Tais laikais, kai sienos tarp valstybių buvo geležinės, o tėvynės tokios plačios, kad niekaip neišsiteko žemėlapiuose, buvo diegiama viena aksioma.
Kad tautybė yra labai „jautrus“ klausimas.
Toks jautrus, kad buvo vertas išbraukti iš viešojo aptarimo, iš viešos politikos ir viešo gyvenimo. Nors sienos dabar liko tik mūsų galvose, o Tėvynė grįžo į širdis, tautybė liko jautrus klausimas. Tik jautriu ir slėptinu jį palikti naudinga jau nebe plačiajai tėvynei, o plačiajai pasaulinei piniginei.
