Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 1 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo, kad Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei išlieka „rimta grėsmė“. Rusija techniškai pasirengusi sukelti lokalų sprogimą elektrinėje, dėl ko gali pasklisti radiacija, sakė jis, remdamasis Ukrainos žvalgybine informacija.
Prezidentas pareikalavo didesnio tarptautinio dėmesio Ukrainos pietryčiuose esančiai jėgainei, kuri yra didžiausia Europos branduolinė elektrinė, praneša agentūra „Reuters“.
Ukrainos karinė žvalgyba praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijos kariai užminavo elektrinę ir planuoja ten teroristinį išpuolį. Maskva tokius kaltinimus neigia.
Tarptautiniai stebėtojai sako kol kas neradę požymių, kad rusų okupantai būtų užminavę elektrinę. Tačiau Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komanda, kuri nuolat būna elektrinėje, kol kas negavo prieigos prie kai kurių jėgainės zonų, Vienoje sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossis.
Atsargiai – pavojinga teritorija. Slaptai.lt nuotr.
Kanbera, liepos 5 d. (dpa-ELTA). Tai, kad Rusija laiko užėmusi Ukrainos Zaporižios branduolinę jėgainę, anot Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), vis labiau tampa saugumo problema. Ukrainiečių vadovybė ir vietos darbuotojai esą susiduria su didžiuliu stresu ir sudėtingomis darbo sąlygomis.
„Kiekvieną dieną, kai tai tęsiasi, didėja nelaimingo atsitikimo ar saugos pažeidimo rizika“, – antradienį skaitydamas pranešimą Australijos nacionaliniame universitete Kanberoje sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis.
Ši elektrinė Pietų Ukrainoje yra didžiausia atominė jėgainė šalyje ir visoje Europoje. Kompleksą jau maždaug keturis mėnesius kontroliuoja rusų kariškiai. Per tą laiką ne kartą buvo nutrūkęs duomenų perdavimas iš elektrinės. Todėl R. Grossis vėl pareikalavo galimybės TATENA komandai patekti į elektrinę.
Per savo invaziją į Ukrainą rusų daliniai buvo užėmę ir uždarą zoną aplink Černobylio atominę jėgainę, tačiau kovo pabaigoje pasitraukė.
Radiacijos lygis. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, kovo 4 d. (dpa-ELTA). Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka paragino NATO įsikišti, kai buvo paskelbta, kad Rusija apšaudė Zaporožės atominę elektrinę pietų Ukrainoje.
„Todėl reikalaujame ne tik profesionalaus to, kas vyksta, įvertinimo, bet ir tikro įsikišimo griežčiausiomis priemonėmis, įskaitant NATO ir šalių, kurios turi branduolinių ginklų“, – anksti penktadienį feisbuke parašė H. Haluščenka.
Jis tvirtino, kad didžiausia Europoje atominė elektrinė apšaudyta iš tankų ir iš oro. Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
H. Haluščenka sakė, kad jau kalbėjosi telefonu su JAV energetikos sekretore Jennifer Granholm ir paprašė uždaryti oro erdvę virš Ukrainos.
„Mes esame ties vienos didžiausių technologinių katastrofų žmonijos istorijoje slenksčiu“, – sakė H. Haluščenka.
J. Granholm tviteryje patvirtino telefonu kalbėjusi su kolega iš Ukrainos. „Ką tik kalbėjausi su Ukrainos energetikos ministru apie situaciją Zaporožės atominėje elektrinėje. Rusijos karinės operacijos prie atominės elektrinės yra beatodairiškos ir turi būti nutrauktos”, – tviteryje parašė J. Granholm. Ji sakė, kad elektrinės reaktoriai yra apsaugoti tvirtomis izoliacinėmis struktūromis, reaktoriai saugiai uždaryti.
Dėl suveikusios generatoriaus apsaugos sistemos šeštadienį nuo elektros tinklo buvo atjungtas pirmasis Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje blokas, pranešė šalies Energetikos ministerija. Apsaugos sistema įsijungė atliekant bandymų procedūras, informuoja „Reuters“.
Kaip nurodo ministerija, radiacijos lygis toje teritorijoje išliko normalus.
„Apsaugos sistema buvo aktyvuota, atliekant bandomąją pramoninę 1-ojo bloko operaciją, per kurią šiuo metu yra testuojamos sistemos ir įranga. Radiacinis fonas šalia gamyklos yra normalus“, – nurodoma Energetikos ministerijos pareiškime.
Anksčiau šią savaitę ministerija skelbė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Praėjusią savaitę į energetikos sistemą įjungta Astravo atominė elektrinė nuo sekmadienio vidurdienio (lapkričio 8) nebegamina elektros, BNS informavo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektrinė sustabdyta dėl sprogusių transformatorių. Ekspertų nuomone, kol kas radiacijos pavojaus nėra.
Pasirodžius informacijai apie incidentą Astravo AE, Lietuvos radiacinės saugos centras informavo, kad Lietuvos radiacijos lygio stebėjimo stotys (RADIS) padidėjusio gamtinio jonizuojančiosios spinduliuotės fono nefiksuoja. „Gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes“, – sakoma centro pranešime. „RADIS sistemos teikiami aplinkos dozės galios matavimų rezultatai yra nuolatos stebimi, todėl apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu aplinkoje, gyventojus atsakingosios institucijos informuotų nedelsiant“, – rašoma jame.
Ačiū Dievui.
O tas aiškiaregis Vytautas Landsbergis tik dieną prieš tai, Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai dalyvaujant Astravo AE paleidimo iškilmėse, parašė (Vytautas Landsbergis. Astravas ir didspalis, portalas Lrt.lt):
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
„Vaizdelis toks. „Rosatomas“ (iš tikrųjų Kremlius) neįvykdė jokių derėtų ir suderėtų apsaugos priemonių. Jokių garsiai žadėtų nesaugios jėgainės stres-testų. Net gaisrinių mašinų savo branduoliniam kolūkiui dar nenusipirko (tik dabar skelbia konkursą). Neturi nė tos kažkur neva pamestos projektinės dokumentacijos pamėklinio dvigalvio ir keturgalvio statybai, nes tik dabar skelbia postfaktinį dokumentacijos sudarymo konkursą. Lietuvos Respublika turi visokeriopą teisę bet kokiai šios dienos apeliacijai į Jungtines Tautas su visom Saugumo Tarybom. Teisingai pasielgtume, branduolio monstrui prasižiojus. Neatrodytume juokingesni, negu tada, kai maži ir negudrūs reikalavome Nepriklausomybės. Dabar – gyvybės. Juk Lietuvos gali nelikti, ir dėdė Kremlius nepravirks.”
Lapkričio 13 d. prisieks naujai išrinkto Seimo nariai. Nueinančios Seimo valdančios daugumos, kuri paliko naujajai valdančiai daugumai šalia pandemijos problemų ir neišspręstą Astravo AE pavojaus problemą, afera bandyti surengti naujus Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje per Konstitucinį Teismą (KT) tikrai nepavyks. KT net nesiims nagrinėti Seimo valdančios daugumos balsais priimtą sprendimą kreiptis į KT.
Tikėkimės, kad Seimo komitetų ir Vyriausybės suformavimas ilgai neužtruks. O tada kartu su Prezidentu naujoji valdžia imsis visų įmanomų ir neįmanomų priemonių stabdyti Astravo AE darbą.
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
Viena iš tokių priemonių matau šalia Vytauto Landsbergio raginimo kreiptis „į Jungtines Tautas su visom Saugumo Tarybom“ „branduolio monstrui prasižiojus“ (jau parodė dantis) išaiškinimą Jungtinėms Tautoms, Europos Sąjungai, kitiems mūsų sąjungininkams, kad rinkimus suklastojusio Baltarusijos diktatoriaus nušalinimas, kai šalyje pasiaukojančiai priešinamasi jo režimui, ir demokratiniai rinkimai, taip pat, ženkliai prisidėtų prie pavojaus iš Astravo AE pašalinimo.
Į valdžią Baltarusijoje atėjus demokratiškiems, protingiems žmonėms šie greitai įsitikintų, kad pastatytą AE geriausia demontuoti. Nuo Astravo AE iki Vilniaus – apie 50 km atstumas, iki Minsko – apie 150 km. Juk esant Minskui nepalankios krypties stipriam vėjui, avarijos atveju nukentėtų ir Baltarusijos sostinė, jau nekalbant apie Naručio nacionalinį parką, mėgiamą baltarusių poilsio ir turizmo vietą, Alšėnus, Ašmeną, istorinę Krėvą.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Lietuvos požiūris apie Astravo atominę elektrinę (AE) ras atgarsį bendroje Europos Sąjungos pozicijoje.
Prezidentas nurodė trečiadienį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje iškėlęs Baltarusijos atominės elektrinės klausimą.
„Šitas klausimas buvo iškeltas. Jis buvo iškeltas mano iniciatyva ir aš jį iškėliau tokia forma: ar galime laikyti, kad Astravo AE, kurią norima pradėti eksploatuoti neįgyvendinus visų streso testo, saugumo reikalavimų, ypatingai atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, gali būti priimtina Europos Sąjungai. Ir ar mes netraktuojame elektros energijos importo iš tokios elektrinės dabartinėmis aplinkybėmis kaip paramos šitam režimui, kuris yra susikompromitavęs“, – žurnalistams po nuotolinio EVT posėdžio sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas pridūrė tikintis, kad į šią poziciją ES įsiklausys. Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad tai turėtų rasti atgarsį tiek mūsų artimiausių kaimynų širdyse ir protuose, tiek, tikiuosi, bendroje ES pozicijoje“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad į pirmojo Astravo AE bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.
Priekaištai A.Lukašenkai. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį Baltarusijos ambasadai įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota, griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.
Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.
Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.
Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.
„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Branduolinio kuro krovimo į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių pradžia (fizinis paleidimas) numatyta penktadienį, rugpjūčio 7-ąją. Tai naujienų agentūrai TASS pranešė šaltinis, susipažinęs su darbų jėgainėje grafiku.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerijos spaudos sekretorė Olga Kozlovič informavo, kad blokas parengtas fiziniam paleidimui – paruoštos technologinės sistemos ir įranga fizinio paleidimo pradžiai, atlikti jų bandymai, jėgainės personalas per specialias treniruotes ruošėsi kuro krovimo operacijoms.
Liepos viduryje Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas pranešė, jog tikimasi pradėti AE pirmojo bloko fizinį paleidimą rugpjūčio pradžioje.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus tik už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje yra taisytinas, po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
„Kitas didelis blokas buvo pasirengimas Astravo AE veiklos pradžiai. Tai didelė grėsmė prie pat mūsų valstybės sienos, ir mūsų valstybės institucijos, savivaldybės ir mes visi kartu privalome būti pasirengę galimiems incidentams, avarijoms ir reikia gebėti reaguoti darniai toje situacijoje, kuri galėtų įvykti“, – sakė ministrė.
Pasak jos, įvertinus savivaldybių pasirengimą avarijai, dar matoma nemažai spragų, kurios, pasak R. Tamašunienės, bus pradedamos spręsti.
„Pasirengimas šiuo metu vertinamas per planų strategavimą, savivaldybės poreikių nustatymą. Taip pat atskleista nemažai spragų, įvertinus savivaldybių, kurios yra per 30 km nutolusios nuo pavojingos zonos, (pasirengimą), tai Vilniaus rajono, Švenčionių savivaldybės. Taip pat svarbios savivaldybės ir jų pasirengimas, kurios nutolusios per 100 km nuo AE zonos. Bet vis dėlto nuspręsta skirti visos Lietuvos savivaldybėms dėmesį. Kadangi maisto, vandens užterštumas laikomas 300 km spinduliu nuo AE branduolinio objekto“, – teigė ministrė.
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad būtina skirti dėmesį piliečių informavimui, kaip elgtis įvykus branduolinei nelaimei. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
„Didesnį dėmesį skirsime pačių žmonių informavimui apie galimas grėsmes. Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių ir jau išdalino jodo tabletes gyventojams, kurie yra per 30 km spinduliu nuo Astravo AE (…) Verta priminti, kad visi mes privalome bent kartą artimiausiomis dienomis atsiverti LT72.lt, tai apie tris kertines paras po avarijos ir kaip mes turime būti tam pasiruošę. Reikia paskaityti, kaip elgtis, esant branduolinei avarijai“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad antradienį įvyko Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu buvo aptartas COVID-19 valdymas ir pasirengimas galimai antrai pandemijos bangai, taip pat aprūpinimas būtinosiomis asmens apsaugos priemonėmis per artėjančius Seimo rinkimus.
Buvo aptartas ir valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taigi, mitingas prie Prezidentūros prieš prasidedant joje Valstybės Gynimo tarybos posėdžiui dėl Astravo AE Vilniaus pašonėje grėsmių įvyko. Į mitingą Lietuvos žmones pakvietė Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo architektas ir pirmasis po to Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis.
Manote, Lietuvos žmonėms, bent jau patriotams, rūpi jų ir jų palikuonių, ypač vilniečių, likimas? Sprendžiant iš mitingo dalyvių skaičiaus jie jau susitaikė su tuo, kad anksčiau ar vėliau jiems teks „nešti muilą“ iš Vilniaus ir regiono. Arba jų smegeninė tiesiog tuščia. Arba jie galvoja, kad tegul galvoja arkliai, nes jų galvos didesnės.
Galiu juos nuraminti, kad ilgai laukti gali ir netekti. Naujos AE paleidimo stadija – pats rizikingiausias etapas, kai išlenda visi defektai, ir visi tai žino. Ir tai – ne naujo automobilio išbandymas, kuriame maksimum gali žūti vienas bandytojas. Tad štai V. Putinas staiga praneš, kad paleidžiant AE iškilo katastrofos grėsmė, ir būtina visus aplinkinius gyventojus evakuoti kuo toliau nuo AE. Negi mūsų valdžiai bus leista patikrinti, ar tai tiesa? Ir teks „nešti muilą“ iš Vilniaus. Kas bus toliau neginamame nuo Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės kariuomenių Vilniaus rajone, palieku skaitytojo fantazijai. Tai – apie Valstybės Gynimo tarybos posėdyje paskelbtas apsaugos nuo galimų pavojų priemones. Evakuacija jose lyg tai nenumatyta.
Daug kas aiškina tokio mitingo beprasmiškumą, esą tai – šaukštai po pietų. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
ES spaudžiant, Ignalinos AE buvo uždaryta, nors daugelio specialistų tvirtinimu ji galėjo dar ilgai dirbti. Ji stovi, bet ji nėra pavojinga.
Astravo AE uždarymas esant katastrofos, nebūtinai sprogimo, pavojui vienai iš ES valstybių, jos sostinei – tik finansinis arba sankcijinis Rusijos energetikai reikalas, kuriame gali sudalyvauti visa ES. Mūsų valdžiai yra ką veikti Europos Sąjungoje Astravo AE uždarymo, tiksliau – nepaleidimo, klausimu. Ir spausti ją mitingais ir kitais būdais – būtina.
Nepasakosiu asmeninių įspūdžių iš mitingo, žiniasklaida plačiai jį aprašė ir komentavo, tik nustebino vadinamas „Lietuvos sąjūdis prieš Astravo AE“. Pasirodo, kad jis turi tik pirmininką ir dar keliolika narių. Tiek jų tebuvo mitinge.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdyje profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad kol kas nedaroma praktiškai jokių veiksmų, kad Astravo atominės elektrinės (AE) veikimas būtų sustabdytas.
„Paprastai žmogus nelabai gerai jaučiasi, kai aplink jį yra pavojus, su kuriuo jis pats negali susitvarkyti. Tai kad nebūtų to pavojaus, atsiranda instinktyvus noras jį ignoruoti, ne akcentuoti ar net pasiduoti įtikinėjimams, kad tas, kuris akcentuoja pavojų ir grėsmę, yra gąsdintojas, pats išsigandęs be reikalo, keliantis paniką, ir mes susidrovėję traukiamės į krūmus. Ar mes jau ne dabar esame ekstremalioje situacijoje, jei uranas jau kraunamas? Kai pradės veikti, tada susirūpinsime ir kažką darysime. Turėtume nusiteikti žymiai aktyviau ir visiškai nekreipti dėmesio į apkalbas, kad mes tyčia gąsdiname, norime laimėti rinkimus ar panašiai. Pagrindinis klausimas – priešintis ar nuolankiai atsigulti po Astravo AE? Ir į jį dar nėra atsakyta. Imituojamas tam tikras žodinis priešinimas, veiksmų praktiškai nėra“, – šeštadienį kalbėjo V. Landsbergis. Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.
Profesorius teigė pasigendantis daugiau dėmesio Lietuvos išlikimo klausimams.
„Gyvenimas mus lenkia ir problemos mus lenkia. Man norėtųsi didesnio apibrėžtumo ir aiškumo Lietuvos gyvybės ir išlikimo klausimu. Taip vengiama formuluoti didžioji problema, kuri yra prieš mūsų šalį, visuomenę ir jos ateitį. Senukas gali pamoti ranka, gal čia kaip nors patrauksime iki pirmadienio. Bet man rūpi, kas bus ir antradienį, ir penktadienį. Jei penktadienį mūsų gali nebebūti, tai manęs visai neguodžia, kad iki pirmadienio dar šiek tiek traukiame, gal ir rodikliai neblogi, kažkas mus pagiria. Paviršutiniai dalykai“, – sakė V. Landsbergis.
Astravo
Jis paragino visuomenę jausti daugiau atsakomybės už ateitį.
„Nesakau, kad tai atsakomybės stoka, nes visa Lietuvos visuomenė galbūt nejaučia atsakomybės už savo ateitį, tai mes nesame kažkokia išimtis. Mes galėtume būti didesnė išimtis į teigiamą pusę. Truputį stengiamės tokie būti, bet, man regis, per mažai. Man asmeniškai norėtųsi, kad mes nebijotume būti pavojaus, nerimo šaukliais, kurie ne tik signalizuoja, bet ir kviečia į konkrečius veiksmus, pasirengimą tiems dalykams, kurie čia pat stovi už vartų“, – teigė profesorius.
Gaisrai Černobylyje. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį, per 34-ąsias katastrofos Černobylyje metines, radiacija užterštoje Černobylio zonoje kelias savaites nerimstantį didžiulį miško gaisrą gesina per tūkstantį ugniagesių.
Ukrainos institucijos dėl gaisrų negyvenamoje Černobylio zonoje kaltina stiprų vėją ir ekstremalią sausrą po žiemos, per kurią trūko sniego. Gaisras Černobylio regione. EPA – ELTA nuotr.
Pastarąsias tris savaites su liepsnomis Černobylio zonoje kovojantys ugniagesiai sekmadienį gesina du smilkstančius gaisro židinius, pranešė Valstybės nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Aplinkosaugininkai baiminasi, kad gaisrai Černobylyje gali paskleisti radioaktyvius pelenus po apylinkes, o dėl stipraus vėjo užteršti dūmai gali pasiekti net už 100 km į pietus esančią Ukrainos sostinę Kijevą.
Tiesa, dėl smogo Kijeve Ukrainos pareigūnai kaltina miškų gaisrus gretimame Žytomyro regione ir tvirtina, kad radiacinis fonas Kijeve neviršija saugios normos.
Nepaprastųjų situacijų tarnybos teigimu, radiacijos lygis Kijeve yra „stabilus ir neviršija leistinų normų“.
Gelbėtojai, žuvę Černobylio avarijos metu. EPA – ELTA nuotr.
Aplinkosaugos specialistas Egoras Firsovas anksčiau šį mėnesį teigė, kad dėl gaisrų radiacinis fonas Černobylio zonoje 16 kartų viršija įprastą lygį.
1986 m. balandžio 26 d. įvykęs Černobylio atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sprogimas yra laikomas didžiausia visų laikų atominės jėgainės katastrofa. Tiesiogiai nuo sprogimo ir radiacijos mirė dešimtys žmonių, dar tūkstančiams dėl gautos radiacijos dozės diagnozuotas vėžys. Radiacijos lygis. EPA – ELTA nuotr.
„Šiandien lenkiame galvas prieš šventą herojų atminimą, kurie apsaugojo ateitį nuo radiacijos pavojaus“, – katastrofos metinėms skirtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis taip pat išreiškė gilią pagarbą ugniagesiams ir kitiems pareigūnams, kurie šiuo metu dirba Černobylio zonoje, kad „apsaugotų šias žemes nuo naujų gamtos stichijų“.
Pakartosiu trumpai. Vieną gražią dieną Baltarusija praneš, kad AE įvyko avarija, gresianti dideliu aplinkos užteršimu radioaktyviomis medžiagomis. Mūsų dozimetrai užfiksuos kol kas nežymų radiacijos Neryje lygį.
Bet negi lauksim, kol radiacija pakils iki gyvybei pavojingo lygio. Masinė vilniečių evakuacija. Baisūs žodžiai. Po kurio laiko miestas ir apylinkės iki sienos su Baltarusija – tušti ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo kariuomenės su visais tuo metu būsiančiais NATO daliniais. Ir į tuščią Vilnių ateis kita kariuomenė, nes, kaip aiškina kai kurie Rusijos ir Baltarusijos Sąjungos “istorikai”, Vilnius visada buvo baltarusių miestas…
Tačiau galimas ir kitas variantas tuo atveju, jei Vilnius bei Europos Sąjungos ir NATO vadovai branduolinės grėsmės inscenizacija nepatikės.
KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones
Nepamirškime, kad turime reikalą su pamišusiais žudikais maniakais.
Daugelis vyresnio amžiaus lietuvių prisimena, kaip prasidėjo antrasis Rusijos – Čečėnijos karas. Koks pretekstas buvo jį pradėti po to, kai Vladimiro Putino atstovas generolas Aleksandras Lebedis, gelbėdamas Kremliaus armijos dalinius kariaujančios Čečėnijos Respublikos Ičkerijos teritorijoje nuo visiško sunaikinimo, Čečėnijos Chasaviurte 1996 m. rugpjūčio 31 naktį pasirašė su jos prezidentu Aslanu Maschadovu paliaubų sutartį, kurioje nurodyta pradėti abiejų šalių politinį, o ne karinį “dialogą”.
Ir štai 1999 metų rugsėjis tapo baisiu laikotarpiu Rusijos gyventojams.
Rugsėjo 16 dienos 6 valandą ryto prie devyniaaukščio gyvenamojo namo Rostovo srities Volgodonske į orą išlėkė sunkvežimis, prikimštas sprogstamos medžiagos. Žuvo 19 žmonių, 89 buvo sunkiai sužeisti, nukentėjusiais pripažinti apie 16 tūkst. miesto gyventojų, tarp jų – daugiau kaip tūkstantis vaikų.
Susprogdintas gyvenamasis namas Rusijoje. Ap/Scanpix nuotr.
Prieš tai sprogimai nugriaudėjo Maskvoje. Rugsėjo 8 d. – Gurjanovo gatvėje ir rugsėjo 13 d. – Kašyro plente. Aukų skaičius siekė 500, nukentėjusieji skaičiuoti tūkstančiais. Gyvenamieji namai griuvo ir Buinakske.
Šie sprogimai ir tapo Kremliaus paaiškinimu terorizmo įbaugintam Vakarų pasauliui, kodėl Rusija, sulaužydama minėtą Kremliaus ir Aslano Maschadovo paliaubų sutartį, pradėjo naują karą su Čečėnija.
Tačiau neilgai trukus visame pasaulyje pasirodė pranešimai, kad sprogimus organizavo Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba.
Galime nesunkiai padaryti išvadą, kad avarija Astravo AE gali būti ir tikra, tikslinga. Jei Kremliaus žudikams maniakams savų civilių, net vaikų, negaila gviešiantis svetimų teritorijų, tai ką jau kalbėti apie kažkokius gyventojus Vilniuje ar Baltarusijoje.
Sprogimas Maskvoje prie Kaširskoje bokšto
Po ilgesnio laiko radioaktyvios medžiagos skyla, ir su reikiamomis apsaugos nuo radiaktyvumo priemonėmis karinėms pajėgoms belieka tik išsaugoti užimtą teritoriją iki nepavojingo radiacijos lygio. O po to ją – užtvindyti naujais gyventojais.
Manau, kad Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į tokias ir panašias rizikas, turėtų duoti direktyvą mūsiškiams Briuselyje komisarams ir parlamentarams veikti, reikalaujant įtraukti Astravo AE problemą į ES dienotvarkę, o pats – kreiptis į ES Vadovų Tarybą, reikalaujant to paties.
Visiškai teisus yra pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas, tuometinio Sąjūdžio, atkūrusio Nepriklausomybę, lyderis profesorius Vytautas Landsbergis, tvirtindamas, „jog pavojui ir neteisybei sakyti „ne” niekada nėra per vėlu. Nors negalima neigti, jog Astravo atžvilgiu iki šiol buvusios Vyriausybės padarė klaidų, visuomenė turi savęs paklausti: „O ką mes galime padaryti dabar?”. Lietuvos balsas gali ir turi būti išgirstas, bet tam turime dirbti išvien.“ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1138794/vilniuje-isteigtas-visuomeninis-judejimas-sajudis-pries-astravo-atomine-elektrine
Parašiau vakar FB, bet tinka ir šiandien, ir rytoj, ir poryt…
Trys konservatoriai (Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris) nusistebėjo, tiksliau, pasipiktino UR ministro išsakytu vizito į Baltarusiją tikslu – “kad jie (Baltarusijos valdžia) pradėtų ką nors daryti dėl Astravo atominės elektrinės saugumo…, nors klausimo dėl Astravo AE saugumo kėlimas nereiškia Lietuvos teigiamo požiūrio į jėgainę”.
Tie trys, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, ypač vilniečių, tikisi, kad finansiškai remiant ES, Astravo AE bus išardyta, kaip buvo išardyta jau naudota Ignalinos AE, o kas įmanoma – panaudota naujojoje elektrinėje toli nuo Vilniaus. Tokia turėtų būti Lietuvos užsienio politikos siekiamybė, o ne Astravo AE saugumas.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Galiu pasiūlyti bent vieną niūrų Vladimiro Putino žaidimo su veikiančia Astravo AE scenarijų.
Vieną gražią dieną Baltarusija praneš, kad AE įvyko avarija, gresianti dideliu aplinkos užteršimu radioaktyviomis medžiagomis. Mūsų dozimetrai užfiksuos kol kas nežymų radiacijos Neryje lygį.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.
Bet negi lauksim, kol radiacija pakils iki gyvybei pavojingo lygio. Masinė vilniečių evakuacija. Baisūs žodžiai. Po kurio laiko miestas ir apylinkės iki sienos su Baltarusija – tušti ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo kariuomenės su visais tuo metu būsiančiais NATO daliniais. Ir į tuščią Vilnių ateis kita kariuomenė, nes, kaip aiškina kai kurie Rusijos ir Baltarusijos Sąjungos “istorikai”, Vilnius visada buvo baltarusių miestas…
Ar pasiruošęs Respublikos Prezidentas tokiam scenarijui?
Prisijungiu prie profesoriaus Vytauto Landsbergio Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę. Padėsiu, kuo tik galėsiu.
Šeštadienį Vilniuje surengtas Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę (AE) steigiamasis susirinkimas, į kurį susirinko pilietinės visuomenės aktyvistai bei įvairių politinių partijų nariai.
Tarp organizacijos steigėjų – profesorius Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, signataras Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, žurnalistas Eduardas Eigirdas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Mečys Laurinkus, verslininkas Vidmantas Janulevičius, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti.
Pasak steigėjų, organizacija sieks, kad, nepaisant to, jog pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių planuojama atidaryti jau šiemet, būtų imamasi visų įmanomų priemonių apsisaugoti nuo Astravo AE keliamos grėsmės ir būtų sustabdyta tolesnė šio projekto plėtra.
Profesorius V. Landsbergis savo kalboje pažymėjo, jog pavojui ir neteisybei sakyti „ne” niekada nėra per vėlu. Nors negalima neigti, jog Astravo atžvilgiu iki šiol buvusios Vyriausybės padarė klaidų, visuomenė turi savęs paklausti: „O ką mes galime padaryti dabar?” Lietuvos balsas gali ir turi būti išgirstas, bet tam turime dirbti išvien.
Vienas iš steigėjų, europarlamentaras P. Auštrevičius atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje vyrauja požiūris, kad Astravo AE jau pastatyta ir visuomenė jau nieko negali padaryti. Tačiau tai netikslu – Baltarusijos valdžia planuoja nesaugios elektrinės projektą plėsti toliau, tad šiems planams aktyviai priešintis tikrai dar nėra per vėlu.
Seimo narys, ambasadorius Ž. Pavilionis teigė, kad Sąjūdyje prieš Astravo AE planuoja susiburti visos politinės jėgos ir visuomeniniai judėjimai, kurie ne tik remia Europos žaliąjį kursą bei Lietuvos žaliąją energetiką, bet ir sieks padėti prezidentui įgyvendinti jo tikslą, kad visos ES šalys pritartų elektros energijos embargui iš nesaugios Astravo AE.
„Pirmojo Sąjūdžio prieš Astravo AE sambūrio metu inicijuosime europinę peticiją prieš šią atominę elektrinę – prieš kelis metus Lietuvoje surinkome 65000 piliečių parašų, dabar visi susitelkę, panaudodami visus savo ryšius Vakaruose, turėsime įtikinti mūsų brolius ir seses europiečius, kad Astravas – egzistencinė grėsmė visai Europai”, kalbėjo Ž. Pavilionis.
Sąjūdis prieš Astravo AE yra pilietinei visuomenei ir įvairių politinių pažiūrų piliečiams atvira organizacija. Pirmasis asociacijos narių sambūris planuojamas vasario 15 d. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Sovietinių laikų branduoliniu kuru varomas povandeninis laivas, Norvegijos jūroje nuskendęs prieš 30 metų, vis dar skleidžia radioaktyvias medžiagas, tačiau radiacijos lygis nekelia grėsmės, pirmadienį paskelbta ataskaitoje.
Tokios išvados pateiktos patikrinus Norvegijos ir Rusijos komandos, liepą tyrusios povandeninio laivo „Komsomolec“ liekanas, surinktus mėginius. Komanda pasitelkė nuotoliniu būdu veikiantį įrenginį ir juo ištyrinėjo maždaug 1 700 m gylyje Norvegijos jūroje esančio povandeninio laivo nuolaužas.
Cezio 137 nuotėkis buvo susijęs su branduoliniu povandeninio laivo reaktoriumi. Cezio 137 pėdsakų rasta nuosėdose prie nuolaužų ir vandenyje aplink jį, tačiau medžiagos greitai atsiskiedė, dpa reporteriams sakė Bergeno jūrų tyrimų instituto mokslininkė Hilde Lise Heldal.
Nustatyta, kad radiacija nekelia grėsmės žuvims, netoli povandeninio laivo nebuvo žvejota, pridūrė ji.
Ateityje mokslininkai vykdys tolimesnę analizę, manoma, kad tyrimas bus baigtas kitais metais. Tyrėjai siekė patikrinti, ar iš dviejų branduolinių galvučių į jūros aplinką nepateko plutonio, teigė H. L. Heldal, patikinusi, kad „nuo paskutinio karto, kai kas nors ėmė mėginius iš povandeninio laivo liekanų, jau praėjo 10 metų“.
Ataskaitoje teigiama, kad tyrimo duomenys sutampa su Rusijos vykdytos ekspedicijos rezultatais.
Pastebėta, kad priekinė povandeninio laivo dalis yra apgadinta, tačiau didelio masto korozijos požymių nėra.
„Komsomolec“ nuskendo 1989 m. balandį, to priežastis buvo povandeniniame laive kilęs gaisras. Incidento metu žuvo 42 iš 69 įgulos narių.
Baltarusijos Ministrų Kabinetas patvirtino Astravo atominės elektrinės (AE) panaudoto branduolinio kuro apdorojimo strategiją. Pagal numatytą planą, Astravo AE veiks 60 metų, o iš Rusijos gaunamas branduolinis kuras po panaudojimo bus sugrąžinamas atgal Rusijai, rašo tut.by.
Strategija, kurią pasirašė premjeras Sergejus Rumasas, parengta „užtikrinti technologiškai optimalią, ekonomiškai tikslingą, ekologišką ir socialiai saugią valstybės politiką Astravo AE panaudoto kuro apdorojimo srityje.“
Be to, rašoma dokumente, apdorojant branduolinį kurą, bus remiamasi tarptautine moksline ir praktine patirtimi.
Tiesa, patirties tarptautiškumas apsiribos daugiausia viena šalimi – kadangi branduolinis kuras ir technologijos yra tiekiamos Rusijos Federacijos (RF), Baltarusija remsis daugiausia Rusijos ekspertų žiniomis, teigiama strategijoje.
Strategijoje taip pat nurodoma, kad branduolinis kuras Astravo AE reaktoriuose bus perkraunamas kartą per 12 mėnesių. Taip pat svarstoma perkrauti kurą ir kartą per 18 mėnesių.
Baltarusijos vyriausybės skaičiavimais, per 60 metų, kol veiks du Astravo AE reaktoriai, iš viso bus panaudota 5 294 kuro elementai, kurių masė siekia 2 492 tonas.
„Ateityje neatmetamas variantas pereiti prie 18 mėnesių kuro panaudojimo ciklo“, – rašoma dokumente.
Pagal Rusijos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą, Astravo AE panaudotas branduolinis kuras, įsigytas iš Rusijos įmonių, bus grąžinamas Rusijai perdirbti.
„Esminiai panaudoto branduolinio kuro apdorojimo etapai po iškrovimo jėgainėje esančių baseinų, be radiocheminio perdirbimo, bus laikinas saugojimas ir transportavimas“, – teigiama strategijoje.
Prieš siunčiant panaudotą kurą atgal į Rusiją, jis bus laikomas Baltarusijoje esančiose saugyklose.
„Kadangi per 60 metų kiekviename bloke bus panaudota 60 kuro elementų rinkinių, iš viso 5 294 kuro elementai, saugyklos turi būti pritaikytos tokiam kiekiui panaudoto branduolinio kuro“, – sakoma strategijoje.
Kol kas nenuspręsta, kur tiksliai bus statomos panaudoto kuro saugyklos Baltarusijoje. Jos gali būti pastatytos ir pačios Astravo AE teritorijoje.
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
Rusijos vyriausybė antradienį patvirtino, kad radiacijos lygis raketų poligone nugriaudėjusio sprogimo paveiktoje teritorijoje normą viršija maždaug 16 kartų.
Šešiuose iš aštuonių stebėjimo taškų Severodvinsko miesto regione gama radiacija peržengia nustatytą normą, ji didesnė nuo 4 iki 16 kartų, priklausomai nuo vietos, skelbė aplinkosaugos stebėsenos agentūra „Rošydromet“.
Penkias gyvybes nusinešęs incidentas Arktyje, ant Baltosios jūros kranto esančiame poligone, įvyko praėjusį ketvirtadienį, tačiau Rusijos institucijos apie tai, kad incidentas yra branduolinės kilmės, pasakė tik šeštadienį.
Iš karto po incidento Rusijos žiniasklaidos agentūros skelbė, kad radiacijos lygis nėra padidėjęs. Netoliese esančio miesto institucijos teigė, kad po sprogimo šiek tiek padidėjo radiacijos lygis, bet šalies kariuomenė tai neigė.
Severodvinsko miesto, esančio už 30 km nuo bandymų vietos, institucijos pranešė, kad automatiniai radiacijos aptikimo jutikliai ketvirtadienį „užfiksavo trumpalaikį radiacijos lygio padidėjimą“.
Anot jų, po sprogimo apie 40 minučių buvo padidėjęs radiacijos lygis – iki 2 mikrosivertų per valandą, o vėliau sugrįžo į normalų lygį – 0,11 mikrosivertų. Vietiniai gyventojai suskubo pirkti medicininį jodą.
Incidento aplinkybės nėra visiškai aiškios. Sprogimas įvyko ketvirtadienį, kai Rusijos Archangelsko srityje esančiame raketų bandymų poligone esą buvo atliekamas raketos variklio bandymas.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas tvirtina, kad šalies institucijos žino, ką reikėtų daryti Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) nutikus branduolinei avarijai, tačiau teigia, jog tarp institucijų dar nėra koordinacijos.
„Institucijos yra pasirengusios. Yra dokumentai, surašyta, kokios institucijos ką privalo daryti. Yra detaliai surašyta, kad vienos atsakingos už aplinkos dezaktyvavimą, jodo dalijimą, informavimą. Labai detaliai surašyta, kas koordinuojanti, kas remiančioji, kas atsakingoji institucija. (…) Žino institucijos, ką reikėtų daryti, bet dar nėra koordinacijos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė E. Misiūnas.
Pasak jo, gegužės pradžioje vyko stalo pratybos, rudenį įvyks valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos.
„Bus imituojama žmonių evakuacija, sprendimų priėmimas ir savivaldybių lygiu, ir kitose įstaigose. Praktiškai yra įtrauktos beveik visos institucijos, ministerijos, sveikatos apsaugos institucijos. Jos iškart žinotų, ką reikia daryti“, – teigė ministras.
Pasak E. Misiūno, ruošiamasi pačiam nepalankiausiam Lietuvai scenarijui, kurio tikimybė – labai nedidelė.
„Mes kalbame apie blogiausią Lietuvai scenarijų, kuris per metus būna tik 400 valandų – tai 16 dienų. Tai yra labai retas atvejis, kada iš rytų į vakarus pučia stiprus vėjas. (…) Mes kalbame, kad pats blogiausias vėjas, pagal Lietuvos scenarijų, pučia iš rytų į vakarus, stiprus, gal dar ir lietus po kurio laiko prasideda. Bet tokia tikimybė yra labai nedidelė“, – sakė E. Misiūnas.
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 megavatų galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
Vasario 7 dieną Espoo konvencijos šalių susitikime šalys patvirtino, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvencijos 4 straipsnio 1 dalį (netinkamas poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos parengimas, netinkamas aikštelių alternatyvų vertinimas), 5 straipsnio a dalį (netinkamos konsultacijos su poveikį patirsiančiomis šalimis) ir 6 straipsnio 1 dalį (netinkamas galutinis sprendimas), nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo priimant galutinį sprendimą.
Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo užtikrinimas yra svarbus ne tik šalia jos esančioms valstybėms, bet ir visai Europai, o „Nord Stream 2“ dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją yra vienas daugiausiai politinių diskusijų sukėlęs projektas, Eltai sakė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Marošas Šefčovičius.
Pasak M. Šefčovičiaus, tam, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas kitų šalių atžvilgiu dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, privalu sukurti tokį energetinį tinklą, kuris užtikrintų, kad kiekviena Europos šalis turėtų priėjimą prie bent 3 skirtingų dujų šaltinių.
„Energetinio saugumo užtikrinimui reikia padaryti kelis dalykus, ir daugelį jų mums jau pavyko įgyvendinti. Pavyzdžiui, tai, kad tarpvalstybiniai susitarimai dėl dujų turi būti suderinti su ES teise ir niekas negalėtų įspausti mažesnių valstybių į kampą ir priversti jas pasirašyti sutartis.
Taip pat turime įtvirtinti, kad komercinės sutartys, kurios užtikrina daugiau nei 40 proc. dujų importo iš to paties tiekėjo, turi būti prieinamos reguliuotojams ir EK. Ne ką mažiau dirbame ir prie to, kad būtų sukurtas Europos dujų tinklas, kuriuo būtų užtikrinama diversifikacija, kad ES šalims būtų pasiekiami bent 3 skirtingi dujų tiekėjai. Tuo tarpu „Nord Stream 2“ neatitinka diversifikacijai keliamų kriterijų“, – Eltai sakė M. Šefčovičius.
EK komisaras pagyrė ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, teigdamas, kad, jam atsidarius, Lietuvai siūlomos dujų kainos sumažėjo 24 proc., o tai įrodo, kad, turint daugiau konkurencijos, galima gauti ir geresnę kainą.
Kalbėdamas apie energetinio saugumo užtikrinimo būdus mažesnėms valstybėms, M. Šefčovičius taip pat pabrėžė, kad jam dar neteko matyti jokio komercinio projekto, iškelto taip aukštai į politinių diskusijų lauką, – mažiausiai pusė ES valstybių pasisako prieš šį dujotiekį.
„Mes bandome užtikrinti tai, kad Europos įstatymai būtų pilnai taikomi visiems naujiems projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Europos Parlamentas šiam siūlymui pritarė, dabar laukiame, kol Europos Taryba įtrauks šį klausimą į savo darbotvarkę“, – patikino M. Šefčovičius.
Taip pat komisaras pabrėžė, kad yra vykdomos intensyvios derybos su Ukraina ir Rusija, kaip užtikrinti, kad po 2019 m., pasibaigus dujotiekio sutarčiai, būtų išsaugotas dujų tiekimas per Ukrainą.
Kalbėdamas apie Astravo AE, M. Šefčovičius teigė, kad EK bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis šiuo klausimu davė rezultatų, – pasistengta užtikrinti, kad Baltarusija gerbtų Europos rekomendacijas bei atsižvelgtų į darytus streso testus dėl elektrinės saugumo užtikrinimo.
„Šiuo metu tikimės, kad Baltarusija dirbs prie veiksmų plano, kaip įvykdyti mūsų rekomendacijas, o mes siūlome, kad ta pati komanda, atlikusi streso testus, po rekomendacijų įgyvendinimo Astravo AE vėl atliktų testus ir taip užtikrintų aukščiausius elektrinės saugumo standartus“, – Eltai sakė M. Šefčovičius.
Pasak jo, galima drąsiai teigti, kad Astravo AE klausimas yra svarbus ne tik Baltarusijos kaimyninėms šalims, bet ir visai Europai, nes, prisiminus istoriją, branduolinių nelaimių padariniai pasklinda plačiai po kitus regionus. M. Šefčovičius patikino, kad Europos institucijos dirba labai atsakingai, siekiant užtikrinti kuo didesnį atominės elektrinės saugumą.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo AE keliamos grėsmės.
Kaip Eltai kiek anksčiau teigė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virginijus Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.
Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos.
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.
Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma, su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.
Be to, Energetikos ministerija praėjusį pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus. Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.
Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.
Tuo tarpu Baltijos jūrą iki Vokietijos kertantį Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ Vokietijos valdžia palaimino dar kovo pabaigoje, kuomet išdavė visus leidimus dujotiekio tiesimui.
„Nord Stream 2“ projektui nepritaria Baltijos šalys, Lenkija. Jos bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu, skirtu sustabdyti dujų tranzitą per Ukrainą.
Balandį Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europos Sąjungai.
