Greitoji medicinos pagalba. Slaptai.lt fotografija
Ligonių kasos Lietuvoje nemokamai išduoda dokumentą S1, kuris leidžia dviem grupėms Lietuvos apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir jų šeimos nariams gauti ne tik būtinąją medicinos pagalbą, bet visas reikalingas kompensuojamąsias sveikatos priežiūros paslaugas bet kurioje kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Pirmai grupei priklauso kitoje Europos šalyje gyvenantys žmonės, kurie dirba (moka mokesčius) Lietuvoje. Antra grupė – tai kitur Europoje gyvenantys Lietuvos senatvės, netekto darbingumo ar kitokios pensijos gavėjai. Šie žmonės su dokumentu S1 už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas gali gydytis gyvenamoje užsienio šalyje kaip vietos gyventojai, pranešė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
„Kad galėtų sklandžiai naudotis garantija gydytis toje Europos šalyje, kurioje faktiškai gyvena, apdraustieji turi atlikti vos kelis dalykus: deklaruoti išvykimą iš šalies, pasiimti iš savo teritorinės ligonių kasos dokumentą S1 ir pateikti jį užregistruoti gyvenamosios šalies ligonių kasai, sveikatos ar socialinio draudimo arba kitai atitinkamai įstaigai. Tuomet Valstybinė ligonių kasa apmoka gautas sąskaitas už žmogaus, gyvenančio kitoje šalyje su dokumentu S1, gydymą. Pačiam medicinos paslaugas gavusiam žmogui tuo rūpintis nereikia“, – pranešime teigia Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Viktorija Klinavičienė.
Pavyzdžiui, Lietuvoje dirbantis (PSD apdraustas) žmogus metams siunčiamas į komandiruotę Vokietijoje. Prieš išvykdamas jis deklaruoja išvykimą iš Lietuvos ir kreipiasi į savo teritorinę ligonių kasą, kad ši jam išduotų dokumentą S1. Jį į Vokietiją atvykęs žmogus pateikia šios šalies sveikatos draudimo įstaigai. Metus, kol galioja išduotas dokumentas S1, visas reikiamas medicinos paslaugas ir kompensuojamuosius vaistus toks apdraustasis gali gauti Vokietijoje, kuri jo gydymo sąskaitas pateikia Valstybinei ligonių kasai, kad išlaidos būtų kompensuotos PSDF lėšomis. Gydytis Vokietijoje gali ir kartu išvykę bei dokumentą S1 gavę ir užregistravę šeimos nariai, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Apdrausti svetur, bet gyvena Lietuvoje
Dokumentas S1 naudojamas ir atvirkštiniu atveju. Jeigu žmogus dirba (moka mokesčius) ar gauna pensiją kitoje Europos šalyje, tačiau faktiškai gyvena Lietuvoje (pavyzdžiui, dirba nuotoliniu būdu), čia jis gali gydytis kaip kiti šalies apdraustieji PSD. Tik dokumentą S1 ar jo atitikmenį turi išduoti valstybė, kurioje žmogus dirba ar gauna pensiją, o pateikti užregistruoti jį reikia bet kuriai Lietuvos teritorinei ligonių kasai. Šiais atvejais suteiktų paslaugų išlaidas, jei jos teikiamos su ligonių kasa sutartį turinčioje medicinos įstaigoje, kompensuoja dokumentą S1 išdavusi Europos šalis, pagal Valstybinės ligonių kasos pateiktas sąskaitas. Šie dokumento S1 turėtojai Lietuvoje neturi mokėti PSD įmokų. Vaistinė Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad kreipiantis dėl dokumento S1 į savo teritorinę ligonių kasą, reikia pateikti užpildytą prašymą išduoti dokumentą S1 ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prašymą galima pateikti atvykus asmeniškai, per įgaliotąjį asmenį, atsiųsti paštu, el. priemonėmis (pasirašius saugiu el. parašu). Teritorinė ligonių kasa dokumentą S1 ir atmintinę, kaip juo naudotis, išduoda vėliausiai per 5 darbo dienas.
Šiais metais iki gruodžio 15 d. Lietuvos apdraustiesiems teritorinės ligonių kasos išdavė beveik 1 000 dokumentų S1, o Valstybinė ligonių kasa už Lietuvos apdraustųjų gydymą jų gyvenamosiose Europos šalyse PSDF lėšomis apmokėjo sąskaitų už 8,7 mln. eurų. Be to, iki gruodžio vidurio mūsų šalies teritorinės ligonių kasos gavo arti 8 000 dokumentų S1 (jų atitikmenų), išduotų kitų Europos šalių draudimo įstaigų.
Šiemet Valstybinė ligonių kasa kitų Europos šalių kompetentingoms įstaigoms už jų apdraustųjų, praeitais metais gyvenusių Lietuvoje su dokumentu S1, gydymą pateikė sąskaitų už 3,7 mln. eurų.
Šalies medikų atlyginimai ateinančiais metais kils. Vyriausybei pavyko susitarti su Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovais dėl nuo kitų metų 20 procentų didinamo gydytojų atlyginimo. Atlyginimai medikams bus padidinti vėliausiai nuo kitų metų gegužės 1 dienos, antradienį Vyriausybėje po susitikimo su LMS atstovais pranešė Premjeras Saulius Skvernelis.
Ministro Pirmininko teigimu, buvo įvertintos realios galimybės ir pasiektas susitarimas, galimai dar pakrypsiantis medikų naudai.
„Džiaugiuosi, kad turime nebe pirmą susitikimą, elgiamės taip, kaip elgiamasi civilizuotoje valstybėje. Mes aiškiai perteikėme, kokios yra realios galimybės. Medikams jau numatyta 170 mln. eurų daugiau, nei planuota pastaraisiais metais. Atlyginimus numatoma pakelti 20 procentų iki gegužės 1 d. Ši data dar gali keistis medikų naudai“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Premjeras anksčiau antradienį teigė, kad dialogas tarp Vyriausybės ir medikų vyksta nuolat ir yra ieškoma nepolitizuoto sveikatos sistemos problemų sprendimų būdo, tačiau rimtesnes diskusijas dėl medikų atlyginimų kėlimo vertėtų perkelti kitiems metams. Vyriausybės vadovas taip pat pažadėjo, kad kompromisas anksčiau ar vėliau bus surastas.
„Svarbiausia yra išspręsti visas bėdas, kurios kamuoja sveikatos sistemą. (…) Kompromisas ieškomas, tikrai vienokį ar kitokį rezultatą turėsime“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Prieš daugiau nei dvi savaites Vilniuje buvo sukurtas Lietuvos medikų sąjūdis (LMS), kuris rūpinasi medicinos darbuotojų ir pacientų interesais. Sąjūdį kuriantys medikai įsitikinę, kad be žymiai didesnių asignavimų sistemai pokyčių nebus. Iš valdžios reikalaujama per artimiausius metus medikų atlyginimus padidinti 50 procentų ir iš esmės reformuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) formavimo principus, atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos ir medicinos darbuotojų profesinių sąjungų atstovų derybinėje grupėje buvo suformuluoti trys pasiūlymai, kaip didinti medicinos darbuotojų atlyginimus, kurie turėjo būti pateikti Vyriausybei.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlė nuo gegužės 20 procentų didinti atlyginimus visiems sveikatos darbuotojams, tačiau prieš tai reikia rasti papildomus apie 20 mln. eurų prie jau turimo maždaug 70 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo. Lietuvos gydytojų sąjunga siūlė susitarti dėl trejų metų perspektyvos ir fiksuoti sumas, kad 2020 metais vidutinis gydytojo darbo užmokestis būtų 2,5 tūkst., slaugytojo – 1,2 tūkst. eurų, pasirašant susitarimą trejiems metams su konkrečiais įsipareigojimais.
Susitikime buvo vertintas ir trečiasis – Lietuvos medikų sąjūdžio – siūlymas nuo sausio 1-osios visų medikų atlyginimus didinti 30 proc., kas biudžetui papildomai kainuotų mažiausiai 204 mln. eurų, tačiau po antradienį vykusio susitikimo skaičiai ir lūkesčiai buvo pakoreguoti.
Penktadienį Vilniuje susikūrusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė jau steigia medikų judėjimą, kuris rūpintųsi ir medicinos darbuotojų, ir pacientų interesais.
Pirmojoje medikų sąjūdžio diskusijoje dalyvavęs gydytojas Gediminas Urbonas sako, kad sąjūdis susikūrė skatinamas ne tik idėjos, kad už medikų darbą turėtų būti teisingai atlyginta, o sveikatos apsaugos sistemai skiriama daugiau lėšų, bet ir dėl to, kaip veikia visa sveikatos apsaugos sistema.
„Mums svarbu, kaip visoje šioje sistemoje medikas jaučiasi apskritai. Medikai emigruoja nematydami kitos išeities, o pastarieji sprendimai taikyti sankcijas gydymo įstaigoms už tai, kad gydytojas per 7 dienas nepriims užsiregistravusio paciento, buvo paskutinė paspirtis susirinkti ir pasikalbėti“, – sako G. Urbonas.
Lapkričio 3 d. paskelbtoje peticijoje, kurią užregistravo Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, reikalaujama nedelsiant 30 proc. padidinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus.
Taip pat valdžios reikalaujama per artimiausius metus medikų atlyginimus padidinti 50 procentų. LMS reikalauja iš esmės reformuoti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) formavimo principus, atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
Peticiją jau pasirašė apie 25 tūkst. piliečių.
Pasak G. Urbono, Lietuvos medikų sąjūdis nėra prieš Lietuvos gydytojų sąjungą nukreiptas judėjimas, bet „sąjungą išjudinti reikėtų“.
„Lietuvos gydytojų sąjunga veikia kažkaip inertiškai, paprastai niekur nesikiša arba jos veikla mažai matoma. Dalis kalbėtojų susirinkime Vilniuje gydytojų sąjungos vadovus kaltino ir pataikavimu visiems iki šiol buvusiems Sveikatos apsaugos ministerijos vadovams“, – sakė G. Urbonas.
Į LMS susivieniję medikai sekmadienį išsirinko ir laikinąjį pirmininką, Norvegijoje psichiatru dirbantį Ramūną Aranauską.
Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinė grupė kol kas svarsto, kokį juridinį statusą turės judėjimas. Pavadinimą jau pavyko užregistruoti.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės atstovais aptarė, kaip užtikrinti mažesnes vaistų kainas Lietuvoje.
Konkurencijos tarybos (KT) ir Valstybės kontrolės (VK) tyrimai atskleidė, kad kompensuojami vaistai mūsų šalyje yra nepagrįstai brangūs.
Neskaidri, blogai kontroliuojama sistema sudaro sąlygas korupcijai ir neteisėtam lobizmui. Iki šiol nė vienas sveikatos apsaugos ministras nesiryžo reformuoti vaistų kompensavimo sistemos, kasmet reikalaujančios vis daugiau lėšų. Vaistams kompensuoti valstybė per metus skiria jau beveik 240 mln. eurų, o patys gyventojai dar primoka dešimtis milijonų eurų. Kai kurių vaistų grupėse priemokos išaugo daugiau kaip 80 procentų.
Kaip rodo tyrimai, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reguliuojama vaistų kompensavimo sistema sukelia dirbtines kliūtis patekti į šalies rinką pigesniems ir efektyvesniems vaistams.
Dėl kontrolės stokos Lietuvoje brangiausio vaisto parduodama dešimtis kartų daugiau nei pigiausio, nors skirtingų gamintojų to paties vaisto kainos rinkoje gali skirtis nuo 2 iki 6 kartų. Tai rodo, kad valstybė vaistus kompensuoja ne pagal realias kainas.
Net iki 49 proc. pigesni vaistai yra neįleidžiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ištisais metais delsiant jį atnaujinti moderniais ir pigesniais vaistais. Tokia sistema tarnauja brangių vaistų gamintojams ir prekybininkams, saugodama jų pelnus.
Neracionaliai naudojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas prarandama galimybė sutaupyti ir nupirkti naujausių vaistų, ypač reikalingų onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.
Žmonėms ne visada pasiūloma pasirinkti pigesnius tokio paties efektyvumo medikamentus. Kaip atskleidė Valstybės kontrolė, tik 1 iš 14 tirtų atvejų vaistų pirkėjas buvo tinkamai informuotas apie mažiausiai kainuojantį vaistą.
Prezidentė pabrėžia, kad vaistų kainų mažinimas yra prioritetinis darbas, svarbus visiems gyventojams ir valstybei. Dabar susiklosčiusi padėtis yra nepateisinamo aplaidumo padarinys. Esama daug galimybių sumažinti vaistų kainas, ir tai – tiesioginė sveikatos apsaugos ministro atsakomybė, nes būtent dėl SAM nustatytų taisyklių vaistų kainos nemažėja.
Ministerija privalo įgyvendinti kontroliuojančių institucijų rekomendacijas: užtikrinti efektyvią vaistų kainodarą ir sąžiningą konkurenciją, Vaistų kompensavimo komisijos, Farmacijos departamento veiklos skaidrumą. Taip pat turėtų būti atnaujinta PSDF taryba, kurioje iki šiol sprendimus daugiau nei dešimtmetį priiminėja tie patys nariai.
Skaidri vaistų rinkos reguliavimo tvarka ir principinga jos priežiūra bei kontrolė turi suteikti galimybę kiekvienam žmogui įsigyti tinkamiausius, nebrangius ir efektyvius vaistus.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Vasario 3-iąją prie Vyriausybės rūmų buvo surengtas piketas.
Piketo dalyviai kritikavo premjero Andriaus Kubiliaus sumanymą, jog Vyriausybės nefinansuojami studentai Privalomąjį sveikatos draudimą privalo sumokėti iš savo asmeninės kišenės.
Piketuotojai tvirtino, jog į valstybės finansuojamas vietas nepakliuvę studentai ir taip jau atsidūrę nepavydėtinoje fiansinėje padėtyje lyginant su tais laimingaisiais, kuriuos remia valstybė.
O jei ant jų pečių užkrausime dar ir PSD mokestį, tai šie studentai atsidurs dar blogesnėje padėtyje nei iki šiol. Kai kurie iš jų privalės visai atsisakyti studijų.
Kažkas nutiko lietuviams – visi veržiasi išvažiuoti iš gimtojo krašto, savo tėvynės. Jau balandį išvykimą užsiregistravusių emigrantų skaičius daugiau kaip penkis kartus (!) viršijo ankstesnių mėnesių išvykimą.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, iki balandžio išvykimą iš šalies deklaravo apie 2000 lietuvių kas mėnesį (kovą jų buvo 2112, vasarį – 1822, sausį – 1742), o štai balandį – daugiau nei 11 tūkstančių.
Aišku, deklaravusiųjų išvykimą skaičiaus didėjimą balandį galima sieti ir su A. Kubiliaus vyriausybės Sveikatos draudimo įstatyme įvestais Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio skaičiavimo „ypatumais“, pagal kuriuos visi nuolatiniai Lietuvos piliečiai, taip pat išvykusieji į kitas šalis darbo ieškoti, bet išvykimo nedeklaravę, staiga tapo „valstybės skolininkais“ ir turėjo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
