Slaptai.lt skelbia išskirtinį 80-ies metų jubiliejų švenčiančio rašytojo, akademiko, literatūrologo Vytauto MARTINKAUS pasakojimą apie literatūrą. Videointerviu pavadintas „Tanko paunksmėje”. Trukmė – 36 minutės.
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad rugpjūčio 14 d. po sunkios ir ilgos ligos, baigdamas devyniasdešimt pirmuosius metus, mirė lietuvių prozininkas, buvęs Seimo narys, politinis bei visuomenės veikėjas Algirdas Pocius.
A. Pocius gimė 1930 m. rugpjūčio 28 d. Ketūnuose, Mažeikių rajone. Mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje. 1952 m. baigė Klaipėdos mokytojų institutą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1952 m. dirbo Klaipėdos radijo komiteto redaktoriumi, korespondentu, nuo 1954 m. buvo radijo korespondentas Šiauliuose. 1955 m. perkeltas dirbti į Vilnių, radijo literatūros laidų redaktoriumi. Nuo 1956 m. dirbo „Švyturio” žurnale. 1958-1963 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos prozos konsultantas, 1963-1981 m. – valdybos sekretorius, 1981-1986 m. -pirmininko pavaduotojas. 1992-1996 m. buvo Seimo narys. Nuo 1956 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
A. Pocius debiutavo apsakymų rinkiniu „Rytmetis Užgirių kaime” (1955), vėliau išleido dar kelis apsakymų rinkinius, kuriuose atsispindi paprasto žmogaus buities, darbo, dorovės tematika, jo dvasinio grožio poetizavimas. Kituose apsakymų rinkiniuose vyrauja kaimo šiokiadieniai, doroviniai konfliktai, gamtos aprašymai. Istoriniame romane „Įkaitai” (1987) pasakojama apie dviprasmišką Žemaitijos politinę padėtį šešioliktame amžiuje. A. Pocius parašė ir apsakymų vaikams. Taip pat išleido apysakų.
Jo knygų yra išversta į rusų, latvių ir estų kalbas. Pagal jo apsakymą „Žlugimas” 1967 m. sukurta kino novelė „Suaugusių žmonių žaidimai”.
A. Pocius 1967 m. buvo apdovanotas Žemaitės literatūrine premija už apsakymą „Tik du sūnūs”, 1982 m. Lietuvos SSR valstybine premija už knygą „Išskridę iš lizdo”, o 1985 m. Juozo Paukštelio premija už knygą „Liepos šešėlyje”. 1980 m. jam buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
Tai – trečiasis pokalbis su rašytoju Vytautu Martinkumi.
Rašytojas svarsto, ar tikrai lietuvių kalba kaip niekad saugi, ar išties globalizmas reikalingesnis nei tautiškumas?
Rašytojo dėmesio centre – daug sudėtingų temų. Sakykim, kokias knygas per savo gyvenimą privalo perskaityti išsilavinęs lietuvis, kaip mums pasirinkti dėmesio vertą knygą, kai knygynų lentynos lūžta nuo jų gausos, ko vertos prognozės, kaip atrodys lietuvių literatūra po trijų dešimtmečių?
„Tavo bažnyčios rūsys“ – naujausias rašytojo Vytauto Martinkaus romanas, dienos šviesą išvydęs 2018-aisiais (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Kuo šis 500 puslapių veikalas svarbus, aktualus Lietuvai? Kuo jis brangus rašytojui? Ar sunku buvo rašyti, kiek metų užtruko kūryba?
Šiandien slaptai.lt portalo svečias – rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2018) laureatas Vytautas MARTINKUS.
Tai – antroji pokalbio dalis. Joje rašytojas pasakoja ne tik apie naujausią kūrinį, bet prisimena ir ankstesnius savo darbus. Pavyzdžiui, istorinį romaną „Žemaičio garlėkys”.
Artimiausiu metu bus paskelbta trečioji videointerviu dalis. Joje – Vytauto Martinkaus samprotavimai apie knygų, kurias privalu perskaityti, sąrašą, apie lietuvių kalbos ateitį, apie literatūros paskirtį…
„Tavo bažnyčios rūsys” – naujausias rašytojo Vytauto Martinkaus romanas, dienos šviesą išvydęs 2018-aisiais (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Kuo šis 500 puslapių veikalas svarbus, aktualus Lietuvai? Kuo jis brangus rašytojui? Ar sunku buvo rašyti, kiek metų užtruko kūryba?
Šiandien slaptai.lt portalo svečias – rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2018) laureatas Vytautas MARTINKUS.
Tai – pirmoji pokalbio dalis. Artimiausiu metu bus paskelbtos likusios videointerviu dalys.
Sveikiname rašytoją Vytautą Martinkų – dienos šviesą išvydo naujoji jo knyga „Vidaujos link” (homo liber leidykla; Vilnius, 2018). Kuo ji įdomi, svarbi, aktuali?
Įžangoje rašoma:
„Prozininko ir literatūrologo Vytauto Martinkaus knygoje „Vidaujos link” – pastarųjų penkerių metų rašiniai (esė, straipsniai, recenzijos) ir pašnekesiai su kolegomis. Daug kas užrašyta ar pasakyta, prisimenant kelią į literatūrą.
To kelio pradžia – tėviškėje prie Vidaujos.
Maža toji upė, gal tik upelis, lyg žaltys vinguriuojantis per brastas, sietuvas ir bebrų patvankas, ties Karšuvos giria puolantis Mituvon. Smilgotų jo pakrančių su prisirpusiomis žemuogėmis vaizdiniai – amžini. Jie vėl ir vėl, kaip vėjo lenkiamos prie kojų smilgos, prisiliečia ir žadina atmintį, verčia galvoti arba atsiduoti nuojautai. Nugrimsti vidujybėje.
Autobiografinės atvertys yra svarbios visoje knygoje, nors, kas be ko, beveik išnyksta straipsniuose ir recenzijose. Jos ypač reikšmingos ten, kur autoriaus bandoma pasakyti, kas sunkiai žodžiais nusakoma.
Ir visiškai pasitikima Skaitytoju”.
Šia įsimintina proga portalas slaptai.lt skelbia ištrauką iš minėto veikalo – tai rašytojo Vytauto Martinkaus ir slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko pokalbis politikos, kultūros, literatūros temomis.
Taigi šiandien portalo Slaptai.lt svečias – rašytojas Vytautas MARTINKUS.
Su rašytoju VytautuMARTINKUMI kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.