prezidentė Dalia Grybauskaitė

Politinės intrigos

Vytis – Seimo istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. ELTA nuotr.
Lukiškių aikštei labiausiai tiktų įspūdingas Vytis. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prisimindama sovietmečiu Lukiškių aikštėje stovėjusį paminklą Leninui, sako jaučianti „alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie ateitį, o apie praeitį. Todėl kai kalbama apie paminklus būtinai čia, man truputį neramu, kad bet koks paminklas, kokį bestatytumėme, visi jie nukreipti kažkuo į praeitį. O norėtųsi galvoti apie šiandieną, apie ateitį, nes matome, kad čia yra žmonės, vaikai“, – LRT televizijai Lukiškių aikštėje penktadienį sakė prezidentė.

Kalbėti apie dabartį ir ateitį neminint praeities, labai jau vartotojiška nuostata, juk visa dabartis atėjo iš praeities, o ant jos ir ateitis kuriama. Ir dabartis trunka tik akimirką, po jos lieka praeitis, o ateitį tik einame, jos vis dar nėra, dar nereali. Pati Lukiškių aikštė turi savo praeitį, yra mūsų valstybės sostinės reikšmingas komponentas, todėl ji turi atlikti ir piliečių ugdomąją funkciją, valstybę reprezentuojančią priedermę, o ne tik plynę, kuriame žmonėms ir vaikams būtų gera būti. Iš vartotojiškų paskatų sostinė jau virto būčiai nepalankiu „skruzdėlynu“, todėl žmonėms ir vaikams nereikia brautis į centrą, o nesunkiai rasti kitą vietą, kur būtų gera būti.

Lukiškių aikštė be didingo Lietuvos kario paminklo – ne aikštė. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Turint galvoje mano labai asmeninę alergiją paminklams, aš palikčiau šią aikštę gyvą, kad žmonės galėtų džiaugtis, ja naudotis ir kad ji būtų visiems vilniečiams ir mūsų svečiams“, – pridūrė šalies vadovė. Tačiau…

Algimantas Zolubas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Turint galvoje Lukiškių aikštės Seimo nutarimu įtvirtintą reprezentacinę funkciją, Prezidentės asmeninę alergiją paminklams pilietinė tauta turėtų ignoruoti.

Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Pernai Kultūros ministerijos skelbtą atranką neva laimėjo Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“, tačiau dalis politikų, visuomenininkų siekia, jog aikštėje atsirastų tarsi antrojoje vietoje likusi Vyčio skulptūra (ginčą nagrinėja teismas).

Visuomeninės organizacijos, nelaukdamos biurokratinių valstybinių institucijų apsisprendimo, jau įsteigė ir pašventino aikštėje „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ memorialo relikvijorių, išliejo pamatą paminklui. Juo turėtų tapti Vytis.

Vytis būtų paminklas ir drauge Valstybės simbolis (Lietuvos herbas), todėl Prezidentei, kaip Valstybės vadovei, reikėtų imtis paskatos greičiau jį pastatyti.

2018.09.04; 05:30

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės pažinimo centre atidarė parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“.

Lietuvos atkurto valstybingumo jubiliejų Valstybės pažinimo centras sutinka unikalia paroda, pasakojančia apie ryškiausias šimtmečio idėjas ir ambicingus vizionierių užmojus, atskleidžiančius, ko siekė, apie ką svajojo Lietuvą kūrę žmonės, taip pat apie naujausias dabarties idėjas ir jų įgyvendinimą. Mūsų valstybės nepriklausomybė 20-ojo amžiaus pradžioje taip pat buvo vizija – šviesių žmonių svajonė, į kurią vedė ilgas ir sunkus kelias.

Prezidentė, atidarydama parodą, sakė, kad Lietuvoje niekad netrūko nei svajotojų, nei drąsių idėjų, nors ne visas buvo lemta įgyvendinti. Tačiau jos visos atspindi šimto metų istoriją, žmonių mąstymą, jų gyvenimą.

Paroda aprėpia tarpukario lūkesčius, nuožmų karo ir pokario laikotarpį, sovietmečio sąstingį, Sąjūdžio pakilimą ir dabartinį Lietuvos gyvenimą. Šalies vadovė parodoje pristato energetinio nepriklausomumo siekį ir tai, ką valstybė jau pasiekė šioje srityje.

Kiekvieno lankytojo laukia netikėta, į 45 minutes sutalpinta interaktyvi šimtmečio kelionė, kurioje pasitelktos inovatyvios technologijos – ne tik įprastos šiame centre planšetės bei ausinės, bet ir vaizduotę žadinančios ant sienų projektuojamos vizualizacijos, šviesos efektai, grafinės animacijos.

Kuriant parodą panaudota įvairi archyvinė medžiaga ir eksponatai. Pavyzdžiui, lėktuvo „ANBO-IV“ modeliukas primena lietuviškos aviacijos viziją. Senas „Amerikos balso“ įrašas pasakoja apie sėkmingą tarpukario svajonę išgarsinti Lietuvą, kaip krepšinio šalį. Lietuvos laisvės lygos ženkliukas parodoje simbolizuoja rezistentų kovą dėl mūsų valstybės nepriklausomybės, o NATO kario šalmas – įgyvendintą Lietuvos siekį tapti aljanso nare.

Parodoje laukiami visi – nuo moksleivių iki senjorų. Pradinukams ir tėvams su mažais vaikais bus rengiama speciali edukacinė programa. Parodos seansai vyks lietuvių ir anglų kalbomis, jie pritaikyti ir klausos negalią turintiems žmonėms.

Seansai prasidės jau ketvirtadienį, kiekviename jų galės apsilankyti iki 30 žmonių, todėl būtina iš anksto užsiregistruoti. Po seansų lankytojų lauks kūrybinės dirbtuvės – vizijų laboratorija. Kaip ir anksčiau, apsilankymas Valstybės pažinimo centre yra nemokamas.

Prezidentės iniciatyva įkurtas Valstybės pažinimo centras duris atvėrė prieš dvejus metus. Pernai LOGIN festivalyje jis pelnė „Metų inovacijos“ apdovanojimą, primena Prezidentės spaudos tarnyba.

Informacjos šaltinis – ELTA

2018.02.15; 06:00

Trumposios naujienos

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 dienomis Lietuvoje lankysis JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederikas Bendžaminas Hodžesas (Frederick Benjamin Hodges).

Vilniuje generolas susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite, krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku.

Susitikimuose ketinama aptarti saugumo situaciją regione, JAV paramą saugumo stiprinimui, tolesnius planus dėl NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimo, NATO priešakinių pajėgų dislokavimo ir karinio rengimo klausimus.

JAV sausumos pajėgų vadas taip pat vyks į Ruklą, kur susitiks su Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe, lankysis Pabradėje, kur šią savaitę dalyvauti bendrose pratybose su Lietuvos ir kitų sąjungininkų šalių kariais atvyko naujoji JAV rotacinių pajėgų karių pamaina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.31; 05:14

Trumposios naujienos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir žurnalistas Andrius Tapinas. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Žurnalisto, rašytojo ir internetinės televizijos įkūrėjo Andriaus Tapino pernai sugalvotas „Laisvės piknikas“ gimė kaip pilietiška idėja ir buvo rengiamas A. Stulginskio universiteto stadione. Šiemet jis išaugo į didžiulį renginį Nemuno saloje.

Šiemet „Laisvės piknikas“ kvietė ir į idėjų festivalį, todėl organizatoriai ragino visus neabejingus piliečius dalyvauti viešuose debatuose ir kurti idėjas Lietuvai. Piknike taip pat dalyvavo ekonomistai, politikai ir visuomenės veikėjai.

Sveikindama susirinkusią tūkstantinę minią Prezidentė pabrėžė, kad netrukus Lietuva žengs į naują šimtmetį, todėl visos idėjos yra labai svarbios ir vertinamos. Tačiau, pasak šalies vadovės, reikia ne tik idėjų, bet ir ryžto bei drąsos jų siekti. Gerų idėjų nesustabdys niekas, nes jos visada ras pasekėjų, pasiryžusių padaryti viską, kad jos būtų įgyvendintos. Laisvės piknikas ir čia susirinkę žmonės, pasak Prezidentės, yra geriausias to įrodymas.

Susirinkusiesiems valstybės vadovė palinkėjo kurti tokią Lietuvą, kurioje visiems gera gyventi ir paragino didžiuotis ir saugoti Laisvę, kurią taip drąsiai iškovojo mūsų šalies žmonės.

Antrą kartą organizuojamas „Laisvės piknikas“ į Nemuno salą sutraukė apie 20 tūkst. žmonių. Šventės metu vyko visuomeninių organizacijų prisistatymai, įvairios diskusijos, vieši TV laidų filmavimai ir žymiausių Lietuvos grupių koncertai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.28; 00:01

Trumposios naujienos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį lankydamasi Gasčiūnuose, dalyvavo kovai su smurtu skirto projekto „Įkvėpk“ baigiamajame renginyje, su organizatoriais aptarė projekto rezultatus, susitiko su nuo smurto nukentėjusiomis moterimis.

Statistika rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje dar labai gajus, ir tai nėra tik socialinėje rizikoje esančių šeimų reikalas. Projekto organizatoriai pastebėjo, kad mažos bendruomenės nori teigiamų pokyčių, tačiau ne visada randa drąsos ir ryžto jų imtis, ne visada žino, kaip tai padaryti.

Pasak Prezidentės, labai svarbu būti neabejingiems ir pamatyti žmogų, kuriam reikia pagalbos. Lietuviškas darbštumas ir užsispyrimas, šalies vadovės teigimu, gali suteikti neįtikėtinų pokyčių. Todėl svarbiausia pasitikėti savimi ir pasiryžti keisti ne tik save, bet ir šalia esantį.

Teigiamų rezultatų kovojant su smurtu duoda visuose šalies regionuose ėmę veikti specializuotos pagalbos centrai, dirbantys su smurto aukomis. Problemai spręsti sukurti ir būtiniausi teisiniai instrumentai: Prezidentės iniciatyva veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, taip pat priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, draudžiančios mušti vaikus.

Tačiau svarbiausia, anot šalies vadovės, yra suvokti, kad smurtas šeimoje – tai ne vienos šeimos, o visos bendruomenės problema. Nebijojimas kalbėti, draugiška kaimynystė, pagalba vieni kitiems – veiksmingiausias vaistas nuo smurto ar priklausomybių.

Prezidentės teigimu, vis augantis gerųjų iniciatyvų skaičius – geriausias įrodymas, kad Lietuva ima busti iš abejingumo. Daugybė žmonių jau dabar yra pasiruošę keistis, gydytis ar padėti kitiems.

„Įkvėpk“ organizatoriai – Vilniaus miesto krizių centras, Verslo moterų tinklas bei Lietuvos radijas ir televizija per vasarą aplankė 10 šalies regionų. Į socialinės rizikos šeimas orientuotas projektas drąsino smurtą patyrusius žmones, išjudino vietos bendruomenes, įtraukė verslą, nevyriausybines organizacijas, savanorius ir vietos savivaldą spręsti įsisenėjusias priklausomybių ir smurto problemas.

Susitikimuose su atokių šalies miestelių gyventojais dalyvavo ir žinomi šalies žmonės: laidų vedėjai Zita Kelmickaitė, Arnas Mazėtis, Eglė Daugėlaitė, Bernadeta Lukošiūtė, Edvardas Kubilius, kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai Edita Mildažytė ir Algirdas Kaušpėdas. Savo patirtimi taip pat dalijosi kelios smurtą šeimoje patyrusios, bet sėkmingai nuo jo išsivadavusios moterys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.18; 01:30

Trumposios naujienos

Lietuvos Prezidentūroje – susitikimas su projekto „Misija Sibiras” dalyviais. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiko iš ekspedicijos po lietuvių tremties vietas Irkutske sugrįžusius „Misijos Sibiras’17“ dalyvius ir pakvietė juos pusryčių. Prezidentė dvi savaites Sibire ekspedicijoje praleidusius jaunuolius vaišino lietuvišku maistu, savo šilauogėmis ir obuolių sultimis.

Pasak Prezidentės, pilietiškas ir sąmoningas jaunimas yra mūsų šalies stiprybė ir ateitis. „Misija Sibiras“ – išskirtinis mūsų skaudžios istorijos įprasminimas ne tik saugant atmintį, bet ir perduodant ją ateities kartoms. Kol atsimename, kokią kainą tauta sumokėjo už laisvę, tol niekuomet nepritrūksime stiprybės kovoti už savo šalį.

Prezidentės teigimu, tikroji dalyvių misija prasideda būtent dabar – šviesti, mokyti, ugdyti kitus, perteikiant ekspedicijos tikslus ir įspūdžius. Tai galimybė dar sykį pagerbti tremtinius, politinius kalinius, laisvės kovų dalyvius, be kurių pasiaukojimo nebūtų šių dienų Lietuvos. Prezidentė palinkėjo, kad jaunimui nepritrūktų jėgų tęsiant pradėtą misiją – taip, kaip jos netrūko keliaujant po atšiaurias vietoves, tvirtai laikantis komandoje, tvarkant sunkiai atpažįstamas lietuvių kapines.

Šiemet „Misija Sibiras“ projektas prisijungė prie Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“. Iš ekspedicijos Sibire grįžę misijos dalyviai lankysis vaikų globos namuose, vaikų dienos centruose ir pasakos okupacijos ir trėmimų istoriją.

Šešioliktoji „Misija Sibiras“ vyko į Irkutską, kur sovietų represijų laikotarpiu buvo ištremta daugiau kaip 12 tūkst. lietuvių. Šių metų ekspedicija sutvarkė 9 kapines, pastatė 9 kryžius, pėsčiomis nuėjo 100 kilometrų. „Misija Sibiras“ ekspedicijos vyksta nuo 2006 metų, iš viso sutvarkyta per 100 lietuvių kapų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.02; 04:44

Videonaujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos 28 -ąją Simono Daukanto aikštėje suteikė pirmojo karininko laipsnį Lietuvos karo akademijos absolventams.

Šiemet Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje studijas baigė 24-oji absolventų laida. Leitenanto laipsniai buvo suteikti 53 šios įstaigos kariūnams.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Slaptai.lt skelbia trijų minučių trukmės videoreportažą iš Daukanto aikštėje surengtos iškilmingo rikiuotės.

 

2017.07.28; 17:26

Trumposios naujienos

Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Tai jau aštuntasis šalies vadovės metinis pranešimas. 

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Į Seimo plenarinį posėdį išklausyti valstybės vadovės metinio pranešimo pakviesti buvę šalies vadovai, Ministras Pirmininkas,. Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai-Nepriklausomybės Akto signatarai, Europos Parlamento nariai.

Šalies vadovės metinio pranešimo Seime klausys Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Lietuvos kariuomenės vadas, policijos generalinis komisaras, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, savivaldybių merai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai.

Šalies vadovai metinius pranešimus Seimui pateikia nuo 1993 metų. Vienintelį kartą – 2004 metais – per trumpą tuomečio prezidento Rolando Pakso kadenciją, pasibaigusią prezidento apkalta ir R. Pakso nušalinimu nuo pareigų, prezidento metinis pranešimas nebuvo parengtas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08; 02:55

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus geležinkelio stotyje kartu su prie jūros vykstančiais vaikų dienos centrų auklėtiniais traukiniu važiavo maršrutu „Vilnius–Klaipėda“ ir paskelbė iniciatyvos „Padovanok vaikui vasarą“ pradžią.

Antrą kartą vykstanti kampanijos „Už saugią Lietuvą“ iniciatyva „Padovanok vaikui vasarą“ kviečia įvairiais būdais prisidėti prie turiningo sunkumus patiriančių vaikų vasaros laisvalaikio, stiprinti vaikų socialinius įgūdžius ir sudaryti sąlygas dalyvauti vasaros stovyklose.

Šiemet valstybės skirtų lėšų vaikų vasaros stovykloms finansuoti užteks tik 11 procentų visų Lietuvos mokinių. Didžioji dalis iš 19 tūkstančių socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų neturės jokios galimybės vykti į vasaros stovyklas ar užsiimti kita turininga veikla bei bus priversti vasarą leisti žalingoje ir jiems netinkamoje aplinkoje.

Šalies vadovės teigimu, turiningam vaikų vasaros poilsiui užtikrinti reikalingos ne tik atsakingų žmonių, verslo, bet ir visų savivaldybių pastangos. Šiemet dalis savivaldybių jau atkreipė dėmesį į vaikų poilsio problemą: keturis kartus daugiau lėšų vaikų vasaros atostogoms skyrė Vilnius, padvigubėjo Panevėžio, Šalčininkų, Tauragės skiriamos lėšos. Tačiau vis dar yra savivaldybių, kurios jau kelerius metus iš eilės vaikų vasaros stovykloms neskiria nei cento: tai Joniškio, Jurbarko rajonai, Neringa ir Plungė.

Pasak Prezidentės, nors šiemet vaikų vasaros poilsiui skiriamos lėšos ir padidėjo, tačiau šalyje yra tūkstančiai vaikų, kurie nežino, ką reiškia prasmingos atostogos, vasaros stovyklos, nėra buvę prie jūros. Todėl tik susitelkę ir bendromis pastangomis galime pradėti keisti šią situaciją bei užtikrinti vaikams ne tik saugų, bet ir įdomų laisvalaikį. 

Kad vasaros laisvalaikis būtų tikrai saugus ir turiningas vargingiau gyvenantiems vaikams, „Padovanok vaikui vasarą“ kviečia aukojimo portale www.aukok.lt paremti vaikų išvykas į vasaros stovyklas, aplankyti artimiausią vaikų dienos centrą ir dovanoti savo laiką bei žinias arba pakviesti savaitgalio viešnagei globos namų auklėtinius.

Įmonių „Lietuvos geležinkeliai“, „Smiltynės perkėla“ ir Lietuvos jūrų muziejaus dovana – kelione traukiniu ir pramogomis pajūryje pirmieji džiaugėsi 100 vaikų iš dienos centrų visoje šalyje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.06.02; 07:28

Fotoreportažai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jubiliejinio – dešimtojo – Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir organizatorius.

„Labai malonu matyti pačius raštingiausius žmones – iš įvairių Lietuvos vietų, skirtingo amžiaus ir patirties. Nacionalinis diktantas jau dešimt metų tiesia kelius, kad raštingumo kultūra šioje technologijų eroje išliktų kaip neginčijama vertybė. Poreikis būti raštingam parodo, kad didžiuojamės savo unikalia kalba ir mums visiems svarbi jos ateitis“, – sakė Prezidentė.

Ceremonijoje Prezidentė padėkos raštus įteikė 9 konkurso finalininkams, 4 raštingiausiems mokiniams ir mokyklai. Diktanto nugalėtoja suaugusiųjų kategorijoje apdovanota teisininkė Jovita Venckuvienė. Raštingiausia 2017 metų mokine tapo Druskininkų „Ryto“ gimnazijos 1a klasės auklėtinė penkiolikmetė Rusnė Kuliešiūtė. Ji yra jauniausia nugalėtoja diktanto istorijoje. Kaip aktyviausiai dalyvavusi mokykla apdovanota Vilniaus Gabijos gimnazija, kurioje diktantą šiemet rašė net 1104 mokiniai. Padėka perduota ir raštingiausia užsienio lietuve tapusiai ambasadorei Austrijoje Loretai Zakarevičienei.

Šiemet Nacionalinį diktantą rašė itin daug dalyvių – daugiau nei 33 tūkst. žmonių Lietuvos savivaldybėse, bibliotekose, mokyklose, ambasadose užsienyje ir lietuvių bendruomenėse. Diktanto finale rungėsi 80 suaugusiųjų ir moksleivių, kurie pirmajame etape padarė ne daugiau kaip 4 klaidas. Nors dalyvių skaičius kasmet auga, organizatoriai pastebi, kad šalies gyventojų raštingumas ima prastėti. Nacionalinis diktantas atskleidžia ir švietimo sistemos spragas, todėl būtina didesnį dėmesį skirti gebėjimo taisyklingai rašyti ugdymui mokykloje ankstyvame amžiuje. Šalies vadovės teigimu, ugdant mokinių raštingumą, mokant juos skaityti ir suvokti tekstą, svarbus vaidmuo tenka ne tik pradinių klasių ir lietuvių kalbos, bet ir kitų dalykų mokytojams.

Šiais metais diktante gausiai dalyvavo ištisos klasės ir net mokyklos. Pasak Prezidentės, galima tik padėkoti ir mokiniams, ir ypač mokytojams, paskatinusiems savo auklėtinius išmėginti jėgas. Anot šalies vadovės, didelės pagarbos verti ir visi, kurie, jau seniai peržengę mokyklos slenkstį, vėl ryžosi pasitikrinti gimtosios kalbos žinias.

Šalies vadovė padėkojo Nacionalinio diktanto konkurso dalyviams ir artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga iš anksto pasveikino visus, kurie puoselėja vieną svarbiausių mūsų tapatybės bruožų – gimtąją lietuvių kalbą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.03; 06:15

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jubiliejinio – dešimtojo – Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir organizatorius.

„Labai malonu matyti pačius raštingiausius žmones – iš įvairių Lietuvos vietų, skirtingo amžiaus ir patirties. Nacionalinis diktantas jau dešimt metų tiesia kelius, kad raštingumo kultūra šioje technologijų eroje išliktų kaip neginčijama vertybė. Poreikis būti raštingam parodo, kad didžiuojamės savo unikalia kalba ir mums visiems svarbi jos ateitis“, – sakė Prezidentė. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai bei organizatoriai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Ceremonijoje Prezidentė padėkos raštus įteikė 9 konkurso finalininkams, 4 raštingiausiems mokiniams ir mokyklai. Diktanto nugalėtoja suaugusiųjų kategorijoje apdovanota teisininkė Jovita Venckuvienė. Raštingiausia 2017 metų mokine tapo Druskininkų „Ryto“ gimnazijos 1a klasės auklėtinė penkiolikmetė Rusnė Kuliešiūtė. Ji yra jauniausia nugalėtoja diktanto istorijoje. Kaip aktyviausiai dalyvavusi mokykla apdovanota Vilniaus Gabijos gimnazija, kurioje diktantą šiemet rašė net 1104 mokiniai. Padėka perduota ir raštingiausia užsienio lietuve tapusiai ambasadorei Austrijoje Loretai Zakarevičienei.

Šiemet Nacionalinį diktantą rašė itin daug dalyvių – daugiau nei 33 tūkst. žmonių Lietuvos savivaldybėse, bibliotekose, mokyklose, ambasadose užsienyje ir lietuvių bendruomenėse. Diktanto finale rungėsi 80 suaugusiųjų ir moksleivių, kurie pirmajame etape padarė ne daugiau kaip 4 klaidas. Nors dalyvių skaičius kasmet auga, organizatoriai pastebi, kad šalies gyventojų raštingumas ima prastėti.

Nacionalinis diktantas atskleidžia ir švietimo sistemos spragas, todėl būtina didesnį dėmesį skirti gebėjimo taisyklingai rašyti ugdymui mokykloje ankstyvame amžiuje. Šalies vadovės teigimu, ugdant mokinių raštingumą, mokant juos skaityti ir suvokti tekstą, svarbus vaidmuo tenka ne tik pradinių klasių ir lietuvių kalbos, bet ir kitų dalykų mokytojams.

Šiais metais diktante gausiai dalyvavo ištisos klasės ir net mokyklos. Pasak Prezidentės, galima tik padėkoti ir mokiniams, ir ypač mokytojams, paskatinusiems savo auklėtinius išmėginti jėgas. Anot šalies vadovės, didelės pagarbos verti ir visi, kurie, jau seniai peržengę mokyklos slenkstį, vėl ryžosi pasitikrinti gimtosios kalbos žinias.

Šalies vadovė padėkojo Nacionalinio diktanto konkurso dalyviams ir artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga iš anksto pasveikino visus, kurie puoselėja vieną svarbiausių mūsų tapatybės bruožų – gimtąją lietuvių kalbą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.03; 06:15

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir Lietuvos žmonių vardu padėkojo Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentui Frankui-Walteriui Steinmeieriui už tai, kad per sunkių išbandymų kupiną šimtmetį Vokietija sugebėjo išsaugoti vieną svarbiausių Lietuvai dokumentų – 1918–ųjų Vasario 16-osios Aktą.

Pasak Prezidentės, jame yra sutalpintas begalinis mūsų tautos laisvės troškimas. Tai Lietuvos Respublikos gimimo, mūsų valstybingumo ir valios kurti laisvą bei nepriklausomą valstybę įrodymas.  Todėl šio dokumento suradimas artėjant svarbiam valstybės jubiliejui yra vienas nuostabiausių dalykų, kuris galėjo nutikti Lietuvai.

„Esame nuoširdžiai dėkingi Vokietijai, kad nepaisant sudėtingo šimtmečio, išsaugojote šį šiandien vienintelį žinomą, autentišką Vasario 16-osios nutarimo egzempliorių“, – pabrėžiama Prezidentės sveikinime.

Pamatinis Lietuvos valstybingumo dokumentas buvo surastas Vokietijoje – vienoje artimiausių mūsų šalies sąjungininkių ir partnerių.

Šalies vadovės teigimu, dėl galimo Vasario 16-osios dokumento perdavimo Lietuvai tikimasi artimo bendradarbiavimo su Vokietija. Tai būtų ypatinga dovana netrukus šimtąjį valstybės gimtadienį minėsiančiai Lietuvai.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.003.31; 15:15

Trumposios naujienos

Antradienis, kovo 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi „Vaikų linijoje“, kur su darbuotojais ir savanoriais aptarė vaikų ir jaunimo emocinės būklės situaciją šalyje bei efektyviausias priemones sprendžiant smurto, patyčių ir žeminančio elgesio problemą. 

Stabdykime patyčias. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvoje ir toliau išlieka didžiausias patyčių mastas tarp 42 šalių, nemažėja iš gyvenimo pasitraukusių mokinių skaičius, o emocinė ir psichologinė pagalba dar nėra lengvai prieinama visiems. 

Skubi ir anoniminė emocinė pagalba dabar užtikrinama daugiausia nevyriausybinių organizacijų pastangomis. Šalyje veikiančios kelios pagalbos linijos – vienas populiariausių ir efektyviausių pagalbos būdų. Vien „Vaikų linija“ kas mėnesį sulaukia apie 50 tūkstančių skambučių ir atsiliepti geba į kas ketvirtą. Dar prieš kelerius metus pagalbos sulaukti čia galėdavo tik kas 25-as emocinę krizę patyręs vaikas ar jaunuolis. Šiuo metu organizacijoje dirba 200 savanorių, tačiau jų dar trūksta tam, kad linijos veikla galėtų toliau sėkmingai plėstis. 

Palaikydama „Vaikų linijos“ veiklą šalies vadovė savo 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio skyrė šiai organizacijai. 

Nors emocinė pagalba darosi lengviau pasiekiama, tačiau vien pagalbos linijos situacijos neišspręs. Būtina užtikrinti ilgalaikę psichologinę pagalbą ir patyrusiems smurtą, ir smurtaujantiems žmonėms. Kol kas nemokamos psichologo konsultacijos vis dar prabanga. 

Stabdant smurtą ir patyčias ypač svarbus ir visos visuomenės įsitraukimas. Pasak šalies vadovės, žeminimo kultūra plačiai išsikerojusi ne tik mokyklose, šeimose, bet ir įstaigose, viešojoje erdvėje, net Seime. Todėl Prezidentė paragino nebūti abejingiems ir reaguoti į bet kokias smurto apraiškas. Tik tada, kai nebijosime pasmerkti žeminančio elgesio ar suteikti pagalbą nukentėjusiam nuo patyčių, galėsime pažaboti dabar siaučiančią smurto epidemiją. 

Šiemet įsigalios Prezidentės inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos, numatančios prievolę visoms šalies mokykloms vykdyti prevencinę kovos su smurtu ir patyčiomis programą. Politinės valios Seime taip pat laukia Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, kuriomis taps privaloma pranešti matant smurtą, operatyviai reaguoti ir paimti vaikus iš nesaugios jiems aplinkos. Pataisos padės užtikrinti vaikų saugumą, tėvų ir institucijų atsakomybę, paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus. 

Susitikime taip pat dalyvavo „Vaikų linijos“ bičiulis ir kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorius atlikėjas Donny Montell. Kova su patyčiomis – vienas iš Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos prioritetų. 

Jau aštuntąjį kartą visoje Lietuvoje startuojanti „Vaikų linijos“ iniciatyva „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“ šiemet ragina matančius patyčias, fizinį ir psichologinį smurtą nelikti nebyliais liudininkais, aktyviai reaguoti, ištiesti pagalbos ranką ir taip prisidėti mažinant patyčių skaičių šalyje. Iniciatyva siekia atkreipti ne tik mokyklų, bet ir visų žmonių dėmesį į patyčių problemą, šviesti visuomenę ir kurti saugesnę aplinką vaikams. Šiemet prie veiksmo savaitės prisijungė apie 1200 ugdymo įstaigų, organizacijų, verslo įmonių ir neabejingų žmonių.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.03.21; 12:55

Fotoreportažai

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba gėlių perdavimo ceremonijoje Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems

Gerbiamieji, šiemet – nuo Vasario šešioliktosios šventės – prasideda garbingų sukakčių ir jubiliejų virtinė.

Rytoj sukaks devyniasdešimt metų, kai Lietuva atsisveikino su vyriausiuoju Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi.

Tuomet valstybė minėjo tik devintąsias atkūrimo metines. O štai šiandien pasitinkame jau 99-ąsias.

Greta tautos patriarcho J. Basanavičiaus asmenybės visada regime dar devyniolika signatarų – visą Lietuvos Tarybą, pasirašiusią mūsų valstybei reikšmingiausią dvidešimtojo amžiaus pradžios dokumentą.

Tarybą, pirmininkaujant J. Basanavičiui, išrinko istorinė Vilniaus konferencija, į kurią iš įvairių Lietuvos vietų buvo suvažiavę daugiau kaip du šimtai delegatų.

Rugsėjį paminėsime šios konferencijos šimtmetį. Būtent tada ir buvo nutarta atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, o jos sostine paskelbti Vilnių.

Apie jubiliejinius pagarbos ženklus diskutuojame daug – ir apie paminklus, ir apie renginius. Jų neabejotinai reikia.

Tačiau tai turi būti jau šiuolaikinės Lietuvos akcentai, kurie įprasmintų šių dienų požiūrį į svarbiausius valstybei įvykius.

Ir tautos dėkingumą už nepriklausomybę – už Vasario šešioliktosios signatarų svajonę, patvirtintą jų parašais, ir jų viltį, kad Lietuva gali būti laisva ir savarankiška.

Sveikinu visus su Valstybės atkūrimo švente!

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Nėra šioje galerijoje vaizdai.

2017.02.16; 05:40

Aktualijos

Penktadienis, vasario 3 d. (Valeta). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame aptariama, kaip užkirsti kelią nelegaliai migracijai, taip pat ir iš Afrikos šalių.

Artėjant Europos Sąjungos 60-mečiui šalių lyderiai taip pat tariasi, kaip sutvirtinti ES, kad ji efektyviai atsakytų ir į šiandienos, ir ateities iššūkius.

Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimas parodė, jog migracijos srautus pažaboti įmanoma – per Balkanų šalis Europą pasiekiančių atvykėlių skaičius jau sumažėjo 95 procentais. Tačiau daugelyje Afrikos šalių tęsiantis politinei suirutei, didėjant skurdui, auga ir naujų migracijos srautų rizika. Praėjusiais metais Viduržemio jūra į Italiją atvyko daugiau nei 180 tūkst. žmonių, o dingusiųjų jūroje skaičius kasmet pasiekia naują rekordą.

Prezidentės teigimu, Viduržemio jūra neturi tapti nevilties jūra. Tam, kad užkirstų kelią naujoms migracijos kryptims ir žmonių žūtims, ES privalo kovoti su žmonių gabentojais, stiprinti savo išorės sienų apsaugą ir bendradarbiauti su Afrikos valstybėmis, šalindama pamatines migracijos priežastis. 

Maltoje ES vadovai tariasi, kaip padėti Libijai, kuri jau tapo pagrindiniais nelegalių migrantų vartais į Europą. Tam būtina stiprinti trapias šios šalies institucijas ir ugdyti Libijos pajėgumus saugoti savo valstybės sienas bei kovoti su žmonių kontrabandininkais. Reikia ir aktyviai dirbti su Libijos kaimynais, kad migrantų srautai nepasiektų šios šalies. Libijoje glaudžiantis beveik milijonui migrantų, taip pat svarbu gerinti sudėtingas jų gyvenimo sąlygas. Šioms priemonėms įgyvendinti ES vadovai numato skirti daugiau nei 200 mln. eurų iš ES lėšų.

Prisidėdama prie migracijos srautų iš Libijos suvaldymo, Lietuva taip pat siųs savo karius į ES misiją Viduržemio jūroje, kuri padeda saugoti ES jūrų sieną, stabdyti nelegalius žmonių gabentojus ir gelbėja skęstančius žmones.

Šiuo metu daugiau nei pusė Europą pasiekiančių migrantų bėga ne nuo karo, o nuo ekonominio nepritekliaus. Todėl ES lyderiai tariasi, kaip sustiprinti bendradarbiavimą su pagrindinėmis migrantų kilmės šalimis Afrikoje ir padėti joms įveikti skurdą bei ekonominę nelygybę. Šalies vadovė pabrėžė, jog kovojant su nelegalia migracija, ES būtina veiksminga gerovės ieškančių migrantų grąžinimo politika. Todėl finansinė parama Afrikos šalimis turi būti siejama su jų pasiryžimu priimti atgal nelegaliai į Europą atvykusius savo piliečius.

Artėjant ES jubiliejui, Maltos viršūnių susitikime taip pat diskutuojama, kaip sutvirtinti Europos Bendriją. Prezidentės teigimu, visus 6 dešimtmečius ES užtikrino taiką ir leido kurti saugią ateitį milijonams žmonių. Lietuva puikiai supranta ES svarbą ir jaučia narystės naudą. Tam, kad pasitikėjimas ES augtų visose šalyse, būtina užtikrinti žmonių saugumą, stiprinant ES išorės sienų apsaugą, kovą su propaganda ir hibridinėmis grėsmėmis. Taip pat svarbu užtikrinti žmonių ekonominę gerovę – ne tik skatinti ekonomikos augimą, bet ir mažinti skurdą, socialinę atskirtį, nedarbą, investuoti į švietimą ir naujas technologijas.

Europos Parlamento duomenimis, narystę ES naudinga laiko 86 proc. Lietuvos gyventojų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.04; 07:55

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Kaliningrado srityje veikiančių lietuviškų mokyklų mokiniais ir mokytojais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su užsienyje gyvenančių lietuvių vaikais.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su užsienyje gyvenančių lietuvių vaikais.

Tradiciniame, jau 8-ą kartą vykusiame kalėdiniame susitikime dalyvavo beveik 150 vaikų ir jų mokytojų iš kaimyninių šalių.

Viešėdami Prezidentūroje vaikai kartu su skautais mokėsi lietuviškų dainų, drauge su gyvosios istorijos puoselėtojais „Vikingų kaimas“ žaidė tradicinius žaidimus, aplankė Valstybės pažinimo centrą.

Piešti lietuviškų motyvų piešinius vaikams padėjo Prezidentės inicijuotos nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai Algirdas ir Remigijus Gataveckai. Pasak Prezidentės, prie saugios Lietuvos kūrimo turi ir gali prisidėti viso pasaulio lietuviai.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog Lietuvai svarbus ir reikalingas kiekvienas vaikas, kad ir kur gyventų. Užsienio lietuviai visuomet brangino savo kalbą ir kultūrą, o užsienyje veikiančios lietuviškos mokyklos padeda šias vertybes perduoti ir jaunajai kartai. Su Lietuva širdyje augantys vaikai – neatsiejama mūsų šalies dalis.

Prasmingas susitikimas: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kaliningrado srityje, Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių vaikais.
Prasmingas susitikimas: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kaliningrado srityje, Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių vaikais.

Šiais metais vaikams įteiktos ypatingos dovanos – Lietuvos moksleivių kurti žaisliukai su asmeniniu laišku, kviečiančiu draugauti.

Prezidentė palinkėjo vaikams, kad su bendraamžiais Lietuvoje užsimezgusi draugystė paskatintų dar labiau domėtis Tėvyne, jos tradicijomis ir istorija. Šalies vadovė jauniesiems užsienio lietuviams taip pat padovanojo Lietuvos nacionalinį atlasą ir knygų jų mokyklų bibliotekoms.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Respublikos kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2016.12.03; 17:44

 

Trumposios naujienos

Penktadienis, spalio 21 d. (Briuselis). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia darbo vizitą Europos Vadovų Taryboje, kur kartu su kitų Europos šalių lyderiais aptaria ES ekonomikos ir prekybos su globaliais partneriais klausimus.  

Prezidentė Dalia Grybauskaitė - Europos Vadovų Taryboje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė – Europos Vadovų Taryboje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Vienas esminių diskusijos klausimų – rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą dėl ES laisvosios prekybos sutarties su Kanada, kuriai šiuo metu prieštarauja regioninis Valonijos parlamentas. Šiuo metu Valonijos sostinėje Namiure vyksta intensyvios derybos tarp šio Belgijos regiono parlamento, Kanados Vyriausybės ir Europos Komisijos.

Šalies vadovės teigimu, susitarimas su viena iš G-7 valstybių, kurios ekonomikos apimtys yra didesnio masto nei Rusijos, turėtų akivaizdžią naudą visai Europos Sąjungai. Todėl būtina ieškoti būdų, kad visos kliūtys, kurios trukdo pasirašyti šią sutartį, būtų pašalintos

Pasak Prezidentės, susitarimas yra labai aktualus ir Lietuvos eksportuotojams, kurie įsigaliojus sutarčiai sutaupytų daugiau nei milijoną eurų muitų mokesčių per metus. Susitarimas taip pat padėtų pritraukti naujų investicijų verslui, padidintų prekybos apimtis.

Šiuo metu dėl laisvosios prekybos sutarčių ES taip pat derasi ir su kitomis pasaulio valstybėmis, tarp jų ir JAV bei Japonija.

EVT aptariami ir ES vidaus rinkos stiprinimo klausimai. Europos lyderiai patvirtino išvadas, kuriose raginama iki 2018 m. užbaigti energijos sąjungos, skaitmeninės rinkos ir kapitalo rinkų sąjungos formavimą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.22; 07:26

Trumposios naujienos

Trečiadienis, spalio 19 d. (Helsinkis). Su oficialiu vizitu Suomijoje viešinti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Alto universitete, kur susitiko su rektore Tuula Terri, čia studijuojančiais lietuviais, apžiūrėjo dizaino ir startuolių laboratorijas.

Alto universitetas buvo įsteigtas 2010 metais sujungus tris aukštąsias mokyklas į vieną – iš anksčiau nekonkurencingų mokslo įstaigų universitetas tapo vienu patraukliausių ir moderniausių pasaulyje.

Šiuo metu Alto universitetas yra 115 vietoje tarp geriausių pasaulio universitetų, kai aukščiausia Lietuvos universiteto pozicija – 500 vieta. Po sujungimo žymiai sustiprėjo mokslo kokybė: mokslo finansavimas išaugo beveik dvigubai, doktorantų skaičius – 39 proc., universitetas užima 14 vietą pasaulyje architektūros ir dizaino srityje. Alto universitetas svarsto galimybę jungtis su Helsinkio universitetu.

Suomija nuo 2009 metų vykdo aukštojo mokslo reformą, kuri apima universitetų finansavimą, tinklo sujungimą, verslo įtraukimą, investicijų pritraukimą į mokslą. Suomijoje universitetai yra finansuojami pagal sutartis su valstybe, iš viso aukštajam mokslui valstybės skiria 2,2 proc. BVP, Lietuva – 1,3 proc. BVP. Taip pat 5,5 milijonų gyventojų turinčioje Suomijoje iš 21 universiteto po sujungimo liko 15, kai Lietuvoje yra net 45 aukštosios mokyklos.

Į aukštųjų mokyklų valdymą Suomijoje buvo aktyviai įtrauktas ir verslas – ne mažiau 40 proc. universitetų tarybų sudaro išorės atstovai. Suomijoje į mokslą ir inovacijas pritraukiama daug investicijų – valstybė skiria 1,1 proc. BVP, o verslas – net 2,1 proc. BVP, kai Lietuvoje valstybė skiria 0,7 proc. BVP, verslas – vos 0,3 proc. BVP. 

Prezidentės teigimu, Suomijos patirtis vykdant aukštojo mokslo sistemos reformą gali būti naudinga ir Lietuvai, besirengiančiai švietimo sistemos pertvarkai.

„Jeigu norime konkuruoti specialistų kvalifikacija, o ne diplomų skaičiumi – aukštojo mokslo reforma Lietuvoje yra būtina. Investuodami ne į mokslo kokybę, o į aukštųjų mokyklų pastatų skaičių ir kvadratūrą, devalvuojame išsilavinimą. Lietuvos sėkmės ir augimo rodiklis – mokslas ir inovacijos, todėl visos pastangos ir lėšos turi būti nukreiptos didinant aukštojo mokslo kokybę, o ne kiekybę“, – sako Prezidentė.

Prezidentė pabrėžia, kad aukštojo mokslo reforma bus vienas iš prioritetų naujajai Vyriausybei. Šiuo metu daugumoje ES valstybių vyksta aukštųjų mokyklų jungimas, kai Lietuvoje apie tai dar tik diskutuojama. Lietuva turi 45 aukštąsias mokyklas ir net 1,8 tūkst. studijų programų, kai, pavyzdžiui, Suomijoje yra registruota tik 450 studijų programų. Smarkiai mažėjo ir Lietuvos aukštojo mokslo kokybė, kai į aukštąsias mokyklas įstoja labai silpnais pažymiais mokyklas baigę abiturientai. Tik šiemet įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms įstatymo pataisoms buvo įvesti minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.

Artimiausiu metu Alto universitete bus suorganizuota Lietuvos ir Suomijos mokslininkų diskusija, siekiant perimti Suomijos patirtį reformuojant aukštąsias mokyklas.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.19; 15:08

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš artėjančią parlamento rudens sesiją tradiciškai susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius darbus valstybei ir žmonėms. Tai paskutinis Prezidentės susitikimas su šios kadencijos Seimo valdyba. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimo su Seimo valdyba metu.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimo su Seimo valdyba metu.

Pasak Prezidentės, bendradarbiavimas su šios kadencijos Seimu buvo darbingas – priimti svarbūs sprendimai dėl gynybos stiprinimo, šauktinių grąžinimo, pensijų kompensavimo, euro įvedimo. Prezidentė pabrėžia, kad ir šiam, ir kitam Seimui būtina koncentruotis į socialinio saugumo didinimą, korupcijos naikinimą, sąžiningų rinkimų užtikrinimą. 

Šiam Seimui dar teks tvirtinti kitų metų valstybės biudžetą, todėl jis turi atspindėti socialinius poreikius ir nebūti švaistomas rinkiminiams pažadams.

Taip pat Prezidentė pabrėžė, kad socialinei atskirčiai skirti pinigai turi būti panaudoti tikslingai ir pasiekti pagalbos stokojančius žmones, o ne lopyti savivaldybių biudžetus. Pernai savivaldybės sutaupė net 125 mln. eurų lėšų, skirtų socialinei paramai.

Kalbėdama apie Darbo kodeksą Prezidentė akcentavo, kad reformos būtinos ir paragino Seimą priimti Prezidentės pasiūlytą variantą, kuris yra kompromisas tarp verslo interesų ir žmonių socialinio saugumo.

Siekiant įgyvendinti tikslą – Lietuva be vaikų globos namų, būtina didesnė valstybės pagalba žmonėms, norintiems įsivaikinti. Taip pat būtina skubiai priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris jau pusantrų metų yra užstrigęs Seime.

Korupcijos naikinimas ir toliau išlieka vienu svarbiausių prioritetų. Prezidentė akcentuoja, kad būtina užtikrinti skaidrius viešuosius pirkimus, kuriuose per metus cirkuliuoja 4 mlrd. eurų – tai yra 13 proc. BVP. 

Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su šia Seimo valdyba - paskutinis.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su šia Seimo valdyba – jau paskutinis. 

Siekiant sumažinti mokesčių vengimą ir pažaboti neteisėtą praturtėjimą, Prezidentė Seimo rudens sesijoje inicijuos įstatymų pataisas. Teisines iniciatyvas Prezidentė teiks ir dėl realios rotacijos valstybės institucijose. Dabar 14 ministerijų turi per 300 pavaldžių institucijų, kai kurių vadovai nėra keitęsi dar nuo sovietmečio.

Prezidentė palinkėjo Seimo valdybai sąžiningai ruoštis rinkimams – jausti atsakomybę Lietuvos žmonėms už žodžius ir pažadus bei garbingai pabaigti kadenciją.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2016.09.07; 05:49