Prezidentas
M. Kasjanovas: Konstitucijos pataisomis V. Putinas siekia tik padidinti savo galias
Vladimiro Putino pasiūlytomis Rusijos konstitucinėmis reformomis siekiama vienintelio tikslo – suteikti ilgamečiam lyderiui dar daugiau galių, pareiškė Rusijos opozicionierius ir buvęs šalies ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas.
Lukas Savickas nepraėjo prezidento filtrų
Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė skirti Luką Savicką į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Tai, kad šalies vadovas nemato L. Savicko, dirbančio Sauliaus Skvernelio Ministrų Kabinete, trečiadienį pranešė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Tęsiantis apkaltai, demokratai teigia, kad D. Trumpas turi būti pašalintas
Jaroslavas Neverovičius: liūdna, kad premjeras taip žemai nukrito
Liūdna, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip žemai nukrito, teigia prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, komentuodamas premjero pareiškimą, esą kritika, tenkanti susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, yra deklaruojama tautiniu pagrindu.
ELTA primena, kad LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis prakalbo apie teisinę atsakomybę prezidento patarėjams. Kiek anksčiau pirmadienio vakarą LLRS-KŠS išplatino pranešimą, kuriame deklaruota, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS išplatintame pranešime piktinosi, kad, pasak jų, galimai neteisėtai buvo rinkta informacija apie žmones tautiniu pagrindu.
Kastytis Stalioraitis. Ar Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją?
Nesutinku su politologu Lauru Bieliniu, kad “Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją”. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats neseniai pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos, ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eilinis rinkėjas.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
2020.01.20; 06:00
Valdas Adamkus: valdantieji negerbia ne tik prezidento, bet ir visos valstybės santvarkos
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, įvertinęs pastaruoju metu susiklosčiusius valdančiųjų ir prezidento santykius, teigia, kad valdančiųjų susikirtimas su prezidentu Gitanu Nausėda yra netoleruotinas. Anot V. Adamkaus, valdančiųjų lyderiai negerbia ne tik šalies vadovo, bet ir visos valstybės santvarkos.
Gabrielius Landsbergis: reikšmingiausia šio laikotarpio prezidento pergalė
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sveikina prezidentą Gitaną Nausėda su, pasak jo, reikšmingiausia šio laikotarpio pergale – valdantiesiems nepavyko atmesti šalies vadovo veto dėl rinkimų kartelės mažinimo. Politiko teigimu, valdantieji dėjo labai daug pastangų, kad prezidento veto būtų atmestas, tačiau užmojis nepavyko, nes didelės Seimo narių dalies ši valdančiųjų iniciatyva neįtikino.
Politologai: nusprendę konfrontuoti su prezidentu valdantieji skaudžiai nukentėtų
Antradienį Seime bus sprendžiami du prezidentui Gitanui Nausėdai itin svarbūs klausimai: svarstoma Jaroslavo Narkevičiaus ateitis susisiekimo ministro poste ir balsuojama, siekiant atmesti šalies vadovo veto dėl rinkimų kartelę mažinančio įstatymo.
Politologai įsitikinę, kad valdantiesiems nusprendus nepaisyti griežtos prezidento pozicijos, santykiai tarp G. Nausėdos ir valdančiųjų tik dar labiau paaštrėtų, kas, pabrėžia jie, neigiamai paveiktų ir „valstiečių“ potencialą artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad Prezidentūra siunčia gana aiškią žinutę, jog G. Nausėda pozicijos susisiekimo ministro klausimu nežada keisti.
„Prezidentas per savo patarėją leido suprasti, kad ministro klausimas nebus patrauktas iš darbotvarkės, o ministrui išlikus savo poste, panašu, kad prezidentas ne tik neatsitrauks nuo savo pozicijos, bet dar papildomai transliuos rinkėjams, ką mano apie tai ir kokią išvadą atitinkamai turėtų apie tai padaryti rinkėjas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Ekspertės teigimu, prezidentas tokios pat griežtos pozicijos laikosi ir kartelės mažinimo klausimu. Anot R. Urbonaitės, valdantiesiems nusprendus atmesti šalies vadovo veto, valdančiųjų ir prezidento santykius tai paveiktų neigiamai.
„Prezidentas turi pakankamai aiškiai išdėstęs argumentus, kodėl kartelė neturėtų būti leidžiama iki 3 procentų. Jeigu valdantieji atmes veto, tai reiškia, kad jie negirdės ne tik prezidento, bet ir ekspertų argumentų, kurie yra išdėstyti jau ne vieną ir ne du kartus. Tuomet atitinkamai mes vėlgi turėsime dar vieną momentą, kuris tarp prezidento ir šitos valdančiosios daugumos santykių pozityvo tikrai neįneš“, – sakė MRU politologė.
R. Urbonaitės įsitikinimu, valdančiųjų sprendimas susisiekimo ministrą palikti poste ir atmesti prezidento veto nebūtų didelės krizės tarp valdančiųjų ir Prezidentūros pradžia. Visgi, anot politologės, tai lemtų dar didesnę takoskyrą tarp prezidento ir valdančiosios daugumos.
„Svarbiausia yra, ar politikai geba vieni kitus girdėti ir ar geba kalbėti argumentų kalba. Šiuo atveju tai bus testas ne tik santykiams, bet ir politikos kokybei“, – savo nuomonę išsakė ekspertė, akcentuodama, kad valdančiųjų žingsniai parodys, kuo vadovaujantis yra priimami sprendimai.
Vis dėlto R. Urbonaitė labai abejoja, kad premjeras Saulius Skvernelis nuspręs susisiekimo ministrą atstatydinti. Anot politologės, premjero retorika aiškiai rodė, kad ministras pirmininkas J. Narkevičių palaiko.
„Man būtų didelė nuostaba, jeigu (premjeras. – ELTA) išeitų ir pasakytų, kad vis dėlto bus teikimas atleisti ministrą. Arba netgi jeigu švelnindamas situaciją pats ministras sakytų: „gerai, norėdamas įtampas pašalinti aš priėmiau sprendimą ir atsistatydinu“, – abejojo R. Urbonaitė.
Ekspertė taip pat akcentuoja valdančiųjų pareiškimus, kad prezidentu yra manipuliuojama. Anot politologės, taip yra daroma bandant susilpninti prezidento įvaizdį.
„Prezidento nuomonė ir žodis vis dar gali būti svarus ir būtent dėl to, manau, kad jie šiuo metu vykdo tam tikrą akciją, norėdami susilpninti prezidentą ir jo įvaizdį, kitaip tariant, nemanau, kad yra visiškai atsitiktiniai pareiškimai, apie tai, jog prezidentu yra manipuliuojama“, – svarstė R. Urbonaitė.
Visgi, pasak politologės, valdančiųjų bandymai vaizduoti prezidentą kaip politiškai silpną gali skaudžiai atsiliepti 2020 metų Seimo rinkimuose.
„Manau, kad bandymas rodyti prezidentą kaip silpną gali vis dėlto neduoti jų siekiamo rezultato. Priešingai, kaina gali būti ta, kurią valdantieji sumokės jau 2020 metų rinkimuose. Jie žino, kad konfrontacijos taktika gali būti labai rizikinga ir kainuoti daug, todėl bando dabar prezidentą paveikti savo retorika. Bet finale mes galime matyti, kad konfrontacija vis dėlto atsisuks prieš juos pačius, ir tokia tikimybė, manau, yra gana didelė“, – apibendrino R. Urbonaitė.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis teigia, kad antradienį Seime vyksiantis balsavimas dėl rinkimų kartelės ir valdančiųjų sprendimas dėl J. Narkevičiaus gali būti veiksnys, nulemsiantis valdančiųjų ir prezidento tolesnę santykių eigą.
„Savotiškai tai bus tam tikras rodiklis, kuris apibrėš santykius. Kita vertus, suvokiant, kad rinkimai ne už kalnų, bandymas taikytis, ypač iš prezidento pusės, būtų paprasčiausiai nereikalingas dalykas. Dabar prezidentas paprasčiausiai turi privalumą reikalauti iš tų politinių jėgų, kurios valdo, konstruktyvaus veikimo, o ne kažkokių antro plano veiklų“, – Eltai kalbėjo L. Bielinis.
Visgi, pasak VDU profesoriaus, mažai tikėtina, kad prezidentas dėl valdančiųjų sprendimų reaguotų emocingai.
Kita vertus, L. Bielinis yra įsitikinęs, kad konfliktas su šalies vadovu valdantiesiems kainuotų labai brangiai, nes tai būtų konfrontacija ir su didelį visuomenės palaikymą turinčiu prezidentu. Politologas įsitikinęs, kad tai toks valdančiųjų sprendimas paskatintų visuomenę dar labiau nusisukti nuo valdančiųjų.
„Ko gero, valdantiesiems viskas kainuos labai brangiai, nes prezidento žodis labai dažnai gali nulemti jų veiksmų efektyvumą. Tai yra, kai jie priims sprendimą, – prezidentas kritikuos arba vetuos, o tai yra labai blogai viešajame lauke. Plius, valdančiųjų atviras konfrontavimas su prezidentu iš esmės būtų konfrontavimas su milžinišku visuomenės palaikymu prezidentui, o tai reikštų viena – visuomenė dar labiau nusisuktų nuo valdančiųjų. Todėl konfrontuoti su prezidentu reikštų prarasti paramą iš visuomenės“, – sakė L. Bielinis.
Profesoriaus teigimu, labai tikėtina, kad valdančiųjų sprendimas neklausyti prezidento raginimų dėl J. Narkevičiaus likimo ir rinkimų kartelės mažinimo būtų dar vienas smūgis „valstiečių“ reitingams.
„Labai tikėtina, nes didžioji visuomenės dalis palaiko prezidentą, o tai reiškia – laukia ir iš kitų, kad jie bent jau neprieštarautų prezidentui arba konstruktyviai su juo diskutuotų“, – sakė L. Bielinis.
Po virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, prezidentas G. Nausėda susisiekimo ministrui pareiškė nepasitikėjimą ir kelis kartus baigiantis 2019-iesiems paragino trauktis iš einamų pareigų.
Savo ruožtu valdantieji į prezidento pareikštą nepasitikėjimą reaguoti neskubėjo ir nutarė, kad susisiekimo ministro likimą spręs 2020 m. sausio 14 d. valdančiosios koalicijos išplėstiniame posėdyje.
ELTA taip pat primena, kad prezidentas G. Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Sausio 14 d. Seime įvyks balsavimas, siekiant atmesti šį prezidento G. Nausėdos veto.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.01.14; 10:00
Iranas neigia slėpęs informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą
Irano vyriausybė neigia slėpusi informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą. Irano ginkluotosios pajėgos pripažino numušusios lainerį tik praėjus kelioms dienoms po katastrofos.
Prezidentas: tik veikdami išvien pajėgsime nugalėti kylančius sunkumus
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Lietuvos žmones Naujųjų – 2020-ųjų – metų proga, ragina atmesti siaurus asmeninius interesus ir kartu visiems susivienijus bendrai kurti šalyje jaukius namus sau ir savo vaikams.
Edvardas Čiuldė. Naujosios nomenklatūros formavimo principai (4)
Jeigu reikėtų kitos planetos gyventojui, besisvečiuojančiam mūsų platumose, paaiškinti, kas yra tai kaip toks reiškinys – žydai Lietuvoje, visų pirma pasakyčiau, kad šiandien svarstant šį klausimą būtina atskirti paprastą Lietuvos pilietį žydą nuo įvairiausio plauko žydų organizacijų vadovų, jų bendruomeninio judėjimo lyderių, vizionierių ir misionierių, nuo žydiško resentimento (pranc. ressentiment) ideologų.
Paprastas Lietuvos gyventojas žydas paprastai yra malonus pabendrauti žmogus, kaip taisyklė, labai vertinamas aplinkinių už dalykinę kompetenciją. Nuo seno žydai taip pat ir mūsų padangėje yra žinomi kaip geri prekybininkai, sėkmės lydimi verslininkai, puikūs gydytojai, talentingi teisininkai ir t.t. Esu tikrai ne iš vieno Kaune gyvenančio žmogaus girdėjęs pasakojimą, kad sušlubavus sveikatai, kai jam jau buvo taip striuka, kad pagelbėti negalėjo net žinomiausi miesto gydytojai, gerą patarimą davė žydė vaistininkė, pasiūlius pavartoti preparatus ar piliules, kurios stebuklingai padėjo išsiropšti iš bėdos. Tikriausiai tokie daugiakartiniai pasakojimai yra tik vienos miesto legendos parafrazės, nes paprastai kaip veiksmo vieta, plėtojant šį siužetą, nurodomos skirtinguose miesto pakraščiuose įsikūrusios vaistinės (kaip yra amžinojo žydo mitas, taip ir legendinio pasakojimo žydė vaistininkė gali pasirodyti visur, t. y. kiekvienoje vaistinėje), tačiau tokios legendos užgimimas yra savaime iškalbingas reiškinys.
Kaip nesunku nuspėti, naujoji Lietuvos nomenklatūra turi reikalų su žydų bendruomenės vadovais, reprezentatyviaisiais atstovais, visur atpažįsta žydą kaip svarbią visuomeninę kategoriją, tačiau kažin ar naujosios nomenklatūros radarai yra pajėgūs užfiksuoti tokį fantastinį reiškinį kaip paprastas Lietuvos gyventojas žydas, t. y. konkretus žmogus su savo kasdieniniais rūpesčiais.
Ateiviui papasakočiau, kad žydų bendruomeninio judėjimo lyderiai yra labai ambicingos, aukštai pasikėlusios būtybės, su beveik visados iš anksto įsižeidusiojo mina, skausmingos grimasos iškreiptu žmogaus veidu. Tokia yra ir dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky savo moterišku jautrumu prie įprastos bendruomenės pirmininko povyzos pridedanti nekantrumą, kategoriškumą, išankstinį nepasitikėjimą bendrapiliečių lietuvių užmanymais. Kitos galaktikos svečiui prisipažinčiau, kad iš tiesų nėra dėl ko tuos lietuvius mylėti, tačiau net ir anas supranta, kad ten, kur trūksta meilės, gali padėti diplomatiškumas, karštų jausmų trūkumą atsveria mandagumas.
O tai, jog LŽB pirmininkė yra labai moteriška moteris, nelaikau to už trūkumą, nes nesu girdėjęs baisesnio moters vadovės įvertinimo kaip tas, švelniai tariant, savotiškas komplimentas, kad anoji neva yra moteris su pautais (tokie posakiai gali išgąsdinti net ir stiprių nervų žmogų, varo į baisų nusiminimą, lakesnės vaizduotės vyrą gali privesti prie depresijos).
Tačiau būna, kad žydų bendruomeninio judėjimo lyderiai drioksteli taip, kad lygioje vietoje atsiveria neperžengiamos prarajos.
Jono Noreikos-Generolo Vėtros kontraversiškoji anūkė Silvia Foti tvirtina, kad Kauno žydų bendruomenės pirmininkas ją įtikinęs, kad jos garsusis senelis pats savo rankomis arba, tiksliau tariant, su kastuvu delnuose pribaiginėdavo žudynių lauke sužeistus, bet dar gyvybės nepraradusius žydus. Prieš akis iškyla plakatinis stalinistinio stiliaus bėgančių kino juostos kadrų vaizdelis – Nacionalistas žengia kruvina žeme lopeta daužydamas žmonių galvas. Kažkokia fantasmagorija! Nepažįstu to žmogaus, Kauno žydų bendruomenės pirmininko, galimas daiktas, jis yra didelė atrama savo šeima ir bendruomenei, komunikabilus, mėgstantis bendrauti žmogus, puikus žydiškų anekdotų pasakotojas, tačiau to, kodėl anas kalba tokius makabriškus dalykus, toli prasilenkiančius su tiesa, kodėl jis taip niekšingai meluoja, neįstengiu paaiškinti net pats sau. To savo silpna gojaus galvele tikriausiai niekados taip ir nesugebėsiu suprasti.
Nesu policinės valstybės šalininkas, tačiau, kaip atrodo bent man, teisinėje visuomenėje tokius šmeižtus apie nužudytą kovotoją, po mirties valstybės ypatingai pagerbtą, apdovanotą aukščiausiuoju garbės ženklu žmogų platinantis asmuo turėtų būti, mažiausiai, ko norisi tikėtis, iškviestas į prokuratūrą pasiaiškinti. Teisinė visuomenė disponuoja antisemitizmą dar potencialiame lygyje galinčiais užkirsti svertais.
J. Noreikos-Generolo Vėtros niekinimo ir jo garbės atstatymo istorija tapo neabejotinai svarbiausiu šio amžiaus testu Lietuvos visuomenei, ne vienam suteikusiu progą nusimesti kaukes ir pasirodyti savo tikruoju veidu arba snukiu. Viskas vyko mūsų visų akivaizdoje, tiesioginėje transliacijoje, akis į akį, todėl apie šios istorijos siužetinius vingius dar kartą nekalbėsiu, nesinori vėl aitrinti sielos.
Paminėsiu tik tą detalę, parodantį tikrąjį dalyvių veidą, jog naujai išrinktas šalies prezidentas, droviai pareiškęs nenomenklatūrinę nuomonę apie šią istoriją, vien dėl to naujosios nomenklatūros atstovų buvo išjuoktas, taigi, dar tik pradėjęs kadenciją išvadintas silpniausiu prezidentu iš visos Lietuvos prezidentų plejados, anachronizmu, prezidentu, negaminančio turinio.
Niekinimo kampanija prasidėjo net nebandant nuslėpti inciatyvos tikrųjų motyvų, aiškiai sakant, kad prezidentas yra nieko nevertas vien dėlto, kad išsakė atsargią nuomonę, jog nereikėtų skubėti plėšti atminimo lentų, neišdiskutavus šio klausimo. Bjauriau nebūna, tai labai panašu į nevalyvą naujosios nomenklatūros šantažą!
Tačiau svarbiausias batalijų dėl J.Noreikos-Generojo Vėtros atminimo rezultatas yra tai, kad Lietuvos žydų bendruomenė turėjo gerą progą įsitikinti, jog jų lyderių ir naujosios nomenklatūros simbiozė veda į moralinį kolapsą, yra labiausiai pavojingas darinys patiems žydams. Žinia, naujoji Lietuvos nomenklatūra nėra visa Lietuva, o tik tos Lietuvėlės parazitinė atauga, užderėjusi labiausiai konjunktūrinėje terpėje.
Ar gali bendruomenę ištikti didesnės negandos nei dabar atsitiko žydams, kai visų jų vardu kalbantys tautiečių trubadūrai su tokiu juodašimtišku užsidegimu puolė niekinti, dergti, bjauroti didvyrio, kuris, kaip išaiškėjo, anais sunkiais laikais prisidėjo gelbstint žydų gyvybes, atminimą. Niekados už juoką nelaikiau žydų įsitikinimo, kad jie yra Dievo išrinktoji tauta. Žydų kančių ir pergalių istorija tarsi ir rodytų į tą pusę.
Tačiau po šio liūdno nutikimo Lietuvoje jau linkstu manyti, kad Dievas nusisuko nuo žydų tautos.
2019.12.26; 07:03
Prezidentas pasirašė įstatymą, skirtą apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių
Apklausa: visuomenė norėtų, kad prezidentas būtų griežtesnis valdantiesiems
Kastytis Stalioraitis. Seimo rinkimai ir nacionalinis saugumas
Žiniasklaidoje nuskambėjo pranešimas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Maskvą nesikišti į kitų metų rinkimus. Tai antradienį paskelbė Baltieji rūmai, bet Vašingtone su D.Trumpu susitikęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė, kad šis klausimas apskritai buvo paliestas.
JAV žvalgyba išsiaiškino, kad Rusija, be kita ko, manipuliavo socialiniais tinklais, kad pakreiptų 2016 metų rinkimus D. Trumpo naudai. D. Trumpas, tapęs prezidentu, pasmerkė „apgaulę apie Rusiją“ ir paskleidė alternatyvią teoriją, esą į JAV rinkimus kišosi ne Maskva, o Kijevas, tačiau Jungtinių Valstijų žvalgyba ją griežtai atmeta.
Per kiek anksčiau vykusią spaudos konferenciją JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo taip pat tvirtino, kad „mūsų kolegos rusai“ kišosi į 2016-ųjų balsavimą, ir perspėjo Maskvą to nebedaryti kitąmet. „Trumpo administracija visuomet stengsis apsaugoti mūsų rinkimų vientisumą ir taškas“, – kalbėjo M. Pompeo. „Jeigu Rusija arba koks nors užsienio veikėjas įsikištų, kad sutrukdytų mūsų demokratinius procesus, mes imsimės atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė jis.
Ar kas abejoja, kad Rusijos kišimasis į bet kurios valstybės rinkimus gresia jos nacionaliniam saugumui?
O dabar pagalvokime. Jei jau JAV Prezidentas viešai prašo Kremlių nesikišti į rinkimus, o tai byloja apie JAV bejėgiškumą šioje srityje, tai ką jau kalbėti apie rinkimus Lietuvoje su joje gyvenančiu trečdaliu „prie ruso buvo geriau”?
Partijas per ilgesnį laiką dar galima šiek tiek įvertinti, kurios iš jų, greičiausiai, Kremliaus nupirktos, kurios – ne. Partijų lyderiai, Seime esantys ar buvę jame partijų nariai yra pastoviame žiniasklaidos, socialinių tinklų dėmesio centre. O kas gali ką nors garantuoti už pusę Seimo narių, tokiais tapusių per vienmandates rinkimų apygardas?
Verkiant reikia įvesti vien proporcinę rinkimų sistemą pagal partinius sąrašus.
Kur žiūri Respublikos Prezidentas? Jo reitingas kol kas labai aukštas. Jei jis paragintų visuomenę referendumu pereiti prie proporcinės Seimo rinkimų sistemos (ši valdančioji Seimo dauguma tikrai nekeis Seimo rinkimų įstatymo, o ir kita vargu ar bus įgali), neabejoju, kad problema būtų išspręsta. Kaip mat atsirastų iniciatyvinė 300 000 parašų surinkimo grupė, o referendume balsuotojai pasisakytų už proporcinę Seimo rinkimų sistemą, už didesnį nacionalinį saugumą.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.12.12; 06:00
Prezidentas susitiks su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu
Patvirtinti planai didinti gynybos pajėgumus
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, kariuomenės principinę nuolatinę struktūrą, planuojamą Lietuvos indėlį į tarptautines operacijas ir tolesnį krašto apsaugos sistemos finansavimą.
Daugiausia dėmesio šalies vadovas su VGT nariais, atsižvelgdami į sudėtingą geopolitinę situaciją bei nuolat kylančias grėsmes, skyrė krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrai. Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus ir anksčiau priimtus politinius sprendimus nuosekliai didinti gynybos finansavimą, VGT nutarė 2019 m. užtikrinti ne mažiau kaip 2 proc. BVP skyrimą gynybai, skaičiuojant pagal dabartines ūkio augimo prognozes. Siekiant šio tikslo, bus pasinaudota Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus 2019 m. asignavimus gynybai skolinantis.
VGT taip pat pritarė krašto apsaugos sistemos asignavimams 2020–2022 m. laikotarpiui, kurie leis nuosekliai tęsti gynybos pajėgumų plėtrą. Numatyta, kad bus toliau įgyvendinama Lietuvos kariuomenės mechanizacijos programa ir stiprinamas jos mobilumas, tam įsigyjant iki 200 šarvuotų visureigių. Krašto apsaugos ministerija taip pat planuoja įsigyti iki 6 daugiafunkcių sraigtasparnių, taip stiprindama kritinius paieškos ir gelbėjimo bei paramos NATO oro policijos misijai pajėgumus, bei 2 minų medžiojimo laivus, būtinus siekiant užtikrinti sąjungininkų pajėgų atėjimą jūra.
Pastarojo meto sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės plėtros krypčių VGT apibendrino patvirtinusi nuolatinę principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą, kuri leis užtikrinti iškeltų karinių tikslų įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Taip pat nutarta, kad karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius palaipsniui bus didinamas iki 26 850. Toks skaičius atitinka NATO nustatytus karinių vienetų komplektavimo personalu standartus ir užtikrina optimalų Lietuvos kariuomenei skirtų uždavinių vykdymą taikos metu.
Galiausiai VGT pritarė tęstiniam Lietuvos dalyvavimui vienuolikoje tarptautinių operacijų ir misijų 2020–2021 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į sąjungininkų, visų pirma JAV, prašymą ir su jais konsultuojantis, bus svarstoma galimybė didinti šalies indėlį operacijoje „Įgimtas ryžtas“. Sprendimus dėl Lietuvos dalyvavimo priims Seimas.
VGT nariai yra Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Valdemaras Rupšys.
Posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Kastytis Stalioraitis. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlys atminties įamžinimo klausimus savivaldybėse spręsti vienoda tvarka
Kaltas Remigijus Šimašius
Šį penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda konstatavo, kad Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai sukiršino visuomenę.
Taip jis reagavo į tą dieną R. Šimašiaus išsakytą kvietimą Prezidentui „aiškiai išsakyti nuomonę, ar jam priimtinas teisinis nihilizmas“.
Kas įvyko
Buvo kalbama apie visuomeninių organizacijų iniciatyvą atstatyti įstatymų, įstaigų reglamentų ir taisyklių viršenybę prieš Vilniaus mero savavališką atminimo lentos Jonui Noreikai pašalinimą nuo Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos rūmų sienos.
Pritvirtinus naująją Atminimo lentą toje pačioje vietoje tuo pačiu pripažintas galiojančiu ankstesnės Vilniaus miesto Tarybos nutarimas Lentą pritvirtinti prie Bibliotekos sienos, kurio niekas neatšaukė, kaip ir tebegaliojantis Bibliotekos direktoriaus sutikimas tą lentą pritvirtinti prie Bibliotekos sienos. Tai, kad Lenta pakeitė išvaizdą, esmės nekeičia, nes senoji, kiek žinau, nebuvo užregistruota Kultūros paveldo departamente. Taigi, dabartinis Atminimo lentos Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai teisinis status quo yra be priekaištų.
Fainos Kukliansky pareiškimas
Prieš tai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky taip pat padarė pareiškimą dėl ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos Jonui Noreikai.
https://www.lzb.lt/category/skelbimai/ 2019-09-05
Jos nuomone, tai buvo„minios savivalės aktas“.
Visgi ji, sau šiek tiek prieštaraudama, pripažino, kad būta šios akcijos organizatorių, kurie „nuėjo jėgos (!?) keliu, primesdami savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą“, kaip ir „Lietuvoje 1941 metais“ (!?). Tai, kad tai buvo daugiausiai nukentėjusiųjų nuo KGB, sovietinės milicijos, kurioje ji uoliai darbavosi (iš naujausių laikų – „Bananų baliuje“), su Sąjūdžiu susijusios organizacijos, ji, suprantama, nutylėjo.
„Nepaisant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kritiško požiūrio į J. Noreikos veiklą nacių okupacijos metais, mums, – sakė ji, – per dvidešimt dvejus metus, kol kabėjo ši lenta, niekada nekilo mintis tiesiog ateiti ir ją nukabinti. Mes gerbiame Lietuvos įstatymus“.
Suprantama, kam nukabinti, jei galima sudaužyti. Tai sakau todėl, kad negirdėjau Simono Wiesenthalo centro, Fainos Kuliansky pasaulinio pasipiktinimo šiuo vandalizmo aktu.
„Itin svarbu, kad Lietuvos valstybės vadovai išsakytų savo vertinimus ir principingą poziciją“, – sakoma pranešime. Bet tai – ne apie Lentos suskaldymą kūju.
Prezidento sprendimas
Atsakydamas į Remigijaus Šimašiaus ir Fainos Kukliansky priekaištus, Prezidentas priminė inicijavęs komisiją – Kultūros forumą, kuris spręstų istorinės atminties klausimus. Prezidentas taip pat sakė siūlysiantis, kad asmenybių įamžinimo klausimus savivaldybės spręstų besivadovaudamos vieninga Vyriausybės ar jai pavaldžios institucijos patvirtinta tvarka.
Jau pirmadienį, rugsėjo 9 d., 10 val., Prezidentūroje vyks pirmasis, kol kas uždaras, Kultūros forumas, skirtas istorinės atminties klausimams analizuoti.
https://www.lrp.lt/lt/prezidenturoje-vyks-kulturos-forumas-istorines-atminties-tema/33045
Į forumą prie apskritojo stalo Prezidentas pakvietė mokslininkų bendruomenės atstovus – istorikus, paveldosaugininkus, politologus, menotyrininkus. Diskusijoje numatoma aptarti, kaip nuo nepriklausomybės atkūrimo formavosi istorinė atmintis, kokie esminiai lūžiai įvyko per šį laikotarpį, taip pat įvertinti situaciją, kurioje esame atsidūrę šiandien. Į forumą susirinkę nepriklausomi mokslininkai, ekspertai nagrinės, kaip atminties politikos klausimai sprendžiami svetur ir kokias gerąsias patirtis galima būtų panaudoti Lietuvoje.
Pasak Prezidentūros pranešimo, mokslo bendruomenės įžvalgos yra ypač svarbios siekiant sutarimo, kaip veiksmingiau spręsti ateityje iškilsiančią istorinės atminties problematiką, įgalinti valstybę ir bendruomenes gvildenti istorinių įvykių paveldą vadovaujantis demokratinėmis gairėmis.
Istorinės atminties klausimas – sudėtingas
Klausimas sudėtingas, apimantis ne tik istorinių politinių ir karo veikėjų, politinių ir karinių įvykių atminimo įamžinimą, bet ir mokslininkų, gydytojų, menininkų ir t.t. Ginčų dėl jų nuopelnų Lietuvos valstybei, miestui, miesteliui, kaimui, aišku, netrūks.
Viena aišku, bet kuri įamžinimui teikiama asmenybė, mirusi ar žuvusi po 1940 m. birželio 15 d., kuomet SSRS okupavo šalies teritoriją, privalo praeiti pro Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), nepolitinės profesionalų organizacijos, „filtrą“. Mano nuomone, Centro išvada dėl asmenybės ar įvykio įamžinimo netinkamumo turėtų būti privaloma bet kokiai būsimai institucijai, įgaliotai spręsti istorinės atminties klausimus. Savo ruožtu, jei išvada dėl tinkamumo būtų teigiama, institucijai pačiai papildomai svarstyti tinkamumo klausimą tuo aspektu, kurį jau išnagrinėjo LGGRTC, turėtų būti draudžiama.
Jei tai būtų padaryta jau anksčiau, nebūtų nei Kazio Škirpos, nei Jono Noreikos – Generolo Vėtros pažeminimo faktų ir visuomenė nebūtų sukiršinta.
2019.09.08; 12:11