Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Sykį žymus, daug vertingų knygų apie Lietuvos istoriją parašęs intelektualas prisipažino, jog keletą mėnesių šalyje galiojęs karantinas jam nebuvęs skausmingas. Rašytojui malonesnė vienatvė nei žmonių susibūrimai. Net ir trumpiausi, nekalčiausi pašnekesiai bendraminčių ratelyje jį vargina. Kodėl? Esu privestas ne tik apsimesti, kad kolegoms rūpimi klausimai gyvybiškai svarbūs ir man, bet dar pats save diplomatiškai prievartauju prikąsti liežuvį, kad bičiuliams neprimesčiau savų temų.

Tik ko vertos diskusijos, kai pašnekovai vienas kito negirdi, kai net nenori girdėti?

Kodėl Turkija nesirūpina Baltijos šalių saugumu?

Deja, Pasaulis taip surėdytas, kad mes ne visada pajėgūs išvengti painių kryžkelių. Jei neperprasi oponento argumentų, pakenksi ne jam – pats apsijuoksi, pats pakliūsi bėdon.

Ši ne visuomet maloni taisyklė galioja tiek tarpusavyje besiginčijantiems kaimynams, giminėms, sutuoktiniams, bendradarbiams, tiek valstybėms, kurios pasmerktos nuolatinėms intrigoms, pykčiams, išdavystėms.

Puikiausias pavyzdys – kilę nesusipratimai dėl NATO aljansui priklausančios Turkijos elgiasio. Taip, visi žinome, kad „Turkija ir toliau blokuoja NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai, nepaisant Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pernai gruodį pasiekto susitarimo su sąjungininkų lyderiais“. Gynybos plano angliškasis pavadinimas – „Eagle Defender“. Tai – lietuviškoje informacinėje erdvėje birželio mėnesį nuskambėjusi ELTOS citata.

Taip, Turkija pykstasi su JAV, Prancūzija. Birželio 17-ąją ELTOS paskelbtame tekste pabrėžiama: „Turkija nesutinka patvirtinti šių planų, nebent mes pripažintume PYD/PKK teroristiniais subjektais“, – sakė Prancūzijos gynybos korpuso pareigūnas, turėdamas omenyje Sirijos ir Turkijos kurdų grupes, kurias Ankara laiko pavojingais sukilėliais. „Mes sakome ne. Mes turime parodyti solidarumą su sąjungininkais rytuose, o šių planų blokavimas yra nepriimtinas“, – teigė pareigūnas“.

Turkijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Taip, „NATO gynybos planai Baltijos šalims ir Lenkijai buvo parengti po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Nors šie planai nėra susiję su Turkijos karine strategija Sirijoje, nesutarimai didina saugumo grėsmę visose NATO dalyse. Pagal NATO sutartį, vienos valstybės sąjungninkės užpuolimas yra laikomas viso Aljanso užpuolimu, o NATO turi parengusi karines strategijas visų valstybių narių gynybai“ (iš to paties birželio 17-ąją paskelbto ELTOS pranešimo).

Kaip patartumėte elgtis tarp politinių girnų patekusiai Lietuvai? Žinoma, oficialusis Vilnius galįs muštis į krūtinę taip karšai ir emocingai, kaip, sakykim, jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg. Dar pienas mergaitei nuo lūpų nenudžiūvęs, o ji jau mananti, kad įgijo dieviškąją galią visus aplink esančius mokyti gyvenimiškųjų tiesų.

Lietuvoje taip pat netrūksta karštų galvų, šaukiančių, esą Turkiją derėtų išmesti iš NATO.

Gal Turkija verta, kad ją Briuselis ištrenktų iš Aljanso. Gal taip kada nors ir nutiks. Jei žvelgsime atidžiai, matysime, jog NATO aljanse esama daug narių, kurias derėtų išspirti lauk – dėl nemokamų 2 proc. nuo BVP, dėl atkakliai tiesto Nord Stream 2, dėl Rusijai mėgintų parduoti Mistral karo laivų. Tarp išmestųjų turėtų būti ir mano Tėvynė Lietuva. Juk Lietuva daug metų mokėjo žymiai mažesnę sumą į NATO aljanso kasą, nei buvo sutarta pasirašant stojimo dokumentus, o Turkija, garbė jai už tai, niekad niekur net neužsiminė, jog Lietuvą, kaip ir kitas per daug taupančias „gudruoles“, vertėtų išprašyti iš garbingos kompanijos.

Memorialas turkų kariams Azerbaidžano sostinėje Baku. Slaptai.lt nuotr.

Įžvalgi, sumani, bent keletą ėjimų į priekį šachmatų lentoje matanti diplomatija šiuo konkrečiu atveju pirmiausia turėtų pasidomėti ne turkiškomis, o savomis klaidomis. Jei nenorime būti panašus į savo neklystamumu patikėjusią aikštingąją klimatos aktyvistę, oficialusis Vilnius privalo nuoširdžiai paklausti oficialiosios Ankaros: ką mes blogo jums padarėme? Tokį pat klausimą oficialiąjai Turkijos valdžiai turėtų pateikti ir oficialusis Vašingtonas bei oficialusis Paryžius.

Nuoširdus domėjimąsis, kaip, kodėl ir kiek sykių NATO aljanso šalys įžeidė Turkiją, reikalingas ne tam, kad pultume aklai puoselėti kiekvieną turkišką užgaidą. Mums nereikia, kad turkai užsiliptų mums ant galvų. Atsikvošėjimas reikalingas tik tam, kad taptų lengviau ieškoti kompromisų, leidžiančių išsaugoti NATO vienybę.

Tačiau ar įmanomas nuoširdus pokalbis, jei Turkijai net neleidžiama išsižioti apie patirtas nuoskaudas? Turkija – ne Rusija. Jei Baltijos šalys, įskaitant visą Rytų Europą, taip pat Ameriką, Didžiąją Britaniją, senų seniausiai perkando tikrąją Kremliaus politiką, tai Turkijos, buvusios Osmanų imperijos, reikalų mes taip gerai išmanome, kad galėtume drąsiai mojuoti kardu, kas – juoda, o kas – balta.

Europietiškas egoizmas

Lietuviams nekenktų bent akimirkai įsivaizduoti tapus turkais. Štai tada, pamačius save turko kėdėje, migla, neleidžianti įžvelgti tikrųjų trinties priežasčių, iškart išsisklaidytų. Jei aš būčiau Turkiją mylintis turkas, agituočiau savąją valdžią pasitraukti iš NATO aljanso ir daugiau nebeklibinti Europos Sąjungos durų rankenos. Prabėgo keletas dešimtmečių, o Briuselis su Strasbūru vis nepriima Turkijos į savo šeimą. Tikriausiai protinga taktika, žvelgiant iš Briuselio, Strasbūro, net ir Vilniaus dangoraižių, nes ilgainiui Europoje dominuotų turkai. Ir vis tik leiskite gūžščioti pečiais, kodėl tada Turkija privalo itin rimtai domėtis tiek politiniu, tiek kariniu Europos saugumu?

Europos Sąjungos lyderiai ignoruoja Turkijos prašymus dėl narystės ES (sugalvoja naujų ir naujų trukdžių – esą jau tuot tuoj priims, tik dar reikėtų pasitemti demokratijos srityje). Šventa teisė reikalauti demokratijos. Demokratija – būtina kaip oras, kaip vanduo. Tačiau kodėl Europa trokšta, kad turkai vardan jos rizikuotų savo karių gyvybėmis? Briuselis primygtinai liepia, kad turkai savo žemėse sulaikytų į Europą iš Afrikos ir kitų kontinentų plūstančius pabėgėlius, kitaip Europa, matot, ims dusti nuo atvykėlių gausos. Bet kam Turkijai šis galvos skausmas, jei Briuselis neįsileidžia Turkijos į savo šeimą?! Vietoj pilnateisės narystės jai numetami doleriai. Briuselis įsivaizduoja, kad Turkijai tų milijonų ar milijardų – užteks. Turkijai nebeužtenka. Jei būčiau Turkijos pilietis, sakyčiau: man nusibodo vienpusė draugystė.

Amerikietiški nesusipratimai

Kita labai svarbi pastaba. JAV įsiutusi, kam Turkija perka ginklus ne iš Amerikos, kodėl susigundė Rusijos vilionėmis. Amerika turi teisę įsižeisti. Aš, būdamas lietuviu, taip pat įsižeidžiau – kodėl Ankara mano mylimos ir gerbiamos Amerikos priešlėktuvinės gynybos ginklus iškeitė į rusiškus? Bet jei pripažįstame Amerikos teisę supykti, pripažinkime ir Turkijos teisę įsižeisti. Mano supratimu, turkai privalo įsižeisti: kodėl JAV palaiko turkų priešus kurdus, kodėl JAV ignoruoja turkų reikalavimą PYD/PKK pripažinti teroristiniais subjektais? Vienybės klausimas turėtų rūpėti visiems – ne tik Turkijai.

Donald Trump. EPA-ELTA foto

JAV – ne šventa karvė. Amerika – nuodėminga. Būdamas turkas, aš tvirtinčiau, kad Amerika neverta pasitikėjimo, nes ji kadaise garantavo Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į tai, jog Kijevas atsisakytų atominio ginklo. Bet ar šį savo pažadą ištęsėjo? O jei vieną pažadą pamynė, kokias garantijas turime, kad nepamins ir antrojo, trečiojo?

O kaip, leiskite paklausti, oficialusis Vašingtonas pasielgė, kai Turkija, neapsikentusi oro erdvę nuolat pažeidžiančių rusų naikintuvų, vieną iš jų numušė? Tai, beje, itin svarbus argumentas. NATO privalėjo ginti Turkiją visomis keturiomis, kad Vladimiras Putinas bijotų net Turkijos pusėn žvilgtelėti. Bet NATO tepaskelbė keletą aptakių, atsargių rezoliucijų, labiau priekaištaujančių Ankarai, nei Kremliui. Štai Turkijai nieko kito ir neliko: jei NATO tik taip tepadeda, ieškosime kitų draugų.

Mano mylima ir gerbiama Amerika, žinoma, kvailai pasielgė ir pripažindama 1915-uosius metus buvus „armėnų tautos genocidu“. Turiu omenyje paskutinįjį atvejį, kai net vienas JAV politikas prisipažino: jei Turkija nebūtų atsukusi nugaros mūsų priešlėktuvinės gynybos ginklams, nebūtume genocido pripažinę. Tik ar taip elgtis – padoru? Tiesos ir teisingumo siekis turėtų būti svarbesnis nei noras įgelti oponentui.

Prancūziškas akibrokštas

Keistai elgiasi ir Prancūzija. Ji pripažino 1915-uosius esant „armėnų tautos genocidu“. Bet šis žingsnis abejotinas jau vien dėl to, kad Armėnija, skirtingai nei Turkija, iki šiol neatvėrusi savų archyvų. Todėl brėžti kategorišką vertinimą daugiau nei šimto metų senumo tragedijai dar anksti. Palaukime, kol oficialusis Jerevanas į savo slaptuosius archyvus įsileis visus istorikus, tyrinėtojus, mokslininkus.

1983 metų liepos 15 dieną Paryžiaus oro uoste Orli sprogo bomba. Šio teroro organizatorius – teroristinei organizacijai ASALA (Slaptoji Armėnijos išlaisvinimo armija) priklausantys Varužanas Karapetianas

Jei būčiau turkas, Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono paklausčiau, kodėl oficialusis Paryžius taip nuoširdžiai rūpinasi „armėniškojo skausmo įmamžinimu“ ir taip vangiai, nenoriai, atmestinai savo aikštėse, skveruose, gatvėse įamžina nuo armėnų teroristinių organizacijų Prancūzijos teritorijoje vos prieš kelis dešimtmečius žuvusiųjų turkų diplomatų atminimą? Ar Paryžiuje stovi bent vienas paminklas, pagerbiantis turkų diplomatus, kuriuos Prancūzijoje visai neseniai nužudė ASALA, Dašnakcutiun ir Gnčak smogikai? Gal prancūzai taip apgirto nuo vyno, kad jau nebesusigaudo, kas – tikrieji jų partneriai?

Lietuviškas nesusigaudymas

Jei būčiau Turkijos pilietis, priekaišaučiau ir Lietuvai: liūdniausia net ne tai, kad jūs, lietuviai, Seime specialia rezoliucija pripažinote 1915-uoius metus esant armėnų tautos genocidu (kolegė Irma Ąžuolė vienoje iš slaptai.lt publikacijų pastebėjo, jog dėl rezoliucijos balsuota pustuštėje salėje Naujųjų metų švenčių išvakarėse), o todėl, kad, prieš palaimindami rezoliuciją, net nesiteikėte išklausyti oficialiosios Ankaros argumentų, nepareiškėte net menkiausio noro padirbėti Turkijos archyvuose. Jūs į Mokslų Akademiją įsileidžiate Armėnijos, kuri nėra jūsų sąjungininkė NATO aljanse, ambasadorių, o štai Turkijos, kuri yra jūsų sąjungininkė NATO aljanse (Turkijos naikintuvai jau ne sykį saugojo Lietuvos oro erdvę) ambasadoriui paskutinę minutę uždraudėte įžengti į Mokslų Akademiją, užtrenkėte duris turkų tyrinėtojams. Būdamas turkas garsiai šaukčiau – tegul lietuvius nuo šiol saugo armėnų kariai…

Austrijos sostinė Viena. 1984 metų birželio 20 diena. Nuotraukoje užfiksuota vieta, kur nuo armėnų teroristų rankų žuvo turkų diplomatas Erdoganas Ozenas

Žinoma, NATO vadovybei skirtingi požiūriai į istoriją, ekonomiką, demokratiją – nė motais. Briuseliui svarbiausia karinė jėga, karinė vienybė. Bet būtume primityvūs politikai, jei manytume, jog Aljanso vienybė susideda tik iš karinių elementų.

Neatmetu galimybės, jog Baltijos šalių gynybos planai blokuojami Kremliui metus milžiniškas diplomatines, žvalgybines, finansines pastangas. Tik aš neraginčiau Turkijos išmesti iš karinio aljanso. Elgčiausi priešingai – girčiau ją už tai, kad, nepaisant visų nesusipratimų, ji vis dar tebėra kartu su mumis. Juk vieną gražią dieną, nusispjovusi į mūsų ne itin garbingus gudravimus, ji pati sumanys trauktis į šoną. Štai tada iškart suprastume, kodėl Europai reikalinga vieną iš stipriausių kariuomenių turinti valstybė.

Taip jau tas gyvenimas surėdytas – tik ką nors praradę suvokiame, kaip vis tik buvo gera turėti.

Ką žinome apie „Dašnakcutiun“?

Šiuo metu Lietuva, siekdama geresnių santykių su Turkija, galėtų padaryti bent vieną teisingą, didelių investicijų nereikalaujantį darbą – apvalyti lietuviškas internetinių enciklopedijų versijas nuo tendencingų antiturkiškų tekstų. Išmesti armėniškųjų tiesų neraginu. Tiesiog ten, kur surašyti vien Jerevanui palankūs pasakojimai, turėtume pridėti ir turkiškas bei turkų brolių azerbaidžaniečių versijas. Kad nebūtų vienpusiško tendecingumo – armėniškosios pastabos išdėliotos išsamiai, smulkiai, o turkiškojo ir azerbaidžanietiškojo požiūrio – nė eilutės.

Paimkime kad ir žodį „Dašnakcutiun“. Peržiūrėjau, kas apie šią organizaciją rašoma lietuviškosiose enciklopedijų versijose ir pastebėjau daug akį badančių tendencingumų.

Žodį „Dašnakcutiun“ pasirinkau neatsitiktinai. Prieš keletą metų teko keliauti po Azerbaidžaną. Svečiavausi ir 2012-2013-aisiais Guboje pastatytame „Memorialiniame genocido komplekse“. Ten svečiavasi ne vienas – su istoriku Algimantu Liekiu. Štai ką sužinojome apie „Dašnakcutiun“.

Dašnakų emblema

1918-aisiais metais azerbaidžaniečiai, kaip ir lietuviai, latviai bei estai, atkūrė savo valstybę. Tačiau azerbaidžaniečiams mažiau pasisekė nei Baltijos šalims. Azerbaidžanietišką laisvės troškimą bolševikai paskandino kraujo jūroje. Ne vien bolševikai gviešėsi užkariauti šią šalį. Bolševikams noriai talkino teroristinė grupuotė „Dašnakcutiun“. 1918-ųjų metų balandžio – gegužės mėnesiais Azerbaidžane susiklostė ypatingai sudėtinga padėtis. Rusijos bolševikai drauge su armėnų teroristiniu judėjimu „Dašnakcutiun“ siautėjo visame Azerbaidžane.

Istorijos šaltiniai byloja: vien tik Gubos regione 1918-ųjų pavasarį nuo žemės paviršiaus nušluoti 167 azerbaidžaniečių kaimai. Tomis tragiškomis dienomis Guboje gyvybių neteko per 4 tūkst. azerbaidžaniečių tautybės žmonių, įskaitant ne tik vyrus, bet ir moteris, vaikus. Beje, skriaudžiami buvo ne tik Guboje gyvenę azerbaidžaniečiai. Žiaurių išpuolių aukomis tapo visos Guboje gyvenusios tautos – lezginai, tatai, avarai, kryzai…

Panaši situacija klostėsi beveik visoje Azerbaidžano teritorijoje.Tačiau ypač žiauriai Azerbaidžano priešai elgėsi Guboje.

Azerbaidžano Ypatingoji Tyrimo Komisija, kurią 1918-ųjų vasarą sudarė tuometinė Azerbaidžano Vyriausybė, siekdama kuo smulkiau ir tiksliau nustatyti visas balandžio – gegužės mėnesių tragedijos aplinkybes, konstatavo: „… Gubos įvykiai buvo tik viena iš sudedamųjų žymiai platesnio armėnų nacionalistų įgyvendinamo plano dalių – šiuose kraštuose iki minimumo sumažinti musulmonų gyventojų, kad vėliau ten būtų galima kurti savo valstybę“.

Nepaisant itin nepalankių aplinkybių azerbaidžaniečiai vis tik rinko, kaupė, analizavo žinias apie netektis. Tuometiniai Azerbaidžano politikai stengėsi užfiksuoti visus praradimus. Tekstus apie antiazerbaidžanietiškus pogromus vertė į Europos tautų kalbas. Tiesiog gyvybiškai svarbu buvo Vakarų visuomenei kuo plačiau, išsamiau ir objektyviau papasakoti apie tai, kas nutiko Azerbaidžano miestuose ir kaimuose. Mat „Dašnakcutiun“ ir bolševikų propaganda dėl 1918-aisiais pralieto kraujo begėdiškai melavo: jokių žudymų, jokių etninių valymų, jokių išpuolių prieš vietinius gyventojus!

Gubos miesto „Memorialinio genocido komplekso“ muziejaus direktorė Saida Abasova ir istorikas Algimantas Liekis. Slaptai.lt nuotr.

Bet visko paslėpti okupantams nepavyko. Štai kaip 1918-ųjų įvykius įvertino, pavyzdžiui, Ronaldas Makas Donelas, Didžiosios Britanijos vicekonsulas, 1918-aisiais rezidavęs Azerbaidžano sostinėje Baku. Konfidencialioje 1918-ųjų gruodžio 5-osios depešoje, siunčiamoje į Londoną (ji saugoma Didžiosios Britanijos užsienio reikalų archyve), rašė:

„Tuo metu aš pareiškiau protestą Armėnų Nacionalinei Tarybai, ir šiandien tvirtinu, kad jie padarė vieną iš pačių didžiausių klaidų savo istorijoje, palaikydami prieš musulmonus nusiteikusius bolševikus. Visa kaltė už šią politiką krenta armėnų politinei organizacijai „Dašnakcutiun“. Be armėnų paramos bolševikai niekad nebūtų drįsę pradėti karinius veiksmus prieš musulmonus“.

Štai kodėl Azerbaidžanui tų metų pavasaris – vienas iš tragiškiausių azerbaidžanietiškos istorijos puslapių.

Beje, azerbaidžaniečių istorikams sovietmečiu gilintis į šią temą ilgai neleista. Domėtis 1918-ųjų netektimis azerbaidžaniečiai galėjo tik po 1991-ųjų metų – subyrėjus Sovietų Sąjungai, kai šalis vėl tapo nepriklausoma ir laisva.

2007-aisiais būta rimto lūžio istoriniuose tyrinėjimuose. Būtent tais metais Gubos mieste aptiktos masinės kapavietės, bylojančios apie 1918-aisiais rengtas baudžiamąsias akcijas. Ištyrus masines kapavietes Gubos regione Azerbaidžano vadovybė toje teritorijoje įkūrė įspūdingą muziejų, kurį teko matyti savo akimis.

Labai panašiai „Dašnakcutiun“ vertina ir Turkija. Bet ar lietuviškosiose enciklopedijose apie tai rašoma?

Beje, jose nerasite ir užuominos apie Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos išleistą enciklopediją „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. Šioje knygoje gausu pasakojimų apie ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun organizacijų turkams ir azerbaidžaniečiams padarytas skriaudas.

Lietuviškosiose enciklopedijose apie šią enciklopediją – nė menkiausos užuominos! Nė žodelio!

O paskui stebimės, kodėl Turkijai nerūpi Baltijos šalių gynybos planai…

2020.06.29; 06:00

NATO tiria incidentą Viduržemio jūroje, kuomet, pasak Prancūzijos, Turkijos fregatos elgėsi „ypač agresyviai“ vieno iš Prancūzijos karinių laivų atžvilgiu, teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivas, vykdydamas NATO operaciją, bandė patikrinti krovininį laivą, kuris buvo įtariamas gabenęs ginkluotę į Libiją ir taip pažeisdamas Jungtinių Tautų (JT) įvestą embargą.
 
Prancūzijos pareigūnų teigimu, Turkijos fregatos įsikišo ir radarais tris kartus nusitaikė į Prancūzijos laivą, tuo parodydamos, kad netrukus paleis raketas.
 
NATO narė Turkija kaltinimus pavadino „nepagrįstais“, dabar NATO tiria šį incidentą.
 
„Užtikrinome, kad NATO karinės valdžios institucijos ištirtų šį incidentą ir išaiškintų viską, kas įvyko“, – po NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijos sakė J. Stoltenbergas.
 
Prancūzija yra itin pasipiktinusi ir Turkijos veiksmus vadina „nepriimtinais sąjungininkei“, o gynybos ministrė Florence Parly iškėlė šį klausimą NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 06:00

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalyje nuo pirmadienio atšaukiama daugybė dėl koronaviruso pandemijos įvestų apribojimų, informuoja transliuotojas BBC.
 
Nuo pirmadienio visoje Prancūzijoje gali atsidaryti kavinės ir restoranai, taip pat bus leidžiamos kelionės į kitas Europos šalis.
 
Nors anksčiau šį mėnesį daugelyje Prancūzijos vietų atsidarė restoranai, viešbučiai ir kavinės, Paryžiuje ir kitose aplinkinėse teritorijose, kur užregistruota itin daug užsikrėtimo COVID–19 atvejų, lankytojai galėjo prisėsti tik kavinių ir restoranų lauko terasose. Nuo pirmadienio restoranai ir kavinės Paryžiaus regione galės visiškai atsidaryti.
 
Žmonės, be kita ko, vėl galės lankyti šeimos narius, gyvenančius senelių namuose, kuriems COVID–19 sudavė itin skaudų smūgį. Mokyklos šalyje atsidarys nuo birželio 22-osios, išskyrus aukštąsias mokyklas.
 
Per televiziją sekmadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigė, kad Prancūzija „iškovojo pirmąją pergalę kovoje su koronavirusu“, bet įspėjo, kad virusas gali sugrįžti.
 
„Tai nereiškia, kad virusas dingo ir mes galime visiškai prarasti budrumą. 2020-ųjų vasara bus kitokia vasara nei visos ir mes turėsime stebėti epidemijos vystymosi eigą, kad būtume pasiruošę, jei ji sugrįžtų su nauja jėga“, – teigė E. Macronas ir paragino gyventojus toliau laikytis socialinio atstumo taisyklių bei išmokti gyventi su naujuoju koronavirusu.
 
Prezidentas dar patvirtino, kad antrasis dėl koronaviruso pandemijos atidėtas savivaldos rinkimų turas įvyks birželio 28-ąją, tačiau pabrėžė, kad masiniai susibūrimai vis dar bus griežtai kontroliuojami, nes juose didžiausia viruso plitimo grėsmė.
 
Prancūzijoje nuo koronaviruso infekcijos mirė daugiau kaip 29 400 žmonių. Šalyje patvirtinti 157 tūkst. užsikrėtimo atvejai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 08:30

Prancūzijoje protestuoja rasizmu ir smurtu kaltinami policininkai. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzijos policininkai ir policijos profesinės sąjungos penktadienį antrą dieną iš eilės rengė protestus dėl jiems reiškiamų kaltinimų rasizmu ir smurtu.
 
Jie skundžiasi vyriausybės paramos trūkumu ir piktinasi tuo, kad yra kaltinami rasizmu ir brutaliu elgesiu.
 
Keli šimtai pareigūnų ir sąjungų narių penktadienį blokavo eismą, važiuodami Eliziejaus laukų alėja Paryžiuje.
 
Ketvirtadienį pareigūnai, protestuodami Lilyje, Marselyje ir kituose miestuose, numetė ant žemės antrankius. Dauguma šaukė ir ragino vidaus reikalų ministrą Christophe’ą Castanerį atsistatydinti.
 
Ministras supykdė pareigūnus anksčiau šią savaitę, kai pažadėjo, kad laikysis „nulinės tolerancijos“ rasizmui policijos gretose. Ch. Castaneris, be kita ko, pridūrė, kad pareigūnai, sulaikydami įtariamuosius, daugiau nebegalės stipriai suimti jų už kaklo.
 
Tokius žingsnius paskatino birželio pradžioje Paryžiuje tūkstančių žmonių surengtas protestas prieš policijos smurtą ir rasizmą. Tūkstančiai žmonių protestavo dėl juodaodžio vyro Adamo Traore mirties jį sulaikius policininkams 2016 metais, įkvėpti JAV apėmusių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo mirties jį areštavusių policininkų rankose.
 
„Policininkai nėra rasistai. Jie gelbėja žmonių gyvybes, nepaisydami jų odos spalvos“, – penktadienį žurnalistams sakė vienos policijos profesinės sąjungos vadovas Fabienas Vanhemelryckas.
 
„Tai susiję ne tik su vidaus reikalų ministru. Prezidentas privalo užtikrinti, kad policija būtų gerbiama“, – pridūrė jis.
 
Šeštadienį Paryžiuje ir kituose miestuose planuojami nauji protestai prieš policijos naudojamą smurtą ir rasizmą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 16:16

Prancūzijos vyriausybė paskelbė skirsianti iš viso 18 mlrd. eurų paskolų ir išmokų, kad padėtų turizmo sektoriui išgyventi COVID-19 krizę.
„Kol kas neaišku dėl vasaros atostogų, nes nežinome visko apie viruso plitimo eigą“, – po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Edouardas Philippe.
 
„Dirbame remdamiesi protinga prielaida: prancūzai galės atostogauti Prancūzijoje liepą ir rugpjūtį“, – teigė jis.
 
Premjeras taip pat pridūrė, kad vasaros sezono metu verslo patiriami nuostoliai bus padengti, jei dėl atsinaujinusio koronaviruso protrūkio gyventojai atšauks užsakymus.
 
Prancūzija pirmadienį užbaigė beveik du mėnesius trukusį karantiną, tačiau daugelis apribojimų vis dar galioja, ypač – turizmo sektoriuje.
Kavinės, barai ir restoranai vis dar yra uždaryti, o gyventojai negali nuvažiuoti toliau nei 100 km nuo savo namų be svarios priežasties.
 
E. Philippe tikino turįs vilties, kad nuo birželio 2 d. bus galima atidaryti už vadinamosios „raudonosios zonos“ – Paryžiaus regiono ir šiaurės rytų Prancūzijos – esančias kavines, barus ir restoranus.
 
Vyriausybė gegužės pabaigoje tikisi sulaukti sveikatos apsaugos ekspertų išvadų dėl kavinių ir barų atidarymo.
 
Prancūzija yra viena labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių šalių Europoje. Čia COVID-19 nusinešė daugiau nei 27 tūkst. žmonių gyvybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 08:00

Prancūzijos premjeras E. Philippe. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos premjeras Edouard’as Philippe antradienį pristatys nacionalinę dėl koronaviruso protrūkio įvesto karantino užbaigimo strategiją, naujienų agentūrai AFP patvirtino premjero biuras.
 
Po premjero pranešimo Nacionalinėje Asamblėjoje vyks diskusija ir balsavimas. Antradienį taip pat bus pristatyta Prancūzijos patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų sekimo programėlė.
 
Strategijoje numatomi 17 prioritetų, kurie po gegužės 11 d. leis palaipsniui užbaigti karantiną.
 
Tarp prioritetų yra mokyklų atidarymas, darbuotojų sugrįžimas į darbo vietas, įprasto viešojo transporto darbo atnaujinimas, veido kaukių ir dezinfekantų tiekimas, tyrimų dėl koronaviruso politika ir parama senyvo amžiaus gyventojams.
 
Pirmadienį šias priemones posėdyje kartu su regionų atstovais aptars Prancūzijos ministrai.
 
Prancūzijoje karantinas buvo įvestas kovo 17 d., o vyriausybei šiuo metu tenka nelengva užduotis atgaivinti sustingusią ekonomiką ir neleisti atsigauti epidemijai.
 
„Ifop“ apklausos duomenimis, tik 39 proc. prancūzų pasitiki vyriausybės sugebėjimu veiksmingai susitvarkyti su koronaviruso krize.
 
Naujausiais oficialiais duomenimis, nuo kovo pradžios Prancūzijoje koronaviruso infekcija (COVID-19) nusinešė 22 614 žmonių gyvybes, o užsikrėtusiųjų skaičius siekia daugiau nei 161 tūkst.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.26; 00:30

Prancūzijos lėktuvnešyje „Charles de Gaulle“ 40 karių įtariamas „Covid-19“. Jiems pasireiškia ligos simptomai, trečiadienį pranešė Prancūzijos gynimo ministerija. Pirmieji simptomai esą pasireiškė neseniai. Lėktuvnešyje yra medicinos skyrius su dirbtinio kvėpavimo aparatais.
 
Į laivą siunčiami medikai su testais, kad būtų ištirti atvejai ir užkirstas kelias viruso plitimui. Lėktuvnešis šiuo metu yra Atlante ir grįžta į Viduržemio jūrą. Jūreiviai, kuriems įtariamas virusas, izoliuoti. Be to, kaip prevencinė priemonė visiems įgulos nariams, kuriems pasireiškia simptomai, ypač kosulys, išdalytos kaukės, pareiškė ministerija.
 
Pastaruoju metu koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 150 JAV karo laivo „USS Theodore Roosevelt“ įgulos narių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.08; 12:31

Prancūzija tapo penktąja pasaulio šalimi, kurioje koronaviruso pandemijos aukų skaičius perkopė 1 000. Mirčių pastarąją parą čia padaugėjo 240 ik 1 100, antradienį pranešė sveikatos tarnybos vadovas Jerome‘as Salomonas. Tai yra 28 proc. padidėjimas.
 
Prancūzija kartu su Italija, Kinija, Iranu ir Ispanija yra šalys, kur fiksuota daugiausiai mirčių nuo Covid-19. Infekuotųjų skaičius, J. Salomono duomenimis, per 24 valandas padidėjo 12 proc. iki 22 300. Vyriausybei patarinėjantys ekspertai siūlo praėjusią savaitę 15-ai dienų paskelbtus judėjimo ribojimus pratęsti mažiausiai šešioms savaitėms. Tai reikštų, kad viešasis gyvenimas Prancūzijoje būtų paralyžiuotas iki balandžio 28-osios.
 
Pandemija, pasak J. Salomono, toliau sparčiai plinta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.25; 00:05

Užsienio reikalų ministerijoje pirmadienį iškilmingai paskelbta Frankofonijos mėnesio Lietuvoje pradžia. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atidarymo metu kvietė visus kartu švęsti Tarptautinės frankofonijos organizacijos 50-metį.
 
„Džiaugiamės galėdami būti trijų šimtų milijonų frankofonų bendruomenės dalimi. Per visus šiuos metus Tarptautinė frankofonijos organizacija padėjo ne tik supažindinti Lietuvos visuomenę su prancūzakalbiu pasauliu, bet ir atvėrė platesnes galimybes pažinti frankofonišką kultūrą, aktyviai mokytis prancūzų kalbos, vystyti bendradarbiavimą prancūziškai kalbančiose pasaulio valstybėse“, – URM pranešime cituojamas ministras.
 
Šių metų Frankofonijos mėnesio tema – žmogus ir aplinka. Šiai temai skirtas ir organizuojamas didelio įsitraukimo praeitais metais sulaukęs mokinių komiksų konkursas prancūzų kalba „Klimato kaita: mūsų iššūkis“. Geriausi darbai bus apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais. Užsienio reikalų ministras pakvietė Lietuvos jaunimą kartu ieškoti sprendimų, kaip sukurti tvaresnę ateitį klimato kaitos paveiktame pasaulyje.
 
Temai pristatyti Užsienio reikalų ministerijoje taip pat atidaryta paroda „Keliautojo užrašai“, skirta Maroko kultūros pažinimui, surengta bendradarbiaujant su Maroko garbės konsulu Lietuvoje Linu Aldoniu ir Lietuvos fotomenininku Dainiumi Ščiuka.
 
Su Frankofonijos mėnesio pradžia susirinkusius taip pat sveikino Prancūzijos ambasadorė Claire Lignières-Counathe.
 
Visoje Lietuvoje Frankofonijos mėnesio proga organizuojami įvairūs renginiai: konferencijos, paskaitos, koncertai, spektakliai, filmų savaitgaliai, parodos, įvairios edukacinės veiklos, ekskursijos, prancūzų kalbos savaitės mokyklose, moksleivių prancūzų kalbos olimpiados, vertimų konkursai ir diktantai.
 
Tarptautinė Frankofonijos organizacija įkurta 1970 metais. Ji vienija 88 valstybes ir vyriausybes, iš kurių 54 yra valstybės narės, 7 asocijuoti nariai ir 27 stebėtojos. Nuo 1999 metų Lietuva šioje organizacijoje turi stebėtojos statusą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 00:30

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina įteikti Londonui Garbės legiono ordiną, kad primintų istorinius ryšius ir pabrėžtų pastangas šiuo pagrindu kurti naujus santykius po „Brexito“.
 
Savo „Facebook“ paskyroje Prancūzijos lyderis pranešė, kad ceremonija įvyks šių metų birželio mėnesį.
 
„Aš norėčiau pradėti naują skirsnį mūsų šalių santykiuose. Šįmet mes pažymime 1940 metų birželio 18-ąją nuskambėjusio generolo Charleso de Gaulle`io kreipimosi 80-ąsias metines: prancūzai atsimena, už ką jie turi būti dėkingi britams, kas mūsų respublikai suteikė galimybę gyvuoti, – parašė jis. – Aš vyksiu į Londoną birželio mėnesį, kad apdovanočiau šį miestą Garbės legiono ordinu už visos šalies ir tautos parodytą didžiulę narsą“.
 
Prancūzijos prezidentas pareiškė sieksiąs plėtoti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje. Kartu jis pabrėžė netikįs, jog Didžioji Britanija suinteresuota, kad Europos Sąjunga būtų silpna.
 
Šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku Jungtinė Karalystė oficialiai tapo pirmąja šalimi, išstojusia iš Europos Sąjungos.
 
Dabar prasideda derybų dėl būsimų santykių etapas. Per 11 mėnesių Briuselis ir Londonas turi susitarti, kaip nuo 2021-ųjų klostysis abiejų pusių ryšiai prekybos ir kitose srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 00:30

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy dėl kyšininkavimo ir neteisėto poveikio teisėsaugai spalį stos prieš teismą. Procesas numatytas spalio 5-22 dienomis, pranešė teismas.
 
Tyrėjų duomenimis, N. Sarkozy 2014 metais mėgino papirkti Aukščiausiojo teismo prokurorą, kad gautų informacijos apie prieš jį vykdomo tyrimo eigą.
 
64 metų buvęs prezidentas teisėsaugos akiratyje atsidūręs ir dėl kitų aferų. Spalį Prancūzijos aukščiausiasis teismas nurodė pradėti prieš jį dar vieną procesą dėl nelegalaus rinkimų kampanijos finansavimo. Jo data dar nepaskirta.
 
Dešiniųjų politikas N. Sarkozy Prancūzijos prezidentas buvo nuo 2007 iki 2012 metų. Jis yra pirmasis Prancūzijos pokario prezidentas, kuriam pareikšti kaltinimai dėl korupcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 00:30

Penktadienį parke netoli Paryžiaus peiliu ginkluotas vyras sužeidė kelis žmones. Tai pranešė televizijos kanalas BFM.
 
Pasak jo, incidentas įvyko Vilžiuifo mieste, esančiame į pietryčius nuo Prancūzijos sostinės. Preliminariais duomenimis, nukentėjo trys žmonės, iš kurių vienas yra sunkios būklės.
 
Kaip praneša BFM, užpuoliką nušovė policininkai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 00:003

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijoje tęsiasi protestai prieš pensijų reformą. Protestuotojai ketvirtadienį Paryžiuje blokavo autobusų depą, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Vieno televizijos reporterio padarytame įraše, kuris paskelbtas tviteryje, buvo matyti, kaip policija panaudoja ašarines dujas. Protestų banga šalyje tęsiasi jau 29 dienas ir yra ilgiausia nuo 1968-ųjų. Suartėjimo tarp profsąjungų ir vyriausybės nematyti.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tradicinėje savo naujametinėje kalboje sakė, jog tikisi kompromiso su darbuotojų atstovais. Tačiau kartu ji pabrėžė, kad pagrindinių reformos principų nebus atsisakyta.
 
E. Macronas siekia supaprastinti pasenusią pensijų sistemą, kurią sudaro daugiau kaip 40 skirtingų modelių. Prezidentas šią sistemą laiko nesąžininga ir per brangia. Jis nori taškų sistemos, kuri vienodai galiotų visiems prancūzams, bei pensinio amžiaus padidinimo nuo dabar 62 iki 64 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 002:00

Traukinių eismas Prancūzijoje smarkiai strigs ir per Kalėdas. Esminių permainų nesitikima, paskelbė valstybinis geležinkelis SNCF. Protestai ir streikai prieš planuojamą vyriausybės pensijų reformą šalyje tęsiasi jau pustrečios savaitės. Kalėdų šventės Prancūzijoje yra vienas pagrindinių kelionių laikotarpių – daugelis žmonių vyksta atostogauti arba lanko savo šeimas.
 
Pirmadienį į reisus išvažiavo vidutiniškai tik 40  proc. greitųjų traukinių TGV. Smarkūs trikdžiai fiksuoti ir artimojo susisiekimo transporto sistemoje.
 
Demonstrantai netoli Paryžiaus „Gare de Lyon“ geležinkelio stoties trumpam blokavo judėjimą 1-ąja metro linija, pranešė žinių stotis BFMTV. Ši linija yra viena iš nedaugelio sostinėje, kuria dar rieda traukiniai. Aplinkosaugos ministrė Elisabeth Borne pasmerkė incidentą: teisė į streikus neleidžia blokadų ir keleivių bauginimo, rašė ji tviteryje.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo vyriausybė nesėkmingai ragino per Kalėdas nutraukti streikus. Kelios profsąjungos kvietė žmones tęsti kovą.
 
Greito sprendimo konflikte nematyti. Vyriausybės pokalbiai su profsąjungomis atidėti iki sausio. Vyriausybė nori suvienodinti šiuo metu šalyje galiojančias 42 skirtingas pensijų sistemas. Prancūzus taip pat norima paskatinti ilgiau dirbti. Per protestus praėjusią savaitę į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.24; 00:30

Ketvirtadienį 60 proc. Prancūzijos traukinių mašinistų dalyvavo streike, paskelbė valstybinė geležinkelių bendrovė SNCF, šalyje tebesitęsiant protestams prieš planuojamą pensijų reformą.
 
Streikų organizatoriai grasina tęsti demonstracijas iki Kalėdų, o daugelis žmonių baiminasi atostogų chaoso geležinkelio stotyse, jei padėtis nesikeis.
 
Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe’as ketina susitikti su profsąjungų ir darbdavių asociacijų atstovais ir numalšinti kilusią įtampą.
Televizijos „France 3“ duomenimis, dėl streikų ketvirtadienį rytą be elektros buvo daug namų ūkių pietvakariniame Oksitanijos regione.
 
Elektros tinklų operatorius „Enedis“ užsiminė, kad elektros tiekimas streiko metu nutrauktas tyčia. Kai kuriose kitose Prancūzijos dalyse elektros tiekimas jau buvo nutrauktas. Dėl šių veiksmų atsakomybę prisiėmė tartis su Vyriausybe nenorinti profsąjunga CGT.
 
CGT pirmininkas Philippe’as Martinezas tikino, kad streiko dalyviai elektros tiekimą atjungė didelėms įmonėms ir kai kurioms viešosioms įstaigoms.
 
„Šie metodai yra gėdingi ir ypač pavojingi“, – tviteryje į elektros atjungimą sureagavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikė Marine Le Pen.
Televizija BFM paskelbė reportažus apie protestus ne tik sostinėje Paryžiuje, bet ir kituose šalies miestuose: Marselyje, Bordo, Nante.
 
Prancūzijos vyriausybė planuoja suvienodinti pensijas visiems gyventojams, tuo pačiu skatindamas prancūzus eiti į pensiją vėliau nei dabar.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 02:00

Prancūzijoje tęsiantis streikams prieš planuojamą pensijų reformą vėl kilo didelių transporto trikdžių. Valstybinė geležinkelio bendrovė SNCF trečiadienį pranešė, kad traukiniai važiuoja tik labai ribotai ir paragino keleivius atidėti keliones.
 
Viešojo transporto darbuotojų streikai vėl vyko ir sostinėje. Paryžiaus regione automobilių spūstys driekėsi daugiau kaip 400 km, pranešė radijo žinių stotis „Franceinfo“. Protestai vyksta nuo ketvirtadienio.
 
Prancūzijos premjeras Edouard‘as Philippeas trečiadienį turėtų pristatyti detalius pensijų reformos planus. Vyriausybė nori ilgainiui panaikinti privilegijas tam tikroms profesinėms grupėms ir sukurti vieningą sistemą, galiojančią visiems. Profsąjungos tam priešinasi. Todėl mažai tikėtina, kad protestai greitai liausis.
 
Remiantis žiniasklaida, pensijų reforma visiškai galios tik tiems, kurie į darbo rinką įžengs 2022 metais. Gimusieji iki 1975-ųjų jos visiškai nepajus, skelbia prancūzų televizijos stotis BFM. Tiems, kurie pasaulio šviesą išvydo 1975 metais, nauja tvarka galios tik iš dalies ir nuo 2037-ųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 14:50

Likus penkioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo Londone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino karinį aljansą kalbėtis su Rusija.
 
„Ar Rusija yra mūsų priešas? Nemanau“, – sakė E. Macronas ketvirtadienį Paryžiuje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prancūzijos vadovas ragino sukurti „naują pasitikėjimo ir saugumo Europoje architektūrą“. Ji esą turėtų apimti ir stipresnius ryšius su Rusija.
 
E. Macronas ragino Europos NATO šalis dalyvauti Rusijos ir JAV derybose dėl naujos branduolinio nusiginklavimo sutarties. „Mes negalime pasitenkinti dvišalėmis sutartimis“, – pabrėžė jis.
 
Prezidentas patvirtino parašęs laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame, anot žiniasklaidos, kalbama apie tai, kad būtina įvertinti Maskvos pasiūlymą dėl branduolinių vidutinio nuotolių raketų dislokavimo moratoriumo. Šį laišką jis esą perdavęs ir visoms NATO partnerėms.
 
Rytų Europos NATO partnerės ir Vokietija skeptiškai vertina E. Macrono suartėjimą su Rusijos prezidentu. Rugpjūtį baigė galioti 1987 metais pasirašyta JAV ir Rusijos sutartis dėl branduolinių vidutinio nuotolio raketų, kai iš sutarties pasitraukė JAV, o paskui ir Rusija. Baiminamasi, kad tai gali sukelti naujas ginklavimosi varžybas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 00:05

Prancūzijos nacionalinės šventės – Bastilijos paėmimo dienos – proga Eliziejaus laukuose buvo surengtas karinis paradas. EPA-ELTA nuotr.
Interviu britų žurnale „The Economist“ Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui sukritikavus JAV ir Europos koordinacijos priimant strateginius sprendimus trūkumą bei pareiškus, kad NATO išgyvena „smegenų mirtį“, politologas prof. Raimundas Lopata tvirtina, jog šis vieno ryškiausių Europos lyderių teiginys gali būti laikomas provokacija JAV, norint inicijuoti bendrą diskusiją dėl pasaulio vizijos su strategine partnere.
 
Profesoriaus teigimu, E. Macronui kvestionuojant NATO vienybę, kyla abejonių, ar Europos Sąjunga apskritai turi geopolitinį planą.
 
Transatlantinio ryšio koncepcija, tvirtina R. Lopata, keičiasi – imta vertinti, kiek ir kas įneša didesnį indėlį į bendrąją gerovę.
 
„Viena vertus, tai susiję su paties NATO projekto finansavimu, o antra, tai iš tikrųjų su vizija, kaip mes matome pasaulį. Ir dabar vyksta, kaip aš įsivaizduoju, to pasaulio perspektyvos braižymas.
 
Macronas ne kartą yra kalbėjęs, kaip jis mato pačią Europą, bet jo tos kalbos reakcijos rimtos nesulaukė ir iš principo jo pirmieji projektai užstrigo.
 
Dabar, aš manau, Macronas bando braižyti, kaip jis įsivaizduoja savo tą pasaulį ir kaip Prancūzija gali su juo elgtis. Kita vertus, bando provokuoti bendram mąstymui su Amerika. Tai galima traktuoti kaip savotišką provokaciją“, – vertindamas tarpžemyninius santykius Eltai sakė R. Lopata.
 
E. Macrono ambicijos – Prancūzija, kaip pasaulio vizijos braižytoja?
 
Politologas taip pat atkreipė dėmesį į Prancūzijos vadovo pastangas perimti iniciatyvą iš Vokietijos ES ir Rytų Europos santykių kontekste – E. Macronas parėmė Ukrainos ir Rusijos belaisvių apsikeitimą, dalies sankcijų Kremliui panaikinimą, taip pat, nepaisant netylančių kalbų apie didėjančią Kinijos grėsmę, apsilankė šioje šalyje.
 
„Matome, kad Macronas nuo šių metų ankstyvos vasaros, pasinaudojęs Vokietijos užsienio politikos rutina, pradėjo kelti Prancūziją kaip galimą to pasaulio braižytoją. Tokių požymių mes matome – Prancūzijos santykiai su Rusija bei de facto Macrono inicijuota arba pagelbėta belaisvių keitimosi operacija tarp Rusijos ir Ukrainos, Rusijos kvietimas sugrįžti (į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. – ELTA) arba bandymas panaikinti dalį sankcijų, vizitas į Kiniją ir taip toliau“, – pastebimas E. Macrono politines iniciatyvas įvardijo R. Lopata, pridūręs, kad šiame kontekste skambiąją Prancūzijos prezidento frazę galima laikyti kvietimu europiečiams ir amerikiečiams daugiau diskutuoti apie tarptautinės ir saugumo politikos principus.
 
Europai reikia apsispręsti dėl pasaulio vizijos
Kartu ekspertas patikino, kad po šio E. Macrono pareiškimo kalbos apie vieningą Europos kariuomenę gali suintensyvėti, tačiau atkreipė dėmesį, kad diskutuojant Europos milžinėms – Vokietijai ir Prancūzijai, dažnai skambios idėjos būna ištraukiamos trumpam laikui, neskiriant jų įgyvendinimui rimto ir atsakingo dėmesio.
 
„Problema yra su vadinamąja Paryžiaus-Berlyno ašimi, kad dažniausiai būna idėjų išmetimas, o paskiau jos baigiasi tiesiog dienotvarkės priėmimu be didesnių diskusijų. Kitaip tariant, įtikinti partnerius prancūzai su vokiečiais tiesiog „neturi laiko“, tai čia yra tam tikra arogancija. Kokia linkme gali pasisukti šitos kalbos, man sunku pasakyti“, – kalbėjo politologas.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.
Turint omeny, kad JAV yra svarbiausia ES strateginė partnerė, Europa, R. Lopatos nuomone, turėtų apsispręsti, kokia pasaulio vizija jiems yra priimtiniausia. Būtent nuo to, sako politologas, reikėtų pradėti gerinti tarpžemyninius santykius.
 
„Pirmiausia reikia suformuluoti savo pasaulio viziją – patiems galų gale apsispręsti, kaip mes matome tą pasaulį. Panašu, kad čia yra problema. Žinome tik techninius dalykus, kad ES – gerai, o be Amerikos ES būtų tragedija. Kitaip tariant, reikia remti tas iniciatyvas, kur matosi, kad Europa turi aiškų politinį planą, mato save kaip stiprų politinį žaidėją ir kartu su Amerika diktuoja pasauliui liberalios demokratijos madas – čia yra principinis dalykas. Viena Europa be Amerikos nieko nepadarys, bet Europa kartu turi būti tokio pat stiprumo, pasiūlydama JAV tą bendrą viziją, jeigu amerikiečiai po truputį užsidarinėja savyje“, – pridūrė R. Lopata.
 
Ketvirtadienį paskelbtame interviu britų žurnalui „The Economist“ E. Macronas sakė: „Tai, ką mes išgyvename šiuo metu, yra NATO smegenų mirtis“. Jo teigimu, nėra „jokios koordinacijos priimant strateginius sprendimus tarp JAV ir jų NATO sąjungininkių“.
 
Tokį Prancūzijos vadovo pareiškimą sveikino Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova bei ministras Sergejus Lavrovas. Vis dėlto Vokietijos kanclerė Angela Merkel sukritikavo E. Macrono frazę, teigdama, kad tokie komentarai nebuvo
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
būtini.
 
„Nemanau, kad tokie radikalūs vertinimai yra reikalingi, net jei turime bėdų ir privalome susiimti“, – sakė A. Merkel. Jai pritarė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad tokia E. Macrono deklaracija jo nenudžiugino.
 
Gruodžio pradžioje Londone vyks NATO viršūnių susitikimas. Šiais metais Aljansas mini 70-ąsiąs savo įkūrimo metines.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.10; 18:30

Prancūzijos vyriausybės atstovai nemano, kad ketvirtadienį Paryžiuje, policijos būstinėje, keturis kolegas nudūręs vyras buvo radikalas. Tačiau vyriausybė neatmeta visų galimų motyvų, tarp jų ir terorizmo, praneša „Deutsche Welle“.
 
Policijos administracijos darbuotojas vidudienį peiliu nudūrė keturis kolegas. Jį patį galiausiai vienas pareigūnas nušovė iš tarnybinio ginklo.
Prancūzijos vyriausybės atstovė Sibetha Ndiaye teigė, kad, nors žiniasklaida dalijasi lakios vaizduotės nuspalvintais spėjimais apie radikalias užpuoliko pažiūras, vis dėlto nėra jokių ženklų, rodančių, kad vyras galėjęs būti radikalu.
 
Atstovė teigė, kad prokurorai nusprendė surengti žmogžudystės tyrimą ir išsiaiškinti nužudymo aplinkybes. Kol kas nemanoma, kad užpuolikas veikė iš teroristinių paskatų, tačiau, kaip ir visi kiti motyvai, ir šis variantas kol kas nėra atmetamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 00:05

Per „Geltonųjų liemenių“ protestus Paryžiuje šeštadienį areštuota daugiau kaip 100 demonstrantų.
 
Policijos teigimu, iki 13.00 val. vietos laiku policija areštavo 106 demonstrantus. Teigiama, kad kai kurie turėjo su savimi plaktukų ir benzino kanistrų.
 
Valdžios institucijos uždraudė demonstracijas tam tikrose Paryžiaus vietose, įskaitant turistų traukos centrą – Eliziejaus laukus, tačiau kai kurie protestuotojai nepaisė draudimo ir kilo neramumai. Siekdami išvaikyti demonstrantus, policininkai panaudojo ašarines dujas.
 
Paryžiuje šeštadienį imtasi didelių saugumo priemonių, dislokuota per 7000 policininkų, nes šią dieną mieste taip pat buvo planuojami protestai dėl klimato kaitos ir pensijų reformų.
 
„Geltonųjų liemenių“ judėjimo nariai jau nuo praėjusių metų lapkričio rengia protestus dėl socialinės nelygybės ir prezidento Emmanuelio Macrono ekonominių reformų politikos. Vasarą protestai buvo aprimę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.21; 18:40