Paklaustas, kuo skiriasi nuo visų kitų kandidatų į prezidentus, N. Puteikis teigė, kad pagrindinis skirtumas nuo M. Puidoko ir kitų kandidatų yra tai, kad jis prieš penkerius metus kartojo ir dabar sako, jog Lietuvoje yra sukurta elito valstybė pačiam elitui pelnytis visų kitų gyventojų sąskaita, todėl Lietuva, pasak jo, yra paversta pigios darbo jėgos šalimi.
„Aš nuo kitų skiriuosi tuo, kad sakau, jog Lietuvos gyventojai gauna mažesnius vidurkius negu latviai ir estai, kurių BVP yra toks pats. Taigi reikia siekti, kad vidurkiai būtų tokie patys. Būdamas „valstiečių“ frakcijoje balsavau prieš S. Skvernelio reformas tose dalyse, kurios įtvirtina G. Nausėdos ir I. Šimonytės politiką palikti Lietuvą pigių atlyginimų šalimi. S. Skvernelis nuo I. Šimonytės ir G. Nausėdos šia prasme niekuo nesiskiria, todėl viena iš priežasčių, kodėl aš kandidatuoju, yra būtent tai, kad noriu žmonėms paaiškinti, kad, jeigu ruošiatės vieną iš šių trijų kandidatų išrinkti, turėsite lygiai tą patį, ką turite dabar. Emigracija tęsis, o latviai, lenkai ir estai su ta pačia ekonomika uždirbs keliais šimtais eurų daugiau bei pensijos bus keliais šimtais eurų didesnės“, – aiškino N. Puteikis.
Pasak politiko, Lietuva, 1993 metais atsisakiusi progresinių pajamų nuo visų mokesčių, taip pat tarėjų teismuose ir žemutinės savivaldos grandies, išmetė esminius demokratijos pamatus iš Lietuvos valstybės struktūros.
„Progresinių mokesčių nebuvimas sukelia emigraciją. Žemutinės savivaldos grandies nebuvimas sukelia politinių partijų supuvimą. Tarėjų teismuose atsisakymas sukelia teisingumo nebuvimą, pažeminimą. Tai aš pasisakau, kad šie trys dalykai būtų įtvirtinti Lietuvoje“, – savo pažiūras dėsto N. Puteikis.
M. Puidokas, savo ruožtu, debatuose teigė, kad tiek nuo N. Puteikio, tiek nuo kitų kandidatų skiriasi tuo, jog tarp kandidatų yra vienintelis naujos kartos žmogus ir naujas veidas politikoje.
„Esu nepartinis žmogus. Nesu remiamas jokios partijos. Dėl to didžiuojuosi savo komanda ir savanoriais, kurie padėjo surinkti beveik 30 tūkst. parašų. Vertinant mano karjerą iki Seimo ir pačiame Seime, esu tas žmogus, kuris dirbo užsienio, Europos Sąjungos politikos srityje. Iki darbo Seime dirbau Europos Komisijoje, taip pat kaip docentas universitete dėsčiau tuos dalykus, kurie susiję su tarptautiniais santykiais, diplomatijos menu, Europos Sąjungos valdymo sistema. Tai yra tos kompetencijos, kurios reikalingos prezidentui. Užsienio politikos prezidentui reikia daug, bet kandidatų, kurie užsienio politikos srityje specializuotųsi, daugiau nėra“, – tvirtino M. Puidokas.
Kalbėdamas apie esamas valstybės problemas, politikas išskyrė švietimą. M. Puidokas teigė, kad didelė problema yra ta, jog tiek dėstytojai, tiek mokslininkai skursta.
„Turime turėti labai aiškius modelius, kaip kad Suomijos švietimo modelis, kurie galėtų išspręsti daugybę mūsų šalies problemų. Taip pat turime turėti normalią regioninę politiką, žemutinės savivaldos lygmenį, tiesioginius seniūno rinkimus. Kai žmonės negali nieko pakeisti savo paprastame buitiniame lygmenyje ir priklauso nuo seniūno malonės, kurį paskiria kažkas kitas, jie nustoja tikėti savo valstybe“, – problemas vardija kandidatas.
Jis taip pat siūlo nepriklausomo ombudsmeno instituciją, į kurią galėtų kreiptis kiekvienas pilietis, jei teisme būtų priimtas sprendimas, nesiremiant Lietuvos įstatymais. „Jeigu ombudsmenas pripažins, kad skundas pagrįstas, teisėjas netektų licencijos visam gyvenimui. Esant tokiai institucijai, situacija teismuose pradėtų keistis iš esmės“, – teigė M. Puidokas ir pridūrė, kad žmonės emigruoja ne vien dėl piniginių priežasčių, bet ir dėl to, kad nepasitiki teisėsauga bei tuo, ką jie, kaip žmonės, gali savo valstybėje padaryti ir pakeisti.
ELTA primena, kad M. Puidokas VRK yra pateikęs 28 987 parašus, o N. Puteikis – 21 315.
Gintarė Minkevičienė (ELTA)
2019.04.03; 19:08
