Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Darius Kuliešius pabrėžia, kad neseniai patvirtintas NATO gynybos planas Baltijos šalims ir Lenkijai turi strateginę atgrasymo reikšmę nuo potencialaus priešininko. Pasak jo, tai dar kartą patvirtino, kad Baltijos šalys ir Lenkija nėra vienos grėsmės akivaizdoje.
 
„Naujienos geros, bet labai konfidencialios, informacija turi jautrumo (…) Deja, labai giliai negalėsime šia tema atsakyti. Prezidentui yra labai svarbus nacionalinis saugumas, regioninis saugumas. Šiandien susitikime su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu buvo aptartos Lietuvos regioninio saugumo ir gynybos temos, NATO ir nacionalinių planų įgyvendinimo temos. Viena iš svarbiausių žinių tai, kad šiandien turime baigtą derinti NATO regioninį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos planą. Planas svarbus būtent tuo, kad sustiprina regioninį saugumą bei sustiprina atgrasymą bei reiškia, kad Lietuva ir Baltijos šalys nėra vienos grėsmės akivaizdoje“, – po susitikimo teigė Nacionalinio saugumo grupės vadovas D. Kuliešius.
 
Prezidento patarėjui pritarė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
„NATO turi planus ir reikiamus planus ateityje, kad užtikrintų NATO partnerių ir šalių gynybą. Baltijos šalims ir Lenkijai skiriamas ypatingas dėmesys ir beprecidentinio dydžio pajėgos šiam regionui“, – sakė R. Karoblis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Paklaustas, ar NATO derybose su Turkija aljansas pažadėjo politinę paramą Turkijai kovojant su kurdų liaudies apsaugos daliniais, R. Karoblis teigė to negaįs komentuoti.
 
„Aljansas yra trisdešimties šalių, natūralu, kad kai kurios šalys turi skirtingas nuomones, pozicijas svarbiausias klausimais. Nuo nacionalinių aplinkybių priklauso, kiek tos pozicijos yra tvirtos. Visas aljanso grožis, kad iš bet kurių situacijų randama išeitis ir sprendimai priimami konsensusu, tas, kas ir buvo padaryta“, – teigė R. Karoblis.
 
Nepaisant užtrukusių derybų tarp valstybių, pasak kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, NATO karinio planavimo procedūra niekada nebuvo nutrūkusi. Taip pat, anot jo, keisti gynybos planą reikėjo ir dėl Ukrainos krizės 2014 m.
 
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

„Atgrasyti nuo potencialaus priešininko. Faktas, kad geopolitinė situacija ir saugumo situacija regione su įvykiais Ukrainoje tikrai turėjo reikšmės“, – sakė V. Rupšys.
 
Pagaliau po daugybės mėnesių trukusių derybų Turkija sutiko patvirtinti NATO gynybos planą Baltijos šalims ir Lenkijai. Pasak kariuomenės vado, politinis sutarimas buvo pasiektas dar gruodžio 4 dieną, kai Londone prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Lenkijos prezidentais bei Estijos ministru pirmininku susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
 
Anksčiau Turkija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nesutiks pritarti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planams, jei nesulauks tvirtesnės NATO politinės paramos kovojant su kurdų liaudies apsaugos daliniais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 13:40

Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad atsisakė ES pasiūlymo suteikti papildomai milijardą eurų Turkijai už 4 mln. migrantų, kurie glaudžiasi šioje šalyje.
 
„Jie mums sako „mes jums atsiųsime milijardą eurų“. Ką jūs bandote apgauti? Mums nereikia šių pinigų“, – spaudos konferencijoje teigė R. T. Erdoganas.
 
Pirmadienį ES pareigūnai išreiškė nerimą dėl situacijos Turkijos pasienyje su Graikija po to, kai Ankara pareiškė „atvėrusi duris“ į Europos Sąjungą pabėgėliams ir migrantams.
 
Trečiadienį vyks skubus ES šalių vidaus reikalų ministrų susitikimas, informavo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris.
 
Tūkstančiai migrantų jau susirinko prie Turkijos sienos su Graikija, kuri savo ruožtu imasi skubių veiksmų užkirsti kelią migrantams persikelti į ES.
 
R. T. Erdoganas taip pat apkaltino „graikų kariškius“ nužudžius du migrantus ir sunkiai sužalojus dar vieną. Vis dėlto, Turkijos prezidentas nepatikslino aplinkybių.
 
R. T. Erdoganas, be kita ko, sukritikavo ES už tai, kad ši „nesidalija našta“ su Turkija, bandančia sulaikyti dar vieną masinę migrantų iš Sirijos bangą, kur Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimo pajėgos, remiamos Rusijos, puola šiaurės vakarinį Idlibo regioną.
 
Turkija 2016 m. sutiko neleisti migrantams patekti į ES mainais už 6 mlrd. eurų paramos. Briuselis ragina Ankarą laikytis šio susitarimo.
Pirmadienį R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija gavo tik dalį žadėtos pinigų sumos, tokį kaltinimą Europos šalių lyderiai neigia.
 
Sprendimas atverti migrantams Turkijos sienas su ES buvo priimtas tuo metu, kai R. T. Erdoganas siekia Vakarų paramos kovoje su Damasku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 06:00

Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos prezidento Milošo Zemano, pavadinusio Turkiją „faktine „Islamo valstybės“ (IS) sąjungininke“, žodžiai yra šmeižtas, neatitinkantis draugiškų Ankaros ir Prahos santykių.
 
Tai ketvirtadienį pareiškė oficialus Turkijos URM atstovas Hami Aksoy`us.

„Mes atmetame ir griežtai smerkiame melagingą ir šmeižikišką Čekijos prezidento M. Zemano pareiškimą mūsų šalies ir mūsų prezidento adresu. Akivaizdu, kad šis šmeižtas neatitinka mūsų draugiškų santykių su Čekija“, – pabrėžė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas

Antradienį M. Zemanas pareiškė, jog Turkija „tarpininkavo logistikos operacijose aprūpinant „Islamo valstybę“, kai ši teroristinė organizacija buvo okupavusi didelę Sirijos ir Irako teritorijos dalį“. 

Čekijos prezidentas taip pat apkaltino Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą vykdant šalies islamizavimo politiką. Pasak M. Zemano, ši šalis jau nebėra „pasaulietinė Kemalio Ataturko valstybė“. „Ji išpažįsta islamo ideologiją, o iš to galima daryti loginę išvadą, kad Turkijos valstybė yra artima islamo radikalams“, – teigė Čekijos prezidentas.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.22; 06:30

R. T. Erdoganas Kelne atidarė vieną didžiausių mečečių Europoje. EPA-ELTA nuotr.

Baigdamas savo vizitą Vokietijoje, šeštadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Kelne atidarė vieną didžiausių mečečių Europoje, informuoja BBC. Kelne tą pačią dieną mitingus surengė ir R. T. Erdogano rėmėjai, ir oponentai.

Baigdamas savo vizitą Vokietijoje, šeštadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Kelne atidarė vieną didžiausių mečečių Europoje.

Pasak prezidento, Kelno mečetė yra taikos simbolis. Jis taip pat padėkojo Vokietijos vyriausybei nepasidavus protestams ir prisidėjus prie islamo šventyklos statybų.

R. T. Erdoganui lankantis Kelne, kur gyvena daug emigravusių turkų, policijos pajėgos buvo ypač sustiprintos.

Trijų dienų prezidento vizitas laikomas prieštaringu, nes Turkijos lyderis viešnagės metu nevengė pakritikuoti jį priimančią šalį. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 3 milijonus turkų išeivių.

Kelno centrinę mečetę pastatė islamo grupė, palaikanti artimus ryšius su Turkijos valstybe.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 07:00

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Turkijos partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis dėl įtampos gali atsidurti pavojuje, ir įspėjo, jog Ankara gali pradėti dairytis naujų sąjungininkių, šeštadienį pranešė „The New York Times“.

Dviejų NATO sąjungininkių santykiai pablogėjo per keletą dešimtmečių, o Turkijos lira atsidūrė rekordinėse žemumose JAV dolerio atžvilgiu.

Lira penktadienį prarado 16 proc. vertės JAV dolerio atžvilgiu, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad padvigubins tarifus Turkijos plienui ir aliuminiui. Šie komentarai prisidėjo prie Turkijos valiutos susilpnėjimo.

R. T. Erdoganas įspėjo Vašingtoną nerizikuoti santykiais su Ankara, nes kitaip jo šalis ieškos „naujų draugų ir sąjungininkų“.

„Kol Jungtinės Valstijos nepradės gerbti Turkijos suvereniteto ir neįrodys, kad supranta, su kokiais pavojais susiduria mūsų šalis, partnerystė bus pavojuje“, – pažymėjo Turkijos prezidentas.

Socialiniame tinkle „Twitter“ D. Trumpas paskelbė apie naujus baudžiamuosius tarifus Turkijai ir pridūrė, kad šiuo metu santykiai su Turkija nėra geri.

R. T. Erdoganas penktadienio kalboje sumenkino valiutos krizės reikšmę, patardamas turkams nesijaudinti dėl valiutų kursų svyravimų.

Prezidentas pridūrė, kad Turkija turi bendradarbiavimo alternatyvų „Irane, Rusijoje ir kai kuriose Europos šalyse“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.12; 04:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pavadino Izraelį „labiausiai fašistine ir rasistine“ pasaulio valstybe. Tai prezidentas pareiškė reaguodamas į Izraelio parlamento priimtą įstatymą, apibrėžiantį Izraelį kaip tautinę žydų valstybę.

„Šis žingsnis, nepalikdamas nė menkiausios vietos abejonei, parodė, kad Izraelis yra labiausiai sionistinė, fašistinė ir rasistinė pasaulio valstybė“, – savo vadovaujamai valdančiajai partijai kalbėjo R. T. Erdoganas.

Tęsdamas vieną griežčiausių pastarojo meto išpuolių prieš Izraelį R. T. Erdoganas pridūrė, kad nėra „jokio skirtumo tarp Hitlerio pamišimo dėl arijų rasės ir Izraelio įsivaizdavimo, kad šios senovinės žemės skirtos tik žydams“.

„Hitlerio dvasia, atvedusi pasaulį prie didelės katastrofos, atgimė kai kuriuose Izraelio lyderiuose“, – teigė R. T. Erdoganas.

Minėtuoju įstatymu, priimtu po audringo Kneseto posėdžio, hebrajų kalbai suteiktas nacionalinės kalbos statusas, o žydų bendruomenių kūrimas įvardytas nacionaliniu šalies interesu.

Tuo metu arabų kalbai, anksčiau laikytai oficialia, suteiktas tik specialus statusas.

Šis teisės aktas – naujausias įtampą tarp Izraelio ir Turkijos – vienos iš nedaugelio žydų valstybės partnerių musulmonų – pakurstęs šaltinis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24; 15:20

Turkijos prezidentu tapo R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasveikino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą su perrinkimu dar vienai kadencijai šalies vadovo poste. Tačiau tuo pat metu jis pabrėžė, kad Aljansas buvo įkurtas vadovaujantis tokiomis kertinėmis vertybėmis kaip demokratija, asmens laisvė ir teisės viršenybė.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose R. T. Erdoganas buvo perrinktas dar vienai penkerių metų kadencijai ir pažadėjo įgyvendinti pokyčius, kurie sustiprins jo valdžią. Oponentai baiminasi, kad planuojami pokyčiai prezidentui suteiks autokratinę galią.

Turkija dėl savo strategiškai svarbios vietos yra reikšminga NATO narė. Be to, ji atliko itin svarbų vaidmenį kovoje su grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Tačiau jos ir kitų Aljanso narių santykiuose pastaruoju metu pasitaikydavo įtampų, ypač dėl R. T. Erdogano suartėjimo su Maskva ir šalies sprendimo įsigyti rusišką oro gynybos sistemą. Tuo metu su Vašingtonu Ankara nesutarė dėl kurdų kovotojų dalyvavimo kovoje su IS.

„Pasveikinsiu prezidentą Erdoganą su perrinkimu. Taip pat sveikinu Turkijos žmones dėl aktyvaus dalyvavimo rinkimuose“, – atvykdamas į Liuksemburge vyksiantį Europos Sąjungos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą sakė J. Stoltenbergas.

Po žlugusio mėginimo nuversti R. T. Erdoganą surengti masiniai valymai, per kuriuos Turkijoje buvo suimta tūkstančiai žmonių, buvo privertę sunerimti daugelį Vakarų šalių.

„NATO remiasi keliomis kertinėmis vertybėmis: demokratija, asmens laisve, teisės viršenybe. Aš asmeniškai šias vertybes laikau labai svarbiomis ir pabrėžiu jų svarbą daugelyje NATO sostinių, įskaitant Ankarą, kai ten susitikau su Turkijos lyderiais“, – teigė J. Stoltenbergas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.26; 08:00

simon_peresas_3

Sausio 27 d. daugelis Vokietijos internetinių laikraščių skelbė Izraelio prezidento Šimono Pereso kalbą, pasakytą Vokietijos Bundestage per Holokausto aukų minėjimą. Šveicarijos naujienų tinklalapio nachrichten.ch pirmame puslapyje buvo net keturi straipsniai, kuriuose minimas Izraelis. Trys kelių dienų senumo aktualijas aptariantys straipsniai tik anonsuojami, pilni jų tekstai skelbiami antrame puslapyje. Pagrindinis straipsnis skirtas Holokausto minėjimui. Ilga Šimono Pereso kalba tik trumpai referuojama. Nors Izraelio prezidentas, kalbėdamas apie žydų žudymą nacių laikais, nė karto nevartojo žodžio “holokaustas“ – jo kalboje net 15 kartų minimas žodis hebrajiškas “šoa“, kuris reiškia didelę katastrofą, – bet  straipsnis minėtame šveicarų tinklalapyje vadinasi „Peresas reikalauja bausti atsakingus už holokaustą“.

Continue reading „Izraelio tema Šveicarijos naujienų tinklalapyje“