Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Vokiečių grupės „Rammstein“ lyderis Tillas Lindemannas ir toliau atmeta jam keliamus kaltinimus. 60-metis atlikėjas dėl savo interesų gynimo kreipėsi į advokatus. Tai ketvirtadienį paskelbė Berlyno advokatai Simonas Bergmannas ir Christianas Schertzas.
„Socialiniuose tinkluose, ypač „Instagram“, „Twitter“ ir „YouTube“ įvairios moterys metė sunkius kaltinimus mūsų klientui, – sakoma pranešime. – Ne kartą buvo teigiama, jog moterys „Rammstein“ koncertuose buvo apsvaigintos prievartavimo narkotikais ar alkoholiu, kad mūsų klientas galėtų su jomis atlikti seksualinius veiksmus. Šie kaltinimai be jokių išimčių yra neteisingi“.
Advokatai paskelbė apie teisinius padarinius. „Nedelsdami imsimės teisinių žingsnių prieš asmenis dėl visų tokio pobūdžio kaltinimų“, – sakoma toliau.
Praėjusiomis dienomis kelios moterys, kai kurios anonimiškai, metė kaltinimus „Rammstein“ vokalistui T. Lindemannui. Jos buvusias situacijas kai kuriais atvejais vadino bauginančiomis.
Jaunos moterys esą per koncertus buvo atrenkamos, jų klausta, ar norėtų apsilankyti uždaruose vakarėliuose po pasirodymo. Kai kurių moterų teigimu, su jomis buvo atliekami seksualiniai veiksmai.
Grupė jau prieš kelias dienas pareiškė, kad kaltinimai jos narius smarkiai paveikė ir kad jie vertinami rimtai: „Mes sakome savo gerbėjams: mums svarbu, kad mūsų koncertuose – priešais sceną ir už jos – jaustumėtės gerai ir saugiai“.
Kristijonas Bartoševičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Aiškėja naudos detalės buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus byloje dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Portalo lrytas.lt šaltiniai praneša, kad jam pareikšti įtarimai dėl vieno paauglio prievartavimo ir trijų jaunesnių nei 16 metų paauglių tvirkinimo.
K. Bartoševičiui inkriminuojami nusikaltimai dėl prievartavimo yra tęstiniai – pareigūnų duomenimis, tas pats paauglys patyrė prievartą ir būdamas mažametis (nesulaukęs 14 metų), ir vėliau.
K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal abi Baudžiamojo kodekso 150-ojo straipsnio dalis dėl nusikaltimo prieš tą pačią auką. Visi keturi nukentėjusieji – berniukai.
Ikiteisminį tyrimą, lrytas.lt žiniomis, atlieka Panevėžio teisėsauga.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu oficialiai nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Femen“ aktyvistė surengė protestą prie Ukrainos prezidentūros. EPA-ELTA nuotr.
Tarptautinę smurto prieš moteris dieną nuoga „Femen“ aktyvistė surengė protestą prie Ukrainos prezidentūros. „Jūs mane prievartaujate! Šalin smurtą“, – rėkė policijos sulaikoma moteris. Aktyvistė ragino vyriausybę ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo.
Termometrams rodant beveik nulį laipsnių, moteris dėvėjo tik juodas kelnaites, o galvą puošė gėlių vainiku. Ant jos kūno, be kita ko, buvo užrašyta „Stambulo konvencija“. Protesto akcijoje dalyvavo dar viena aktyvistė. Nuoga „Femen“ aktyvistė protestuoja prie Ukrainos prezidentūros. EPA-ELTA nuotr.
Du trečdaliai Ukrainos moterų nurodo, kad nuo 15-ųjų gyvenimo metų yra patyrusios psichinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Tai rodo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tyrimas.
Ukraina 2011 metais pasirašė Stambulo konvenciją – pirmąją pasaulyje įpareigojančią sutartį prieš smurtą moterų atžvilgiu. Tačiau Kijevas konvencijos iki šiol neratifikavo. Kritikai tai sieja su religinių sluoksnių pasipriešinimu.
Didžiojoje Britanijoje 30 metų laisvės atėmimo bausmė skirta serijiniam prievartautojui. 36 metų studentas iš Indonezijos nuteistas dėl 48 vyrų seksualinio išnaudojimo. Nuosprendį prievartautojui pirmadienį paskelbė Mančesterio teismas.
Indonezietis filmavo apsvaigusias savo paties prievartaujamas aukas. Policija spėja, kad jis galėjo išžaginti daugiau kaip 190 vyrų. Daugelio jų iki šiol nepavyko identifikuoti.
Vaizdo kamerų įrašai viešose vietose parodė, kad prievartautojas dažnai ankstyvais rytais vaikštinėdavo aplink Mančesterio naktinius klubus, ieškodamas aukų: šios paprastai būdavo jaunos, neblaivios ir vienos. Policijos duomenimis, prievartautojas nusikaltimus vykdė daugiau kaip dešimt metų.
Prievartautojas pasiūlydavo aukoms savo bute dar išgerti ar permiegoti ir pasikrauti mobilųjį telefoną. Čia jis vyrus apsvaigindavo.
G. Depardieu kaltinamas jaunos aktorės išprievartavimu. EPA-ELTA nuotr.
Aktorius „kategoriškai neigia bet kokius kaltinimus seksualiniu priekabiavimu ir išprievartavimu“, pareiškė jo advokatas Erve Temimas, apgailestaudamas, kad „tyrimo veiksmai buvo paviešinti“. Apie tai praneša Prancūzijos laikraščio Le Monde korespondentas.
69-rių aktoriaus Žeraro Depardje atžvilgiu Paryžiaus prokuratūra pradėjo išankstinį tyrimą, gavusi skundą dėl „išprievartavimo ir seksualinio priekabiavimo“, kurį rugpjūčio 27 dieną padavė jauna aktorė. Rugpjūčio 30 šią informaciją jau plačiai paskleidė žiniasklaida, sakoma straipsnyje.
Skundo pateikėja tvirtina, kad rugpjūčio 7 ir 13 ji susitiko su aktoriumi jo viloje Paryžiaus 6-oje apygardoje. Leidinio Le Parisien duomenimis, tai „dvidešimtmetė aktorė ir šokėja“. Per „neoficialią pjesės repeticiją prieš ją buvo įvykdyta prievarta (ji buvo išprievartauta?)“.
Depardje, savo ruožtu, neigia visus kaltinimus prieš jį. „Jis neturi ko sau priekaištauti, ir aš tikiuosi, kad žiniasklaida paisys kiekvieno teisių ir orumo“, – sakė jo advokatas Erve Temimas, apgailestaudamas, kad informaciją apie skundą buvo paviešinta, ir žurnalistai ją žinojo jau „nuo rugpjūčio 28“.
„Aš raginu visus būti labai atsargiems ir santūriems“, – primygtinai reikalauja advokatas, pabrėždamas, kad jis „įsitikinęs, jog tas skundas nekeliaus toliau juridine prasme“.
Nepraėjus nė metams, kai 2017 metų spaly pirmą kartą buvo demaskuotas daugelio moterų apkaltintas seksualiniu priekabiavimu amerikiečių prodiuseris Haris Vainšteinas, dėl kai kurių prancūzų kino veikėjų irgi buvo paduoti panašūs skundai. Tai dėl aktoriaus ir režisieriaus Filipo Kobero ir kino režisieriaus Liuko Besono, kurie neigia visus kaltinimus, nurodo straipsnio autorius,
Panašios bylos, po to, kai informaciją apie jas išplatino socialiniuose tinkluose #metoo, o Prancūzijoje judėjimas #balancetonporc, peržengė kino pasaulio ribas. 2017 metų spaly, iškart po skandalo dėl Vainšteino, Prancūzijoje trys moterys apkaltino išprievartavimu musulmonų intelektualą Tariką Ramadaną. Prasidėjo tyrimas, ir nuo vasario 2 dienos jis buvo įkalintas, sakoma straipsnyje.
Žeraras Depardje, keturių vaikų tėvas (iš kurių vienas – Gijomas Depardje, mirė 2008 metais), per savo artistinės karjeros metus susilaukė milžiniško tarptautinio pripažinimo, nepaisant visų savo ekscesų ir normų nepaisymo, kurie kartais būdavo aptarinėjami, pažymi korespondentas. Pastaruoju metu Depardje tapo vyndariu ir verslininku gastronomijos sferoje, o taip pat dainininku. 2013 metais prezidentas Vladimiras Putinas suteikė jam Rusijos pilietybę.
Prieš 25 metus pasitraukė Lietuvą siaubusi okupacinė kariuomenė
„Jeigu toks plėšikavimas ir smurtas tęsis ir Kaune, tai prapuls paskutinės mūsų simpatijos Raudonajai Armijai“, – tokius LKP pirmojo sekretoriaus A. Sniečkaus žodžius SSRS vidaus reikalų komisaras L. Berija perdavė generaliniam sekretoriui J. Stalinui 1944 m. liepos 23 d.
„Klaipėdos ir Šilutės srityse įsigalėjo visuotinis moterų prievartavimas, nepriklausomai nuo jų tautybės, fizinio stovio ar amžiaus. Gražus miestas Šilutė, paliktas vokiečių be mūšio, šiuo metu atrodo atstumiančiai“, – taip apie armijos „išvaduotojos“ laimėjimus praneša Klaipėdos NKGB viršininkas Kuzmin.
Šiuos ir kitus dokumentus galima rasti naujoje Genocido tyrimo centro internetinės svetainės rubrikoje „Okupacinio režimo institucijų represiniai veiksmai“. Čia bus skelbiami įvairių okupacinių institucijų – komunistų partijos, Raudonosios armijos, VRM ir kt.dokumentai, atskleidžiantys jų represinius ir prievartinius veiksmus Lietuvoje 1944–1953 m.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Prieš 25 metus, 1993 rugpjūčio 31-ą, Lietuvą paliko paskutinieji okupacinės kariuomenės daliniai, todėl minint šią datą nauja rubrika pradedama dokumentų apie Raudonąją armiją viešinimu. Visuomenei pateikiami NKVD, NKGB, SMERŠ, karinio tribunolo, VRM dokumentai, atskleidžiantys cinišką armijos „išvaduotojos“ siautėjimą Lietuvoje.
Barbariškas MažosiosLietuvos niokojimas
1944 gruodį Klaipėdos NKGB viršininkas Kuzmin LSSR valstybės saugumo komisarui Guzevičiui rašo, kad Klaipėdos kraštą užėmę sovietų kariai nedelsiant ėmė naikinti viską, kas vertinga. Motyvuojant, jog tai priklauso priešui, buvo daužomos parduotuvių vitrinos ir grobstomos likusios prekės, laužomos butų durys, niokojami vertingi baldai. Rezultatas – gražus miestas Šilutė, paliktas vokiečių be mūšio, šiuo metu atrodo atstumiančiai: nėra nei vienos išlikusios parduotuvės, beveik nėra tinkamų gyventi butų.
NKVD
Metalo laužo rinkimo komandos sprogdina veikiančias žemės ūkio mašinas, įvairaus pobūdžio variklius, iš įmonių išveža vertingą įrangą: susprogdinta Priekulės valsčiaus gyventojo Matučio vilnos apdirbimo mašina, remonto dirbtuvėse sudaužyti visi įrenginiai, į metalo laužą išvežti 4 lokomotyvai, Šilutėje susprogdintas vidaus degimo variklis ir t.t. Pasekmė – Šilutėje nebeveikia elektros stotis, Vilkyčiuose – malūnas.
Klaipėdos ir Šilutės srityse įsigalėjo visuotinis moterų prievartavimas, nepriklausomai nuo jų tautybės, fizinio stovio ar amžiaus. Prievartautos ir septyniasdešimtmetės senolės ir keturiolikmetės mergaitės – netgi tėvų akivaizdoje. Pavyzdžiai: 1944 m. lapkričio pabaigoje 11 karių išprievartavo Priekulės valsčiaus gyventoją jos vyro akivaizdoje. Šilutės apskrityje du kariai, uždengę maišu galvą, tarpdury išprievartavo 70-etę senolę. Gruodžio 10 d. du kariškiai nušovė pro šalį einančią pagyvenusią moterį.
Okupavę Klaipėdos kraštą raudonarmiečiai puolė suiminėti 17-48 metų amžiaus vyrus ir perkėlinėti pafrontės gyventojus. Perkeliamiesiems neduodavo laiko susiruošti, išgabendavo vienmarškinius. Taip Kuršių nerijos gyventojai liko be galvijų ir duonos. Nustatyta nemažai atvejų, kai Mažojoje Lietuvoje atimti galvijai ir kitas turtas buvo siunčiami į Lietuvos gilumą ir ten iškeičiami į naminę degtinę.
1944 gruodį KGB Priekulės viršininkas Kazakov LSSR vidaus reikalų ministrui Bertašiūnui rašo, kad po kariškių siautėjimo dauguma Priekulės namų nebetinkami gyventi: stiklai išmušti, pečiai išardyti, baldai sulaužyti, žemės ūkio inventorius sudaužytas ir išvežtas į metalo laužą. Daugelis kariškių užsiima grobstymu, moterų prievartavimu ir net užmušinėjimu. Gyventojai, pamatę kariškius nakties metu, bėga iš namų ir slapstosi.
Vietinė valdžia bejėgė
1944 gruodžio 26 NKGB Kauno atstovas Radionov rašo SSRS ir LSSR vidaus reikalų komisarams, kad dėl kontržvalgybos „Smerš“ dalinių siautėjimo Kaune, dėl masinių suėmimų daugelis kauniečių pereina į nelegalią padėtį. Net 11 siautėjančių „Smerš“ padalinių nepaklūsta jokiems vietos valdžios, net NKGB reikalavimams.
1944 rugpjūty Vilniaus įgulos vadas Vetrov savo rašte nurodo apie savivalę pačioje įgulos teritorijoje: rugpjūčio 18 d. karys savavališkai nuėjo sprogdinti Neryje žuvų, rugpjūčio 19 d. be jokios priežasties vyko 15 minučių susišaudymas tarp įgulos karių ir kalėjimo prižiūrėtojų, rugpjūčio 22 d. be sąmonės girti įgulos karininkai šaudėsi tarpusavyje ir t.t.
Šaltojo karo laikų karikatūra. Sovietinis skorpionas puola.
1944 m. Kauno NKVD viršininkas Svečnikov ataskaitoje rašo, kad spalio 19 naktį du Garliavos apskrityje esančio aviacijos dalinio kariškiai apiplėšimo tikslais nužudė Vytauto Maraušaičio šeimą: jį patį, motiną Oną ir seserį Mariją. Spalio 20 naktį aviacijos dalinio vyresnysis M. Kopylov, kerštaudamas, kad 14-etė Marija Drulaitė atsisakė su juo lytiškai santykiauti, užmušė ją, jos mamą, dėdę Juozą ir sunkiai sužeidė 12-etį paauglį.
1945 m. divizijos vado pavaduotojas Gerasimenko vidaus reikalų ministrui Bartašiūnui rašo, kad rugsėjo 1-ą girtas jaunesnysis leitenantas Savin, norėdamas išprievartauti merginą, ją sumušė, užpjudė šunimi. Rugpjūčio 31 d. jefreitorius Smirnov neteisėtai sulaikė Budos kaimo gyventoją Tanulevičių ir bandė sušaudyti ant tilto – šis sužeistas suspėjo nušokti į upę. Rugsėjo 2 d.to paties Smirnovo įsakymu buvo sušaudytas be dokumentų sutiktas vietos gyventojas Šaškas – Smirnov šias žudynes motyvavo tuo, kad norėjo pagerinti sunaikintų partizanų skaičių.
1945 m. sausio mėn. Alytaus vykdomojo komiteto pirmininkas prašo LSSR liaudies komisarų tarybos stabdyti kovai prieš partizanus atsiųstą pasieniečių dalinį, nes šis degina ne tik „priešų sodybas“, bet ir kitas, taip pat apiplėšinėja gyventojus, atima gyvulius, kitokį turtą.
1946 m. gruodžio 22 d. Kauno restorane „Metropolitene“ besilinksmindamas majoras Kominov nušovė odos gamyklos „Raudonoji žvaigždė“ skyriaus viršininką ir sužeidė vyriausiąjį mechaniką.
Sovietinių karių skulptūra, kadaise stovėjusi ant Žaliojo tilto. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
SSRS NKVD įgaliotinis Lietuvai Tkačiov rašo vidaus reikalų ministrui Berijai, kad rugsėjo 3 d. Vilniaus Katedros aikštėje 7 girti karininkai pradėjo šaudyti, užmušė 6-erių berniuką ir sužeidė senolę, taip pat sumušė tvarkos daryti atvykusius milicininkus. Rugsėjo 21 d. girtas eilinis Zolodenko įmetė į Morkucko butą granatą ir sunkiai sužeidė jo žmoną ir kaimynę. Rugsėjo 7 d. du kariai Plungės elektros stotyje nuo pagrindinio variklio nusipjovė diržą, dėl ko elektros stotis sustojo. Rugpjūčio 13 d. didelė kariškių grupė Švenčionių rajono kolūkyje nurinko obuolius 20 hektarų sode; kolūkio direktoriui pradėjus protestuoti mėtė granatas į tvenkinį, užmušė 2 tūkstančius karpių ir galiausiai į ežerą išleido visą veisiamą mailių. „Panašių pavyzdžių galima pateikti labai daug. Be žmogžudysčių, plėšimų ir patyčių kasdien įvykdoma šimtai vagysčių, prie kurių kariškiai taip priprato, kad net nebelaiko nusikaltimais. Kasdien, sutemus, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje girti kareiviai be priežasčių šaudo ir tai taip pat nelaikoma nusikaltimu“, – Kremliui skundėsi net NKVD koordinatorius.
1947 m. ataskaitoje Bartašiūnas SSRS vidaus reikalų ministrui Kruglovui rašo, kad 1947 m. sausio – gegužės mėnesiais Lietuvoje dislokuoti kariškiai įvykdė 206 baudžiamuosius nusikaltimus: 9 žmogžudystes, 52 apiplėšimus, 134 vagystes ir kt.
NKVG – MGB – KGB agentai – smogikai, prieš mūsų partizanus rengę šlykščias baudžiamąsias akcijas ir diversijas. Slaptai.lt perfotografota iš LGGRTC nuotr.
Būta net tragikomiškų nusikaltimų – štai kaip papulkininkis Jurkov „tvarkėsi“ Biržuose. 1946 m. liepos mėnesį Jurkov savavališkai užėmė LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatės Kutraitės buto kambarį. Rugsėjo 14 d. Jurkov jau užima visą partorgo Vaidilos butą, į gatvę išvarydamas penkerių asmenų šeimą, o vėliau dar ir Biržų prokuratūros tardytojo Jonaičio butą, išmesdamas jam nereikalingus daiktus. Už šiuos veiksmus Jurkov buvo nubaustas tik įspėjimu.
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Diana Voskoboinikova Šiaulių apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje plėšimu ir išžaginimu kaltinami du 33-ejų ir 44-erių metų vyrai.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai praėjusių metų vasaros pabaigoje į policiją kreipėsi šiaulietė, į kurios namus naktį buvo įsibrovę du neblaivūs vyriškiai.
Už nusikalstamu būdu įgyto milijoninio turto legalizavimą nuteistas vadovas ir bendrovė
Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu už apgaule įgytą didelės – daugiau kaip milijono litų vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą 35 metų panevėžietis R. R. nuteistas ketverių metų laisvės atėmimu.
Prokuroro prašymu kaltu pripažintas ir juridinis asmuo – bendrovė, jai paskirta 1250 MGL, t. y. 162 tūkst. 500 litų bauda.
Prieš 25 metus pasitraukė Lietuvą siaubusi okupacinė kariuomenė 
