Prezidento patarėja

Aktualijos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė akcentuoja, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO būtų svarbus geografiškai, nes tada, pasak jos, Baltijos jūra būtų apsupta aljanso valstybių.
 
„Anksčiau buvo taip, kad Švedijoje ir Suomijoje buvo tam tikros partijos, tam tikri politiniai vienetai, kurie visą laiką pasisakydavo už NATO, tačiau, antra vertus, buvo sakoma, kad visuomenės gal dar nepribrendusiosios tokiai narystei, kadangi čia neutraliteto statusu tos šalys gana ilgai ir gerai gyveno ir nereikia keisti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
 
Visgi ji akcentuoja, kad prasidėjus karui Ukrainoje ir Suomijoje, ir Švedijoje vyksta labai greiti pokyčiai dėl požiūrio į galimą narystę NATO.
„Dabar visi suprato, kad neutraliteto statusas nėra išsigelbėjimas, kad jos gali taip pat tapti užpuolimo aukomis, nepaisant neutraliteto. Tai pokyčiai, kaip minėjau, vyksta ir žiūrėsime, kaip finale balsuos Švedijos ir Suomijos visuomenės dėl tokio sprendimo“, – pažymėjo ji.
 
NATO būstinė Briuselyje

A. Skaisgirytė primena, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino siekti narystės NATO. Pasak jos, šių Baltijos jūros regiono šalių įstojimas į aljansą būtų naudingas.
 
„Jos būtų geros NATO narės ir geopolitiškai visiškai natūralu, kad jos priklausytų aljansui. Jeigu žiūrime į žemėlapį, tai matome, kad Baltijos jūra tada būtų apsupta NATO aljanso narių ir tam geografinis faktorius čia būtų gana svarbus“, – pabrėžė prezidento patarėja.
 
ELTA primena, kad Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pastarąją savaitę pareiškė, kad šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar pateikti paraišką dėl narystės NATO. Diskusijos dėl stojimo į NATO šiuo metu prasideda ir Švedijoje.
 
Savo ruožtu Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pastarąją savaitę pareiškė, jog, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.04.19; 09:30
Aktualijos

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovė Aušrinė Norkienė teigia, kad dėl Prezidento kanceliarijos rašto, skirto Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, ketina dar kartą kreiptis į prezidento kanclerę.
 
„Komisija nagrinėjo kreipimąsi ir išsakė savo abejones, todėl balsuodami mes priėmėme sprendimą kreiptis į prezidento kanclerę dėl rašte minimų aplinkybių tikslinimo. Kai gausime atsakymą, priimsime sprendimą, ar pradėti tyrimą, ar ne“, – trečiadienį po A. Norkienės vadovaujamo komisijos posėdžio Eltai sakė „valstietė” A. Norkienė.
 
Ar konservatorius Ž. Pavilionis vaikšto ties priesaikos sulaužymo riba, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovė nelinkusi vertinti. Vis dėlto, pasak A. Norkienės, vien tai, kad Prezidentūra išsiuntė tokį raštą, signalizuoja apie galimą neetišką elgesį.
 
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Tikrai iš anksto negaliu pakomentuoti, nebūtų etiška, todėl dar kartą nusprendėme kreiptis, ir mes turėsime spręsti dėl tyrimo pradėjimo. Visgi bet koks skundas yra signalas, kad galbūt kažkuris iš mūsų kolegų, Seimo narių neetiškai pasisako ar elgiasi. Bet mes tai nustatysime atlikę tyrimą“, – pridūrė A. Norkienė.
 
ELTA kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą dėl neetiško bendravimo su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.
 
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos vadovės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
 
Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.12.09; 06:19
Aktualijos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad istorija su 5 afganistaniečiais, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, yra gana keista. Šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad Lietuvos institucijos neturi EŽTT sprendimą pagrindžiančių faktų, todėl, pasak jos, šią „nutartį reikėtų skųsti ir aiškintis toliau“.
 
„Ši istorija su 5 afganistaniečiais, sakyčiau, gana keista, nes Lietuvos atitinkamos institucijos neturi faktų, pagrindžiančių tai, apie ką rašoma Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartyje. Tai vien tuos faktus reikia išnagrinėti atidžiau, reikia suprasti, ar tai yra teisybė, ar tai nėra visiškai teisybė“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
 
„Na, toje šviesoje sprendimas, sakyčiau, būtų skųsti šią nutartį ir aiškintis toliau“, – pridūrė prezidento patarėja.
 
ELTA primena, kad  EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
 
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
 
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai pirmadienį sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
 
Vis tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį Eltai teigė neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.09.14; 09:42
Aktualijos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad Baltijos šalys siekė pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu dar prieš jam susitinkant su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pasak jos, norėta užsitikrinti, kad Kremliui JAV lyderis perduos atitinkamas žinutes nuo Baltijos valstybių.
 
„Susitikome su Lietuvos draugu, su Baltijos šalių draugu, ir jo noras susitikti prieš jam susitinkant su Putinu, manau, yra labai reikšmingas. Tiesą sakant, ir prašėme susitikimo su Bidenu, nes žinojome, kad už poros dienų jis susitinka su Rusijos prezidentu. Ir kokios žinutės bus perduotos prezidento Bideno prezidentui Putinui, norėjome tai sužiūrėti iš anksto“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad Baltijos šalių lyderiai vieningai sutarė, kokias žinutes Maskvai turėtų perduoti J. Bidenas.
 
„Tiek prezidentas Nausėda, tiek Latvijos ir Estijos vadovai sakė iš esmės tą patį, kad Rusijai būtų duota aiškiai suprasti, kad Rusija kaimynystėje negali elgtis kaip savo kieme, kad turi gerbti kitų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą (…), kad bet kokiu atveju NATO sąjungininkai bus ginami – tai yra pagrindinė mintis, kurią visi trys Baltijos šalių vadovai pabrėžė“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja.
 
Pasak jos, JAV prezidentas šiuos lūkesčius priėmė labai natūraliai ir pažadėjo apie tai užsiminti V. Putinui.
 
„Prezidentas Bidenas labai natūraliai tai priėmė. Sako taip, tai tikrai perduosiu Putinui, būkite visiškai užtikrinti“, – tikino A. Skaisgirytė.
 
J. Bideno ir V. Putino susitikimas numatytas trečiadienį Ženevoje. Tai bus pirmas jų susitikimas nuo JAV prezidento kadencijos pradžios.
Pirmadienį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas susitiko su Baltijos šalių lyderiais. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.15; 09:32
Aktualijos

Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva dėl Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo ketina antradienį išsiųsti protesto notą Baltarusijai, pranešė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
 
„Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva kategoriškai nesutinka su tokiu skubotu paleidimu. Baltarusijai bus išsiųsta protesto nota dar šiandien. Lietuvos pozicija išlieka nekintanti. Astravo AE kelia grėsmę Europos Sąjungos ir konkrečiai Lietuvos piliečių saugumui, todėl reikalaujame sustabdyti tokį neatsakingą Astravo AE paleidimą“, – žurnalistams teigė A. Skaisgirytė.
 
Anot jos, prezidentas pabrėžė, kad būtina sustiprinti civilinės saugos sistemą, kad ji galėtų maksimaliai veikti užtikrinant sklandų Vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimą.
 
„Šie uždaviniai lieka ir būsimai Vyriausybei“, – pažymėjo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad Vyriausybė su atsakingomis institucijomis turi būti pasirengusi neįsileisti Astravo AE gaminamos elektros į Lietuvos rinką. Pasak jos, savivaldybių pasirengimo lygis, reaguojant į potencialią grėsmę, galėtų būti geresnis.
 
A. Skaisgirytės teigimu, Astravo AE saugos problemos tapo ir ES prioritetiniu klausimu.
 
„Paskutinėse Europos Vadovų Tarybose spalio mėnesį buvo fiksuota visų ES lyderių parama sprendžiant Astravo AE saugumo problemas.
 
Taip pat Europos Parlamentas rekomendavo, kad Astravo AE pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES rinkoje. Tačiau turime konsoliduoti toliau pastangas, kad būtų užkardytas nesaugios elektros patekimas į ES elektros rinką“, – teigė prezidento patarėja.
 
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pirmadienį gavo Baltarusijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Belenergo“ raštą, kuriame nurodoma, kad Astravo AE elektros gamybos pradžia numatoma laikotarpyje nuo lapkričio 1 iki 10 dienos.
 
Įgyvendindamas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymą, nuo Astravo AE elektros gamybos pradžios „Litgrid“ nustatys nulinį pralaidumą elektros importui iš Baltarusijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.27; 12:00