Antradienį Seimas priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris, kaip tikimasi, taps lūžiu kovoje prieš korupciją viešajame ir privačiame sektoriuose.
Du dešimtmečius teisėsaugos įstaigose dirbęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys, Seimo narys Dainius Gaižauskas teigia, kad tai – istorinis įstatymas, nes prireikė net 27 nepriklausomos Lietuvos metų, kad įteisintume pagrindinį kovos prieš korupciją įrankį – pranešėjų apsaugos mechanizmą.
Pasak jo, įstatymo poreikį lėmė siekis ieškoti priemonių, kaip paskatinti Lietuvos žmones bendradarbiauti su teisėsauga.
„Daugybė atsakingų valstybės ar savivaldybės tarnautojų turi įvairios informacijos apie daromus korupcinius nusikaltimus, tačiau dažnas nedrįsta bendradarbiauti su teisėsauga dėl baimės nukentėti, tapti persekiojamu, netekti darbo ar panašiai. Tokios žmonių baimės yra natūralios, ir valstybė turi pareigą užtikrinti, kad žmonės, teikiantys teisėsaugai reikalingą informaciją, jaustųsi saugūs. Naujasis įstatymas šiuo žmonių saugumu pasirūpins: sukurs deramą pranešėjų apsaugos mechanizmą“, – sako D. Gaižauskas.
Pranešėjams bus garantuotas konfidencialumas, suteiktos darbo vietos garantijos, nemokama teisinė pagalba, teisminių išlaidų kompensavimas ir kita, net tiesioginė finansinė motyvacija. Be to, pranešėjų apsauga bus užtikrinama ne tik viešojo administravimo sistemoje, bet ir privačiose įmonėse. Įstatymas taip pat numato priemones didinti informacijos apie pranešėjams teikiamą apsaugą prieinamumą tiek tiesiogiai organizacijų viduje, tiek per koordinuojančią centrinę įstaigą bei žiniasklaidą.
LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, kova prieš korupciją buvo ir bus vienas pagrindinių prioritetų šio Seimo darbotvarkėje.
„Seimo nusiteikimą kovoti prieš korupciją rodo priimti ar šiuo metu priimami sprendimai, kuriais plečiamos korupcijos prevencijos galimybės (pavyzdžiui, didinamas tarnybų finansavimas, planuojami kelti pareigūnų atlyginimai), didinama atsakomybė už jau padarytas nusikalstamas veikas, imamasi priemonių užtikrinti, kad visuomenėje būtų jaučiamas atsakomybės už padarytas veikas neišvengiamumas“, – sako R. Karbauskis.
R. Karbauskio teigimu, pranešėjų apsaugos užtikrinimo klausimas yra reikšmingas ir derybose dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Šio tarptautinio pažangiausių valstybių klubo ekspertai reguliariai vertina Lietuvos pažangą, ir priimtas įstatymas bus privalumas sprendžiant apie Lietuvos galimybes tapti šios 35 šalis vienijančios organizacijos nare.
Įstatymo projektą parengusios darbo grupės pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė teigia, kad šio įstatymo priėmimas yra didžiulis žingsnis į priekį siekiant efektyvios kovos su korupcija: „Iki šiol visi, kas stojo į atvirą kovą su korupcija, buvo beginkliai, valstybė jų negynė. Šis įstatymas yra tvirtas teisinis įrankis, kuris užtikrins pranešėjų saugumą ir konfidencialumą, taip pat paskatins žmones drąsiau pranešti apie įstatymų pažeidimus jų darbovietėje“.
Pranešėjų apsaugos įstatymas parengtas remiantis geriausia tarptautine praktika. Jį rengiant dalyvavo Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir daug kitų institucijų.
Įstatymas numato, kad nuo pranešimo apie įstatymo pažeidimą momento prieš pranešėją draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo sąlygų pabloginimas.
„Tiriant korupcijos bylas, tenka liūdnai konstatuoti, kad darbuotojai, žinantys situaciją įstaigų viduje, retai apie pažeidimus praneša patys. Jie baiminasi prarasti darbą, jaučia psichologinį darbdavio spaudimą, todėl apie korupciją dažniausiai sužinome iš išorės. Labai svarbu užtikrinti, kad apie negeroves pranešantys asmenys nesusilauktų neigiamų pasekmių iš darbdavių ir būtų apsaugoti valstybės“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Už pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems proceso koordinavimą bus atsakinga viena institucija – Generalinė prokuratūra.
Antradienį už Pranešėjų apsaugos įstatymą balsavo 70 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.11.29; 00:05
