Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Koronaviruso sukelta krizė tapo veiksniu, privertusiu partijų vadovybes iš esmės persvarstyti strategijas, kurios buvo skirtos rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams. Tą puikiai rodo į viešumą patekusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybei parengta politinės padėties apžvalga.
 
Išimtinai vidiniam TS-LKD Prezidiumo ir TS-LKD Centrinio rinkimų štabo naudojimui skirtame dokumente, kurį gavo ELTA, ne tik deklaruotas matymas, kaip partija vertina pandemijos įtaką priešrinkiminiam šalies politikos žemėlapiui, tačiau ir tai, kaip yra regimos pagrindinių konkurentų – „valstiečių“ – silpnybės bei stiprybės. Konservatorių lyderiams skirtoje politinės padėties apžvalgoje, „valstiečių“ priešrinkiminė padėtis yra įdėmiai įvertinama, konstatuojant, kad į šalį atslinkusi pandemija ne tik sustabdė valdančiųjų reitingų kritimą, tačiau ir neigiamai atsiliepė pagreitį pradėjusiai įgyti Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).
 
Nutekėjusiame dokumente taip pat matyti, su kokiomis politinėmis jėgomis konservatoriai ryžtųsi, esant galimybei, formuoti valdančiąją daugumą. Ir tarp tokių kandidatų – ne tik Aušrinės Armonaitės bei Viktorijos Čmilytės–Nielsen vedami liberalai, kurių sėkmingu pasirodymu, rodo analizėje pateikti skaičiavimai, konservatoriai yra labai suinteresuoti.
 
Dokumente pateiktuose hipotetiniuose modeliavimuose įvardintos situacijos, kuomet valdančiąją daugumą konservatoriai ryžtųsi formuoti su ideologiniais oponentais – socialdemokratais ar į Seimą vėl sugrįžti žadančia Darbo partija. Pastarųjų politinių jėgų preferencijos, kaip teigiama keliose nubrėžtose scenarijuose, gali būti esminės, siekiant konservatoriams įgyti galimybę suburti daugumą Seime.  
 
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Savo funkciją koalicinėje dėlionėje, TS-LKD strateginiame matyme, surado ir Remigijaus Žemaitaičio vedama „Laisvės ir teisingumo“ partija bei rinkimams konstruojamas Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio blokas. Susiklosčius aplinkybėms, teigiama dokumente, šios politinės jėgos galėtų atkartoti Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos  (TPP) funkciją.
 
Į viešumą nutekėjusioje analizėje taip pat pateikiama, kaip konservatoriai vertina savo pranašumą prieš „valstiečius“, ką, jų nuomone, pirmiausiai turėtų padaryti A. Armonaitė norėdama savo partiją atvesti į Seimą, kokiomis aplinkybėmis valdančioji dauguma, kurioje būtų ir konservatoriai, yra neįmanoma, galiausiai kada pasibaigus Seimo rinkimams galėtų iškilti rizikų Lietuvos orientacijai į Vakarus.
 
Kaip teigiama dokumente, apžvalga parengta iki 2020 m. birželio 22 d. remiantis Europos Liaudies partijos ir TS-LKD užsakymu atliktomis sociologinėmis apklausomis ir bendradarbiaujant su nepriklausomais politikos analitikais. TS-LKD savo vidinio dokumento detalių nekomentavo.
 
„Vidinių dokumentų nekomentuojame“, – Eltai teigė TS-LKD komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.
 
 „Valstiečius“ išgelbėjo pandemija
 
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Prezidiumui ir TS-LKD Centriniam rinkimų štabui skirtoje politinės padėties apžvalgoje pažymima, kad iki Seimo rinkimų likus mažiau nei keturiems mėnesiams, koronaviruso sukelta pandemija reikšmingai pakeitė politinių jėgų padėtį.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Pirmiausia, konservatorių vertinimu, pandemija tapo veiksniu, pakreipusiu iki tol nepalankiai besiklosčiusias tendencijas valdančiosioms jėgoms. Konservatoriai pažymi, kad būtent iki pandemijos buvo fiksuojamas tiek premjero Sauliaus Skvernelio, tiek valdančiųjų jėgų populiarumo kritimas, o didžiausia sėkmė rinkimuose švietėsi Gintauto Palucko vedamai Lietuvos socialdemokratų partijai.
 
Iki pandemijos rinkimuose pergalę prognozavo TS-LKD ir LSDP
 
Konservatoriai išanalizavę savo užsakytų sociologinių apklausų rezultatus, teigia, kad labai tikėtina, jog jei koronaviruso krizė nebūtų užklupusi šalies, daugiausiai mandatų rudenį vyksiančiuose rinkimuose galėjo surinkti būtent LSDP ir TS-LKD.
 
„Labai tikėtina būtų buvusi situacija kai po antrojo rinkimų turo dvi partijos, TS-LKD ir LSDP, būtų turėjusios po maždaug apylygį mandatų kiekį (pavyzdžiui, 45 vs 40)“, – teigiama nutekėjusiame dokumente.
 
Tačiau pandemijos grėsmė, kaip teigiama analizėje, iš viešosios erdvės praktiškai ištrynė valdantiesiems ir jų lyderiams nepatogias temas, o ir visuomenę privertė susitelkti aplink Vyriausybę.
 
„Į antrą planą visuomenės dėmesio centre pasitraukus skaidrumo klausimams bei pasimiršus anksčiau aplink valdančiuosius vyravusiems naratyvams ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atgavo reikšmingą dalį anksčiau prarasto palankaus visuomenės vertinimo“, – rašoma dokumente. Jame išvardintos kone visos viešoje erdvėje atsiradusios istorijos bei priimti nepopuliarūs sprendimai, kuriuose vienaip ar kitaip neigiamame kontekste figūravo valdantieji.
 
Tarp tokių  įvykių – diskusijas sukėlusi istorija dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių tęsti užimamas pareigas, asfaltuoto kelio šalia premjero namų klausimas, bandymas atleisti Seimo primininką, Roko Masiulio pašalinimas iš susisiekimo ministro pareigų, siekis nuleisti rinkimų kartelę, automobilių taršos mokestis ir t.t.
 
„Valstiečių“ partija, konstatuojama konservatorių vadovybei skirtoje analizėje, krizės metu taip pat sugebėjo atgauti prarastą pagreitį bei atsiimti užleistas pozicijas reitingų lentelėje. Tą rodo TS-LKD užsakymu padaryti sociologiniai tyrimai.
 
Konservatorių teigimu, atsitiesę „valstiečiai“ ne tik susigrąžino didelę dalį anksčiau ja nusivylusių rinkėjų, tačiau kartu iš antrosios vietos į trečiąją išstūmė LSDP bei sustabdė besiformavusią Darbo partijos palankumo augimo tendenciją.
 
„Nors skirtingai negu kitose valstybėse pagrindinė valdančioji partija iš pirmos vietos ir neišstūmė opozicinės TS-LKD, tačiau (LVŽS – ELTA) susigrąžino reikšmingą palaikymo dalį centro-kairės elektorato tarpe“, – rašoma analizėje.
 
Įvertino konservatorių dėl koronaviruso patirtą žalą
 
Tuo tarpu konservatorių partija, teigiama dokumente, dėl koronaviruso krizės neteko apie 4-5 proc. palankumo balsų ir galimybės dar labiau padidinti atotrūkį nuo valdančiųjų „valstiečių“, kai TS-LKD sąrašą sutiko vesti Ingrida Šimonytė.
 
Nepaisant to, pažymima dokumente, partijos užsakymu 2020 gegužės 7-12 d. atlikti „Norstat” tyrimai rodo vis dar esantį konservatorių pirmavimą prieš „valstiečius“. Ir šis pirmavimas, pažymima partijos vadovybei skirtame dokumente, padeda spręsti strateginę TS-LKD antrojo turo vienmandatėse regionų apygardose problemą.
 
„LVŽS, skirtingai nei 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos metu, kai ji save sėkmingai supozicionavo kaip telkiančią, nepoliarizuojančią, pozityvią politinę darbotvarkę turinčią savotiško trečiojo vidurio kelio tarp pagrindinių tuometinių varžovų LSDP ir TS-LKD jėgą, šiemet šio pranašumo neteko. Nepaisant pandemijos metu atgauto dalies buvusių rinkėjų palaikymo, šiuo metu LVŽS turi ne tik reikšmingą dalį palaikančiųjų, tačiau ir labai didelį segmentą rinkėjų, nusiteikusių balsuoti “prieš” valdančiuosius. LVŽS per šią Seimo kadenciją dėl neretai agresyvaus veikimo stiliaus bei skaldančios retorikos tapo nemažiau poliarizuota politine jėga visuomenėje nei anksčiau pagal šį neigiamą kriterijų „pirmavusi“ TS-LKD. Kaip rodo sociologiniai hipotetinio antrojo vienmandačių apygardų turo modeliavimai, didesnė dalis socialdemokratų, Darbo partijos ir liberalų rinkėjų šiuo metu didesnį palankumą suteiktų konservatorių kandidatui konkuruojančiam prieš valstiečių atstovą, jei atitinkamai jų pirmojo pasirinkimo kandidatas nepatektų į antrąjį rinkimų turą“, – rašoma analizėje.
 
Pateikė tris galimus Seimo rinkimų baigties scenarijus
 
Šalia pristatytos politinių įvykių interpretacijos, konservatorių vadovybei skirtame dokumente išskiriami ir dar keli pandemijos sukelti efektai, kurie, pasak analizės autorių, yra reikšmingi galimam politinių jėgų išsidėstymui.
Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pirmiausia tai, Laisvės partijai priklausančio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus susigrąžintas populiarumas. Antra, Darbo partijos augančio populiarumo dispersija. Trečias minimas efektas  – mažųjų, naujųjų partijų potencialo apribojimas bei jų politinės darbotvarkės irelevantiškumas sveikatos ir potencialiai ekonominės krizės sąlygomis.
 
Analizę atlikusių asmenų manymu, sprendžiant iš dabartinių politinių tendencijų bei įvertinus antrojo rinkimų turo hipotetinius scenarijus galima projektuoti bent tris skirtingas Seimo rinkimų baigtis.
 
Nors visuose nubrėžtuose scenarijuose prognozuojama, kad TS-LKD gaus didžiausią mandatų skaičių, galimybių vertinimas, jog būtent konservatoriai dalyvaus valdančiosios koalicijos formavime, stipriai varijuoja.
 
Pirmasis scenarijus: du blokai ir neaiškios LSDP bei Darbo partijos preferencijos
 
Pirmasis scenarijus traktuojamas kaip realistinis ir iš esmės grindžiamas šiuo metu esančių politinių aplinkybių pagrindu. Pirmame scenarijuje konservatoriai kalba apie dviejų galimų politinių blokų susiformavimą, „Darbo partijos dilemą“ bei galimybes formuoti „Santarvės koaliciją“.
 
Šio scenarijaus esmė yra tai, kad po rudenį vyksiančių rinkimų, šiuo metu opozicijoje bendradarbiaujantys konservatoriai ir Liberalų sąjūdis – iš vienos pusės, bei valdančiajai daugumai priklausantys „valstiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – iš kitos, gali sudaryti du vienas kitam oponuojančius politinius blokus.
 
Surinkę daugiausiai mandatų, tačiau nepakankamai, kad suformuotų valdančiąją koaliciją, abu blokai, spėja konservatoriai, liktų priklausomi nuo socialdemokratų bei „darbiečių“ politinių preferencijų.
 
Tam, kad toks scenarijus išsipildytų, pabrėžiama dokumente, iš esmės pakaktų, jog dabartinė politinė situacija būtų perkelta į rinkimų dieną.
Kaip strateginė šio scenarijaus prielaida yra pateikiama ir tai, kad visgi „valstiečiams“, o ne konservatoriams, dėl koronaviruso krizės metu vykdytų dosnių pinigų dalybų, regionuose gali pavykti patraukti į savo pusę socialdemokratų bei „darbiečių“ rinkėją.  
 
Kita šio scenarijaus strateginė prielaida yra tai, kad A. Armonaitės vedama Laisvės partija gali nesugebėti transformuoti Vilniaus mero R. Šimašiaus populiarumo į palaikymą visai partijai. Tokiu atveju, konservatorių manymu, ši politinė jėga liktų tik siaurame rinkėjų segmente.
 
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.

Dar viena dokumente įrašyta prielaida – Darbo partijos sugrįžimas į politika. Plėtojant šio scenarijaus logiką, konservatorių skaičiavimais, „darbiečiai“ pagal daugiamandatėje iškovotus mandatus gali rikiuotis ketvirti, ir dar 5 mandatus susirinkti vienmandatėse apygardose. Iš viso šiai partijai analitikai šiame braižomame scenarijuje prognozuoja 15 mandatų.
 
Tuo tarpu konservatoriai, jei išsipildytų šis scenarijus, galimai surinktų 45 mandatus, „valstiečiai“ – 34 mandatus, socialdemokratai – 23, Liberalų sąjūdis – 10. Prognozuojama, kad LLRA-KŠS surinktų 7 mandatus, dar 15 mandatų gautų nepriklausomi kandidatai.
 
Taigi, tęsiama nutekėjusiame dokumente, šio scenarijaus atveju TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio blokas turėtų 55 mandatus, o LVŽS ir LLRA blokas 41 mandatą.
 
„Tokiu atveju valdančioji koalicija priklausytų nuo LSDP ir Darbo partijos preferencijų, kurį bloką paremti. Jei LSDP nusprestų prisidėti prie tradicinių centro dešinės partijų bloko ir sudaryti vaivorykštinę „Santarvės” koaliciją – tokiu atveju užtektų trijų – TS-LKD, LSDP ir Liberalų sąjūdžio partijų valdančiajai daugumai sudaryti“, – rašoma dokumente.
 
Įvertinta koalicijos galimybė su Darbo partija ir liberalais
 
Neatmetama galimybė, kad koaliciją suformuoti galėtų padėti ir „darbiečiai“. Tačiau tokia tikimybė – kad koaliciją konservatoriai formuotų su „darbiečiais“ ir liberalais – vertinama veikiau kaip matematinė.
 
„Šio scenarijaus atveju tikėtinos užsitęsusios, ilgos ir permainingos derybos (Izraelio ar net Belgijos pavyzdžiu) bei galbūt vyriausybės patvirtinimas tik iš antro ar trečio karto, mažesnėms partijoms (LSDP ir DP) manevruojant bei turint auksinius balsus derantis dėl neproporcingai didelės politinės įtakos bei pozicijų“, – akcentuojama dokumente.
 
Užsiminė apie A. Juozaičio ir R. Žemaitaičio jėgų galimą funkciją
 
Visgi pabrėžiama, kad galimos ir kitos šio scenarijaus variacijos, kurios atkartotų 2008 m. situaciją, kai nuo A. Valinsko vedamos Tautos prisikėlimo partijos apsisprendimo priklausė, kuris politinis blokas formuos Vyriausybę.
 
Arvydas Juozaitis. Plakatas Pilaitės rajone. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Konservatorių manymu, A. Valinsko partijos vietą galėtų užimti tiek Arvydo Juozaičio, tiek Remigijaus Žemaitaičio vedami politiniai dariniai. Tačiau jų patekimo į Seimą galimybės šiame scenarijuje vertinamos kaip nedidelės.
 
„Kas galėtų būti TPP vietoje per šiuos rinkimus? Kandidatai: A. Juozaičio vadovaujama politinė koalicija arba Žemaitaičio vadovaujama politinė koalicija, jei joms visgi pavyktų peržengti penkių procentų kartelę“, – samprotauja konservatoriai.
 
Antrasis scenarijus – liberalų partijų dingimas iš politinio žaidimo
 
Antrasis scenarijus pavadintas skambiai – „Liberalų išnykimas ir protestas prieš valstybę“. Konservatorių manymu, yra tikimybė, kad TS-LKD laimės rinkimus daugiamandatėje apygardoje bei absoliučią daugumą vienmandačių apygardų keturiuose didžiuosiuose miestuose. Tačiau, akcentuoja analizę atlikę analitikai, analogiškos sėkmės gali nesulaukti abi liberalų partijos, kurios yra labai svarbios, siekiant konservatoriams formuoti valdančiąją koaliciją.
 
Konservatoriai neatmeta, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms liberalų rinkėjas dėl „strateginio balsavimo“ efekto gali rinktis TS-LKD. O tai būtų pagrindinė priežastis, kodėl tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija neperkoptų 5 proc. daugiamandatės apygardos kartelės.
Aptardami antrojo scenarijaus prielaidas, konservatoriai vėl samprotauja, kad rinkimuose gali gerai pasirodyti Darbo partija. Taip pat, kad 5 proc. barjerą, apsijungus trims mažesniosioms partijoms, gali perlipti A. Juozaičio ir N. Puteikio blokas.
 
Konservatoriai mini ir kitus šio scenarijaus išsipildymui reikšmingus veiksnius: tai visuomenės apatiškumo sustiprėjimas, mažesnis nei vidutinis balsavimo aktyvumas, besimobilizuojantis protesto bei sąmokslo teorijomis tikintis elektoratas.
 
Veikiant visoms šioms aplinkybėms, prognozuoja konservatoriai, TS-LKD galėtų surinkti apie 40 mandatų, LVŽS – 35, LSDP – 26, Darbo partija – 19, LLRA – 7 mandatus, o A. Juozaičio ir N. Puteikio koalicinis sąrašas – 7 mandatus. Dar 7 kėdes Seime galėtų užsėsti nepriklausomi kandidatai.
 
Konservatoriai neturi galimybių formuoti daugumos
 
Jei susiklostytų šis pesimistiniu laikomas scenarijus, rašoma dokumente, konservatoriai, nepaisant gauto didesnio mandatų skaičiaus, liktų be didesnių galimybių sudaryti koaliciją.
 
„Šio scenarijaus atveju TS-LKD, nors šiek tiek padidina mandatų skaičių, tačiau lieka iš esmės vienintele opozicine jėga kairiųjų ir protesto, populistinių ir antisisteminių partijų blokui“, – rašoma politinėje apžvalgoje.
 
Tekste taip pat pažymima, kad šis scenarijus keltų ir tam tikrų rizikų Lietuvos orientacijai į Vakarus.
 
„Galima prognozuoti, kad tokiu atveju iškiltų labai sudėtingas uždavinys ginti valstybingumą ir vakarietišką orientaciją nuo prasiskolinusios „satelitinės valstybės“ pavojaus“, – rašoma analizėje.
 
Trečiasis scenarijus: viltys dedamos geram I. Šimonytės ir G. Landsbergio pasirodymui
 
Galiausiai trečiuoju – optimistiniu scenarijumi – piešiamos pozityvios dešiniosioms opozicinėms partijoms perspektyvos. Šis hipotetiškai sumodeliuotas scenarijus pavadintas „Laiminti centro dešiniųjų koalicija“.
 
Paskutinio ir partijai patraukliausio scenarijaus strategines prielaidas konservatoriai pirmiausiai sieja su I. Šimonytės galimybėmis didinti visuomenės palankumą konservatorių partijai. Visgi, kad analizėje optimistiniu traktuojamas scenarijus susiklostytų ir realybėje, reikalingas taip pat geras partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasirodymas. Kaip teigiama dokumente, G. Landsbergis mažų mažiausiai turėtų pakartoti sėkmingą pasirodymą Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje, o konservatoriai laimėtų likusias 6 Kauno miesto bei 1 Kauno rajono apygardą.
 
„Atnaujinus ir sustiprinus TS-LKD sąrašą Kaune, kaip rodo soc. tyrimai, tam yra palanki padėtis ir didelė tikimybė“, – pažymima analizėje.
Atitinkamai, kad susiklostytų šis scenarijus turėtų gerai pasirodyti ir Laisvės partija. Tam, teigia konservatoriai, būtina R. Šimašiaus, kaip Vilniaus mero, populiarumą transformuoti į Laisvės partijos palaikymą daugiamandatėje apygardoje. Tai, samprotauja konservatoriai, leistų įveikti 5 proc. barjerą šiai neseniai susikūrusiai ir kol kas reitingų lentelės apačioje besirikiuojančiai partijai.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Dar viena prielaida – gerai turėtų pasirodyti ir V.Čmilytės-Nielsen vedamas liberalų sąjūdis.
 
„V. Čmilytės-Nielsen sėkminga lyderystė atnaujinus Liberalų sąjūdžio post-masiulinį įvaizdį miestuose bei kartu integruojant bei išnaudojant pragmatiškųjų regionų liberalų partijos administracinio tinklo dalį“, – rašoma dokumente.
 
Galiausiai, kad išsipildytų šis scenarijus, teigia konservatoriai, visuomenė turėtų imtis protestuoti prieš esančias nepotizmo ir neskaidrumo apraiškas valstybėje.
 
„Visuomeninis aktyvumas bei mobilizacija ̨ protestuojant prieš valdančiųjų nepotizmo, neskaidrumo ir korupcijos apraiškas bei to nulemtas didesnis nei vidutinis didžiųjų miestų gyventojų bei jaunimo aktyvumas rinkimuose“, – teigiama konservatorių atliktoje analizėje.
 
Galvosūkių formuojant valdančiąją daugumą nekiltų
 
Jei realybėje išsipildytų visos šios aplinkybės, dokumente prognozuojama, kad TS-LKD sąskaitoje po rinkimų rudenį būtų 54 mandatai, antroje vietoje su 26 mandatais rikiuotųsi LSDP, toliau „valstiečiai“ – 22 mandatai, liberalų sąjūdis – 11 mandatų, „darbiečiai“ pretenduotų į 10 mandatų, Laisvės partija į 6 mandatus, LLRA – 7 mandatai. Dar 5 mandatus pasidalintų kitų partijų kandidatai bei savarankiškai save išsikėlę politikai.
 
Kaip pabrėžiama dokumente, didelių galvosūkių, sudarant koaliciją išsipildžius šiam scenarijui, nekiltų.
 
„Šio scenarijaus atveju Centro dešinės koalicijai sudaryti užtenka TS-LKD (54), Liberalų sąjūdžio (11) ir Laisvės partijos (6) atstovų sutvirtinant daugumą dar keletu savarankiškai išsikėlusių kandidatų“, – teigiama dokumente. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 18:55

Politika – kaip korida. Slaptai.lt nuotr.

Artėjantys parlamento rinkimai skatina mažąsias partijas įsivertinti savo potencialą patekti į Seimą. Didelei daliai jų, teigia ekspertai, perlipti 5 procentų kartelę – didelis iššūkis.
 
Dėl šios priežasties Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis ir Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas Arvydas Juozaitis praneša dalyvaujantys visuomenininkų inicijuotose derybose, kurių tikslas – suburti dešiniojo sparno mažąsias partijas, kad jos Seimo rinkimuose kandidatuotų vienu sąrašu.
 
N. Puteikis viliasi, kad į šias derybas taip pat įsitrauks ir Seimo nario Rimanto Jono Dagio vadovaujama Krikščionių sąjunga bei profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas.
 
Visgi pats R. Dagys ir Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica teigia jokio oficialaus kvietimo derybose dalyvauti nesulaukę ir apie pačią iniciatyvą tik girdėję.
 
Mažosioms partijoms tarpininkauti nusprendęs Kauno technologijų universiteto (KTU) profesorius Gediminas Merkys skelbiasi esantis neutraliu, asmeninių politinių siekių rinkimuose neturinčiu derybų moderatoriumi. Pasak jo, tokių pačių nešališkų derybų iniciatorių yra ir daugiau.
 
N. Puteikis: intensyviai dalyvaujame šiose derybose
 
Prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.

N. Puteikis teigia, kad jo vadovaujama partija atsiliepė į visuomenininkų iniciatyvą, kviečiančią mažąsias partijas burtis ir Seimo rinkimuose kandidatuoti vienu sąrašu. Pasak politiko, šiuo metu tarp mažųjų partijų vyksta intensyvios derybos.
 
„Mes atsiliepėme į grupės visuomenininkų kreipimąsi į mažąsias partijas, kad jos į Seimo rinkimus eitų vienu sąrašu. Mes dabar intensyviai dalyvaujame šiose derybose, todėl, kol šios derybos nebaigtos, tol nedėliosime nei atskirų partijos programinių nuostatų, nei atskirų sąrašų“, – Eltai teigė N. Puteikis.
 
Politikas informuoja, kad šiuo metu vyksta derybos tarp jo vadovaujamos Centro partijos „Gerovės Lietuva“, A. Juozaičio vadovaujamos Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai, Tautininkų respublikonų sąjungos, kurios lyderis yra Steponas Grodeckis, Stanislovo Buškevičiaus vadovaujamos partijos Jaunoji Lietuva bei Dariaus Kuolio partijos – Lietuvos sąrašas.
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
N. Puteikis neslepia vilčių, kad prie derybų prisijungs ir R. J. Dagio vadovaujama partija Krikščionių sąjunga bei V. Radžvilo vadovaujama partija Nacionalinis susivienijimas.
 
„Dabar vyksta pokalbiai, ar mes galime eiti kartu, nes mūsų partijų programos panašios. Tikimės ir J. R. Dagio vadovaujamos partijos bei V. Radžvilo vadovaujamos partijos (prisijungimo – ELTA). Prioritetinis uždavinys yra pamėginti visas arba daugumą jų sujungti į bendrą rinkimų sąrašą, o kaip tai seksis – ateitis parodys“, – sakė N. Puteikis, akcentuodamas, kad derybose dalyvaujančių partijų ratas gali ir dar labiau išsiplėsti.
 
Pasak N. Puteikio, ši partijų susijungimo iniciatyva yra svarbi dėl to, kad pastarieji rinkimai parodė, pasak politiko, niūrią tendenciją, jog visos paminėtos partijos ir koalicijos greičiausiai ir ateinančiuose rinkimuose neperliptų nustatytos rinkimų kartelės.
 
„Jeigu išanalizuotumėme pastarųjų eilinių ir neeilinių rinkimų rezultatus, tai supaprastintai visos mažosios mano išvardintos partijos gautų nuo 2 iki 3 proc., kitaip tariant, nei viena neperžengtų barjero ir negalėtų realizuoti savo programinių nuostatų“, – teigė N. Puteikis.
 
A. Juozaitis džiaugiasi, kad iniciatyvos suburti mažąsias partijas ėmėsi visuomenininkai
 
Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas A. Juozaitis taip pat patvirtino dalyvaujantis derybose, kurias, pasak jo, inicijuoja KTU profesorius G. Merkys.
Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dabar formuojamas apskritasis stalas ir Gediminas Merkys tai inicijuoja. Buvo septynių signatarų ir profesorių kreipimasis į nesistemines partijas dėl vienijimosi rinkimuose. Šie asmenys (iniciatoriai – ELTA) yra neutralūs, jie į Seimą neina, bet apsiima šią šventą pareigą – moderuoti apskritąjį stalą“, – informavo A. Juozaitis.
 
Politiko žiniomis, šiuo metu į derybas yra įtrauktos trys partijos: „Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai“, Centro partija „Gerovės Lietuva“ bei partija „Jaunoji Lietuva“.
 
„Tereikėjo rasti neutralų židinį, kuris suburtų, nes kai mes kvietėme, o tai darėme nuo rugpjūčio, tai visada kitos partijos jautė konkurenciją: kodėl jūs kviečiate, kas jūs tokie. Ši (G. Merkio – ELTA) iniciatyva buvo netikėtumas, nes vilties susiburti jau beveik nebebuvo“, – pripažino A. Juozaitis.
 
Nacionalinis susivienijimas ir Krikščionių sąjunga teigia kol kas oficialaus kvietimo negavę
 
Savo ruožtu Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas V. Sinica prisipažįsta girdėjęs apie iniciatyvą suburti mažąsias partijas. Visgi V. Sinica teigia kol kas šią iniciatyvą vertinantis labiau skeptiškai.
Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt0 nuotr.
 
„Galiu patikslinti, kad esame girdėję apie tokius bandymus, bet tokie bandymai vyksta jau daugiau kaip metus, ypač tarp A. Juozaičio ir N. Puteikio. Kol kas daugiau skepsio yra, ar jie bent tarpusavyje susitarti gali“, – Eltai sakė V. Sinica.
 
„Ne pats surašiau atsakymą į laišką, bet, kiek man žinoma, mūsų partijos pozicija buvo, kad išsiaiškinkite tai tarpusavyje kaip pirmą derybų etapą. Jeigu jūs galite kažką vykdyti, ką pirmiausiai rodytų gebėjimas vienytis tarpusavyje, tai galėsimės apie tai kalbėtis“, – pridūrė jis.
 
V. Sinicos teigimu, kol kas partija yra gavusi tik viešą laišką, o derybų iniciatoriai asmeniškai nesusisiekė nei su juo, nei su partijos pirmininku profesoriumi Vytautu Radžvilu, todėl, pasak jo, tokią iniciatyvą reikėtų labiau traktuoti kaip viešųjų ryšių akciją.
 
„Mano nuomone, iniciatyva yra nereali, tai daugiau yra viešųjų ryšių akcija. Mano nuomone, derybos nevyksta viešais laiškais, kai dar net neaiškūs derybų dalyviai. Viskas yra skirta pavaizduoti, kad jie yra vienytojai“, – teigė V. Sinica, akcentuodamas, kad vienytoju artėjant Seimo rinkimams labiausiai nori pasirodyti N. Puteikis.
 
Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. Dagys taip pat teigia kol kas apie iniciatyvą mažosioms partijoms rinkimuose dalyvauti su bendru sąrašu girdėjęs tik bendro pobūdžio diskusijas.
 
„Kol kas diskusijos yra bendro pobūdžio, girdėti visokių diskusijų girdėjome, bet kol kas konkrečiai diskusijų nevyksta. Tai yra bendro pobūdžio pasidalinimai, kad galbūt reikėtų tai daryti“, – sakė R. J. Dagys.
 
G. Merkys: atmetimo reakcijos iš mažųjų partijų – nėra
 
Savo ruožtu vienas iš derybų iniciatorių KTU profesorius G. Merkys teigia, kad iniciatyvą paskatino nemažos dalies rinkėjų balsų nubyrėjimas dėl 5 procentų rinkimų kartelės į Seimą partijoms ir 7 procentų kartelės koalicijoms.
 
„Problema yra tai, kad maždaug 15 procentų rinkėjų balsų per Seimo rinkimus paprastai yra balsai atiduoti už mažąsias partijas, kurios nepraėjo 5 proc. barjero arba nepraėjo 7 proc. koalicijos barjero. Tada šie balsai nukeliauja tiems, už kuriuos žmonės niekada nebalsuotų“, – Eltai teigė G. Merkys, akcentuodamas, kad taip iš atstovaujamos demokratijos yra daromas pasityčiojimas.
 
KTU profesorius teigia, kad prie šios iniciatyvos suburti mažąsias partijas taip pat prisidėjo signatarai Algirdas Andriukaitis ir Leonas Milčius, lituanistas, kalbininkas profesorius Alvydas Butkus bei dar keli asmenys. G. Merkys džiaugiasi, kad bent kol kas atmetimo reakcijos iš mažųjų partijų ši iniciatyva nesulaukė.
Prof. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.
 
„Yra neformali mūsų grupelė, ilgai virėme savo sultyse, šį ketinimą paviešinome ir tarsi nėra atmetimo, paneigimo reakcijos, kad mes kažką blogo padarėme. Laiko dar kažkiek yra, domisi ir pavieniai žmonės, kurie turi parlamentaro darbo patirties“, – sakė G. Merkys, pabrėždamas, kad patys idėjos iniciatoriai kandidatuoti į Seimą neketina.
 
„Man susidarė įspūdis, kad bent N. Puteikis ir A. Juozaitis į šį procesą žiūri pozityviai. Galbūt Nacionalinis susivienijimas žiūri nuosaikiau, kritiškiau, bet aš turiu duomenų beveik iš pirmų lūpų, kad jie taip pat nežiūri į tai neigiamai, žiūri įdėmiai, galbūt tik nepuola jungtis“, – pridūrė jis.
 
Nepaisant to, kad profesorius teigiamai žvelgia į derybų potencialą, tačiau derybų baigties G. Merkys prognozuoti dar nedrįsta.
 
„Dabar yra pradžios pradžia, matysime, kas bus toliau. Čia mes palietėme ženklios dalies rinkėjų tam tikrą politinį nervą, politinių lūkesčių nervą, dėl to ši iniciatyva turi potencialo, kaip bus iš tikrųjų – sunku pasakyti“, – teigė G. Merkys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 12:00

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo narių nuomonės dėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymo antrajai kadencijai teikti Dariaus Jauniškio kandidatūrą į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas – išsiskyrė. Vieni D. Jauniškio kompetencija neabejojo, o kiti priminė VSD direktoriaus padarytas klaidas pirmoje kadencijoje.
 
Seimo posėdžių salėje prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas, pristatydamas kandidatūrą, teigė, kad D. Jauniškis per savo pirmąją kadenciją parengė ir patvirtino naują VSD veiklos strategiją bei naują Žvalgybos įstatymo redakciją.
 
„Per penkerius metus pasitikėjimas VSD išaugo 44 iki 62 proc.”, – teigė prezidento patarėjas.
 
Parlamentaras Naglis Puteikis pranešėjo klausė, ar VSD pareigūnų per metus atlikti 77 tūkstančiai elektroninės žvalgybos tikrinimai bei pasiklausymai telefonu yra proporcingi, lyginant su kitomis šalimis. Tuo metu J. V. Žukas atsakė, kad tai sunku lyginti, todėl jis negalintis atsakyti, bet vėliau į šį klausimą atsakė pats kandidatas.
 
„Aš galiu labai aiškiai pasakyti, nes iš 77 tūkstančių didesnė dauguma buvo tikrinimai dėl emigracijos klausimų dėl juridinių asmenų, tai patikrinimų dalis nebuvo ženkliai didelė“, – atsakė kandidatas D. Jauniškis.
 
„Kaip čia yra, kad kai kurie kolegos viso posėdžiu metu miega, bet kuomet išgirdus žodį VSD jie atsibunda ir pradeda eskaluoti 70 tūkstančių, ir staiga tampa žmonių teisių gynėjais“, – šaržavo dėl N. Puteikio klausimo konservatorių frakcijos narys Kęstutis Masiulis.
 
Liberalas Eugenijus Gentvilas, nors ir teigė balsuosiantis „už“ kandidatūrą, bet vis dėlto sakė, kad D. Jauniškio klaidų pirmoje kadencijoje pasitaikė.
 
„Aš ir visa Lietuva labai aiškiai matėme tokių klaidų su D. Jauniškio parašu. Tarkime, kad „MG Baltic“ koncernas parinko pirmąjį liberalų pirmininką Eligijų Masiulį, nors E. Masiulis net nekandidatavo. Aš suprantu, kad tos klaidos neišvengiamos, bet apie jas gal taip pat nereikėtų pamiršti kalbėti“, – sakė E. Gentvilas.
 
ELTA primena, kad VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
 
D. Jauniškis 1990–1993 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, 1993–1994 m. – Vadovybės apsaugos departamente, o 1995 m. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės Ypatingosios paskirties tarnyboje (YPT). 1997–2006 m. D. Jauniškis buvo YPT vado pavaduotojas, 2006–2008 m. – YPT vadas. 2008 m. jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadu, 2015 m. pradėjo eiti VSD direktoriaus pareigas.
 
Kandidatas į VSD vadovus yra baigęs ekonomikos ir strategines studijas. D. Jauniškis dalyvavo tarptautinėse misijose Afganistane 2002, 2004 ir 2007 m., o 2010 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis.
 
Tarp D. Jauniškio gautų apdovanojimų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Sausio 13-osios medalis, Krašto apsaugos sistemos (KAS) medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos kariuomenės medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės medalis „Už pasižymėjimą“, KAS medalis „Už tarptautines operacijas“, JAV kariuomenės medalis ir Norvegijos krašto apsaugos sistemos medalis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 13:47

Lietuvai mininti Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, pavakarę Vilniaus centre surengtos kasmetės tautininkų eitynės. Nešini trispalvėmis ir vėliavomis su įvairiais heraldiniais ženklais apie 500 žmonių, pajudėję iš Vilniaus arkikatedros, žygiavo Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės.
 
Einanti minia skandavo kontraversiškai dėl esamos nacionalistinės potekstės visuomenėje vertinamą šūkį „Lietuva lietuviams“.
 
Dalis eitynių dalyvių rankose nešėsi nuotraukas su pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos bei nevienareikšmiškai vertinamų istorinių asmenybių, kaip Kazys Škirpa ar Generolas Vėtra, atvaizdais. Eitynių priekyje žygiavę žmonės laikė plakatą su užrašu „Už Lietuvą – vėl didžią“. Už jų nugarų neštas kitas plakatas – „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis“.
 
Pasiekę savo tikslą – Lukiškių aikštę, eitynių dalyviai surengė mitingą, kuriame, pagerbę už Lietuvos nepriklausomybę žuvusius karius, klausėsi renginio organizatorių bei į jį pakviesto svečio iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kalbų.
 
Raginta apriboti Konstitucinio Teismo galias
 
Vienas iš renginio organizatorių, buvęs Seimo narys Gintaras Songaila savo kalboje reiškė nuoskaudas dėl to, kad, pasak jo, nebuvo užkirstas kelias įsivesti eurą.
 
„Pastaruosius keliolika metų mums visiems į akis pučiamos miglos, siekiant nuvesti į savosios valstybės išsižadėjimą bei tautos susinaikinimą. O prieš šešerius metus Konstitucinis Teismas, siekdamas užkirsti kelią referendumui dėl lito išsaugojimo, priėmė Tautos suverenumą paminantį nutarimą – atseit, viskas, kas išplaukia iš Europos Sąjungos sutarčių, yra aukščiau net už mūsų valstybės pamatus“, – kalbėjo tautininkas G. Songaila, pridurdamas, kad ES negali kėsintis į Lietuvos Konstitucijos viršenybę.
 
„Stojimas į Europos Sąjungą toli gražu neperžengė šio apribojimo, todėl jis negali kaip nors atkeisti mūsų Konstitucijos viršenybės Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – teigė jis, ragindamas atšaukti KT nutarimą dėl ES sutarčių viršenybės.
 
„Nuo šiol visiems, kurie pasiryžę ginti savo valstybę, tikrąją valstybę, kurioje suverenios galios priklauso Tautai, o ne keliems teisėjams, iškyla esminis uždavinys atšaukti šį neteisėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymu apriboti šio teismo įgaliojimus“, – sakė G. Songaila.
 
Buvęs Seimo narys susirinkusiems taip pat dedikavo kraštutinių dešiniųjų pamėgtas tezes, esą Lietuva nepriklauso nei Maskvai, nei Briuseliui.
 
„Ji – ne Rytams ir ne Vakarams, ne globalistams, ne visokiems atkakėliams“, – savo kalboje Lukiškių aikštėje pabrėžė vienas iš eitynių iniciatorių.
 
Tautininkų eitynių gretose – N. Puteikis ir R. Janutienė
 
Prie vykusių eitynių šį kartą prisijungė ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nariai. Jų gretose žygiavo šios partijos pirmininkas Naglis Puteikis, į politiką pasukusi buvusi žurnalistė Rūta Janutienė bei į policijos akiratį patekusi mokytoja Astra Genovaitė Astrauskienė.
 Eisenoje žygiavęs parlamentaras N. Puteikis Eltai teigė nieko kontraversiško šiame renginyje nematąs.
 
„Nematau jokios problemos. Lietuva lietuviams… visi suprantame, kad šis šūkis (skirtas. – ELTA) tiems, kurie gyvena Lietuvoje. Čia ne tautybė, nėra jokių nacionalistinių šūkių“, – kalbėjo N. Puteikis.
 
Oficialios eitynės sutraukė keliskart daugiau piliečių
 
Kiek anksčiau, iš karto po vidudienio, kur kas gausesnė minia dalyvavo oficialiose eitynėse „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“. Ši eisena prasidėjo po Nepriklausomybės aikštėje vykusios Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos. Eitynių metu šalies vadovas Gitanas Nausėda, kariai, signatarai ir kiti gyventojai Gedimino prospektu nešė 400 metrų ilgio trispalvę.
 
1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo“. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 01:00

Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvusi žurnalistė Rūta Janutienė tapo Naglio Puteikio vadovaujamos Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nare.
 
Seimo mandato nesėkmingai 2019 m. rudenį Žiemgalos apygardoje siekusi R. Janutienė taip pat buvo išrinkta Vilniaus skyriaus pirmininke. Iki šiol Vilniaus skyriui vadovavęs Kristupas Krivickas tapo Centro partijos Politinės tarybos pirmininku.
 
Išplatintame pranešime paskelbę apie naujieną, tiek R. Janutienė, tiek N. Puteikis akcentavo būtinybę kovoti su valstybės elitu.
 
„Reikia veiksmo. Procesas, prasidėjęs po to, kai V. Landsbergis uzurpavo valdžią ir išdavikiškai nustūmė į politikos paraštes tikrąjį atgimimo lyderį R. Ozolą, pasiekė kulminaciją. Dabar visi matome, kaip tariamas Lietuvos elitas su sovietinių nomenklatūrininkų šaknimis, į paraštes nustūmė ne tik eilinių žmonių interesus, bet ir Lietuvos, kaip suverenios valstybės, nacionalinius interesus”, – išplatintame pranešime cituojama R. Janutienė.
 
Savo ruožtu N. Puteikis džiaugėsi R. Janutienės apsisprendimu jungtis prie jo vadovaujamos partijos.
 
„Jos siekis atsiimti valstybę iš valdančiojo lobistinio elito ir sugrąžinti ją Lietuvos žmonėms yra apskritai svarbiausias mūsų bendros veiklos tikslas“, – kalbėjo Seimo narys N. Puteikis.
Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
Centro partijos „Gerovės Lietuva“ Politinės tarybos pirmininku tapęs K. Krivickas teigia, kad R. Janutienės prisijungimas prie partijos yra labai pozityvus ir dar aktyvesnei veiklai bendražygius telkiantis žingsnis.
 
Kaip skelbiama išplatintame pranešime, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ kandidatų sąrašą į šių metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus ketina vesti R. Janutienė, K. Krivickas, N. Puteikis ir prof. P. Gylys.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, už Centro partiją balsuotų mažiau nei 5 proc. balso teisę turinčių piliečių – 3,1 proc. (2019 m. lapkritį palaikymas siekė 2,1 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 00:55

Po praėjusią savaitę padarytos pertraukos į Seimą grįžta Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sumažinti patekimo į parlamentą kartelę.
 
Praėjusią savaitę Seimas pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Naglio Puteikio, taip pat šios frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio siūlymui iki 3 proc. ir 5 proc. sumažinti ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente.
 
Tačiau įstatymo pataisų priėmimo procedūra toliau nepajudėjo, nes, konservatoriams paprašius, paskelbta pertrauka iki kito posėdžio.
 
Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis buvo siūloma nustatyti, kad politinių partijų kandidatai patektų į Seimą, jei partija rinkimuose perkoptų 4 proc. ribą, o jungtinių kandidatų sąrašas – pasiekęs 6 proc. ribą.
Seimui pritarus žemesnei kartelei, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestavo, kad racionalus pasiūlymas suvienodinti savivaldos ir nacionalinių rinkimų barjerus politinėms partijoms ir jungtiniams kandidatų sąrašams „valdančiųjų pastangomis paverstas absurdu, turėsiančiu sunkiai prognozuojamų pasekmių“.
 
Seimas ketvirtadienį sugrįš prie Seimo rinkimų įstatymo pataisų priėmimo. Tik tada paaiškės galutinis tautos atstovų sprendimas.
 
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 11:00

Vytautas Kamblevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Artėjant Seimo rinkimams politikų žodyne, matyt, populiariausi žodžiai bus Lietuva ir gerovė.
 
Jie yra ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūno Vytauto Kamblevičiaus, šios frakcijos  narių, filosofo Arvydo Juozaičio kuriamos naujos partijos pasirinktame pavadinime. Ji ketina pasivadinti politine partija – Santalka Lietuvos gerovei – „Lietuva yra čia“.
 
„Mūsų iniciatyvinė grupė aptarė, koks turėtų būti partijos pavadinimas. Įvairių versijų, variantų buvo daug. Kadangi frakcijos pavadinime yra žodžiai „Lietuvos gerovei“, nutarėme tai palikti ir partijos pavadinime, pasirinkome tokį kompleksišką, sakyčiau, pavadinimą. Frakcijos pavadinimo ir būsimos partijos pavadinimo nekopijavome nuo prezidento Gitano Nausėdos. Daug versijų esame sukūrę, pavyzdžiui, Lietuvos balsas, Tautos balsas ir kitokių. Tačiau labiausiai prigijo „Lietuvos  gerovei“, –  Eltai antradienį sakė V. Kamblevičius.
 
Pasak jo, galutinai pavadinimą ketinama patvirtinti gruodžio viduryje šaukiamame partijos steigiamajame suvažiavime.  
 
Beje, Lietuvos centro partija į 2020 metų Seimo rinkimus ketina eiti su nauju pavadinimu „Centro partija – Gerovės Lietuva“.
 
„Kadangi Seimo narys Naglis Puteikis jau žinojo mūsų frakcijos pavadinimą, tai, man atrodo, kad jis, matyt, čia gudrauja ar nori sumaišyti kažką. Aš tiesiog nebežinau, kodėl jis taip padarė“, – svarstė V. Kamblevičius.
 
Jo teigimu, prie naujai kuriamos partijos prisijungs dalis „tvarkiečių“, Seimo frakcijos „Lietuvos  gerovei“ nariai, A. Juozaičio santalkos „Lietuva yra čia“ atstovai ir kiti geros valios žmonės yra kviečiami prisidėti prie šitos politinės jėgos.
 
„Eidami į Seimo rinkimus tautai norime pasakyti, kad ateina nauja politinė jėga, kuri iš tikrųjų bandys ką nors ryškesnio padaryti Lietuvos žmonių gyvenime, kad Lietuvos žmonių gyvenimas pasikeistų radikaliai“, – sakė V. Kamblevičius.
 
V. Kamblevičius prognozuoja, kad naujoje partijoje bus per 2 tūkst. narių.
Kalbėdamas apie partijos „Tvarka ir teisingumas“ perspektyvas, V. Kamblevičius svarstė, kad ji gali suskilti į keturias dalis.
 
„Mūsų buvusi partija „Tvarka ir teisingumas“, mano supratimu, suskils į keturias dalis. Vieni nueis su frakcija „Lietuvos gerovei“, kiti nueis su Remigijumi Žemaitaičiu, kiti lauks sugrįžtant Rolando Pakso, o ketvirti, matyt, išeis iš partijos, pasitrauks iš politikos ir niekur nedalyvaus“, – svarstė V. Kamblevičius.
 
Trečiadienį Seime numatytoje spaudos konferencijoje apie Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ žingsnius „šiandieninės politikos verpetuose“ informuos frakcijos seniūnas V. Kamblevičius, visuomenininkas, diplomatas Arvydas Juozaitis, buvęs Seimo narys visuomenininkas Saulius Lapėnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.30; 06:00

Seimo narys Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai vyko politiškai sklandžiai, korektiškai ir tai buvo sėkmingas požymis, kad Lietuvoje baigėsi pereinamasis demokratijos etapas. Valdžios perdavimas vyko civilizuotai, be rimtesnių skandalų. Rinkimai niekuo neišsiskyrė nuo kitų senųjų demokratijų Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ar Švedijoje balsavimo.

Politinis nuobodumas rodo brandą

Nors politinė konkurencija buvo aštri ir daug kandidatų norėjo nugalėti, bet rimtų skandalų buvo išvengta. Žmonės jau dažnu atveju rinkosi ne „iš blogo ar blogesnio“, bet iš „gero ir geresnio“. Daug rinkėjų mano, kad net laimėjus ne jų pasirinkimui, bus ramu už šalį, kad nebus kažkokių revoliucinių ir nepamatuotų pokyčių, kad nebus radikalių sprendimų, kurie galėtų sukelti kažkokias ilgalaikes neigiamas pasekmes. Lietuva pasauliui pademonstravo, kad yra rami, taiki ir stabili šalis, tą perteikė ir laikraščių antraštės, tokia žinia buvo perduota ir iš užsienio šalių ambasadų.

Galima pasidžiaugti, kad nepaisant skambių pareiškimų po bemiegių naktų iš kai kurių politikų, panašu, kad Vyriausybė, galbūt persitvarkius, bet išliks stabili ir galės funkcionuoti. Galbūt ne tokiu tempu, kaip norėtume, bet visgi Saulius Skvernelis yra jau trečias Premjeras, kuris dirba visą kadenciją po Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus. Iki jų, Vyriausybės išsilaikydavo vos po porą metų, kartais vos kelis mėnesius. Politikai jau randa jėgų ne tik kritikai, bet ir susitarimams dėl valstybės stabilumo. Tvarkingas valdžios pasikeitimas siunčia gerą signalą užsienio investuotojams ir kitoms valstybėms, kad Lietuva yra prognozuojama partnerė.

Radikalai rinkėjams nepatinka

Stabili valdžia negalima be rinkėjų brandos. Žmonės aiškiai leido suprasti, kad visokių „gelbėtojų“, praeities veikėjų ir juokdarių laikai baigiasi. Per Prezidento rinkimus visi paraštės politikai surinko niekingai mažai balsų. Rinkėjų apsisprendimo pokyčius aiškiai iliustravo Naglio Puteikio pralaimėjimai, kai prieš kelis metus surinkęs visai nemažai balsų, dabar šis politikas patyrė triuškinančius pralaimėjimus visuose rinkimuose. Nieko nenuveikė ir revoliucinius pažadus dalijęs Arvydas Juozaitis. Tiek pastangų, tiek laiko, o rezultatas apgailėtinas. Rinkėjai aiškiai pasakė, kad jie nei Juozaičiu, nei Puteikiu netiki.

Prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.

Dar stipresnį pralaimėjimą patyrė populistai ir radikalai per Europos Parlamento rinkimus. Bandymai juodinti Europos Sąjungą, kaltinti Briuselį dėl vietos problemų ir žadėti revoliucijas nesuveikė. Vytauto Radžvilo nusišnekėjimai yra toleruojami kaip pliuralizmo laisvė, bet žmonės tuo netiki, kai reikia pasirinkti savo atstovą. Rinkėjai pagaliau atsikratė ir Rolando Pakso, kuriam tai jau buvo „gulbės giesmė“. Visuomenė nebenori gręžiotis į praeitį, o iš politikų nori ateities sprendimų. Nagliui Puteikiui nepadėjo net charizmatiškasis Antanas Guoga, kurio keisto politinio pasirinkimo nesuprato nei jo rinkėjai, nei N. Puteikio simpatikai.

Arvydas Juozaitis. Plakatas Pilaitės rajone. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos rinkėjai parodė labai reikalingą stabilumą tuo metu, kai Europai jo labiausiai reikia. Lietuvos politinis tvirtumas ir branda netgi lenkia kitas demokratijas, kuriose atsirado šiek tiek valdžios pervargimo ženklų. Nacionalistai ir populistai Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, kitose šalyse, net Lenkijoje ar Vengrijoje sugebėjo pritraukti balsuotojus keistais pažadais ir gąsdinimais. Aišku, prie to prisidėjo ir nevykusi migracijos politika. Ši pamoka turi būti išmokta.

Lietuva į Europos Parlamentą siunčia labai solidžius politikus, kurie tinkamai atstovaus mūsų šaliai. Vos du politikai išsiskiria iš bendros 11 žmonių komandos ir vargu ar jie veiks komandoje. Tai geriausias rezultatas Lietuvos istorijoje.

Vytautas Radžvilas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Rinkimai demokratinėje šalyje visada atneša netikėtumų ir keli stabilūs, prognozuojami rinkimai negarantuoja, kad tai tęsis visada. Vis tik nuo dabar politikams kartelė užkelta ir kryptis aiški. Rinkėjai balsuoja už kuriančią, o ne griaunančią programą.

2019.05.30; 09:05

Prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kandidatas į prezidentus Naglis Puteikis teigia, kad žino, kas yra kaltas dėl socialinių ir ekonominių problemų Lietuvoje. Pasak jo, tai – Lietuvos Laisvosios rinkos institutas (LLRI). N. Puteikio manymu, šios, jo teigimu, lobistinės organizacijos tikslas yra valstybę laikyti mažų atlyginimų zonoje, o „politinis elitas“ – prezidentė Dalia Grybauskaitė, konservatorių atstovė rinkimuose Ingrida Šimonytė, – įsitikinęs kandidatas, keliamus LLRI tikslus palaiko. Visgi, kas konkrečiai veikia po instituto vardu, politikas Eltai duotame interviu įvardinti negalėjo.

Lietuvos centro partijos (LCP) pirmininkas sako, kad jo agresyviai keliami klausimai veikia politinę erdvę ir prisideda prie tokios Lietuvos kūrimo, kurią pats norėtų matyti. Visgi jis pažymi, kad sąlygos kandidatams diskutuoti yra nevienodos. LCP pirmininkas teigia, kad debatuoti yra kviečiamas tik su panašiai mąstančiais – Mindaugu Puidoku, Valentinu Mazuroniu ir Valdemaru Tomaševskiu. N. Puteikis tikina, kad tai yra „politinio elito“, vengiančio šių kandidatų keliamų klausimų, nerašyto susitarimo pasekmė. 

Nepaisant to, kad galimybės daugiau pasirungti su kitais kandidatais ir pristatyti savo idėjas N. Puteikiui trūksta, jis pozityviai vertina šansus išeiti į antrą turą. Tokias prielaidas jam daryti leidžia prieš penkerius metus vykusių rinkimų rezultatai, kuriuos pats kandidatas vertina labai teigiamai. Politikas tvirtina, kad šiuo metu jis turi aiškų savo rinkėją, kuris palaiko esmines kandidato idėjas – progresinių mokesčių, tarėjų grąžinimo ir dviejų lygių savivaldos. Kartu savo rinkimų programoje N. Puteikis yra išsakęs idėją, kad Seimo narius derėtų rinkti tik vienmandatėse apygardose, tačiau interviu Eltai patikslino, kad tai buvo tik rinkiminė provokacija, – iš tiesų taip negalvoja ir programą, likus dviem savaitėms iki rinkimų, dar žada koreguoti.

– Kaip vertinate šią rinkimų kampaniją apskritai?

– Lyginant su 2014 m. rinkimų kampanija, dabar dalyvauja visi norintys. Tada partijos pačios save apribojo, dauguma sutarė, kad Dalią Grybauskaitę išrinktų. Socialdemokratai tik vaizdavo, kad Zigmas Balčytis yra jų kandidatas. Jis visu kūnu sakė, kad, gink, Dieve, už jį nebalsuotum. Galima pasidžiaugti, kad šįkart – demokratija.

Šiandien, deja, dauguma kandidatų išpažįsta Lietuvos Laisvosios rinkos instituto (LLRI) primestą religiją, kad prezidentas yra tik užsienio reikalams.

– Kodėl LLRI?

– Lietuvoje politiniam elitui tezes, dogmas suteikia LLRI skleisdama informacija per žiniasklaidos priemones. Jų ekspertų pasirodymai vyrauja visoje žiniasklaidoje, ir toms tezėms gali paprieštarauti tik labai drąsūs žmonės – Raimundas Kuodis, Aušra Maldeikienė, Romas Lazutka. Bet teisės klausimais vyrauja LLRI suformuota mintis, kurią išpažįsta ir buvę, ir esami teisės fakulteto dėstytojai, Konstitucinio Teismo teisėjai, ypač Vytautas Sinkevičius. Jeigu nukrapštytume šitą dirbtinį dažų sluoksnį, pamatytume visiškai kitokį vaizdą. (Prezidentas. – ELTA) turi įtaką skiriant Lietuvos banko, Konkurencijos tarnybos, Kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovus. Tai per šiuos svertus prezidentas gali labai smarkiai veikti vidaus ekonomiką, vidutines algas, kainas, bet nė vienas Lietuvos prezidentas tuo nesinaudoja.

– Turite omeny dabartinę prezidentę?

– Dalia Grybauskaitė, sakyčiau, blogesnis variantas. Jei Valdas Adamkus buvo demonstratyviai nusišalinęs nuo pajamų nelygybės klausimo, tai D. Grybauskaitė aktyviai veikia, kad pajamų nelygybė ir toliau didėtų. Nes ji nė karto savo kadencijoje nei projektų teikė, nei viešą poziciją pareiškė. Iš esmės ji irgi pripažįsta LLRI pagrindines tezes. Jos teigia – Lietuva yra kitokia šalis negu Europa. Jeigu kitur yra progresiniai mokesčiai nuo pagrindinių pajamų, tai Lietuvą jie sugriautų, jeigu kitose šalyse tarėjai yra visuomenės garantas, kad teismai vykdo teisingumą, LLRI kartu su teisės korifėjais aiškina, kad tarėjai yra labai bloga institucija, brangiai kainuos. Trečias dalykas – esame vienintelė valstybė, neturinti dviejų lygių savivaldos. Jauni politikai išauga iš renkamų valsčių ir tada keliasi į aukštesnį savivaldos lygį. Mano manymu, dėl to mūsų politikai mažiau atstovauja žmonėms, nes nekilo iš apačios.
Pinigai. Slaptai.lt foto
 
Tai trys labai aiškūs dalykai, kuriuos mums primetė LLRI. Trys dalykai, kurie Lietuvai nereikalingi, kenkia ir trukdytų vystytis. Tai šis naratyvas yra primestas, ir nė vienas kandidatas negali iš to išlipti. Kadangi aš agresyviai bandau šias temas primesti, jos pradeda rastis. Netgi Ingrida Šimonytė vienuose debatuose pasakė, kad skirsis nuo Dalios Grybauskaitės, nes kišis į vidaus politiką. Mano galva, tai yra lūžis ir revoliucija Lietuvos elito sampratoje. Jaučiuosi prie to prisidėjęs, jaučiuosi atlikęs vieną iš daugelio savo kandidatavimo misijų.

– Kokias dar misijas turite išsikėlęs?

– Parodyti tai, ką kalbėjau prieš 5 metus. Kad Latvijos ir Lenkijos BVP vienam gyventojui yra panašus į Lietuvos, tuo metu algų skirtumas… Dabar ekonomistas Boguslavas Gruževskis savo studentams demonstruoja gaires, kaip kyla vidutinė alga Europoje ir kaip kyla Lietuvoj, – mes nesivejam. Tada prieš 5 metus kėliau klausimą – paaiškinkite, kodėl. Niekas nereagavo. Politinis elitas, kandidatai ir dabar sėkmingai nereaguoja. Aš kalbu kaip į vatą. Mes atsiremiame į tylų žodinį nerašytą susitarimą, kuris nebūtinai yra susitarimas. Tiesiog kairė su dešine išpažįsta tą LLRI postulatą, kad Lietuva turi būti mažų algų šalis. Neva pas mus mažos algos, tada atplūs „Google“, „Facebook“, kitos korporacijos, „barklajai“, bankai. Ir čia bus labai daug darbo vietų, ir visi bus patenkinti. Nieko panašaus. Prieš 5 m. pateikinėjau statistiką, kad niekas čia neplūsta. Atvirkščiai, lietuviai plūsta iš čia į tas šalis, kur yra progresiniai mokesčiai, darbdaviai moka didesnius mokesčius ir didesnes algas. Ir laikau, kad šitų mažų algų politika yra didžiausia emigracijos priežastis. Tai mano antroji misija – priversti atsakyti, kur dingsta pinigai. Kodėl Latvijoje, Lenkijoje didesnės algos. (…) Lietuvoje nėra debatų. Nėra politinės satyros, politinės karikatūros ir nebuvo politinių debatų. Yra tik rinkimų metu. Kur galima visuomeniniame radijuje ir televizijoje padebatuoti apie progresinių mokesčių perspektyvą Lietuvoje arba kur dingsta pinigai? Niekur. 

– Rengiamose laidose.

– Tik debatų metu. Ir jeigu mane kviečia, tai tik su Mindaugu Puidoku. Negaliu šitų klausimų užduoti Sauliui Skverneliui, Gitanui Nausėdai, Ingridai Šimonytei. Komerciniai portalai riboja galimybes. Nevertinu jų – smerkiu visuomeninį transliuotoją. Privalote tai organizuoti tarp rinkimų – organizuokite.

– Minėjote, kad tik su M. Puidoku tenka diskutuoti… 

– …„Žinių radijuje“ ir su Valdemaru Tomaševskiu.

– Kaip manote, kodėl yra skirstomi kandidatai?

– Dar yra atsarginis variantas, – jeigu negali V. Tomaševskis su M. Puidoku, yra Valentinas Mazuronis. Sąmoningai išlaikomas Lietuvos politinio elito susitarimas – neįvedinėti progresinių mokesčių, nesugrąžinti tarėjų. Nepatogius dalykus elitas bando nustumti. Kandidatai turėtų progą grąžinti klausimus į darbotvarkę. Bet kada mus uždaro… aš su V. Tomaševskiu vienos nuomonės šiuo klausimu. Tai mes tarpusavyje diskutuosime? Apie ką?

– Tai manote, kad jūsų kalbamas turinys prieštarauja „politinio elito“ krypčiai?

– Taip, nes būtų nepatogu. Reikėtų kalbėti apie LRT. BBC yra LRT. Tam tikra prasme kiekvienas Lietuvos gyventojas moka mokesčių dalį, kad LRT būtų išlaikytas. Tai LRT ir turi kompensuoti šiuos dalykus. Šiuos, turiu omeny LLRI, surenka iš turtingiausių korporacijų ir turtingiausių žmonių pinigus ir jais užpila komercinę žiniasklaidą. Ji daro biznį. LRT yra tam alternatyva. Ir anglai galvos nesuka – BBC visa tai užpildo. LRT šios misijos neatlieka, – vadinasi, žmogus, gyvenantis Kelmės ar Plungės rajone, kuris dirba žemės ūkyje ir neturi laiko, ateina vakare pažiūrėti „Panoramą“ ar komercinį kanalą (bet nemato. – ELTA), ką šneku ar šneka mažesni kandidatai, kas yra nepatogu didžiajam politikos elitui, jis to negirdi. Ir kai ateina laikas balsuoti, balsuoja už tą, kas turi daugiausia pinigų. Išeina, kad LRT misijos neatlikimas iškreipia rinkėjams vaizdą galvose, ir vargšai rinkėjai balsuoja už tuos, kurie juos laiko mažų algų zonoje. Ratas užsidaro. Jį atidaryti gali tik LRT.
LRT televizija. Slaptai.lt nuotr.

– Ar jūs iš tikrųjų siekiate laimėti rinkimus?

– Prieš 5 metus man sakė, kad gausiu 1 procentą, gavau 9. Buvau ketvirtas, nors neturėjau nei partijos, nei struktūros. Esant tokiai didelei konkurencijai, niekas nežino, kaip susiklostys proporcijos. Bet aš iš tikrųjų siekiu pateikti į antrą turą. 

– Bet Eltai esate minėjęs, kad tikrieji jūsų tikslai kiti, – pavyzdžiui, gauti viešumo.

– Visų partijų vadovai daro tą patį. Kadangi mūsų partijos atsarginių suolelis yra trumpesnis, tai aš dalyvauju dažniau negu kitų partijų vadovai. Partijai didėjant, jungiantis prie jos rimtesniems partneriams, būtinybė man dalyvauti visuose rinkimuose atitinkamai mažės.

– Ar tai – rinkimas politinio kapitalo ateities kovoms – nėra žaidimas su rinkėju? 

– Mano ir Lietuvos centro partijos rinkėjas pažįsta mane. Prieš 5 m. aš dėsčiau tą patį, siekiamybė yra ne mano asmeninės ambicijos, nesu narcizas. Partijos lyderiai privalo dalyvauti visuose debatuose, visuose rinkimuose. Čia kaip sportininkui, – jeigu nori dalyvauti olimpiadoje, turi dalyvauti visose kontrolinėse ir atrankinėse varžybose. Mums olimpiada yra prezidento rinkimai – čia yra didžiausi debatai. Aš siekiu rinkėjams pristatyti savo asmenines ir partijos idėjas, tai yra mano pareiga ir pagrindinis tikslas. Aš tą ir darau. O idėjos sukelia diskusijas, diskusijos sukelia įstatymo projektų atsiradimą ir priėmimą. Aš kalbėdamas keičiu Lietuvos gyvenimą, ko aš ir noriu. Ne savo. Mano kalbėjimas mažina emigraciją. Jeigu I. Šimonytė pradeda kalbėti kaip aš, tai jūs įsivaizduokite. Rimtas reikalas. 

– Mūsų interviu metu ne kartą minite I. Šimonytę. Kodėl?

– Nes ji aiškiausiai pasisako už LLRI postulatus. Aiškiai debatų pradžioje kalbėjo prieš tarėjus, konservatorių frakcija Seime balsuodavo prieš tarėjus. Ji yra doriausias LLRI atspindys. Kiti išsisukinėja – Gitanas Nausėda vienuose debatuose pasisako už, kituose – tarsi prieš, jis toks nepagaunamas. Tai aš ją pasirinkau dėl to, kad ji geriausia LLRI atstovė.

– Daug minite ir LLRI. Kas tai yra, jūsų supratimu? Kai kalbate bendrai apie visą institutą, skamba mistiškai.

– Lobistinė organizacija, kuri taip nesivadina, bet tokia yra. Turtingiausi Lietuvos žmonės, Lietuvos ir užsienio įmonės kasmet suformuoja milijoninį biudžetą, kurio didžioji dalis skiriama mokėti žiniasklaidai už ekspertų publikacijas. Antroji dalis – ekspertai, pavyzdžiui, Remigijus Šimašius gi kilęs iš ten. Ir tie ekspertai viską aiškina. Pagrindinė misija, – kad mokesčiai turtingiesiems būtų mažesni ir algos mažesnės negu pas kaimynus. Ir institutas labai sėkmingai su šiomis misijomis susitvarko. Po mano aštrios kritikos per pastaruosius Prezidento rinkimus jie pradėjo slėpti rėmėjus – buvo auksiniai, sidabriniai ir bronziniai. 

– Minėjote Remigijų Šimašių, turbūt ir prezidentas Žilvinas Šilėnas? Kas dar?

– Nenoriu kalbėti pavardėmis, nes samdomas darbas – juos pasikviečia…

– Kas pasikviečia?

– Tas, kas valdo institutą.

– Kas valdo?

– O ką žinau? O koks skirtumas? O kodėl turėčiau aš tai daryti? Aš kalbu apie problemą, – kad turtingiausios įmonės ir žmonės sukūrė lobistinę organizaciją su milžinišku biudžetu, kuri tvirkina žiniasklaidos savininkus. Galiu tik suvokti iš atminties, kas buvo auksiniai rėmėjai – SEB, „Swedbank“, draudimo kompanijos, su Lietuvoje veikiančiais ar kitų didžiausių Europos bankų privatūs pensijų fondai.

– Pagal tai, ką kalbate, skamba, kad esate kairiųjų pažiūrų kandidatas.

– Šablonai, primesti to paties LLRI.

– Bet esate minėjęs tai.

– Koks aš kairysis? Vokietijoj būčiau net ne Angelos Merkel, bet Krikščionių demokratų sąjungos narys. Anglijoje progresiniai mokesčiai yra gėris. Niekas nė nereaguoja, nes taip kalba visos partijos. O Lietuvoje, jeigu sakau progresiniai mokesčiai, – kairysis. Tai palaukit, čia civilizacijos atributas. Aš nesu kairys.

– Jūsų elektoratas nėra kairiųjų?

– Lietuvoje viskas apversta aukštyn kojom – juoda vadinama balta. Kol socialdemokratai dantis sukandę nepateikė Seimui tarėjų institucijos sugrąžinimo koncepcijos, tol už šitas kalbas buvau vadinamas populistu. Už progresinius mokesčius 5 m. buvau vadinamas populistu. Tai dabar didžiulis progresas – nebesu populistas. Kai G. Nausėda per debatus pasakė, kad yra už progresinius mokesčius, supratau, kad štai – atėmė antrą sertifikatą.

– Kas konkuruoja dėl jūsų rinkėjo?

– Niekas nekonkuruoja. Dabar labai aiškiai supratau iš debatų, kad turiu savo rinkėją. 

– Esate minėjęs, kad pasisakote už tai, kad Seimo nariai būtų renkami vienmandatėse apygardoje. Dar laikotės tos minties?

– Moksliniai tyrimai sako priešingai. Aš nesu pasisakęs taip kategoriškai.

– Jūs į savo šių metų Prezidento rinkimų programą esate įtraukęs.

– Pavadinkime tam tikra rinkėjų ir rinkimų provokacija. Moksliniai tyrimai rodo, kad ten, kur yra vienmandatės sistemos, ten judama dvipartinės sistemos link. Mes to nenorėtume. Europos kultūros margumynas yra jos širdis, jos tradicija ir stiprioji pusė.

– Tai kaip suprasti šią provokaciją?

– Jūs pastebėjote ir perskaitėte – pirmas žurnalistas, perskaitęs mano programą.

– O ką galvoti jūsų rinkėjams?

– Tai buvo bandomoji tinklapio versija, pristatysiu savo programą visai netrukus. Padarysiu programos pristatymą aiškesnę, su aštresnėms tezėmis. Manau, šią vietą išimsiu.

– Savo programoje taip pat teigiate, kad norėtumėte bendradarbiauti su išeiviais. Kaip balsuosite netrukus vyksiančiame pilietybės referendume? 

– Už dvigubą pilietybę. Nes žmonės varomi iš Lietuvos susivienijusių lobistų LLRI, turtingiausių žmonių ir Lietuvos „politinio elito“. Ir ta mažų algų politika žmones ir išvaro. Tiek Lietuvos, tiek užsienio sociologai, apklausę mūsų išeivius (tvirtina. – ELTA): pirma emigracijos priežastis yra materialinis nepriteklius, nesugebėjimas pragyventi su tokiomis algom. Antra – valdžios nežmoniškas elgesys. Tu ateini į įstaigą – tave apšaukia. Trečias yra dvasinis, psichologinis diskomfortas. Lietuviai blogai jaučiasi savo šalyje. Visus tuos dalykus sukuria Seimas savo sprendimais. Juos šita tarnavimo tik turtingųjų interesams politika išstūmė. Jokiu būdu negalima atimti pilietybės.

– Jei būtumėte prezidentu, būtumėte kartu ir kariuomenės vardu. Koks turėtų būti BVP?

– Vėl tas pats lipimas ant grėblio. (…) Paimkime partijų pasirašytą susitarimą, kad būtų 2,5 proc. Kas jūsų prašė? Donaldas Trumpas prašė 2. Kodėl darot 2,5? Kas – karas? Absurdas. D. Grybauskaitės ir politinio elito noras pataikauti Vokietijai ir Prancūzijai. Niekaip nesuprantu – vokiečiai skiria 1,25 proc,. ir mūsų politinis elitas tyli. Lenkai priekaištauja. Kur Vokietija skiria sutaupytą vieną? Vidaus ekonomikai, darbo vietoms, kitiems pramonės sektoriams. (…) Mes pataikaujam. Kam? Emmanueliui Macronui, kuris šneka apie tai, kad reikia kurti Europos pajėgas? Kitas dalykas – Trumpas prašė. Jeigu mes norime JAV karinės bazės Lenkijos teritorijoje, jeigu mes neatsižvelgsime į D. Trumpo prašymą (…) ir paprašysime bazės arčiau Suvalkų trikampio (…), tai mums pasakys – jūs laikėtės 2 proc. prašymo? Mes neturime kito pasirinkimo – turime pasakyti D. Trumpui „taip“. Bet kam 2,5?

– Pabaigai, sakykit, kas sudaro jūsų komandą? Tikrai ne Laura Radzevičiūtė.

– (Juokiasi). Noriu paskelbti savo komandą vėliau. Porą bendražygių perėjo į kitas politines jėgas. Bet du iš trijų tūkstančių, sakyčiau, labai mažas procentas, lyginant su kitomis partijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.29; 10:00

Prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis pirmadienį kreipėsi į prezidentinių reitingų lyderį Gitaną Nausėdą prašydamas pasiaiškinti dėl visuomenės dėmesio sulaukusio jo susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku. Šiam susitikimui tarpininkavo verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.

Seime surengtoje spaudos konferencijoje N. Puteikis kėlė klausimus, ar G. Nausėda yra sudaręs su V. Sutkumi oficialią sutartį, ar jam mokėjo pinigus už paslaugas, ar V. Sutkaus teiktos paslaugos yra deklaruotos.

„Prašau Nausėdos viešai atsakyti į mano viešai keliamus klausimus. Manau, kad kandidatai vieni kitiems tokius klausimus ne tik turi teisę, bet ir privalo užduoti“, – spaudos konferencijoje sakė N. Puteikis. 

Politikas teigė dar tą pačią dieną kreipęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), klausdamas, ar V. Sutkus gali atlikinėti neregistruoto lobizmo paslaugas. Taip pat, tikino Seimo narys, jis kreipsis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), teiraudamasis, ar G. Nausėda gali iš neregistruoto lobisto priiminėti paslaugas tokiu būdu. 

„Aš bet kokiu atveju kreipsiuosi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, ar Sutkus gali atlikinėti tokias neregistruoto lobizmo paslaugas, o į Vyriausiąją komisiją kreipsiuosi klausdamas, ar Gitanas Nausėda gali iš tokio neregistruoto lobisto priiminėti tokias paslaugas tokiu būdu“, – sakė N. Puteikis. 

Jis teigė manąs, kad V. Sutkus turėtų deklaruoti tai, kad remia G. Nausėdą vyksiančiuose prezidento rinkimuose. 

„Turi viešai deklaruoti, jei remi kažkokį kandidatą, Sutkus to nėra padaręs, Nausėda tuo naudojasi ir eina ne į kabinetą, ne darbo metu, eina neoficialiai. Ar tarpininkas gavo atlygį? Aš manau, kad tai yra labai svarbūs dalykai“, – kalbėjo N. Puteikis. 

Politiko teigimu, su kitais kandidatais į prezidentus Verslo konfederacijos vadovas tikriausiai nebuvo susitikęs. 

„Atkreipkite dėmesį, kiti nevaikšto pas kariuomenės vadus su tokiomis palydomis. Kova visgi aštri, kiti kandidatai būtų sužinoję, Lietuva maža. Šiuo atveju Nausėda labai aiškiai apsišvietė su tokiu neoficialiu susitikimu ir parodė labai blogą pavyzdį“, – sakė N. Puteikis.

Politikas sakė esąs įsitikinęs, kad G. Nausėda ir V. Sutkus pažeidė įstatymus nedeklaravę savo ryšių. Tai, tvirtino politikas, sukuria nelygias galimybes prezidento rinkimuose. 

„Jeigu būtų nustatyta, kad galima taip daryti Sutkui ir galima taip daryti Nausėdai, tada ir aš kviesiu, aš taip pat pažįstu nemažai tokių pusiau legalių arba nelegalių lobistų, aš turiu daug pažįstamų turtingų žmonių, aš norėčiau su jais neoficialiai susitikti ir aptarti panašius dalykus ir paraginsiu kitus kandidatus daryti – jeigu vienam galima, tada galima ir visiems. Aš irgi noriu būti kaip Gitanas Nausėda, jeigu leidžia taisyklės, noriu būti Gitanas Nausėda du“, – kalbėjo N. Puteikis. 

Ekonomistas G. Nausėda sulaukė kritikos ir iš S. Skvernelio, kai apsilankė pas kariuomenės vadą J.V. Žuką. Į susitikimą G. Nausėdą atlydėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus. Pasak J. V. Žuko, V. Sutkus tarpininkavo susitikimui su kandidatu į prezidentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 06:34

Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas. ELTA nuotr.
Prezidento rinkimų debatuose diskutavę antisisteminiais kandidatais į prezidentus save laikantys Seimo nariai Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas sutaria – žmonės iš Lietuvos emigruoja ne dėl ekonominių priežasčių. 

Paklaustas, kuo skiriasi nuo visų kitų kandidatų į prezidentus, N. Puteikis teigė, kad pagrindinis skirtumas nuo M. Puidoko ir kitų kandidatų yra tai, kad jis prieš penkerius metus kartojo ir dabar sako, jog Lietuvoje yra sukurta elito valstybė pačiam elitui pelnytis visų kitų gyventojų sąskaita, todėl Lietuva, pasak jo, yra paversta pigios darbo jėgos šalimi. 

„Aš nuo kitų skiriuosi tuo, kad sakau, jog Lietuvos gyventojai gauna mažesnius vidurkius negu latviai ir estai, kurių BVP yra toks pats. Taigi reikia siekti, kad vidurkiai būtų tokie patys. Būdamas „valstiečių“ frakcijoje balsavau prieš S. Skvernelio reformas tose dalyse, kurios įtvirtina G. Nausėdos ir I. Šimonytės politiką palikti Lietuvą pigių atlyginimų šalimi. S. Skvernelis nuo I. Šimonytės ir G. Nausėdos šia prasme niekuo nesiskiria, todėl viena iš priežasčių, kodėl aš kandidatuoju, yra būtent tai, kad noriu žmonėms paaiškinti, kad, jeigu ruošiatės vieną iš šių trijų kandidatų išrinkti, turėsite lygiai tą patį, ką turite dabar. Emigracija tęsis, o latviai, lenkai ir estai su ta pačia ekonomika uždirbs keliais šimtais eurų daugiau bei pensijos bus keliais šimtais eurų didesnės“, – aiškino N. Puteikis.

Pasak politiko, Lietuva, 1993 metais atsisakiusi progresinių pajamų nuo visų mokesčių, taip pat tarėjų teismuose ir žemutinės savivaldos grandies, išmetė esminius demokratijos pamatus iš Lietuvos valstybės struktūros. 

„Progresinių mokesčių nebuvimas sukelia emigraciją. Žemutinės savivaldos grandies nebuvimas sukelia politinių partijų supuvimą. Tarėjų teismuose atsisakymas sukelia teisingumo nebuvimą, pažeminimą. Tai aš pasisakau, kad šie trys dalykai būtų įtvirtinti Lietuvoje“, – savo pažiūras dėsto N. Puteikis. 

M. Puidokas, savo ruožtu, debatuose teigė, kad tiek nuo N. Puteikio, tiek nuo kitų kandidatų skiriasi tuo, jog tarp kandidatų yra vienintelis naujos kartos žmogus ir naujas veidas politikoje.

„Esu nepartinis žmogus. Nesu remiamas jokios partijos. Dėl to didžiuojuosi savo komanda ir savanoriais, kurie padėjo surinkti beveik 30 tūkst. parašų. Vertinant mano karjerą iki Seimo ir pačiame Seime, esu tas žmogus, kuris dirbo užsienio, Europos Sąjungos politikos srityje. Iki darbo Seime dirbau Europos Komisijoje, taip pat kaip docentas universitete dėsčiau tuos dalykus, kurie susiję su tarptautiniais santykiais, diplomatijos menu, Europos Sąjungos valdymo sistema. Tai yra tos kompetencijos, kurios reikalingos prezidentui. Užsienio politikos prezidentui reikia daug, bet kandidatų, kurie užsienio politikos srityje specializuotųsi, daugiau nėra“, – tvirtino M. Puidokas. 

Kalbėdamas apie esamas valstybės problemas, politikas išskyrė švietimą. M. Puidokas teigė, kad didelė problema yra ta, jog tiek dėstytojai, tiek mokslininkai skursta. 

„Turime turėti labai aiškius modelius, kaip kad Suomijos švietimo modelis, kurie galėtų išspręsti daugybę mūsų šalies problemų. Taip pat turime turėti normalią regioninę politiką, žemutinės savivaldos lygmenį, tiesioginius seniūno rinkimus. Kai žmonės negali nieko pakeisti savo paprastame buitiniame lygmenyje ir priklauso nuo seniūno malonės, kurį paskiria kažkas kitas, jie nustoja tikėti savo valstybe“, – problemas vardija kandidatas.

Jis taip pat siūlo nepriklausomo ombudsmeno instituciją, į kurią galėtų kreiptis kiekvienas pilietis, jei teisme būtų priimtas sprendimas, nesiremiant Lietuvos įstatymais. „Jeigu ombudsmenas pripažins, kad skundas pagrįstas, teisėjas netektų licencijos visam gyvenimui. Esant tokiai institucijai, situacija teismuose pradėtų keistis iš esmės“, – teigė M. Puidokas ir pridūrė, kad žmonės emigruoja ne vien dėl piniginių priežasčių, bet ir dėl to, kad nepasitiki teisėsauga bei tuo, ką jie, kaip žmonės, gali savo valstybėje padaryti ir pakeisti.

ELTA primena, kad M. Puidokas VRK yra pateikęs 28 987 parašus, o N. Puteikis – 21 315.

Gintarė Minkevičienė (ELTA)
 
2019.04.03; 19:08

Ir atsitik man taip, kad vieną rytą, tarsi susitarę, du didžiausi šalies internetiniai dienraščiai paskelbė vieną ir tą pačią kraują stingdančią informaciją: žmones puola erkės.

Tymų protrūkio fone ši „naujiena“ skaitytojui turėjo smogti dvigubai; maža to, kad jau kuris laikas virš mūsų galvų tvyro karo nuojauta, iš nenušienautų pievų, pamiškių ir krūmų į mūsų gyvybes kėsinasi nauji, sunkiai plika akimi matomi agresoriai.

Štai toji žinia.

„Adrenalinas. Mažiausiai savaitę nebenorėsiu pažiūrėt į miško pusę. Juokavome su sūnumi – prie kieno drabužių daugiau erkių prisikabins. Laimėjo jis rezultatu 93:25. Pavaikščiojus aikštelėse, kur didesnė žolė, aplipdavo akimirksniu. Žiauru, šlykštu, baisu. Ačiū dievui, kad laiku nusirinkome ir namo neparvežėme. Saugokitės mažųjų parazitų“, – taip nuotraukomis iliustruotą pasivaikščiojimą gamtoje ir surinktas 118 erkių aprašė (pavardės sąmoningai neminėsiu, nors ji tekste ir nurodyta – aut. past.) V.K.), gyvenanti (vietovės taip pat nenurodysiu – aut. past.) netoli Panevėžio.

Dabar paanalizuokime šį „grėsmingą“ tekstą.

Pirma. Adrenalinas. Tekste jis fonetiškai pateikiamas kone kaip orgazmas. Bet skirtumas tarp adrenalino ir orgazmo šioks toks vis dėlto yra. Adrenalinas reiškia įtampą ir tam tikras grėsmes organizmui, orgazmas – palaimingąjį malonumą.

Antra. Juokavome su sūnumi (…) (pabraukta – aut.). Kažin ar kam būtų juokinga, jeigu į jo kūno neliečiamybę kėsintųsi toks didelis būrys  bjaurių  padarų, sukeliančių baisias ligas ir lėtą bei kankinančią mirtį.

Toliau. Rašančiosios tekstas įgauna tam tikro dramatizmo atspalvį: „Žiauru, šlykštu, baisu.“.

Nereikia didelio proto sveikai galvojančiam žmogui (nesveikai – jau niekas nebepadės), kad ši beveik sinchroniškai dviejuose portaluose pateikta informacija yra ne kas kita, kaip melaginga (arba kitaip vadinama fakenews) žinia. Šis terminas, o ir jo niekingas turinys išbujojo dar visai neseniai ir tarsi piktybinis vėžys savo kibiais čiuptuvais užvaldė milijonų smegenis.

Dabar trumpam pagalvokime, koks šio cituoto teksto tikslas? Nereikia būti labai išmaningam, kad suvoktum, – tikslai yra du: 1) sukelti visuomenėje masinę psichozę; 2) šturmuoti privačių medicinos kabinetų duris, kad išsigandusiesiems suleistų nepigiai kainuojančių skiepų.

Kas tuo suinteresuotas, manau aiškinti nereikia.

Blogiausia yra tai, kad šis grynai reklaminis tekstas yra labai blogai užslėptas. O tai rodo, jog dabartiniam žmogui meluojant nelabai reikia didelių intelekto pastangų.

Jau daugelį metų pavasarius, vasaras ir rudenis (aktyviausiu erkių siautėjimo metu) praleidžiu vienkiemyje pamiškėje, kur daug krūmų ir nuo neatmenamų laikų nešienaujamų pievų. Daugių daugiausiai esu „pasigavęs“ vieną arba dvi erkes vieno pasivaikščiojimo metu. Mano kaimynai, kuriems neretai tose pievose tenka ir numigti keletui valandų, man yra pasakoję, jog jų rekordas – kone toks pats.

Kažkodėl aš jais labiau tikiu.

Gyvename tokiu laiku, kai nenutrūkstantys informacijos srautai yra užteršiami visokiomis šiukšlėmis ir elementariausiu melu, siekiant lengvo populiarumo ir lengvo pelno. Susigaudyti, kas juose tikra, o kas ne – labai sunku. Kai kurie informacijos šaltiniai yra matomi ir (tarsi) tikroviški, kiti gi – sunkiai apčiuopiami.

Neretai sąmoningai siekiama tam tikros informacijos sklaida tendencingai iškreipti vaizdą, esant svarbiam momentui, kaip šiuo minėtu atveju; tam net pasitelkiama kompiuterinėmis priemonėmis išgaunama vaizdinė medžiaga, šokiruojančios, gąsdinančios antraštės.

Dabar visi tapo žurnalistais. Gaila, bet tai – reali tikrovė. Deja, tikros žurnalistikos, paremtos objektyvia tikrove bei pamatiniu dalyku – tiesa,– tik sumažėjo. Iki socialinės žiniasklaidos lygio, deja, nusirito ir ne vienas kadais gerbiamas internetinis portalas.

Melas skverbiasi į daugelį mūsų gyvenimo sričių. Pradedant eiliniais sukčiais, kurie iš patiklių gyventojų apgaulės būdu išvilioja solidžias pinigų sumas, ir baigiant politikais, kurie vienu metu, jau išrinkti, pavyzdžiui, į Seimą, kandidatuoja ir į kitas pozicijas – į savivaldybių tarybas, merus, Europos Parlamentą, prezidentus.

Reikia pavyzdžių? Pažvelkite į Naglį Puteikį, Petrą Auštrevičių, Valentiną Mazuronį, etc.

Pasakykite, ar tai nėra apgaulė? Rafinuota ir kartu – ciniška.

Tyrimai rodo, kad kuo labiau žmonės išsilavinę, tuo menkesnė tikimybė, kad jie taps melagingos informacijos aukomis. Technologijų kūrėjai, tyrėjai aktyviai dirba ieškodami greitų šios problemos, tampančios kone epidemija, sprendimų. Vis dėlto, jei nebus skiriama pakankamai dėmesio visuomenės švietimui, o ypač – jos informacinio raštingumo didinimui, nei vieno iš šių sprendimų poveikis nebus veiksmingas.

2019.03.22; 14:53

Seimo valdyba pasiūlė Seimo nariui Nagliui Puteikiui iki šių metų gruodžio 31 d. išsikelti iš Seimo viešbutyje užimamų gyvenamųjų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą viešbutyje.

Seimo narys Naglis Puteikis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tokį sprendimą Seimo valdyba priėmė atsižvelgiant ir į tai, kad „Seimo nario Naglio Puteikio nuosavybės teise turimos gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 2,5 km atstumu nuo Seimo rūmų.“

Seimo valdyba vadovavosi Seimo statutu, kuriame nustatyta, kad pirmąja eile gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje suteikiama Seimo nariui, neturinčiam ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjusiam gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 10:00

Buvęs SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės neišvykimą į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse, sako, kad jis tikrai būtų vykęs, jeigu būtų reikėję, būtų važiavęs netgi dviračiu. 

„Tai yra mūsų kaimynė Latvija ir tikrai buvo galima, kad ir vėluojant nuvažiuoti ir pademonstruoti, kad net ir sudėtingomis sąlygomis, net ir gendant technikai vis tiek galima pademonstruoti pagarbą savo kaimynams. Galiu pasakyti, kaip būčiau pasielgęs aš pats: aš būčiau važiavęs, jeigu reikia – ir dviračiu“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė ekonomistas G. Nausėda.

G. Nausėdai pritaria ir parlamentaras Naglis Puteikis, pasak jo, nenuvykdama prezidentė rodo savo aroganciją. 

„Prezidentė siekia karjeros ES, todėl ji maino nesvarbius kaimynus į svarbesnius renginius Europos Sąjungai, manau, tai jos asmeninė pozicija (…) Arogancija, jai nesvarbus nei Lenkijos šimtmetis, nei Latvijos šimtmetis, ji tiesiog siekia asmeninės karjeros“, – sakė N. Puteikis.

Sekmadienį Lietuvos delegacija, vadovaujama prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo negalėjo išskristi į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-19

Pirmadienį debatuose kalbintų kandidatų į kitąmet vyksiančius Prezidento rinkimus – nepriklausomo kandidato, ekonomisto Gitano Nausėdos ir Centro partijos atstovo, Seimo nario Naglio Puteikio – požiūriai, kiek lėšų Lietuva turėtų skirti gynybai, išsiskyrė. 

„Lietuvos elitas nuo sovietinių laikų mėgsta pataikauti stipresnei valdžiai. Dabartiniai valdantieji ir nevaldantieji, nuo kurių priklauso valstybės gyvenimas, visais būdais bando pralenkti kitas valstybes, kurios skiria 2 proc. gynybai ir joms to užtenka, mūsiškiai siūlo 2,5 proc., peržengdami bet kokias sveiko proto ribas. Tuo labiau jeigu perskaičiuosime procentus, skiriamus gynybai ne nuo BVP, o nuo perskirstomo biudžeto, esame pirmoje vietoje Europoje pagal gyventojui tenkantį pinigų kiekį gynybai. Aš sakyčiau, kad mes jau ir taip pakankamai skiriame gynybai. (…) Gynybai de facto mes skiriame daugiausia Europoje, tai gal užtenka“, – teigė N. Puteikis, paklaustas kiek procentų – 2 ar 2,5 – šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP) skirtų šalies gynybai būdamas ginkluotųjų pajėgų vadu. 

„Šiuo metu pagal biudžeto perskirstymą esame trečioje vietoje nuo galo Europos Sąjungoje. Mes nustokime vieną kartą priešinti vienas sritis kitoms. Štai ir šituo klausimu priešiname: skirsime daugiau gynybai, vadinasi, mažiau gaus pensininkai pensijų. Pensijų reformą vykdome vėl priešiname – būsimus pensininkus su dabartiniais pensininkais. Kodėl nekalbame apie tokius dalykus kaip viešieji pirkimai? (…) Atsižvelgiant į visą geopolitinį kontekstą mes turėtumėme siekti 2,5 proc.“, – sakė ekonomistas G. Nausėda.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-19

Lietuva ruošiasi rinkti naują prezidentą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pirmadienį oficialiai startuoja Prezidento rinkimų kampanija. Pasak Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, nuo šiol komisija akylai stebės, kad rinkimuose dalyvauti ketinantys politikai neskleistų nepažymėtos politinės reklamos, kad kandidatai į pretenduojamą postą nesinaudotų tarnybinėmis pareigomis ar administraciniais resursais.

Pasak VRK pirmininkės, pirmadienį prasidės Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas. Tai tęsis iki tol, kol reikės pateikti pareiškinius dokumentus – 85 dienos iki rinkimų pradžios. Šiam etapui numatyta 20 dienų. L. Matjošaitytės teigimu, būtent šiuo laikotarpiu bus galima matyti kandidatus, kurie tikrai ketina dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.

„Pateikus pareiškinius dokumentus VRK juos patikrina ir, jeigu viskas gerai, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus, ir pretendentai į kandidatus turi tuos lapus su parašais pristatyti VRK iki rinkimų likus 45 dienoms. Tada VRK patikrina, ar kiekvienas iš pretendentų į kandidatus surinko įstatyme nustatytą 20 tūkst. rinkėjų parašų skaičių ir (jei viskas gerai – ELTA) registruoja pretendentą kandidatu į prezidentus bei likus 30 dienų iki rinkimų paskelbia kandidatų sąrašą“, – detaliai procedūrą aiškino VRK pirmininkė.

Lapkričio 7 dieną buvo paskelbta Savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos pradžia. Lapkričio 26 d. prasidės Europos Parlamento rinkimų politinė kampanija.

VRK atkreipia dėmesį, kad prieš 2019 metais vyksiančius rinkimus buvo inicijuota ne viena rinkimams svarbi naujovė.

2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose savivaldybių tarybų nariu galės būti keliami asmenys, sulaukę 18 metų (buvo 20 m.); kandidatams, einantiems nesuderinamas pareigas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, didėja užstato suma iki 10 VMDU (9 672 eurų); praplėstas politinės kampanijos išlaidomis pripažįstamų turėtų išlaidų sąrašas.

Taip pat naujais pakeitimais nustatoma, kad visuomenės informavimo priemonės turės po rinkimų per 10 dienų pateikti ataskaitas ir tai, kad politine reklama nelaikoma, laikantis objektyvumo ir nešališkumo principų, visuomenės informavimo priemonių skleidžiama informacija apie rinkimų programas.

ELTA primena, kad šiuo metu apsisprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose viešai deklaravo ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Lietuvos liberalų sąjūdžio iškeltas europarlamentaras Petras Auštrevičius, filosofas Arvydas Juozaitis. Pretenduoti į šalies vadovo postą buvo pareiškęs diplomatas Vygaudas Ušackas, tačiau pralaimėjęs pirminius konservatorių rinkimus I. Šimonytei tvirtino, kad be partijos paramos prezidento kėdės nebesieks.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.12; 08:05