuvo įslaptintas raštas, tai buvo susirašinėjimas Valstybės saugumo departamento (VSD) su Seimo pirmininku, tame rašte nebuvo pateikta jokios jautrios informacijos, ko Seimo pirmininkas ar VSD nebūtų komentavę viešojoje erdvėje. Mes to rašto tikrai neplatinome, niekas į mus nesikreipė, prašydamas susipažinti su tuo raštu“, – sakė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė G. Žukaitė. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkei A. Širinskienei kylo įtarimų po to, kai portale lrytas.lt pasirodė straipsnis, kuris buvo iliustruotas Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio raštu parlamento vadovui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-08

Aktualijos

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, komentuodamas aštrius „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko metamus kaltinimus konservatoriams, sako nematąs pagrindo tirti konservatorių vaidmenį įsigalint koncernui „MG Baltic“.

V. Pranckietis „Žinių radijui“ kalbėjo, kad D. Gaižauskas tiesiog bando pasakyti kažką aštriai.

„Tiesiog labai užaštrino Dainius Gaižauskas tą tokią poziciją. Jis labai konkrečiai bando kažką tokio pasakyti aštriai. Vytautas Bakas tiesiog pasakė komiteto nuomonę, ir manau, kad tai truputį nuramino Seimą. Nes Seimą sujaudinus labai yra sunku dirbti ir priimti sprendimus“, – aiškino Seimo vadovas.

V. Pranckietis pabrėžė, kad konservatorių santykių su „MG Baltic“ tyrimui reikia pagrindo.

Taip pat, akcentavo V. Pranckietis, turėtų būti kalbama apie atskirus asmenis, o ne apie visą partiją.

„Tai yra atskiri asmenys, kurie veikė kažkokioje srityje, sakykim, Manto Adomėno vakarykščiai pareiškimai tai turbūt ir parodo, kad buvo to bendradarbiavimo. Bet tai negalime kalbėti apie ištisą vienetą“, – kalbėjo V. Pranckietis, primindamas antradienį viešoje erdvėje aptarinėtus konservatoriaus M. Adomėno susitikinėjimus su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kurių metu buvo kalbėta apie M. Adomėno kandidatavimą konservatorių pirmininko rinkimuose.

„Jeigu atsiskleidžia kokie nors faktai, tai visuomenei jie turi tapti žinomi“, – kalbėjo „Žinių radijui“ V. Pranckietis.

Antradienį svarstant NSGK išvadas „valstietis“ D. Gaižauskas, Seime kalbėjęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu, ragino ne tik pratęsti pradėtą tyrimą, tačiau nesuvaldydamas emocijų žarstė priekaištus ir kaltinimus konservatoriams.

„Žiūrėkite, kaip bijo konservatoriai. Žinote, kodėl bijo? Nes jau viskas atvirai. (…) Gerbiami konservatoriai, jums riesta, pripažinkite“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Jis priekaištavo konservatoriams, kad kai kurie jų lyderiai esą „išėjo su velniu obuoliauti“.

Reaguodamas į kolegos kalbą, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas pakvietė nesivadovauti noru kažkam atkeršyti. Parlamentinis tyrimas, anot jo, nebuvo nukreiptas prieš partiją ar prieš asmenis.

„Sustokime nuo noro atkeršyti kažkam“, – ragino V. Bakas, pakvietęs į problemą pasižiūrėti ne per vienos partijos prizmę, o per visos politinės sistemos sąrangą.

Antradienį už Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako pateiktą nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms, balsavo 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė.

Informaciją pateikė Benas Brunalas (ELTA)

2018.06.06; 04:55

AktualijosSkaitomiausios

Algimantas Zolubas, šio komentaro autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Atėjęs iš Rytų priežodis šunys loja, o karavanas eina taikytinas tik tuomet, kai karavanas ir šunys tikri. Tačiau dažnai priežodis pavartojamas ir tuomet, kai karavanu apsišaukia keli kupranugariai, o šunimis laikomi jų varovai ar net šeimininkai.

Ir jau visiškai nepriimtina kai tikri darbiniai drambliai įsijaučia karavanu esą, o darbdavius šunimis laiko. 

Prieš kiekvienus Seimo ar vietos savivaldos rinkimus stebime viešus spektaklius – vienašales derybas darbinio dramblio vietai užimti; derybose viena pusės duoda tik pažadus, kita – vietai užimti savo balsą. Kadangi pažadai negrindžiami jokiomis garantijomis, derybos tampa vienašalėmis, tapę darbiniais drambliais, jie ambicingai apsišaukia karavanu, darbdavių reikalavimų nebepaiso.

Beveik trijų dešimtmečių patirtis liudija mūsų demokratijos ydas ir grimasas, kuomet darbiniai drambliai imasi savo šeimininkus valdyti.

Blogiausia tai, kad tie drambliai kėsinasi ne jų straubliams tinkamus reikalus tvarkyti, o pastaruoju metu panūdo Lietuvos porceliano lentyną darkyti. 

Mitingas, kurio dalyviai reikalauja ginti lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Politikams tolima, specifinio išmanymo reikalaujanti lietuvių kalbos ir jos rašybos sistema Seime atsidūrė ant politinio prekystalio. Neva mainais kelių lenkų tuščias ambicijas tenkindamas apsišaukėlis karavanas, pagerins Lietuvos santykius su kaimynine Lenkija. Į politinį turgelį, proteguodami lietuvių kalbos darkymą, įsitraukė Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (kas per laikai, kas per papročiai!).

Septynios dešimtys mūsų išrinktųjų į Seimą, regis, vadovaujami TS-LKD buvusio ir esamo pirmininkų, 2017 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose pasirašė lenkų ambicijas tenkinantį įstatymo projektą. Numatytas balsavimas.

Apie lietuvių kalbai iškilusius pavojus pasakoja kalbininkas Kazimieras Garšva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Štai tie pažadukai, kurie, padėję rankas ant LR Konstitucijos, prisiekė jos laikytis, tačiau po keturių mėnesių pasišovė priesaiką sulaužyti: Gabrielius Landsbergis, Mykolas Majauskas, Emanuelis Zingeris, Mantas Adomėnas, Monika Navickienė, Julius Sabatauskas, Dovilė Šakalienė, Rasa Juknevičienė, Edmundas Pupinis, Ingrida Šimonytė, Andrius Kubilius, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Armonaitė, Arūnas Gelūnas, Gintaras Vaičekauskas, Antanas Matulas, Juozas Olekas, Tadas Langaitis, Mindaugas Bastys, Gediminas Kirkilas, Gintarė Skaistė, Dainius Kreivys, Sergejus Jovaiša, Simonas Gentvilas, Jonas Varkalys, Algirdas Butkevičius, Žygimantas Pavilionis, Vitalijus Gailius, Linas Balsys, Aušra Maldeikienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas, Jonas Liesys, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Raminta Popovienė, Rimantas Sinkevičius, Antanas Vinkus, Kęstutis Masiulis, Valentinas Bukauskas, Kazys Starkevičius, Irena Degutienė, Saulius Skvernelis, Virginijus Sinkevičius, Dainius Gaižauskas, Stasys Jakeliūnas, Virgilijus Poderys, Vytautas Bakas, Guoda Burokienė, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus, Virginija Vingrienė, Valerijus Simulik, Robertas Šarknickas, Vida Ačienė, Tomas Tomilinas, Raimundas Martinėlis, Gediminas Vasiliauskas, Rūta Miliūtė, Justas Džiugelis, Bronislovas Matelis, Arvydas Nekrošius, Kęstutis Smirnovas, Aurelijus Veryga, Bronius Markauskas. (Pavardės viešinamos specialiai, nes jų gal prisireiks prieš būsimus rinkimus į Seimą).

Kunigas Robertas Grigas – tarp tų, kurie reikalauja nedarkyti lietuvių kalbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ar turi teisę šie seimūnai vadintis karavanu, o 70 tūkstančių pasirašiusiųjų peticiją dėl lietuvių kalbos išsaugojimo laikyti lojančiais šunyčiais? Ar gali piliečių samdiniai-seimūnai tapti darbdaviu-šeimininku ir veikti pagal savo valią?

Į šiuos klausimus atsakė neigiamai rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengta konferenciją-pasitarimas „Apginkime baltų kalbas“ ir mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie V. Kudirkos paminklo.

Konferencija-pasitarimas parodė, kad minėtas 70-tukas drauge su Skverneliu ir Pranckiečiu nėra karavanas, o tariami šunys yra Tautos balsas. Todėl teįsidėmi kalbos darkymo iniciatoriai ir jų klapčiukai, kad už prekybą Tautos vertybėmis jie pelno nulaipinimą nuo patogių Seimo laktų ir nudaigojimą į politikos patvorį.

2017.09.29; 06:30