Prezidentas susitinka su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Trečiadienį Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) svarstys klausimus, susijusius su šią savaitę vyksiančiu neformaliu Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiu. ERK pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, bus keliamas ir klausimas, kas – prezidentas ar premjerė – turėtų atstovauti Lietuvai savaitgalį prasidėsiančioje EVT.
 
„Kaip ir prieš praėjusią EVT, artėjančiame bendrame ERK ir URK posėdyje šis klausimas bus vėl svarstomas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
ELTA primena, kad kovo mėnesį valdantieji pranešė apie ERK priimtą sprendimą, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
 
Po ERK apsisprendimo imtis iniciatyvos nurodyti, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė informavo apie komiteto sutarimą į vieną jau įvykusių EVT deleguoti prezidentą Gitaną Nausėdą. Tuomet konservatorė teigė, kad tokį ERK sprendimą lėmė kovo pabaigoje vykusios EVT klausimų pobūdis.
 
Būsimos EVT klausimai patenka į Vyriausybės atsakomybių prerogatyvą
 
Gegužės 7 – 8 d. ES vadovai susitiks Porte. Po penktadienį ES pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Gegužės 8 d. ES vadovai ketina aptarti socialinius klausimus, įskaitant problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Būtent šias temas Lietuvos atstovavimo EVT tvarką keisti užsimoję valdantieji ne kartą įvardino kaip klausimus, kuriems europiniu lygiu geriau atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė.  
 
Pasak jų, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.
 
Apie tai yra kalbėjusi ir premjerė. Pasak jos, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis.
 
Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 06:00

Prezidentas Gitanas Nausėda sako manąs, kad atliktos gyventojų apklausos rodo, jog visuomenė turi daugiau supratimo nei atstovavimo tvarką Europos Vadovų Taryboje (EVT) keisti užsimoję politikai.
 
„Žmonėms dažnai užtenka supratimo ir jo yra dažnai gerokai netgi daugiau negu kai kurių politikų. Yra paprasti dalykai… Aš manau, kad žmonės tiesiogiai išrinko Lietuvos Respublikos prezidentą, žmonės žino Konstituciją ir ką pagal savo įgaliojimus gali daryti prezidentas ir tuos įgaliojimus perduoda“,– žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.
 
BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad didesnė dalis piliečių norėtų, jog prezidentas G. Nausėda, o ne premjerė toliau Lietuvai atstovautų EVT.
 
G. Nausėdos manymu, daugiausiai konservatorių stovykloje keliamas siekis nustatyti, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas, bet ir premjerė, visuomenei atrodo nepriimtinas.
 
„Jeigu partiniai funkcionieriai bando šį įgaliojimų žemėlapį perbraižyti, žmonėms tas neatrodo priimtina“, – sakė jis.
 
„Žmonės pasakė savo nuomonę, dabar klausimas, ar mums užteks išminties į tą nuomonę įsiklausyti“, – pridūrė prezidentas.
 
Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su prezidentu G. Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas.
 
Premjerė I. Šimonytė yra anksčiau sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 07:00

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, vasario pradžioje sužadinęs lūkesčius, kad jau tuoj imsis švelninti karantino ribojimus smulkiajam verslui, daugelio taip lauktus sprendimus nutarė trumpam atidėti.
 
Tai tapo savotiška kibirkštimi, įplieskusi iki tol dar nematytą kritiką dešiniųjų jėgų suformuotai Vyriausybei. Tačiau, kaip rodo naujausios gyventojų apklausos, nei už COVID-19 krizės suvaldymą atsakingi asmenys, nei valdančioji dauguma apskritai didesnio nepalankaus vertinimo reitinguose nesulaukė.
 
„Baltijos tyrimų“ vasario 9-12 dienomis atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų premjerės I. Šimonytės darbą karantino metu vertina palankiai. Kone dvigubai mažiau (32 proc.) pasisako priešingai. Jų teigimu, nėra pagrindo premjerės veiklą karantino metu traktuoti teigiamai. Dar 8 procentai apklausoje dalyvavusių respondentų aiškios nuomonės šiuo klausimu apskritai neturėjo.
 
Tuo tarpu kita kertinė Vyriausybės figūra suvaldant COVID-19 krizę – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – pandemijos metu teigiamai yra vertinamas 54 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (33 proc.) apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad šiuo metu ministro darbą, suvaldant pandemiją, vertina neigiamai. Dar 13 proc. apklausoje sudalyvavusių respondentų aiškios pozicijos, kaip reikėtų vertinti ministro darbą, neturėjo.
 
 „Baltijos tyrimų“ atlikta analizė taip pat rodo, kad Šimonytės bei A. Dulkio darbą palankiau vertinti labiau linkę jaunesni nei 30 metų žmonės, gaunantys didžiausias pajamas bei didmiesčių gyventojai.
 
Palygino, kuri valdančioji dauguma su COVID-19 krize tvarkėsi geriau
 
Pastaruoju metu kone didžiausias nepasitenkinimo valdžia bangas kėlė klausimai, susiję su karantino režimo laisvinimu. Maža to, sprendimas, kad ir trumpam atidėti karantino švelninimą, įžiebė viešojoje erdvėje pastebimas trintis tarp valdančiosios koalicijos partnerių.
Visgi apklausos rodo, kad visa tai didelio poveikio bendram dešiniųjų valdžios darbo vertinimui neturėjo.  
 
41 proc. apklaustųjų mano, kad iš dešiniųjų politinių jėgų suformuota Seimo dauguma su pandemijos valdymu susitvarko geriau, nei tą savo laiku darė „valstiečių“ dominuojama valdžia. Tuo tarpu 27 proc. tvirtina priešingai. Jų teigimu, dabartinė dešinioji valdančioji dauguma savo darbo kokybe pandemijos metu nusileidžia Sauliaus Skvernelio, Aurelijaus Verygos ir Ramūno Karbauskio lyderiautai koalicijai.
 
Dar 22 proc. gyventojų, apklausos metu paprašyti palyginti esamos ir jau kadenciją baigusios valdžios darbą, teigė esminių skirtumų neįžvelgiantys. Jų nuomone, tiek dabartinė, tiek ankstesnė Seimo dauguma, su pandemijos problemomis tvarkėsi vienodai.
 
Vyriausybės darbą palankiai vertina ne tik valdančiųjų partijų elektoratas
 
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė pastebi, kad respondentų dalis, kuri teigia, jog dešinieji su COVID-19 sukelta krize susitvarko geriau nei tą darė „valstiečiai“, yra gausesnė nei valdančiąją daugumą sudarančių partijų elektoratas. Sociologės teigimu, tam, ko gero, įtakos turi viešojoje erdvėje susiformavęs naratyvas, kad dabartinė koalicija valdžios vairą perėmė būtent tuo metu, kai dėl buvusios valdžios pasyvumo epidemiologinė situacija šalyje ypač suprastėjo.
 
AR DABARTINĖ SEIMO VALDANČIOJI DAUGUMA SU COVID-19 PANDEMIJOS VALDYMU SUSITVARKO TAIP PAT, KAIP IR ANKSTESNĖ SEIMO DAUGUMA?

„Viešojoje erdvėje yra susiformavusios tokios nuomonės, kad ankstesnė dauguma pavėlavo įvesti griežtesnes priemones, nes buvo Seimo rinkimai. Prasidedant antrajai koronaviruso bangai „valstiečius“ daugiausiai kritikavo dėl neryžtingumo. Bet juk juos anksčiau visada kritikavo dėl to, kad užsiima kaip tik draudimais“, – savotišką paradoksą akcentavo R. Ališauskienė.
 
Komentuodama apklausos duomenis, sociologė svarstė, kad respondentai, paprašyti palyginti konservatorių ir „valstiečių“ dominuojamų koalicijų darbą, ko gero, savo vertinimus pateikė pernelyg negalvodami apie konkrečius S. Skvernelio ir I. Šimonytės Vyriausybių priimtus sprendimus. Taigi, sekant R. Ališauskienės logika, greičiausiai šioje apklausoje neatsispindi konkretūs valdžios sprendimai, kurie kėlė diskusijas ar net atvirą nepasitenkinimą, tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais.
 
„Jeigu klaustume apie konkrečias priemones, manau, kad tokiu atveju nepasitenkinimas šia dauguma išlįstų“, – teigė ji.
 
Visuomenėje tvyrojusi baimė darė įtaką valdžios vertinimui
 
Lietuvos visuomenė premjerės I. Šimonytės bei ministro A. Dulkio darbą pandemijos metu vertina panašiai kaip ir Sauliaus Skvernelio bei Aurelijaus Verygos veiklą pirmosios COVID-19 bangos metu.
 
Pavyzdžiui, 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje „Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos metu 60 proc. respondentų S. Skvernelio darbą įvertino palankiai ir 31 proc. nepalankiai. Tuometinio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbą  palankiai vertino 57 proc. ir 37 proc. respondentų į jo veiklą žvelgė neigiamai.
 
Visgi, akcentuoja sociologė R. Ališauskienė, nepaisant esamų panašumų statistikoje, reikėtų įvertinti, kad dabartinės valdžios ir jau kadenciją baigusios Seimo daugumos galimybės iš visuomenės susilaukti palankaus įvertinimo savo priimtiems sprendimams yra ganėtinai skirtingos.
 
„Aš manau, kad dabar vertinimo situacija yra kiek kitokia nei buvo pavasarį. Pavasarį viešojoje erdvėje iš esmės buvo tik du kalbėtojai – Skvernelis ir Veryga. Opozicijos ir Seimo praktiškai iš viso nebuvo girdėti. Be to ir pats prezidentas daugiau tylėjo. Tad praktiškai visą viešąją erdvę buvo užėmę tik du žmonės. Be to, tuo metu visuomenėje buvo ir emocinis šokas. Žmonės buvo pasiruošę bet kurio generolo klausyti“, – sakė R. Ališauskienė.
 
Pasak jos, didelę įtaką tam, kaip visuomenė pirmosios COVID-19 bangos metu vertino valdžios priimamus sprendimus darė tuometinė emocinė atmosfera – o joje dominavo būtent baimė.
 
„Baime paremtas situacijos vertinimas nereikalauja daug argumentų. Tu tik matai, kad kažkas atsako už situacijos valdymą“, – svarstė R. Ališauskienė.
 
Jos teigimu, šokas, jaučiama baimė ir situacijos neapibrėžtumas tapo priežastimis, kodėl visuomenei vertinant tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio darbą politinės preferencijos ar ideologinės pažiūros buvo pastumtos į šalį.
 
„Kitaip tariant, nebūtinai tai buvo „valstiečių“ rinkėjai, kurie teigiamai vertino Skvernelį ir Verygą. Tuo metu pagrindinis veiksnys buvo baimė, o politika veikė mažiau“, – akcentavo sociologė.
 
I. Šimonytės ir S. Skvernelio darbas vertintas panašiai, tačiau rodikliai sunkiai palyginami
 
R. Ališauskienės manymu, šiuo metu visuomenė gyvena labiau kompleksiškame politiniame kontekste, tad, akcentuoja ji, ir tikėtis gyventojų pritarimo valdžios priimamiems sprendimams yra kur kas sunkiau.
 
„Šiuo požiūriu 60 proc. palankių vertinimų yra ko gero stipresnis rodiklis nei buvo 60 proc. pavasarį (S. Skvernelio Vyriausybės darbo metu – ELTA). Be to dabar galima krizės valdymą palyginti su tuo kas buvo. Todėl dabartiniams valdantiesiems situacija yra mažiau palanki nes jie ir kritikos daugiau sulaukia, o dabar ir suvaržymai žymiai griežtesni“, – teigė R. Ališauskienė.
 
Kita vertus, atkreipė dėmesį sociologė, lyginant su pavasariu, šiuo metu kur kas dinamiškesnė ir polinių jėgų tarpusavio sąveika.
 
„Politinis pasidalinimas grįžo į savo vėžes, vėl yra opozicija ir pozicija, o ir Seimas žymiai aktyvesnis. Dažnai kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen, iš opozicijos kalba Karbauskis ir prezidentas žymiai aktyvesnis. Tad bendras kontekstas nebėra vien tik covidinis, jis jau ir politinis“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Kas – pats įtakingiausias?
 
Visgi R. Ališauskienė sutiko, kad tarp apklaustųjų, nurodžiusių, kad neigiamai vertina dabartinės Vyriausybės vadovės ar sveikatos apsaugos ministro darbą, yra nemažai ir tokių, kurie apskritai skeptiškai žiūrį į priemones, pasitelktas kovojant su COVID-19.
 
„Todėl kad ir kas tokius nutarimus bepriimtų, tokie respondentai vis tiek situaciją vertins blogai. Jie apskritai nusistatę arba skeptiškai žiūri į visą pandemiją ir visas priemones, nesvarbu kas jas įveda. Šiuo atžvilgiu jiems nėra didelės priešpriešos tarp Skvernelio iš Šimonytės“, – sakė ji.
 
A. Dulkys nepalyginamai mažiau matomas nei buvo A. Veryga
 
R. Ališauskienė sakė, kad nieko keisto, kad I. Šimonytės darbo vertinimas yra šiek tiek geresnis nei A. Dulkio. Pasak jos, tai lemia ne tik tai, kad I. Šimonytė, kaip politikė, yra kur kas žinomesnė, tačiau ir pasirinktas dabartinės valdžios komunikavimo modelis.
 
O valdžios komunikavimo principas, atkreipia dėmesį „Baltijos tyrimų“ vadovė, dabartinės valdžios yra kitoks nei, kad buvo S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės metu.
 
„Nors Šimonytės ir Skvernelio (kaip premjerų) aktyvumas viešojo erdvėje daugiau mažiau panašus, to paties pasakyti apie A. Dulkį ir A. Veryga negalėtume. Prisiminkime Verygos kasdienines spaudos konferencijas… Juokdavosi juk, kad atidarai šaldytuvą – ir ten Veryga… Tas pačias pareigas einančio Dulkio viešojoje erdvėje yra daug mažiau, jis komunikuoja trumpiau. Tad natūralu, kad ir jo matomumas mažesnis. Apskritai, tuomet viešojoje erdvėje atrodė, kad Veryga yra pagrindinis generolas. Kalbant apie Dulkį – taip nėra. Apskritai daug kas šioje valdžioje pandemijos valdymo klausimais permesta ekspertams“, – teigė ji.
 
ELTA primena, kad 2020 metų balandžio pabaigoje darytoje analogiškoje apklausoje pagal palankius vertinimus A. Veryga susilygino su S. Skverneliu. Tuomet A. Verygos darbą krizės metu palankiai įvertino 63 proc. respondentų, 32 proc. deklaravo, darbą vertiną neigiamai. Tuo tarpu premjero darbą tuomet teigiamai įvertino 62 proc. ir neigiamai – 32 proc.
 
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2021 m. vasario 9-12 d. atliko reprezentatyvią 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausą. Iš viso apklausta 530 gyventojų. Apklausa vyko CAWI metodu. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasitikėjimo intervalas yra 95 proc.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.02.20; 18:05

Ingrida Šimonytė išrinkta premjere. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimas antradienį pritarė Ingridos Šimonytės išrinkimui ministre pirmininke. Šis balsavimas tapo išbandymu valdantiesiems, nes dalis jų dėl Seime plintančio koronaviruso atsidūrė saviizoliacijoje.
 
Už I. Šimonytės kandidatūrą balsavo 62 parlamentarai, prieš – 10, susilaikė 41 Seimo narys.
 
„Dėkoju tiems, kurie parėmė mano kandidatūrą, dėkoju ir tiems, kurie neparėmė. Aš vieną dalyką noriu pasakyti ir patikinti, kad visi tie, kurių aš neįtikinau, bet kurie norės su manimi kalbėtis ar kažkokias diskusijas turėti, ar spręsti kažkokius klausimus, ar kažką konstruktyviai pasiūlyti… Tikrai visada būsiu tiems žmonėms atvira“, – po balsavimo teigė I. Šimonytė.
 
I. Šimonytės kandidatūrą pasiūlė valdančiąją koaliciją sudariusios centro dešinės partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.
 
Dėl nustatytų užsikrėtimų COVID-19 dalis valdančiųjų turėjo likti saviizoliacijoje ir balsavime dalyvauti negalėjo.
 
Prieš balsavimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad „valstiečiai“ nepalaikys Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres dėl to, kad politikės pasiūlytas kandidatų į ministrus sąrašas, pasak jo, stebina savo silpnumu. Kandidatės į premjeres teigė nepalaikysianti ir Darbo partijos frakcija bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Tuo metu Mišri Seimo narių grupė teigė balsuosianti laisvai.
 
ELTA primena, kad ministrą pirmininką Lietuvoje skiria prezidentas Seimo pritarimu. Premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
 
46 metų I. Šimonytė spalį vykusiuose Seimo rinkimuose vedė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. Nors pati partijai ir nepriklauso, į Seimą su konservatoriais yra išrinkta antrą kartą. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje I. Šimonytė ėjo finansų ministrės pareigas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.24; 00:06

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūra ketvirtadienį Seimui ketina teikti Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjeres.
 
Tai Eltai patvirtino prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį susitikęs su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, priėmė jo vadovaujamos Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir pavedė jai laikinai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
 
Naujai išrinktam Seimui penktadienį pradėjus darbą ir kadenciją baigusiai Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, per 15 dienų turi pateikti Seimui svarstyti naujo ministro pirmininko kandidatūrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.17; 03:00