Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, pagrasino nužudyti ir Irano generolo Qassemo Soleimanio įpėdinį. „Jei (Esmailas) Qaanis eis tuo pačiu keliu ir žudys amerikiečius, tai jį ištiks toks pat likimas“, – arabų kalba leidžiamam laikraščiui „Asharq al-Awsat“ sakė JAV specialusis pasiuntinys Iranui Brianas Hookas, informuoja agentūra „Reuters“.
JAV nukovė Q. Soleimanį sausio pradžioje Bagdade per bepiločio ataką. Netrukus po to vadovybė Teherane naujuoju Kudso pajėgų vadu paskyrė E. Qaanį. Šis Revoliucinės gvardijos elitinis dalinys atsakingas už slaptas karines operacijas užsienyje.
B. Hookas interviu Davose sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau seniai aiškiai pareiškė, jog „į bet kokią ataką prieš amerikiečius ar amerikiečių interesus“ bus reaguojama „ryžtingai“. „Tai ne naujas grasinimas, – pabrėžė jis. – Manau, kad Irano režimas dabar supranta, kad negali pulti Amerikos nesulakdamas pasekmių“.
„The Washington Post“ ir CNN pašnekovai tvirtina, kad Irano generolo Kasemo Soleimanio (Qasem Soleiman) nužudymo dieną JAV atliko itin slaptą operaciją Jemene prieš islamo revoliucijos gvardijos korpuso finansininką ir vyriausiąjį narį Abdulą Reza Shahlai. Tačiau išpuolio metu amerikiečiams nepavyko likviduoti taikinio. Iranietis liko gyvas.
Tą dieną, kai buvo nužudytas Islamo revoliucijos gvardijos korpuso Islamo elito padalinio „Al-Quds“ vadas generolas majoras Kassem Soleimani, JAV bandė pašalinti kitą aukštą Irano karinį pareigūną, bet nesėkmingai. Tai praneša „ The Washington Post“, cituodamas šaltinius.
Misija, kuri buvo vykdoma Jemene, buvo itin slapta. Pasak keturių su padėtimi susipažinusių Amerikos pareigūnų, Jemene esantis IRGC finansuotojas ir elito specialiųjų pajėgų „Al-Quds“ vadovas Abdul Rez Shahlai išvengė mirties.
Laikraštis mano, kad ši informacija byloja, jog amerikiečiai sausio pirmosiomis dienomis bandė įgyvendinti kur kas platesnę operaciją, nei skelbta.
Leidinio pašnekovai pabrėžė, kad operacija Jemene buvo slapta, ir atsisakė pateikti bet kokią informaciją, išskyrus tai, kad ji patyrė nesėkmę. Vienas iš pareigūnų teigė, kad Pentagono ir Floridos vadovybės pareigūnai stebėjo abi operacijas ir, jei Shakhlai būtų nužudytas, Jungtinės Valstijos „būtų pasigyrusios nedelsiant, tą pačią naktį“.
Pentagono atstovė Rebecca Rebaric teigė, kad Gynybos departamentas nesiteikia kalbėti apie „tariamas operacijas“ Viduriniuose Rytuose“. JAV valstybės departamentas ir Baltieji rūmai taip pat susilaikė nuo komentarų.
Pagal Valstybės departamento Teisingumo pagalbos apdovanojimo programą JAV pasiūlė iki 15 milijonų dolerių premiją už informaciją, kuri padėtų sužlugdytų IRGC finansavimo mechanizmus ir padėtų susekti Shahlai. Valstybės departamentas teigė, kad tas iranietis – „ilgą laiką buvusių išpuolių prieš amerikiečius ir JAV sąjungininkus visame pasaulyje istorija“.
„Shakhlai planavo daugybę išpuolių prieš koalicijos pajėgas Irake, tiekė ginklus ir sprogmenis šiitų ekstremistinėms grupuotėms ir planavo išpuolį 2007 m. sausio 20 d. Karbaloje (Irakas), per kurį žuvo penki amerikiečių kareiviai ir buvo sužeisti dar trys … Jis taip pat planavo išpuolius prieš JAV ir vėliau “, – sakoma pareiškime.
Dėl 2020-ųjų sausio 3-osios naktį JAV pradėto raketų puolimo Bagdado tarptautiniame oro uoste Irake žuvo Irano „Al-Quds“ vadas, Islamo revoliucijos gvardijos generolas majoras Soleimani. Pentagonas teigė, kad ataką prieš Suleimanį pradėti įsakė asmeniškai JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Per masinę paniką, kuri kilo per Irano generolo Qassemo Soleimanio laidotuves, antradienį Kermano mieste žuvo mažiausiai 56 žmonės. Tai pranešė naujienų agentūra „Isna“, remdamasi vietos žinybomis.
Be to, gimtajame Q. Soleimanio mieste šalies pietryčiuose, oficialiais duomenimis, daugiau kaip 200 žmonių sužeista, kai kurie jų – sunkiai.
Generolas naktį į penktadienį buvo nukautas per JAV bepiločio ataką Irako sostinėje Bagdade.
Dėl milžiniškos žmonių minios Q. Soleimanio laidotuvės buvo atidėtos. Esą nėra galimybių nugabenti jo palaikus į kapines. Žinybos paprašė žmonių atlaisvinti kelią nuo Asadi aikštės iki kapinių, kad laidotuvės galėtų įvykti.
Kermane, anot žiniasklaidos, palydėti Q. Soleimanį į paskutinę kelionę, susirinko šimtai tūkstančių žmonių.
Kermane antradienis buvo paskelbtas nedarbo diena. Taip vyriausybė norėjo suteikti galimybę kiek įmanoma daugiau žmonių atsisveikinti su generolu, kuris garbinamas kaip kankinys.
Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenei nukovus vieną svarbiausių Irano karinių figūrų generolą Qasemą Soleimanį, Iranas paskelbė nebesilaikysiąs branduolinio susitarimo apribojimo ir žadąs keršyti kariniais veiksmais. Politologai tokius pareiškimus vertina kaip atgrasymo strategiją ir abejoja, kad Iranas įsiveltų į tiesioginį karą su JAV. Ekspertų nuomone, greičiausiai bus bandoma keršyti nekonvencinėmis priemonėmis.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja Ieva Koreivaitė teigia, kad aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei patiria stiprų visuomenės ir politinių institucijų spaudimą keršyti už Q. Soleimanio nužudymą.
„Tas spaudimas yra beveik iš visų Irano pagrindinių politinių institucijų, dabar spaudoje yra daug vaizdo medžiagos, kurioje matyti, kad Irano gatvės yra pilnos gedinčiųjų dėl Q. Suleimanio mirties, kurie vėlgi reikalauja keršto už jo nužudymą“, – Eltai kalbėjo I. Koreivaitė.
Politologės teigimu, piktų pareiškimų reikėtų tikėtis tiek iš JAV, tiek iš Irano pusės, kita vertus, ekspertė abejoja, kad Iranas bandys įsivelti į tiesioginį konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis.
„Mano suvokimu, Iranas tikrai nebandys įsivelti į atvirą, tiesioginį konfliktą su JAV ir jos partnerėmis regione. Visgi nekonvencinėmis priemonėmis, manau, Iranas bandys kažkaip keršyti ir tada turbūt galima laukti JAV atsako“, – įžvalgomis dalinosi TSPMI dėstytoja.
I. Koreivatė taip pat teigia, kad Irano pareiškimas, jog šalis nebesilaikys 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų, greičiausiai yra atgrasymo kalbos. Politologės teigimu, branduolinio ginklo gaminimas yra ilgas procesas, todėl Europos Sąjunga (ES) ir JAV turėtų užtektinai laiko ir galimybių tokią programą neutralizuoti.
„Susitarimas apribojo Irano branduolinę programą, kad ji netaptų branduolinio ginklo programa. Iranas grasina, kad jis tiesiog atnaujins tiek urano sodrinimą, tiek balistinių raketų ruošimą, kad tas branduolinis ginklas atsirastų. Kita vertus, ar jis turi galimybių tai padaryti, yra jau kitas klausimas. Manau, kad tai labai stipriai užtruktų, ir tiek ES, tiek JAV turėtų galimybių neutralizuoti tokią programą“, – sakė I. Koreivaitė.
TSPMI dėstytoja taip pat akcentuoja, kad JAV pajėgų buvimas Irake yra dviprasmiškas. Anot ekspertės, viena vertus, Irano ilgalaikis tikslas yra, kad amerikiečių pajėgos būtų iškeltos iš Irako ir Sirijos, kita vertus, Iranui nusprendus atakuoti JAV, amerikiečių pajėgos Irane yra labai lengvas taikinys. Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
„Dabar vėlgi tas pats JAV pajėgų buvimas Irake tampa dviprasmišku klausimu. Viena vertus, Iranas tikrai labai nori, kad tos pajėgos būtų patrauktos iš Irako, iš Sirijos, iš kitų Vidurio Rytų valstybių, kitaip tariant, kad JAV būtų išgyvendinta iš Vidurio Rytų. Tai yra vienas iš Irano tikslų, kita vertus, jeigu Iranas nuspręs kažkaip keršyti JAV, jam yra labai patogu turėti šias pajėgas regione, nes JAV pajėgos yra labai lengvas taikinys Iranui“, – teigė politologė.
I. Koreivaitė taip pat sutinka, kad Irano ir JAV konfliktas galėtų paveikti transatlantinį vieningumą, nes bet kokia krizė Vidurio Rytuose reikštų problemas ES pašonėje.
„Tarptautinė krizių grupė ir jos apžvalgininkai yra pasakę, kad įvykus tiesioginiam JAV ir Irano konfliktui, gali būti, jog JAV konflikte liktų viena, nes tai visiškai nebūtų Europos Sąjungos interesas. Yra atsitikę taip, kad kovos aikštelė tarp JAV ir Irano yra Vidurio Rytai, o Vidurio Rytai yra Europos Sąjungos pašonėje. Bet kokia krizė Vidurio Rytuose reiškia problemas Europos Sąjungoje, visų pirma per pabėgėlių krizes. Europos Sąjunga to visiškai nenori“, – kalbėjo I. Koreivaitė.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius teigia, kad Irano režimas yra tapęs trapus, todėl negali parodyti bailumo JAV atžvilgiu. Anot politologo, dėl šios priežasties Iranas turi grasinti atkeršyti už Q. Suleimano nužudymą.
„Irano režimas negalėtų leisti sau negrasinti Jungtinėms Valstijoms ir nežadėti keršto, todėl, kad jis tam tikra prasme jau irgi yra tapęs labai trapus ir reikia mobilizuoti iraniečius, o tai galima padaryti tikrai neparodant bailumo ar aplaidumo Jungtinių Valstijų atžvilgiu, o kaip tik grasinant ir mėginant žvaginti ginklais, rodyti jėgą“, – kalbėjo E. Račius.
Visgi, anot politologo, labiausiai tikėtina, kad Iranas JAV keršys per trečiuosius asmenis Irake.
„Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad Iranas veiks per Iraką. Irake yra daugybė Iranui parankių ir lojalių vietinių irakiečių šiitų, kurie daugiausiai ir religine prasme artimi Irano daugumai. Tai yra vietiniai žmonės, kurių galbūt nereikėtų vadinti civiliais, labiau gal ginkluotomis draugovėmis. (…) Per šitas draugoves, per tuos trečius asmenis Iranas neabejotinai veiks – jau dabar veikia, bet tai gali būti suintensyvinta“, – teigė E. Račius.
VDU profesorius neatmeta galimybės, kad Iranas gali bandyti paveikti ir jam palankias bendruomenes Saudo Arabijoje, Bahreine, Kuveite ir per jas kenkti JAV interesams.
JAV kariai. EPA – ELTA nuotr.
„Jei kalbėsime apie dar tolesnius netiesioginius veiksmus, galbūt galime sakyti, kad Iranas sieks paveikti jam palankias bendruomenes regione, sakykim, Saudo Arabijoje, Bahreine, galbūt net ir Kuveite, kur yra šiitų mažumos. (…) Ir ten pradėti kenkti tiek Jungtinių Valstijų interesams, tiek net ir vietiniams sunitų vadovaujamiems režimams. Kad tie režimai, kurie yra matomi Irano kaip tam tikra prasme marionetiniai, Jungtinių Valstijų valdomi, pradėtų vienaip ar kitaip reaguoti, ir tada jau galbūt net ir Jungtines Valstijas verstų persvarstyti savo buvimą regione“, – svarstė islamo tyrinėtojas.
Politologo teigimu, tikėtina, jog Iranas grasina nebesilaikyti branduolinio susitarimo apribojimų, nes blefuodamas siekia į savo pusę patraukti likusius susitarimo narius.
„(Gali būti – ELTA), kad Iranas kol kas dar blefuoja, siekdamas į savo pusę patraukti likusius susitarimo narius, vis dėl to Europoje yra kai kurių valstybių, kaip Prancūzija, kurios yra atsargesnės. Taip pat atitinkamai ( siekiama patraukti – ELTA) tokias svarbias šalis kaip Rusija, Kinija, kurių pozicija irgi yra labai svarbi“, – sakė E. Račius. Visgi ekspertas visiškai neatmeta galimybės, kad Iranas realiai planuoja nebesilaikyti susitarimo.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenei nukovus vieną svarbiausių Irano karinių figūrų generolą Qasemą Soleimanį, Briuselyje įvyko NATO neeilinis posėdis, kurio metu NATO vieningai pasisakė remianti JAV veiksmus Irano atžvilgiu, patvirtino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pasak politiko, dabartinis organizacijos tikslas – koncentruotis į taikių diplomatinių sprendimų paiešką.
„Jungtinėms Valstijoms kaip sąjungininkui yra išsakytas vieningas palaikymas. Taip pat akcentas dėtas ir į diplomatinių ir taikių sprendimų paiešką… dabar reikia susikoncentruoti į tai“, – Eltai po NATO posėdžio teigė L. Linkevičius.
Anot užsienio reikalų ministro, būtent generolo Q. Sulemani vadovaujamų grupuočių veikla lėmė teroristinius veiksmus, todėl, pabrėžė jis, JAV suduotas smūgis buvo būtinas.
„Kontrproduktyvus ir žalingas Irano vaidmuo regione pastaruoju metu buvo suaktyvėjęs. Tai, žinoma, ir atvedė į šitą situaciją. Amerikiečių įsitikinimu, tas smūgis buvo reikalingas, nes jis buvo mažesnė blogybė negu nieko nedarymas. Ši situacija toliau eskalavosi ir pajėgos, kurioms vadovavo nukautas generolas, yra nevienintelis atvejis, vedęs į terorizmo aktus bei į išpuolius. Todėl veiksmų buvo būtina imtis“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras. Lietuva ir NATO
L. Linkevičius taip pat akcentavo, kad labai svarbus yra NATO sąjungininkų deklaruotas palaikymas JAV, o kova su teroristiniais veiksmais, pasak politiko, privalo tęstis.
Užsienio reikalų ministras paminėjo ir tai, kad dėl Irano ir JAV konflikto šiuo metu yra laikinai suspenduota NATO mokymų misija Irake.
„Jeigu kalbėti apie NATO mokymo misiją, tai šiuo metu ji yra suspenduota dėl techninių ir praktinių aplinkybių. Jos ateitis bus aiški vėliau“, – patvirtino L. Linkevičius, dar kartą akcentuodamas NATO reiškiamą vieningą palaikymą JAV.
„Po šio NATO tarybos neeilinio posėdžio galima sakyti, kad tikrai jokio (euroatlantinio – ELTA) skilimo nėra, yra vieningas palaikymas“, – patvirtino L. Linkevičius.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
JAV Kongreso Atstovų Rūmai šią savaitę balsuos dėl rezoliucijos, kuria siekiama apriboti šalies prezidento Donaldo Trumpo įgaliojimus karinių veiksmų prieš Iraną klausimu. Tai sakoma sekmadienį paskelbtame Amerikos parlamento žemųjų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi laiške įstatymų leidėjams demokratams.
„Šią savaitę Atstovų Rūmai pristatys ir balsuos dėl karinių įgaliojimų rezoliucijos, kad apribotų JAV prezidento karinius veiksmus Irano atžvilgiu. Ši rezoliucija panaši į tą, kurią Senate pateikė senatorius Timas Kaine`as. Ji patvirtina seniai nustatytas Kongreso priežiūros funkcijas ir reikalauja, kad be įstatymų leidėjų pritarimo administracijos inicijuoti kariniai veiksmai Irano atžvilgiu būtų nutraukti per 30 dienų“, – pažymima dokumente.
Kaip pabrėžė savo laiške N. Pelosi, JAV ataka, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis, buvo „provokacinė ir neproporcinga“. „Šie veiksmai sukėlė grėsmę mūsų kariškiams, diplomatams ir kitiems asmenims, skatindami didelę įtampą santykiuose su Iranu. Mūsų, Kongreso narių, svarbiausia priedermė – užtikrinti amerikiečių tautos saugumą. Todėl mes nerimaujame, kad administracija ėmėsi šių veiksmų, nepasitarusi su Kongresu, neatsižvelgdama į Kongreso karinius įgaliojimus, kuriuos garantuoja Jungtinių Valstijų Konstitucija“, – paaiškino N. Pelosi. D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
Apie ataką Pentagonas pranešė sausio 3 d. JAV Kongresas iš anksto nebuvo informuotas apie jos rengimą. Pasak laikraščio „The Washington Post“, oficialiai apie įvykdytą operaciją Baltieji rūmai pranešė įstatymų leidėjams šeštadienį. Leidinio žiniomis, Baltųjų rūmų perduota ataskaita yra įslaptinta, neaišku, ar ji bus paskelbta.
Sekmadienį D. Trumpas tviteryje parašė, kad Jungtinės Valstijos gali smogti Iranui neproporcingai stiprų smūgį, atsakydamos į bet kokius išpuolius prieš Amerikos piliečius ar objektus. Kartu jis pabrėžė nemanąs, kad reikia oficialiai informuoti Kongresą, jei imamasi tokių veiksmų prieš Teheraną.
Panašu, kad Donaldas Trumpas padarė nedovanotiną klaidą, nužudydamas suverenios valstybės, JT narės, vieną iš karinių Irano vadovų, generolą Qasemą Soleimani, ramiai, teisėtai vykusį iš Bagdado aerouosto į miestą.
Visų pirma, ar žmogus – nusikaltėlis, kurį reikia tokiu būdu nubausti mirties bausme, gali nuspręsti tik teismas, JAV ar tarptautinis. Sukurtas valstybinio terorizmo precedentas, kuris atriša rankas tikrai teroristinėms valstybėms ir organizacijoms.
Be to, kas toliau? Šitą nužudė. Ir visa infrastruktūra dingo? Visi ryšiai?
Neabejoju, kad musulmonų pasaulyje kils antisemitizmo banga, nežinia kur ir ką nublokšianti. Tai jau parodė deginamos Izraelio vėliavos Teherane. Tad vargu ar D. Trumpo sprendimas pasitarnavo Izraelio saugumui.
Nenaudingas šis sprendimas ir Baltijos valstybių, Ukrainos saugumui, nes nukreipia pasaulio dėmesį visai į kitą regioną.
Ypač, kai ir taip Artimuose Rytuose ir aplink juos šiuo metu tokia karinė politinė košė, kad bet kada gali kilti plataus masto karas, kuriame gali nebūti laimėtojų. Ir oficialaus musulmono generolo nužudymas gali tapti kibirkštimi tokiam karui, vienijančiam daugelį pasaulio musulmonų, kilti.
Antraštės JAV ir Irano konflikto tema jau pasipylė. Bet man pasirodė įdomiausia ir svarbiausia ši, pasirodžiusi DW portale https://www.dw.com/en/top-stories/s-9097 2020.01.02, generolo Qasemo Soleimani nužudymo išvakarėse.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ir Irano konfliktas bus pagrindinė Artimųjų Rytų problema 2020 m. (“Israel-Iran conflict to be major Middle East issue in 2020”),
Izraelis ir Iranas yra priešai nuo pat 1980-ųjų, tačiau tik pastaraisiais metais Iranui pavyko išauginti savo įtaką regione.
Sirijoje jis sustiprino ir parėmė šalies kontrolę bandantį susigrąžinti prezidentą Basharą al-Assadą.
Irake jis nuo pat 2003 m. parėmė ne vieną politinę ir karinę organizaciją.
Jemene Iranas palaikė prieš Saudo Arabiją kovojančius hučius – gruodį JAV pranešė sulaikiusi pažangių iranietiškų raketų komponentų siuntą šiems kovotojams.
Izraelio šiaurėje Iranas ir toliau palaiko strateginę paramą didžiausiai Libano politinei partijai „Hezbollah“, kurios karinis sparnas yra laikomas galingesniu nei visa oficiali Libano kariuomenė.
Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Teheranas jau ne pirmus metus bando įvesti balansą regione, kuriame Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai stipriai lenkia Iraną karinėmis išlaidomis, o Izraelis jau turi branduolinių ginklų. Turėdama minimalias ir gan pasenusias oro pajėgas, šalis negali konkuruoti su regiono kaimynių ir JAV kariniais lėktuvais, todėl kol kas raketos yra vienintelis Teherano konvencinis atgrasymo būdas.
Nežiūrint visko, 2017–2018 m. Izraelio kariuomenė smogė 200 Irano palaikomų objektų Sirijoje.
Operacijų intensyvumas dar labiau išaugo Persijos įlankoje gegužę aplink Hormuzo sąsiaurį JAV padidinus savo karinius pajėgumus dėl ten įvykusių poros tanklaivių užėmimo ir abiejų konfliktuojančių pusių dronų numušimo.
2019 m. lapkritį premjeras Benjaminas Netanyahu patvirtino, kad Izraelis plečia savo operacijas į Jemeną, siekdamas „užkirsti Iranui kelią įsitvirtinti regione“.
Deginama Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Šiais metais Irako vyriausybė apkaltino Izraelį užpuolus Iranui palankių Liaudies mobilizacinių pajėgų pozicijas šalyje, taip pat šiitų kovotojų stovyklas netoli Bagdado.
2019 m. rugsėjį dronų ir žemai skriejančių raketų spiečius smogė Saudo Arabijai priklausančiam „Aramco“ naftos perdirbimo kompleksui. Tai sumažino gamybą perpus. Visuotinai tikima, kad išpuolį surengė Iranas.
Tarptautinių krizių grupės Irano reikalų analitikas Ali Vaezas atkreipia dėmesį, kad Izraelio gynyba yra pritaikyta balistinių raketų išpuoliams, o ne žemai skrendančių kruizinių raketų, kurios buvo panaudotos prieš Saudo Arabiją. Pasak jo, dabartinės gynybinės sistemos neapsaugotų nuo „košmariško scenarijaus“, kai būtų užpultos Izraelio chemijos komponentų gamyklos ar branduolinė infrastruktūra, taip paverčiant daugelį šalies vietovių visiškai negyvenamomis ištisus dešimtmečius.
Taigi, susidūrus su šia „didžiausia rizika“, pasak A. Vaezo, kyla klausimas, ar Izraelis bandys vengti susidūrimo ir leis grėsmei toliau augti, ar surizikuos ir pabandys smogti pirmas. Jo nuomone, Iranui atnaujinus savo branduolinę programą Izraelio sąjungininkai gali sutikti pulti Iraną pirmi.
„Į keblią padėtį patekusi Tripolio (Libija) vyriausybė, vadovaujama Fayezo al Sarrajo (Fajezo Saradžo), nuo balandžio yra atakuojama Kh. Haftaro pajėgų. Maršalas vadovauja lygiagrečiai administracijai, remiamai Turkijos varžovių regione – Saudo Arabijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų. Turkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino siūlymą pasiųsti karių į Libiją, Ankarai gavus F. al Sarrajo vyriausybės prašymą suteikti karinę pagalbą. „Priimame iššūkį ir skelbiame džihadą bei raginimą imtis ginklų“, – penktadienį per televiziją kalbėjo Kh. Haftaras. Jis paragino „visus libius“ apsiginkluoti, taip pat kvietė „vyrus ir moteris, karius ir civilius ginti mūsų tėvynę ir garbę“.“
JAV ir Rusija turi galingus Izraelio saugumu besirūpinančius lobistus, gana neblogai sutariančius. Akivaizdu, kad Rusija galutinėje sąskaitoje bus Izraelio pusėje. O Kinija? Kol kas ji tyli.
Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas pareiškė, kad generolo nužudymas buvo „JAV karo veiksmas prieš Irano žmones“. „Praėjusią naktį prieš vieną svarbiausių mūsų generolų buvo įvykdytas teroro aktas ir buvo pradėtas karas. Ko tikimasi iš Irano? Mes netylėsime, mes privalome veikti ir mes veiksime“, – sakė M. Takhtas interviu CNN televizijai. „Mes negalime užmerkti akių dėl to, kas įvyko praeitą naktį. Neabejotinai bus kerštas – žiaurus kerštas“, – pagrasino Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų. „Atsakymas į karo veiksmą yra karo veiksmas. Kas, kur, kada? Tai parodys ateitis“, – sakė jis. https://www.delfi.lt/news/daily/world/tukstanciai-irako-gyventoju-gedi-zuvusio-irano-generolo-skanduodami-mirtis-amerikai.d?id=83186899
O dabar pagalvokime, kokios bus pasaulinės benzino, dyzelino ir plataus vartojimo prekių kainos artimiausiu metu, jei iškils pavojus naftos verslovėms Artimuosiuose Rytuose.
Jungtinėms Valstijoms nukovus Irano generolą Qasemą Soleimanį, prezidentas Donaldas Trumpas įspėja vadovybę Teherane dėl keršto smūgių.
Tam atvejui, jei Iranas pultų JAV piliečius ar JAV objektus, yra sąrašas 52 svarbių Irano taikinių, kurie tada būtų atakuoti, rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje. Strategiškai ir kultūriškai svarbios vietos esą tuomet būtų užpultos „labai greitai ir labai smarkiai“.
„JAV nebenori grasinimų“, – teigė JAV prezidentas. Iranas po generolo nužudymo per oro antskrydį naktį į penktadienį Bagdade paskelbė keršysiąs. Iranas esą gali pulti JAV taikinius Irake ar kitose Artimųjų Rytų šalyse.
Jei taip atsitiktų, grėstų nenuspėjama smurto spiralė, rodo pastarasis D. Trumpo įrašas tviteryje. Kalbėdamas apie 52 taikinius, jis minėjo „52 amerikiečių įkaitus“. JAV prezidentas čia turėjo omenyje įvykius, vykusius prieš keturis dešimtmečius. Irano studentai 1979 metų lapkričio 4-ąją užėmė JAV ambasadą Teherane ir 52 žmones paėmė įkaitais. Jie reikalavo JAV išduoti nuo valdžios nuverstą Irano šachą Rezą Pahlavį.
Vašingtonas paskelbė sankcijas, įkaitų drama baigėsi po 444 dienų.
Grasinimais Jungtinėms Valstijoms Irane prasidėjo kelias dienas truksiančios gedulo iškilmės, skirtos pagerbti per JAV bepiločio ataką Irake nukautą aukštą Irano generolą Qasemą Soleimanį. Į iškilmes pietvakariniame Ahvazo mieste susirinko tūkstančiai juodais rūbais vilkinčių iraniečių, kurie skandavo „Mirtis Amerikai“. Įtakingo generolo palaikai ankstyvą rytą buvo atgabenti į Ahvazą. Vakare kūnas bus perkeltas į sostinę Teheraną.
Pasak Irano naujienų agentūros „Isna“, žmonių minia susibūrė Molavio aikštėje. Televizija rodė verkiančius vyrus ir moteris, kurie skambant šiitiškoms gedulo giesmėms mušėsi sau į krūtinę. Daugelis laikė rankose Irano nacionalinių spalvų vėliavas ir nukauto generolo nuotraukas.
Aikštė ir aplinkinės gatvės buvo sausakimšos žmonių, rodė iš oro daryti vaizdai. Tarp susirinkusiųjų buvo vaikų, jaunuolių, karo su Iraku devintajame dešimtmetyje veteranų.
Q. Suleimanio kūnas į Ahvazą buvo atgabentas su dar penkių Irano revoliucinės gvardijos narių palaikais. Čia atvežtas ir nukauto Irako kovotojų lyderio Abu Mehdžio al-Muhandžio kūnas.
Irano parlamente Teherane parlamentarai kelioms minutėms nutraukė posėdį ir šaukė „Mirtis Amerikai“. Parlamento pirmininkas Ali Larijanis sakė: „Trumpai, klausykis, tai iraniečių tautos balsas“.
Q. Soleimanis antradienį bus palaidotas gimtajame Kermano mieste. Prieš tai keliuose Irano miestuose, įskaitant sostinę Teheraną, vyks gedulo ceremonijos. Planuojama, kad pirmadienį prie generolo kūno melsis Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenėjus. Tada palaikai dar vienai ceremonijai bus nugabenti į šventą Kumo miestą.
Q. Soleimanis buvo nukautas penktadienio rytą netoli Bagdado oro uosto per JAV bepiločio ataką, kurią surengti nurodė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis Irano generolą pavadino „teroristu Nr. 1“ pasaulyje. Q. Soleimanis esą planavo netrukus surengti išpuolį prieš JAV piliečius Irake.
Q. Soleimanis buvo vienas įtakingiausių savo šalies kariškių ir liūdnai pagarsėjusių „Al Kudso“ pajėgų, priklausančių Irano revoliucinei gvardijai, vadovas. Vadovybė Teherane paskelbė apie „didelį kerštą“ dėl generolo žūties.
Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.
Pastarieji JAV prezidento Donaldo Trumpo, įsakiusio surengti raketų ataką Bagdado oro uosto rajone, sprendimai provokuoja globalias rizikas. Tai penktadienį tviteryje parašė buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
„Europa ir JAV turi bet kokia kaina išsaugoti transatlantinę vienybę artėjančio politinio žemės drebėjimo akivaizdoje – nepriklausomai nuo to fakto, kad prezidento D. Trumpo sprendimai provokuoja globalias rizikas, o jo ketinimai nėra aiškūs. Lenkija privalo aktyviai ginti tą vienybę“, – pabrėžė lenkų politikas, kuris šiuo metu yra Europos liaudies partijos pirmininkas.
Anksčiau Pentagonas patvirtino surengęs raketų ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat pranešė, kad smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.
Demokratų partijos atstovai skundžiasi nebuvę informuoti apie JAV antskrydį. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija apie planuotą oro antskrydį prieš svarbų Irano generolą ketvirtadienį pranešė respublikonų, bet ne demokratų kongresmenams, informuoja naujienų agentūra dpa.
Senato daugumos vadovas Mitchas McConnellis, respublikonas iš Kentukio valstijos, penktadienį patvirtino, kad gynybos sekretorius Markas Esperis jam iš anksto pranešė apie planuotą oro smūgį prieš Irano revoliucijos gvardijos generolą Qasemą Soleimanį.
Senate M. McConnellis minėjo, kad prezidento administracija penktadienio popietę rengė pranešimą svarbiausiems Senato darbuotojams. Jis ragino senatorius atsižvelgti į faktus ir įsiklausyti į tai, ką pasakys Baltieji rūmai, ir tik tada viešai komentuoti JAV operaciją.
Senatorius iš Pietų Karolinos valstijos Lindsey Grahamas sakė apie galimą oro antskrydį prieš Q. Soleimanį sužinojęs anksčiau šią savaitę. Operacijos metu jis lankėsi D. Trumpo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje.
Tačiau Kongreso darbuotojų teigimu, informacija apie smūgį iš oro nebuvo perduota nei Senato mažumos vadovui Chuckui Schumeriui, nei Atstovų rūmų pirmininkei Nancy Pelosi, nors abu jie priklauso aštuonių žmonių grupei, kurie paprastai informuojami apie tokius dalykus.
Ch. Schumeris sakė, kad apie operaciją nebuvo pranešta nei Atstovų rūmų žvalgybos komiteto pirmininkui Adamui Schiffui, nei Senato žvalgybos komiteto pirmininkui Markui Warneriui. Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.
Pasak Senato mažumos vadovo, jei iš anksto nesikonsultuojama su Kongresu, tai gali privesti prie skubotų ir neapgalvotų sprendimų, todėl Konstitucijoje ne veltui nurodoma, kad reikia laikytis skaidrumo. Ch. Schumeris taip pat pridėjo, kad apie sprendimus derėtų pranešti tada, kai šalies saugumui gresia pavojus.
Generolo Q. Soleimanio žūtis pasaulyje pasėjo nerimą, kad tarp JAV ir Irano gali kilti karas. Iranas grasina atkeršyti už nužudytą generolą, kuris buvo atsakingas už Irano netiesioginius karus Artimuosiuose Rytuose. Jis vadovavo Irano revoliucijos gvardijos „Quds“ pajėgoms, užsiimančiomis nekonvenciniu karu ir karine žvalgyba.
