Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano iškamšos pakabinimas už kojų ant virvės Stokholme nesudaro pagrindo kelti baudžiamąją bylą, pirmadienį pareiškė prokurorai.
„Priimtas sprendimas nepradėti pirminio tyrimo“, – AFP sakė Švedijos prokuratūros atstovė spaudai, nepateikdama daugiau informacijos.
Prokuroras Lucas Erikssonas laikraščiui „Aftonbladet“ sakė, kad gavo skundą dėl „diskreditacijos“, susijusios su iškamša. „Tačiau man nepasirodė, kad tai gali būti laikoma diskreditacija“, – laikraščiui sakė jis.
Incidentas dar padidino įtampą tarp Švedijos ir Turkijos, kuri šiuo metu delsia ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO sutartį. Kurdų karinė grupuotė
Praėjusią savaitę Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių Ankaroje po to, kai Švedijos kurdų Rojavos komitetas palygino R. T. Erdoganą su Italijos diktatoriumi Benitu Mussoliniu.
„Istorija rodo, kaip baigia diktatoriai“, – parašė grupė tviteryje šalia vaizdo įrašo, kuriame rodomos 1945 metais įvykdytos B. Mussolinio egzekucijos nuotraukos, o paskui netoli Stokholmo rotušės ant virvės pakabintas į R. T. Erdoganą panašus manekenas.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas pasmerkė šią akciją ir teigė, kad tai buvo bandymas „sabotuoti“ Švedijos siekį tapti NATO nare.
Švedija ir Suomija praėjusiais metais atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos, kai, reaguodamos į Rusijos pradėtą karą, pateikė prašymus prisijungti prie Vakarų gynybos aljanso. O Turkija ir Vengrija liko vienintelės NATO narės, kurių parlamentai dar neratifikavo šių paraiškų.
Du turkų vyrai išgelbėjo dviejų moterų ir vieno policijos pareigūno gyvybes per pirmadienį Austrijos sostinėje vykusią teroristinę ataką, nusinešusią bent penkių žmonių gyvybes. Pasak Anadolu agentūros (AA) pranešimo, vyrai buvo pašauti vieno iš šaulių ir patys vos išvengė mirties.
Recep Tayyip Gültekin pasakojo, jog kartu su savo draugu Mikail Özer šūvius išgirdo būdami Vienos centre. Jie patraukė neramumų kryptimi ir pamatė šaulį, šaudantį į civilius praeivius. Gültekin pagelbėjo sužeistai moteriai.
“Kai nunešiau moterį į greta esantį restoraną, teroristas nukreipė ginklą į mane”, pasakojo Gültekin. Jis griuvo ant žemės, bandydamas išvengti šaulio šūvių iš ilgavamzdžio šautuvo, tačiau buvo pašautas. “Mes nusigavome iki draugo automobilio ir nuskubėjome į artimiausią policijos nuovadą pranešti apie įvykį.”
Gültekin pasakojo, kad vėliau jie pamatė susišaudymo metu sužeistą policijos pareigūną. Žinodami, kad medikų komandos negali prisiartinti prie konflikto vietos, Gültekin kartu su draugu nunešė pareigūną į greitosios pagalbos automobilį. Jie taip pat pagelbėjo įvykio vietoje sutiktai pagyvenusiai moteriai nusigauti į saugesnę vietą.
Turkijos Užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu išreiškė padėką abiems turkams už pagalbą sužeistiems civiliams ir policijos pareigūnui rizikuojant savo gyvybe. “Du mūsų broliai padarė tai, ką žmogus, musulmonas, turkas ir turėtų padaryti”, kalbėjo jis.
Antradienį, prezidentas Recep Tayyip Erdoğan taip pat video skambučiu susisiekė su Gültekin ir Özer. Skambučio metu Erdoğan palinkėjo Öztekin greitai pasveikti ir teiravosi apie jo sveikatos būklę.
Pabrėždamas, kad Turkija jais didžiuojasi, Erdoğan pasakė: “Ir toliau padėkite austrams. Galbūt jie mūsų nesupranta, bet mes suprantame juos”.
Donaldas Trumpas prisipažino, kad jam patinka „griežti ir rūstūs“ užsienio šalių lyderiai. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paviešintame garso įraše prisipažino, kad jam patinka autoritariški lyderiai. Jis teigė, kad kuo „griežtesni ir labiau rūstūs“ jie yra, tuo geriau jis su jais sutaria.
Žurnalistas Bobas Woodwardas šiuo garso įrašu pasidalijo transliuotojo NBC laidoje „Today“, likus vienai dienai iki jo knygos „Įniršis“ (angl. Rage) išleidimo, kuri grindžiama 18 interviu su D. Trumpu įrašų.
Naujausiame įraše D. Trumpas aiškina, kodėl jis toks artimas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, apribojusiu žiniasklaidos laisvę ir įkalinusiu dešimtis tūkstančių žmonių dėl nesėkmingo 2016 metų perversmo.
D. Trumpas taip pat sulaukia dėmesio dėl to, kad palankiai vertina Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong Uną, Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, Saudo Arabijos karūnos princą Mohamedą bin Salmaną ir kitus lyderius, kaltinamus sunkiais žmogaus teisių pažeidimais.
„Labai gerai sutariu su (Recepu Tayyipu) Erdoganu, nors neturėčiau, nes visi sako, kad jis siaubingas žmogus“, – sausio 22 dieną įrašytame interviu kalbėjo D. Trumpas.
JAV prezidentas, anksčiau išreiškęs „meilę“ Kim Jong Unui ir gyręs Xi Jinpingą, regis, neturėjo paaiškinimo savo palankumui tokiems lyderiams.
„Jūs man kada nors tai paaiškinsite, gerai? – jis klausė B. Woodwardo. – Ne tokius griežtus (lyderius) aš turbūt mėgstu mažiau, ar (su jais) sutariu prasčiau.“
Pirmoji nauja naftos perdirbimo gamykla per paskutinius 30 metų Turkijoje Izmiro mieste šalia Egėjo jūros buvo atidaryta naftos kompanijos SOCAR. SOCAR – tai valstybinė Azerbaidžano naftos kompanija. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdogan ir Azerbaidžano prezidentas Ilham Aliyev.
Naftos gamyklos atidarymo iškilmės Turkijos mieste Izmire. Pirmoje eilėje iš kairės: Azerbaidžano prezidentas Ilham Aliyev ir Turkijos preziidentas Recep Tayyip Erdogan
6,3 milijardo JAV dolerių kainavusi naftos perdirbimo gamykla STAR sumažins Turkijos priklausomybę nuo importuojamų naftos produktų. Ji taip pat padidins Turkijos naftos gamybą 30-čia procentų.
„Atidarius STAR gamyklą, Turkijos ir Azrbaidžano broliški strateginiai ryšiai pereis į naują lygį,“ – sakė Turkijos vadovas R. T. Erdogan savo kalbos metu, pridėdamas, kad ši gamykla buvo „didžiausia investicija į žaliąją zoną Turkijoje per paskutiniuosius tris dešimtmečius.
R. T. Erdogan pastebėjo, kad „ši gamykla leis Turkijai sutaupyti 1,5 milijardo JAV dolerių per metus“ ir pridūrė, kad gamykloje bus sukurta per 1100 darbo vietų.
Azerbaidžano lyderis I. Aliyev teigė, kad šie dvišaliai susitarimai tarp valstybių buvo aukščiausio lygio, pridėdamas, kad tai buvo gana normalu žmonėms, buvusiems kartu per daugelį amžių.
Jis taip pat pastebėjo, kad Turkija ir Azerbaidžanas parodė tvirtą politinę valią papildydamos Eurazijos energergetinį ir transporto žemėlapius.
„Šiuos žemėlapius, reikalaujančius didelių investicijų, puošia mūsų parašai,“ – sakė Aliyev apie naujas bendras su Turkija investicijas.
Informacijos šaltinis: commonspace.eu su Hurriyet Daily News
Turkijos prezidento rinkimus laimėjo R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Turkijos Respublikos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir palinkėjo visokeriopos sėkmės toliau einant šias labai svarbias ir atsakingas pareigas.
Anot Lietuvos vadovės, Turkija yra svarbi Lietuvos partnerė tiek plečiant dvišalius politinius ir ekonominius ryšius, tiek sprendžiant gynybos klausimus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.
Prezidentė išreiškė viltį, kad tvirtėjantis Lietuvos ir Turkijos dialogas nepraras pagreičio, o bendradarbiavimas santykių su Europos Sąjunga lygiu prisidės prie žemyno vienybės, saugumo ir gerovės didinimo bei atvers dar daugiau galimybių Lietuvos ir Turkijos piliečiams kartu dirbti ir mokytis, įgyvendinant abipusiškai naudingus projektus.
D. Grybauskaitė Turkijos prezidentui palinkėjo, kad žmonių suteiktas pasitikėjimas įkvėptų ryžto atsakingai siekti užsibrėžtų tikslų, įveikiant šaliai tenkančius iššūkius ir stiprinant ekonomiką, taip pat užtikrinant visų Turkijos piliečių gerovę ir saugumą.
Kaip jau skelbta, sekmadienį vykusius Turkijos prezidento rinkimus laimėjęs R. T. Erdoganas artimiausią savo varžovą Muharremą Incę įveikė surinkęs 52,5 proc. rinkėjų balsų.
Ši pergalė R. T. Erdoganui leis sustiprinti savo valdžią, kurioje jau išbuvo 15 metų.
Turkijos rinkėjai pirmą kartą per išankstinius rinkimus kartu rinko ir šalies parlamentą. Pergalę balsavime šventė ne tik R. T. Erdoganas, bet ir jo partija „Teisingumas ir plėtra“, užsitikrinusi daugumą parlamente.
Varšuvoje viešint Turkijos prezidentui Redžepui Taipui Erdoganui (Recep Tayyip Erdogan), Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) pasisakė už Ankaros narystę Europos Sąjungoje (ES).
„Aš tikiuosi, kad ES ir Turkijos keliai ves viena kryptimi ir kad to rezultatas bus Turkijos narystė ES“, – sakė A. Duda antradienį. Turkija, anot jo, yra svarbi partnerė ES saugumo klausimais ir remia Bendriją kovojant su pabėgėlių ir migracijos krize.
R. T. Erdoganas kritikavo ilgas stojimo derybas ir pareikalavo iš ES aiškios pozicijos.
R. T. Erdoganas ir A. Duda kalbėjosi apie bendradarbiavimą NATO rėmuose. Be to, buvo pasirašyti dokumentai dėl glaudesnio karinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo.
Numatytas ir Turkijos prezidento susitikimas su ministre pirmininke Beata Šydlo (Beata Szydlo).
