Raudonasis Kryžius

Gordijo mazgas

Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Vengrai faktiškai laiko nelaisvėje Rusijos jiems perduotus Ukrainos karius. Apie tai Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas pareiškė nacionalinio teletilto eteryje.
 
„Faktiškai jie yra izoliuoti, jų bendravimo ratas ribotas, mobilieji telefonai konfiskuoti. Žinome, kad kai kuriuos iš jų aplankė giminaičiai. Vėlgi, mes nežinome, kaip vyko bendravimas ir kiek jis truko – jokių detalių“, – pažymėjo ombudsmenas.
 
Atsakydamas į klausimą, ką Ukraina daro, kad šie kariai grįžtų namo, D. Lubinecas sakė, kad šiuo klausimu pirmiausia dirba Ukrainos diplomatai.
 
„Mes iš tikrųjų bandome užmegzti kontaktą su aštuoniais buvusiais karo belaisviais, Ukrainos piliečiais. Žinome, kur jie yra, tačiau nesuprantame Vengrijos pozicijos, kodėl iki šiol mūsų diplomatams nebuvo leista jų aplankyti. Ir nežinome, kodėl šie Ukrainos piliečiai, būdami Vengrijos teritorijoje, yra išties tokioje pačioje padėtyje kaip karo belaisviai“, – sakė jis.
 
Pasak jo, Vengrija pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę, nes neįmanoma tiesiog išvežti karo belaisvių iš Rusijos teritorijos.
 
„Net jei buvo kokių nors humanitarinių priežasčių, pirmiausia jie turėjo informuoti Ukrainą. Antra, jie turėjo informuoti Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą. Šį rytą turėjau susitikimą su TRKK misijos Ukrainoje vadovu ir atskirai paklausiau: ar iš Vengrijos ar Rusijos buvo gauta kokia nors informacija apie 11 ukrainiečių karo belaisvių perkėlimą į Vengrijos teritoriją? Buvo atsakyta, kad apie tai sužinota tik iš žiniasklaidos“, – pažymėjo ombudsmenas.
 
Atskirai jis paaiškino, kad šie asmenys laikomi karo belaisviais teritorijoje, kurią kontroliuoja viena iš tarptautinio karinio konflikto šalių, t. y. Rusijos Federacija.
 
„Kai tik Rusijos Federacija juos perkėlė į Vengrijos teritoriją, net ir pažeisdama tarptautinę humanitarinę teisę, jie automatiškai teisiškai nebelaikomi karo belaisviais“, – sakė D. Lubinecas.
 
Ombudsmenas pareiškė, kad Ukrainos kariai nebeturi teisinio karo belaisvių statuso, tačiau faktiškai Vengrija juos tokiais laiko: „Tuomet nesuprantu, kodėl jiems taikomi apribojimai. Jie yra laisvi piliečiai. Jie nėra padarę jokių nusikalstamų veikų. Nežinome, kodėl Vengrija neleidžia Ukrainos diplomatams jų aplankyti“.
 
Kaip pranešama, birželio 9 dieną Ukrainos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vengrijos reikalų patikėtinį Ukrainoje ir įteikė jam prašymą pateikti išsamią informaciją apie Rusijos perduotus ukrainiečių karo belaisvius bei nedelsiant užtikrinti šiems piliečiams konsulinę prieigą.
Taip pat buvo pranešta, kad Ukrainos vyriausybė nebuvo informuota apie atitinkamas Vengrijos ir Rusijos derybas. Apie tai, kad Rusija Budapeštui perdavė 11 vengrų kilmės ukrainiečių, Ukrainos pusė sužinojo iš Vengrijos ministro pirmininko pavaduotojo Zsolto Semjeno viešų pareiškimų Vengrijos žiniasklaidai.
 
Šiuo metu, padedant Ukrainos ambasadai Vengrijoje, trys Ukrainos piliečiai iš Rusijos perduotų karo belaisvių grįžo į Ukrainą.
 
Živilė Aleškaitienė (UKRINFORM)
 
2023.06.23; 07:00
Trumposios naujienos

Siriją sudrebino galingas žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto

Damaskas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Sirijos vyriausybė paragino tarptautinę bendruomenę padėti šaliai, kurioje per 7,8 balo žemės drebėjimą kaimyninėje Turkijoje žuvo daugiau nei 800 žmonių.
 
„Sirija kreipiasi į Jungtinių Tautų valstybes nares (…) Tarptautinį Raudonojo kryžiaus komitetą ir kitas humanitarines grupes“ ir prašo padėti „atremti niokojantį žemės drebėjimą“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.02.07; 06:00
Gordijo mazgas

Ukrainos savanorė, paramedikė, evakuacinio medicinos padalinio „Tairos angelai“ įkūrėja Julija Pajevska-Taira. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Vilniuje viešinti Sacharovo premijos laureatė, iš rusų nelaisvės išlaisvinta paramedikė Julija Pajevska-Taira Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą įvardija Trečiuoju pasauliniu karu. Matydama beveik metus trunkančią beprecedentę Maskvos agresiją, ji įspėja, kad Kremliaus pavojus gresia visoms Europos tautoms.
 
„Tai mūsų bendras karas. Manau, kad tai Trečias pasaulinis karas. Ačiū Dievui, tai neliečia jūsų teritorijos ar kitų valstybių teritorijų. Bet, deja, mano valstybė, mano tauta nuo to labai kenčia“, – penktadienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu teigė J. Pajevska-Taira.
 
„Deja, visos šios problemos tik didėja. Bet susijungę visi kartu mes nugalėsime šią hidrą“, – vylėsi ji.
 
Pasak J. Pajevskos-Tairos, svarbiausia žinia, kurią ji nori perduoti Lietuvai – raginimas nebijoti priešo. Ji pažymėjo, kad itin svarbu ruoštis galimiems iššūkiams ir agresoriaus stabdymui.
 
„Norėčiau įspėti tuos, kas mano, jog tai nėra įmanoma kitoje pasaulio valstybėje. Deja, tai įmanoma. Mes taip pat netikėjome, kad tokia invazija iš viso gali atsitikti. Jeigu jums atrodo, kad panaši situacija neįmanoma Lietuvoje – tiesiog įsivaizduokite, kad tai yra įmanoma. Ką jūs darysite tuo atveju?“, – svarstė paramedikė.
 
„Svarbiausia žinutė, kurią aš norėčiau jums perduoti – neverta bijoti priešo. Reikia tiesiog suprasti, kas vyksta, ir būti pasiruošusiems tam, kad sustabdytume agresiją. Jūs puikiai suprantate, kadangi kažkada patys buvote Sovietų Sąjungos dalimi, koks klastingas yra šis priešas ir kokia stipri propaganda. Svarbiausia yra sustabdyti Rusijos propagandą. Jie pastoviai meluoja – jie vadina jus naciais, taip pat kaip ir ukrainiečius. Jie atsisako mums suteikti teisę egzistuoti – tai yra visos tautos išnaikinimas. Ir ši grėsmė, deja, egzistuoja ir visoms kitoms Europos tautoms“, – akcentavo ji.
 
Papasakojo apie okupantų elgesį su karo belaisviais
 
Evakuacinio medicinos padalinio „Tairos angelai“ įkūrėja 2022 m. kovo 16 d. buvo pagrobta ir tris mėnesius praleido rusų nelaisvėje. Nors ištrūko iš nelaisvės, J. Pajevska-Taira apgailestavo, kad „ne visiems taip pasisekė“ ir dar daug ukrainiečių tebėra Rusijos nelaisvėje.
 
„Tai absoliučiai negailestingi žmonės, nebuvo laikomasi absoliučiai jokių žmogaus teisių. Man atsisakė teikti medicininę pagalbą, negalėjau turėti kontakto su artimaisiais ar valstybės atstovais. Mane kankino ir visus tris mėnesius aš negirdėjau nė vieno gero žodžio“, – prisiminimais dalijosi J. Pajevska-Taira.
 
Klausiama, kiek Ukrainos žmonių šiuo metu yra paimti į rusų nelaisvę, J. Pajevska-Taira tikino nežinanti tikslių skaičių, tačiau pažymėjo, kad „kalba eina apie dešimtis tūkstančių“ ukrainiečių.
 
„Aš labai prašyčiau padaryti viską, ką gali jūsų valstybė, kad padėtų mūsų belaisvių apsikeitimams – žinoma, atsižvelgiant į jūsų galimybes“, – sakė ji.
 
Be to, ukrainietė neslėpė apmaudo dėl tarptautinių organizacijų, besirūpinančių humanitarine pagalba bei žmogaus teisių apsauga, veiklos. Pasak jos, nuo tada, kai buvo paimta į nelaisvę, situacija pernelyg nepasikeitė ir išliko itin prasta.
 
„Mes matome visišką Raudonojo kryžiaus misijų fiasko Rusijos teritorijose. Aš nežinau ir negaliu paaiškinti, kodėl tai vyksta taip. Tačiau, deja, taip yra. Mes neturime pakankamo kiekio tarptautinių organizacijų, tarptautinių humanitarinių misijų informacijos“, – apgailestavo J. Pajevska-Taira.
 
ELTA primena, kad 2022 m. gruodį J. Pajevska-Taira kartu su kitais Ukrainos atstovais atsiėmė prestižinį Europos Parlamento žmogaus teisių apdovanojimą – Sacharovo premiją, skirtą Ukrainos žmonėms.
 
Evakuacinio medicinos padalinio „Tairos angelai“ įkūrėja 2022 m. kovo 16 d. buvo pagrobta ir tris mėnesius praleido rusų nelaisvėje.
Prieš patekdama į nelaisvę, paramedikė perdavė prie kūno tvirtinama kamera įrašytą išsamią vaizdo medžiagą iš naikinamo Mariupolio naujienų agentūros „Associated Press“ (AP) žurnalistams. Vaizdai apie karo žiaurumus, sužeistų ir mirštančių vaikų, karių gelbėjimą apskriejo visą pasaulį.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.28; 07:14
Aktualijos

SOS – gelbėjimo ženklas

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO) kasdien renka lėšas ir teikia humanitarinę paramą Kremliaus terorą patiriantiems ukrainiečiams.
 
Jau per dešimt mėnesių trunkančią invaziją prie pagalbos NVO prisideda tiek pavieniai žmonės, tiek ir įmonės, prisijungiančios prie aktyvios paramos Ukrainoje likusiems bei Lietuvoje apsistojusiems karo pabėgėliams.
 
Eltos kalbinti nevyriausybinių organizacijų atstovai apžvelgė Lietuvos indėlį teikiant pagalbą Ukrainos žmonėms.
 
Maisto banko atstovė neslepia: šiuo metu itin jaučiame, jog parama yra sumažėjusi
 
Maisto banko komunikacijos atstovė Miglė Petronytė nurodo, kad organizacijai šiais metais į Ukrainą išsiuntė 56 vilkikus, sudarančius 842 tonas maisto, kurio vertė – 1 251 911 eurų.
 
„Ši parama Ukrainoje išskirstyta Černigovo, Charkivo, Kijevo, Dnipro, Odesos regionuose likusiems žmonėms. Paramą sudarė ilgo galiojimo maisto produktai – įvairios kruopos, miltai, žuvies ir mėsos konservai, avižiniai dribsniai, konservuotos daržovės, įvairūs saldumynai, košės vaikams, konservuotos sriubos, kruasanai, rūkyti mėsos gaminiai, sūriai, gėrimai“, – apie suteiktą paramą Eltai pasakojo Maisto banko atstovė.
 
M. Petronytė pažymi, kad pirmuosius vilkikus pripildyti padėjo įvairios verslo įmonės, kurios dovanojo maistą, tačiau didžioji dalis paramos buvo nupirkta už visuomenės ir verslų suaukotas lėšas. Taip pat, nurodo ji, organizacija teikė ir iki dabar teikia aktyvią pagalbą ukrainiečiams, kurie apsistoję Lietuvoje.
 
„Perkame ir dalijame 115 eurų vertės korteles, jų išdalijome jau beveik 65 tūkstančius, taip pat 98 tūkstančius maisto paketų“, – pasakojo M. Petronytė.
 
Kita vertus, M. Petronytė neslepia, kad pastaruoju metu parama yra itin sumažėjusi, todėl, nurodo ji, paskutinį – 56-ąjį organizacijos vilkiką į Ukrainą išsiuntė dar lapkričio mėnesį. 
 
„Maisto bankas padėti Ukrainai yra pajėgus tiek, kiek mums gali padėti aukojantys žmonės ir verslo įmonės. Deja, tačiau šiuo metu itin jaučiame, jog parama yra sumažėjusi“, – nurodė Maisto banko atstovė.
 
Lietuvos Raudonasis Kryžiaus įvairiuose miestuose atidarė 14 humanitarinių punktų
 
Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė pažymi, kad nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos organizacija Ukrainai išdalino 53 984 higienos paketus ukrainiečiams. Taip pat 14-oje Lietuvos miestų atidarė 14 humanitarinių punktų, kuriuose kasdien teikia pagalbą ukrainiečiams.
 
„Išdalinome 4000 vnt. „Gera Dovana“ kortelių skirtų daugiavaikėms šeimoms už 200 tūkst. eurų. Su Vokietijos Raudonojo Kryžiaus pagalba buvo nupirktos 7035 kortelės, kurių bendra vertė – 914,5 tūkst eurų. Jos išdalintos ukrainiečių šeimoms“, – Eltai perduotame komentare suteiktą paramą detalizuoja L. Lesauskaitė.
 
Taip pat antrojo etapo metu išdalinta 3,3 tūkst. Akropolio kortelių, taip pat 270 RYO kortelių bei 105 PC Aušra kortelių – tam išleista 464100 Eur.
 
„Kortelės skirtos daugiavaikėms šeimoms, šeimoms auginančioms negalią turintį vaiką, pensijino amžiaus žmonėms“, – pridūrė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
 
Help – padėk

Taip pat kartu su penkiomis nevyriausybinėmis organizacijomis Raudonasis Kryžius kampanijoje “Mūsų širdys ir rankos Ukrainai” surinko 2 550 156,07 eurų. Be to, organizacija vykdo projektą „Vienybė Težydi“, kurio tikslas paremti šeimas iš Ukrainos, turinčias neįgalų šeimos narį. Šiuo metu, pasak L. Lesauskaitės, Contribee platformoje virš 60 šeimų, iš prenumeratorių 34 901,00 eurų, verslo – 18 000 eurų.
 
„Per visa laikotarpį iš Individulių vienkartinių rėmėjų surinkome 120 tūkst. eurų. Paramos daiktais ir paslaugomis surinkome už 1 206 966,54 eurų. Verslas iš viso paaukojo 2 978 529 eurų“, – detalizavo L. Lesauskaitė.
 
Raudonojo Kryžiaus atstovė nurodo, kad į Ukrainą organizacija išvežė 15 vilkikų užpilamų sriubų, vieną vilkiką medicininių priemonių, 6 vilkikus vaistų, vieną vilkiką miegmaišių bei 15 vilkikų drabužių, miegmaišių, avalynės.
 
Lietuvos Caritas: be Lietuvos žmonių ir įmonių dosnumo tokios paramos nebūtume surinkę
 
Lietuvos Caritas generalinės sekretorės Deimantės Bukeikaitės teigimu, nuo karo pradžios organizacijai pavyko įgyvendinti 5 paramos akcijas, kurios reikšmingai prisidėjo prie paramos Ukrainoje likusiems žmonėms.
 
„Įgyvendinome vieną lėšų rinkimo kampaniją kartu su Lietuvos Katalikų bažnyčiomis ir keturias konkrečių daiktų, priemonių ir prekių telkimo kampanijas visoje Lietuvoje“, – pažymėjo D. Bukeikaitė.
 
Organizacijos generalinė sekretorė nurodo, kad pagalbą Lietuvos Caritas suteikia ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos.
 
„Kartu su kitomis 5 didžiausiomis NVO Lietuvoje Caritas dalyvauja bendroje lėšų rinkimo kampanijoje „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai“, kuri tęsiasi iki šiol“, – apie suteikiama paramą pasakojo D. Bukeikaitė bei pridūrė, kad niolatinė pagalba karo pabėgėliams Lietuvoje per Carito organizacijos tinklą teikiama 33-ose šalies savivaldybėse.
 
Pasak Lietuvos Caritas generalinės sekretorės D.Bukeikaitės, šiais metais organizacijai pavyko surinkti virš 750 tūkst. eurų finansinės paramos – šios surinktos lėšos skirtos Ukrainos Caritui.
 
„Taip pat išvežta 14 paramos krovinių – vilkikų – į Ukrainą su įvairiais daiktais, prekėmis, priemonėmis, maistu, kurių vertė apie 400 tūkst. eurų“, – pažymėjo D. Bukeikaitė.
 
Šiuo metu, pasak organizacijos generalinės sekretorės, ruošiama paramos siunta į Dniprą ten besiglaudžiantiems karo pabėgėliams iš Luhansko srities.
 
„Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam padedančiam nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams – tiek skiriantiems lėšas, tiek laiką savanoriškam darbui, tiek žinias, daiktus, prekes ar priemones. Be Lietuvos žmonių ir įmonių dosnumo tokios didelės paramos nebūtume surinkę“ – sakė Lietuvos Caritas vadovė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.12.27; 05:50
Trumposios naujienos

Ženeva, sausio 20 d. (dpa-ELTA). Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TKRK) trečiadienį pranešė, kad šią savaitę tapo didelio masto kibernetinės atakos taikiniu.
 
Atakos metu pažeisti daugiau nei 515 tūkst. „itin pažeidžiamų“ žmonių asmeniniai duomenys ir konfidenciali informacija. Tarp tokių žmonių – dingusiais laikomi ar nuo savo šeimų dėl konfliktų, migracijos ar stichinių nelaimių atskirti asmenys.
 
TKRK teigė būgštaujantis, kad šie duomenys gali būti paviešinti ar panaudoti netinkamais tikslais, ir pridūrė nežinantis, kas galėjo surengti šią ataką.
 
Organizacijos vadovas Robertas Mardinis teigė, kad TKRK yra „pasibaisėjęs ir suglumęs, kodėl buvo nuspręsta nusitaikyti ir pažeisti šią humanitariniais tikslais surinktą informaciją“. Jis kreipėsi į programišius, prašydamas jų neišplatinti pasisavintų duomenų.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.01.20; 11:30
Trumposios naujienos

Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Prie vienos Paryžiaus ligoninės, kurioje įsikūręs ir vakcinacijos nuo COVID-19 centras, nušautas žmogus ir dar vienas sunkiai sužeistas.
 
Tyrėjų duomenimis, šūviai pirmadienį aidėjo prie Raudonojo Kryžiaus Henry Dunant‘o ligoninės 16-ajame Paryžiaus rajone miesto vakaruose. Šaulys paspruko motociklu.
 
„Vienas žmogus žuvo, vienas asmuo sunkiai sužeistas“, – pranešė ugniagesiai.
 
Minėta ligoninė specializuojasi gydyti vyresnius žmones. Šiuo metu čia veikia ir vakcinacijos centras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.13; 04:44
Aktualijos

Beirute – galingas sprogimas. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 50 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Libanui. Skirtos lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
 
Lietuva paramą Libanui skyrė reaguodama į rugpjūčio 4 dieną įvykusią nelaimę Beirute. Užsidegus uosto sandėliams, Libano sostinę Beirutą sukrėtė du galingi sprogimai. Mažiausiai 220 žmonių žuvo, apie 6 tūkst. žmonių buvo sužeista, per 300 tūkst. Beiruto gyventojų neteko namų. Smarkiai nuniokoti ištisi Beiruto rajonai, ypač – Beiruto uosto teritorija.
 
Sugriautos ar apgadintos 15 ligoninių ir 120 mokyklų. Sunaikintos medikamentų ir medicinos priemonių atsargos. Sunaikinta apie 85 proc. uoste saugotų grūdų atsargų. Skaičiuojama, kad sprogimo padaryta žala Libano sostinei ir gyventojams galimai viršija 12 mlrd. EUR.
 
Europos Sąjunga viena pirmųjų suteikė skubią humanitarinę pagalbą Libanui. Šiuo metu Bendrijos parama nelaimės paveiktai šaliai siekia 63 mln. EUR.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.12; 00:05
Trumposios naujienos

Bosnija ir Hercegovina trečiadienį, perkėlusi šimtus migrantų į Sarajevą, išardys jų susiręstą stovyklą, dėl savo brutalių sąlygų pramintą džiunglėmis.
 
Nuo pat jos atidarymo birželį žmogaus teisių aktyvistai smarkiai kritikavo Vučjako stovyklą, kurioje migrantai miega be jokio šildymo, vandentiekio ar tualetų. Stovyklą migrantai susirentė netoli Kroatijos pasienio, kur vis dar yra minų, likusių nuo XX a. pabaigos karo.
 
Po praeitą savaitę pasirodžiusių pirmųjų snaigių, Europos Taryba pareiškė, kad stovykloje jau beveik įsivyravo humanitarinė krizė, o migrantai greitai gali tiesiog žūti.
 
Bosnijos institucijos pradėjo vežti migrantus iš stovyklos jau antradienį. Migrantai vežami į pabėgėlių centrus netoli Sarajevo – toli nuo Kroatijos sienos, per kurią migrantai tikisi patekti į ES.
 
„Iš viso į Sarajevą autobusais buvo perkelta 770 žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė regiono policijos atstovas spaudai Ale Siljdedičius.
Pasak jo, vietos tarnybos ir Raudonasis Kryžius dabar išardys palapines ir išvalys stovyklos teritoriją.
 
Raudonojo Kryžiaus teigimu, iš viso šiemet per šią stovyklą perėjo apie 25 tūkst. migrantų. Stovykloje buvę 770 žmonių yra daugiausia vyrai iš Azijos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.
 
Dauguma migrantų iš Bosnijos ir Hercegovinos visgi patenka į ES narę Kroatiją, tačiau kai kuriuos vis dėlto sulaiko bosnių pasieniečiai ir jie pasilieka šalyje ilgesniam laikui.
 
Bosnija ir Hercegovina, neturtinga ir politiškai paralyžiuota šalis, sunkiai tvarkosi su migrantų antplūdžiu.
 
Pusė iš Vučjako stovyklos perkeltų migrantų gyvens naujame centre, įrengtame buvusiose kariuomenės kareivinėse netoli Sarajevo, teigia AFP šaltinis Taptautinėje migracijos organizacijoje (TMO).
 
Kiti bus perkelti į kitą migrantų centrą, o vėliau, padidinus kareivinių plotą, bus perkelti į jas.
 
A. Siljdedičiaus teigimu, šiuo metu šalies šiaurės vakariniame Bichačo regione TMO valdomose stovyklose glaudžiasi apie 3 200 migrantų.
 
Dar apie tūkstantį migrantų gyvena regione už TMO stovyklų ribų – privačiuose namuose, nebenaudojamuose pastatuose ar tiesiog gatvėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 14:40
video_cip
Aktualijos

Vasario 9-ąją  Romų visuomenės centre Kirtimuose (Vilnius) viešėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininkas Konstantinas Romualdas DOBROVOLSKIS. Tai – jau antrasis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovo K.R.Dobrovolskio pažintinio pobūdžio vizitas į Kirtimus, kur gyvena maždaug pusė tūkstančio romų. Šį sykį susitikimo su Romų visuomenės centro direktore Svetlana NOVOPOLSKAJA metu buvo tariamasi, kaip ir kuo konkrečiai Raudonojo Kryžiaus specialistai galėtų padėti Kirtimuose gyvenantiems romams įsiliejant į pilnavertį Lietuvos gyvenimą. Pastebėta, jog vyresniojo amžiaus romai vengia tikrintis sveikatą pas atvykstančius medikus, nors ši paslauga jiems teikiama nemokamai. Tuo tarpu jaunoji romų karta ne tik nebijo vizitų pas medikus, bet ir noriai bendrauja su Raudonojo Kryžiaus specialistais bei temperamentingai, įspūdingai šoka.

Continue reading „Žavios Kirtimuose gyvenančių romų vaikų šypsenos” →