Per pastarąjį mėnesį labiausiai krito gyventojų pasitikėjimas komerciniais bankais (9 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 8 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos banku, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei prokuratūra, 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių policija, Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismais ir profsąjungomis, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole ir savivaldybėmis.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 7-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, gyventojų nuomonė apie visas tyrime analizuojamas institucijas pablogėjo, išskyrus vieną – Valstybės sienos apsaugos tarnybą (per mėnesį ja pasitikinčių padaugėjo 1 procentiniu punktu).

Apklausos duomenimis, nors pasitikėjimas ir sumažėjo 6 procentiniais punktais, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 82 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (66 proc.), policija (65 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (64 proc.), Lietuvos kariuomene (64 proc.), Konstituciniu Teismu (61 proc.), Lietuvos žiniasklaida (60 proc.), Valstybės saugumo departamentu (56 proc.), Lietuvos banku (55 proc.) bei „Sodra“ (55 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė šalies gyventojų, dar yra keturios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki (Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės ir prokuratūra).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.), Vyriausybe (58 proc.), teismais (51 proc.) bei komerciniais bankais (51 proc.).

Kitų institucijų vertinimai per paskutinį mėnesį pakito kiek mažiau (pasitikinčių jomis sumažėjo 1-3 procentiniais punktais).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 04:34

Šių metų spalį Radviliškyje bendrovės „Gairelita“ teritorijoje kilusio didžiulio gaisro aplinkybės bus išsamiai ištirtos ir Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūroje pradėtame ikiteisminiame tyrime.

Iškart po įvykio prokuratūra kreipėsi į Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybą, prašydama pateikti turimus duomenis apie nukentėjusius asmenis, jiems bei aplinkai padarytą žalą.

Gavus patikslintą Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio informaciją dėl įvykio aplinkybių bei Radviliškio rajono savivaldybės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, spalio 20 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį – dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo bei pagal 270 straipsnio 1 dalį – dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas šiuo metu tikslina padarytos žalos dydį dėl į aplinkos orą išmestų ir į paviršinius vandens telkinius išleistų teršalų kiekio.

Radviliškio miesto gyventojai, kurių gyvenamieji namai yra šalia gaisravietės, prašo pripažinti juos nukentėjusiais byloje ir ketina pateikti prašymus atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2016.10.26; 04:15