Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė kontroversišką ir ilgai lauktą migracijos susitarimą, kuriuo siekiama reformuoti fragmentišką ir perkrautą prieglobsčio prašymo sistemą.
 
Planą dar svarstys ES šalių lyderiai ir Europos Parlamentas, kol kas nėra iki galo aišku, ar jis bus patvirtintas.
 
Ryškiausias EK plane atsispindintis siekis – vykdyti daugiau prieglobsčio prašytojo statuso negavusių migrantų sugrąžinimų į šalis, iš kurių atvyko, taip pat parodyti daugiau solidarumo kitoms ES šalims.
 
EK sieks vykdyti išankstinio „skryningo“ procedūrą. Prieglobsčio prašytojams atvykus prie ES šalių sienų, butų atliekama jų sveikatos apžiūra ir saugumo patikra, paimami atvykėlių pirštų antspaudai. Tada būtų sprendžiama, ar jų byla patenka į pagreitinto sprendimo kategoriją, ar, vis dėlto, įprasto. Toks patikros procesas užtruktų daugiausiai penkias dienas, teigė EK.
 
Jei prieglobsčio prašytojai atvyksta iš šalies su mažu migrantų priėmimo rodikliu – Komisija siūlo mažiau nei 20 proc. – jiems turėtų būti taikoma pagreitintas procesas, kuris truktų iki 12 savaičių. Jei sprendimo nepavyktų priimti per 12 savaičių, jie būtų siunčiami į ES šalį, kurioje būtų vykdoma prieglobsčio suteikimo procedūra. Jei jų prieglobsčio prašymas yra atmestas, jie būtų išsiunčiami atgal, teigė EK.
 
Plane taip pat raginama imtis solidarumo ir skaidriau dalytis atsakomybe dėl migrantų. EK pristatė trijų bangų principą, kuriuo valstybės įpareigojamos padėti daugiau migrantų priėmusioms šalims. Svarbiausia, kad numatomas nuolatinis mechanizmas, o ne vienkartiniai migrantų perkėlimai. Įprastu laikotarpiu migrantai iš šalies, į kurią jie atvyko gali būti priglaudžiami savanoriškai. Tačiau kai vienos iš šalių migrantų priėmimo schema yra perkrauta, migrantų dalijimasis tampa privalomas. Galiausiai, trečiu atveju, krizės situacijos akivaizdoje, pavyzdžiui, esant tokiam migrantų antplūdžiui, koks buvo 2015 m., EK gali įpareigoti valstybes nares prisiimti teisinę atsakomybę už deportacijas.
 
EK taip pat nori plėsti bendradarbiavimą su kitomis, ne ES šalimis. Tokiu būdu siekiama, kad migrantai pirmiausia atvyktų į kitas teritorijas, o ne į ES. Dėl šios priežasties EK žada stiprinti paramą migrantus priimančioms ne ES valstybėms, kad jose būtų sukurta naujų darbo vietų ir daugiau migrantų pasiliktų gyventi už ES ribų.
 
Vis dėlto, sienų kontrolės griežtinimas ir išankstinis tikrinimas kelia nemažai klausimų žmogaus teisių atžvilgiu, o aktyvistai teigia, jog tokie apribojimai kelia grėsmę pamatinei teisei ieškoti apsaugos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.24; 00:30

Gerai žinomas čečėnų tinklaraštininkas, Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo kritikas Tumsas Abdurachmanovas pranešė, kad Lenkijoje buvo mėginta pasikėsinti į jo gyvybę, skelbia „The Guardian“.
 
T. Abdurachmanovas internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis matomas visas susitaršęs ir sunkiai kvėpuojantis. Šalia jo matyti kitas kruvinas vyras.
 
„Kas tave siuntė? Iš kur atvykai?“, – klausia tinklaraštininkas ir parodo plaktuką, kuriuo užpuolikas norėjo jį nužudyti.
 
Ant žemės gulintis sužalotas vyras atsakė, kad atvyko iš Maskvos jo užpulti. „Jie davė man tavo adresą. Jie paėmė mano motiną“, – pridūrė užpuolikas.
 
Švedijoje įsikūrusi čečėnų teisių gynimo organizacija „Vayfond“ nurodė, kad tai buvo pasikėsinimas nužudyti.
 
Pasak T. Abdurachmanovo brolio Muchamado, brolis paguldytas į ligoninę, bet jo sužalojimai nesunkūs. Užpuolikas – taip pat ligoninėje.
34 metų T. Abdurachmanovas yra vienas iš labiausiai žinomų ir atvirai pasisakančių R. Kadyrovo kritikų. R. Kadyrovas yra Čečėnijos – Rusijos Federacijos respublikos Kaukaze lyderis.
 
Sulaukęs grasinimų iš čečėnų pareigūno, susijusio su R. Kadyrovu, 2015 metais tinklaraštininkas išvyko iš Čečėnijos. Sakartvelui atsisakius suteikti prieglobstį, jis išvyko į Lenkiją ir apsistojo nežinomoje vietoje bei siekė gauti čia prieglobstį. 2018 metais Lenkijos vidaus reikalų ministerija atmetė jo prašymą.
 
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pasmerkė Lenkijos sprendimą. Pasak organizacijos, jei T. Abdurachmanovas būtų deportuotas, jam grėstų “labai reali kankinimų grėsmė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.27; 18:18

Bolivija paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę. EPA-ELTA nuotr.

Ispanijos vyriausybė nusprendė išsiųsti tris Bolivijos diplomatus, atsakydama į šios šalies sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis kelis karalystės diplomatus.  Tai pirmadienį pranešė laikraštis „El Pais“.
 
Anksčiau Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine Añez pareiškė, kad šalies vyriausybė po incidento prie Meksikos ambasadoriaus rezidencijos La Pase paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę bei dar kelis ispanų diplomatus.
 
„Vyriausybė, kuriai aš vadovauju, priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę Marią Teresą Mercado, Ispanijos reikalų patikėtinę Cristiną Borreguero ir Ispanijos konsulą Bolivijoje Alvarą Fernandezą“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją.
Penktadienį šalies policija neįleido į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją La Pase asmenų, lydėjusių Ispanijos reikalų patikėtinę Bolivijoje. Pasak policininkų, žmonės, mėginę patekti į pastatą kartu su diplomate, slėpė savo veidus nuo pareigūnų.
 
Be trijų minėtų diplomatų, Boliviją per 72 valandas turi palikti asmenys, incidento metu lydėję Ispanijos reikalų patikėtinę. „Ši Meksikos ir Ispanijos vyriausybių atstovų grupė pažeidė Bolivijos suverenitetą, pažemino boliviečių tautos ir šalies vyriausybės orumą“, – pridūrė laikinoji prezidentė.
 
J. Añez taip pat pavadino „nepagrįstais“ paaiškinimus, kuriuos pateikė Ispanijos diplomatai. Pasak jų, Ispanijos reikalų patikėtinė atvyko į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją „su mandagumo vizitu“.
 
Penktadienio incidentas dar labiau pablogino jau ir taip įtemptus Meksikos ir Bolivijos santykius. Meksikos URM vadovas Marcelas Ebrardas ketvirtadienį pranešė, jog jo šalis ketina kreiptis į tarptautinį teismą dėl Bolivijos teisėsaugos institucijų veiksmų – jų pareigūnai apsupo Meksikos ambasadą La Pase, kurios teritorijoje rado prieglobstį keli buvę Bolivijos ministrai. Dabartinė šalies valdžia yra išdavusi jų arešto orderius pagal kaltinimą maišto kurstymu ir terorizmu.
 
Pirmadienį Bolivijos URM vadovė Karen Longaric pareiškė, kad šalies vyriausybė neketina nutraukti diplomatinių santykių su Meksika ir Ispanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 00:30

Turkijos pareigūnai rugsėjo viduryje sulaikė advokatą, bendradarbiavusį su Vokietijos ambasada Ankaroje. Tai trečiadienį pranešė Vokietijos savaitraštis „Spiegel“, remdamasis savo šaltiniais diplomatų sluoksniuose.
 
Diplomatinė atstovybė paprašė advokato paslaugų, kad gautų informacijos apie kelis Turkijos piliečius, kurie anksčiau paprašė prieglobsčio Vokietijoje. Teisininkas siuntė paklausimus Turkijos policijai ir prokuratūrai, kad sužinotų, ar šiems prieglobsčio prašytojams gresia baudžiamosios bylos, jeigu jie būtų deportuoti iš VFR. Gautus duomenis Vokietijos URM perduodavo Migracijos ir pabėgėlių reikalų žinybai.
 
„Spiegel“ žiniomis, Turkijos pareigūnai įtaria teisininką šnipinėjimu. Savo ruožtu Vokietija būgštauja, kad Turkijos valdžia gaus prieigą prie maždaug 50 pabėgėlių duomenų. Vokietijos URM pasmerkė turkų advokato sulaikymą ir pavadino šį žingsnį „nesuprantamu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.21; 03:00

Švedijos Upsalos miesto teismas pirmadienį atmetė prašymą išduoti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o arešto orderį.
 
47-erių vyras kaltinamas 2010 metais Švedijoje išprievartavęs moterį. Jis visad tai neigė. Prokuratūra 2017-aisiais nutraukė tyrimą, tačiau gegužės viduryje vėl jį atnaujino. Kitiems kaltinimams Švedijoje suėjusi senatis.
 
Australijoje gimęs J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai. Jis visad tikino, kad kaltinimai Švedijoje yra tik dingstis jį suimti ir išduoti JAV.
 
Šių metų balandžio 11-ąją J. Assange’as galiausiai buvo suimtas, kai Ekvadoro vyriausybė atėmė iš jo prieglobsčio statusą. Netrukus po to jis buvo nuteistas 50 savaičių kalėti, nes pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.04; 06:33

Ugnis_perme
Ugnis

Antradienį Suomijos Raisijo mieste prieglobsčio prašytojas mėgino susideginti policijos pastate. Tai pranešė regiono policijos valdybos spaudos tarnyba.

„Apie 10 valandą ryto atėjęs į policijos skyrių užsieniečių reikalams prieglobsčio prašytojas pareikalavo tučtuojau išnagrinėti jo bylą. Kadangi jo situacija nebuvo tokia, kad ją iškart reikėtų pradėti svarstyti, jis prarado savitvardą“, – sakoma pranešime.

Į incidento vietą atskubėjo policijos patrulis, kuriam pavyko įtikinti vyrą palikti skyrių, bet policijos pastato vestibiulyje jis išsitraukė iš kuprinės kanistrą su degiu skysčiu ir juo apsipylė.

„Pareigūnai sulaikė vyrą, jam dar nespėjus savęs padegti“, – sakė policijos atstovai. Prieglobsčio prašytojas nugabentas į ligoninę. Nepranešama, iš kur jis atvyko į Suomiją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.15; 13:00