Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė kaltinamųjų gynėjų prašymą nušalinti nuo bylos prokurorą Justą Laucių.
 
„Nušalinimas atmestinas. (…) Nušalinimas turi būti motyvuotas (…) Teisėjų kolegija remtis nuogirdomis negali (…), todėl prašymas atmestinas“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė.
 
„MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius teismo posėdyje primadienį paprašė prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo. Anot advokato, prokuroras ankstesniame posėdyje, gegužės 20 dieną, savo frazėmis įžeidinėjo teismą. Pats prokuroras kaltinimus neigia ir teigia, kad jie – nepagrįsti.
 
„Kai prokuroras nebuvo įleistas į teismo tarnybines patalpas, išsakė itin įžeidžius žodžius Teisėjų kolegijai“, – sakė L. Belevičius.
Pasak advokato, frazė buvo labai įžeidžiama. Anot L. Belevičiaus, ankstesniame posėdyje Teisėjų kolegijai palikus posėdžių salę, J. Laucius norėjo įeiti į tarnybines patalpas, bet sekretorė jo neįleido.
 
„Sekretorė atsakė, kad teisėja Nijolė Žimkienė neleidžia į šias patalpas. Prokuroras sekretorei atsakė: tai perduokite jai, kad jai su galva negerai“, – sakė L. Belevičius.
 
Advokato teigimu, šią frazę girdėjo ir advokatas Giedrius Danėlius. L. Belevičiaus teigimu, prokuroras turėtų gerbti teismą bei laikyti jį autoritetingu. Advokatas pažymėjo, kad prokuroras turi elgtis padoriai ir vengti arogancijos bei nepagarbos proceso dalyviams.
 
„Šis žmogus elgiasi neadekvačiai. Jo psichologinė pusiausvyra akivaizdžiai pažeista (…) Jis turi nusišalinti (…)“, – sakė L. Belevičius.
 
„Jei viešai rodo nepagarbą teismui, reikia nušalinti prokurorą (…), jeigu nenušalins, vadinasi, teismas bijo prokuroro“, – sakė advokatas.
 
Pats prokuroras neigė kaltinimus ir teigė, kad L. Belevičiaus žodžiai nepagrįsti.
MG Baltic. ELTA nuotr.
 
„Nesu padaręs nieko tokio, kas galėtų įžeisti teismą, nušalinimas turi būti pagrįstas“, – sakė jis.
 
„MG Baltic“ advokatas tvirtino, kad prokuroras įžūliai meluoja neigdamas kaltinimus.
 
„Žmogus, kuris meluoja, yra melagis, ne aš vienas girdėjau jo frazes. Prokuroro frazes girdėjo sekretorė ir mano kolega Giedrius Danėlius“, – sakė advokatas.
 
ELTA primena, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
 
Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
 
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 10:30

Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas, priėmęs pareiškėjai Eglei Kusaitei palankų sprendimą, savo išvadoje pažymėjo, kad valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas, kuris buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, yra dekriminalizuotas. Už panašią veiką asmeniui dabar grėstų tik administracinė atsakomybė.
 
Pareiškėja gali kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo, kai JT Žmogaus teisių komitetas pripažino, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus.
 
„Ši teisinė problema šiandien jau nebeaktuali, nes prieš 3,5 metų Seimas nusprendė panaikinti baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Todėl, įgyvendinant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadas, šioje byloje nebereikės keisti jokių teisės aktų. Pareiškėjai Teisingumo ministerija pasiūlys kompensaciją, o jeigu su jos dydžiu ji nesutiks, tuomet galės kreiptis į teismą dėl didesnės išmokos“.
 
Baudžiamoji atsakomybė už asmens ar valstybės tarnautojo įžeidimą Lietuvoje buvo panaikinta 2016 m. balandžio 1 d., primenama Teisingumo ministerijos pranešime. E. Kusaitė už prokuroro įžeidimą buvo nuteista 2012 m., t. y. dar iki šios veikos dekriminalizavimo.
 
JT Žmogaus teisių komitetas įpareigojo Lietuvą užtikrinti skundo autorei veiksmingą teisinės gynybos priemonę, taip pat sumokėti jai tinkamą kompensaciją už patirtus pažeidimus, įskaitant ir patirtas atstovavimo išlaidas. Kadangi asmens įžeidimas yra dekriminalizuotas, todėl ateityje panašios situacijos nebepasikartos.
 
Komitetas savo išvadose nenurodo, koks turėtų būti išmokos dydis. E. Kusaitei turėtų būti atlyginama pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymą.
 
Šis įstatymas numato galimybę asmeniui, dėl kurio tarptautinė institucija yra priėmusi sprendimą atlyginti žalą ir nenurodė jos dydžio, ne teismo tvarka atlyginti realiai patirtą žalą. Realiai padaryta turtinė žala – turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos. Ne teismo tvarka atlyginamos turtinės žalos dydis negali viršyti 2 900 eurų, o neturtinės žalos dydis negali viršyti 1 500 eurų. Jei asmuo su kompensacijos dydžiu nesutinka, jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl didesnės sumos priteisimo, sakoma Teisingumo ministerijos pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.21; 18:00

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nuo apkaltos Prezidentei atsitraukia, tačiau neatsisako idėjos Seime tirti pastarąją savaitę paviešintus Prezidentės susirašinėjimus su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

R. Karbauskis mano, kad nusikalstama būtų netirti paviešinto Prezidentės susirašinėjimo fakto, kurį politikas gretina su priežastimis, dėl kurių apkalta buvo suorganizuota Konstituciją pamynusiam Rolandui Paksui.

R. Karbauskio antradienį paskelbti pareiškimai, kad D. Grybauskaitės veiklą bus siekiama tirti, tačiau nuo pačios apkaltos idėjos Prezidentei yra atsitraukiama, pečiais trūkčioti privertė vieną iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorių Vytautą Sinkevičių.

Jo nuomone, tokios R. Karbauskio kalbos rodo ne tik lakią politiko fantaziją, bet ir tai, kad yra bandoma, prisidengiant viešuoju interesu, daryti politinę įtaką Prezidentei.

Profesorius pabrėžia, kad parlamentinis tyrimas prezidentui negali būti savitikslis ir yra įmanomas tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad dėl prezidento veiksmų yra galima apkalta. V. Sinkevičius pabrėžia, kad valdantiesiems neužtenka tiesiog turėti norą kažką ištirti. Profesorius primena, kad teisėsaugos institucijos labai aiškiai pasakė, jog paviešintame susirašinėjime nėra nieko, kas galėtų būti interpretuojama kaip Konstitucijos pažeidimas. Todėl Seimo nariai, pabrėžė Konstitucijos ekspertas, akivaizdžiai pažeis pagrindinį šalies įstatymą, jei visgi nuspręs imtis parlamentinio tyrimo.

„Pats parlamentinis tyrimas negali būti savitikslis, nes Prezidento atžvilgiu tyrimą galima atlikti tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad už prezidento veiksmus yra galima apkalta. Tik tada įmanomas tyrimas. Kadangi nėra pagrindo apkaltai, parlamentiniai tyrimai Prezidentės atžvilgiu negali būti atliekami“, – aiškino MRU profesorius.

Todėl, pasak V. Sinkevičiaus, „valstiečių“ iniciatyva yra akivaizdus Konstitucijos nepaisymas ir parlamentinių tyrimų institucijų naudojimas ne pagal Konstitucijoje nustatytą paskirtį, o siekiant politinių tikslų. Tad, aiškino profesorius, jeigu nesant pagrindo apkaltai visgi bus nuspręsta inicijuoti parlamentinį tyrimą, Konstitucijos ribos bus peržengtos.

„Jei Seimas nuspręstų pradėti Prezidentės veiksmų parlamentinį tyrimą, manau, kad Seimas pats pažeistų Konstituciją, nes jokie parlamentiniai tyrimai, kol nėra pagrindo apkaltai, Prezidentės atžvilgiu negalimi“, – apibendrino V. Sinkevičius.

„Taip Konstitucija draudžia elgtis. Vien frakcijos ar komiteto noro čia nepakanka. Tyrimui turi būti teisinis pagrindas“, – pažymėjo Konstitucijos ekspertas.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

V. Sinkevičius aiškino, kad pagal Konstituciją Seimas gali atlikti įvairius tyrimus ir sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, tačiau tai nereiškia, kad Seimas gali bet kada sudaryti bet kokią komisiją ir ištirti bet kokius Respublikos Prezidentės veiksmus.

„Prisiminkime, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi ypatingą statusą, nes jis gali būti pašalintas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka ir tik tada, kai tam yra Konstitucijoje numatytų pagrindų. O jie yra trys: už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“, – kalbėjo MRU profesorius.

Pasak profesoriaus, tai, kad „valstiečių“ lyderis nepaleidžia Konstitucijai prieštaraujančios idėjos rodo, kad siekiama tiesiog daryti politinį spaudimą Prezidentei.

„Kitaip tariant, tai yra noras tik prisidengiant viešuoju interesu daryti politinę įtaką Prezidentei, kai Konstitucija sudaryti tokių komisijų Seimui, nesant pagrindo apkaltai, tiesiog neleidžia“, – svarstė V. Sinkevičius ir pabrėžė, kad Seimas taip pat privalo paisyti to, ko reikalauja Konstitucija.

„Seimo nariai turėtų skaityti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus, kur Konstitucinis Teismas į visus šiuos klausimus jau yra atsakęs. Aš matau norą parodyti Prezidentei tariamą Seimo galią, užmirštant, kad Seimo galias riboja Konstitucija. Kitaip tariant, Seimas gali veikti tik pagal Konstituciją. O sudarydami norimą komisiją Seimo nariai tiesiog peržengtų nustatytas Seimo įgaliojimų ribas“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Profesoriaus nuomone, šioje paviešintų laiškų istorijoje Prezidentė nepadarė nieko, dėl ko būtų galima kalbėti apie parlamentinius tyrimus ir apkaltas.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Prezidentė paprašė Seimo nario, kuris palaikė glaudžius ryšius su verslo koncernu, perduoti, kad koncernas per jam priklausančią žiniasklaidą nesikištų į generalinio prokuroro kandidatūros parinkimą, kad į tai nesikištų ir koncerno valdomoje žiniasklaidoje dirbantis žurnalistas (Tomas Dapkus. – ELTA). Akivaizdu, kad Prezidentė nepažeidė nei Konstitucijos, nesulaužė priesaikos, nepadarė nusikaltimo, nepažeidė įstatymo. Čia nėra generalinio prokuroro kandidatūros derinimas su verslu, nėra nei Prezidentės ryšiai su verslu ar kišimasis į žiniasklaidą. Prezidentė tiesiog pasakė savo nuomonę ir paragino koncerną ir jo žurnalistus nesikišti į generalinio prokuroro paskyrimą“, – pabrėžė V. Sinkevičius. 

Pasak jo, reikia turėti lakią vaizduotę, kad galėtum kalbėti apie apkaltą D. Grybauskaitei ar paviešintų laiškų istoriją lyginti su priežastimis, dėl kurių buvo iš prezidento posto pašalintas R. Paksas.

„Lyginti D. Grybauskaitės ir R. Pakso istorijas nėra jokio pagrindo. Reikia turėti labai lakią fantaziją, kad galėtum šias dvi istorijas lyginti, inicijuoti tyrimus ir sakyti, kad už tai galima apkalta“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.09; 07:09

mizaras35

Prokuratūros pareigūnai apie įvykius prokuratūroje kiekvieną dieną informuojami virtualiomis „Dienos naujienomis“, kurias leidžia prokuratūros viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai.

Prieš kelias dienas „Dienos naujienos“ pranešė apie eilinį aukščiausios prokuratūros vadovybės susirinkimą, kurio metu „prokuratūros vadovas priminė, kad praėjusią savaitę jam teko priimti labai nemalonius sprendimus. „Suprantu, kad asmeniškai paliestiems labiausiai skauda, ir tai suprantama, tačiau savarankiškas prokuroras turi prisiimti ir atsakomybę už klaidas. Visi dalykai turi būti svarbūs“, ‑ kalbėjo šalies generalinis prokuroras.

Continue reading „Prokuroras Virginijus Mizaras: “Kartu su profesine sąjunga teisybės ieškoti galima net prokuratūroje”“