Galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.

„Delfi“ šeštus metus skelbiamame šalies įtakingiausių politikų sąraše, ekspertų balsais, garbingiausią vietą šiemet pelnė premjeras Saulius Skvernelis, pernai apklausoje buvęs trečias. Antroje vietoje liko valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Prezidentas Gitanas Nausėda per metus pakilo viena pozicija aukščiau – į trečią vietą.
 
Ketvirtoje, penktoje ir šeštoje vietose – buvę šalies vadovai Vytautas Landsbergis, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus. Iš karto po jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Dešimtuką užbaigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
 
Pernai pirmajame trejetuke, pagal šią apklausą, buvo D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis.
 
Elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jam rezultatai buvo gana netikėti.
„Po šito karantino, kai visose žiniasklaidos priemonėse šmėžavo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, premjeras S. Skvernelis, kartkartėmis – finansų ministras Vilius Šapoka, maniau, kad jie dar aukščiau pakils. Tačiau apklausa buvo atliekama jau vasarą, ir žmonės manė, kad yra ir įtakingesnių žmonių už pirmuosius žaidėjus pandemijos atveju“, – „Delfi“ sakė G. Sarafinas.
VAD pareigūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Visuomenė įtakingiausiu politiku antrus metus iš eilės laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 45 proc. respondentų balsų.
 
Antroje vietoje atsidūrė S. Skvernelis su 37,2 proc. respondentų balsų, trečioje – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kurį prie įtakingiausių politikų priskyrė 30,2 proc. apklaustųjų.
 
V. Adamkus, pagal visuomenės nuomonės apklausą, tarp įtakingiausių šiemet ketvirtas. Penktoje vietoje – R. Karbauskis, šeštoje – kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
 
Įdomu, kad, pagal visuomenės nuomonės apklausą, turint mintyje paklaidą, iš esmės susilygino Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių įtakos vertinimai. Devintoje vietoje buvo I. Šimonytė. Dešimtuką užbaigia Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pernai, pagal visuomenės apklausą, pirmajame trejetuke buvo G. Nausėda, D. Grybauskaitė ir V. Adamkus.
 
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė nesureikšmino G. Nausėdos skirtumo pagal visuomenės ir pagal ekspertų nuomonę.
 
„Tikriausiai čia labai didelio skirtumo nėra, nes ar tai būtų pirma, ar trečia vietos, vis tiek galima sakyti, kad jos yra prizinės. Bet tą skirtumą tikriausiai galima paaiškinti politinio gyvenimo sampratų skirtumu. Ekspertai, į šitą anketą atsakinėdami ir tikriausiai bendrai į politiką ir įtaką politikoje žiūri per politinį procesą ir asmens svorį sprendimų priėmime. (…)
Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
O gyventojai galvoja daugiau apie politinį gyvenimą kaip tokį – ne tiek apie politinį procesą, bet apie politinį gyvenimą, kuriame yra vertybės, autoritetas, įtaka, valstybingumo atspindžiai. Tai yra platesnė samprata, susijusi ne tik su sprendimais, kurie yra čia ir dabar, bet ir su valstybės tapatybe ir įvaizdžiu“, – „Delfi“ aiškino I. Matonytė.
 
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
 
Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai, rašo „Delfi“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 15:00

Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Nors visuomenės pasitikėjimo reitinge premjerui pavyko pagerinti savo pozicijas, ant kulnų jam lipa jau ateinančiuose Seimo rinkimuose jį pareigose pakeisti sieksianti parlamentarė Ingrida Šimonytė.
 
Visuomenės nuomonių apklausos taip pat rodo, kad šiek tiek sumenko pasitikėjimas prezidentu Gitanu Nausėda. Nepaisant to, Lietuvos piliečiai ir toliau labiausiai pasitiki dabartiniu šalies vadovu. Respondentų paprašius pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, beveik kas trečias (29 proc.) įvardino G. Nausėdą. Tiesa, 2019 m. pabaigoje tokių buvo 2,8 procentininio punkto daugiau (31,8 proc.).
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis iki 3 procentų paklaidos ribose sumenko ir antroje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą esančios kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingas. Tai, kad prezidente pasitiki vasario mėnesį deklaravo 8,4 proc. gyventojų, 2019 m. pabaigoje pasitikėjimas D. Grybauskaite siekė 10,4 proc.
 
Premjeras Saulius Skvernelis atsidūrė didžiausią pasitikėjimą turinčių asmenybių trejetuke. 2019 m. pabaigoje juo pasitikėjo 6,9 proc. gyventojų, tuo tarpu vasario mėnesį – 7.8 proc.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Už premjero nugaros liko kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Paskutinės apklausos rodo, kad juo pasitiki 7,2 proc. gyventojų (du mėnesius anksčiau darytoje apklausoje pasitikėjimas siekė 7,9 proc.).
 
Politikų, kuriais labiausiai pasitikima, penketuką užbaigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą Seimo rinkimuose vesti sutikusi Ingrida Šimonytė. Per pastaruosius kelis mėnesius ji šiame reitinge sugebėjo turuputį priartėti prie S. Skvernelio, kuris savo sprendimo dėl to, ar dalyvaus parlamento rinkimuose, dar nepasakė.
 
Buvusia finansų ministre, Seimo rinkimuose sieksiančia iš S. Skvernelio perimti vadovavimą Vyriausybei, pasitiki 6,9 proc. gyventojų (2019 m. pabaigoje tokių buvo 4,9 proc.). Konservatorius į rinkimus vesti ketinančia I. Šimonyte visuomenė pasitiki labiau nei TS-LKD pirmininku Gabrieliui Landsbergiu: vasario mėnesio apklausoje juo pasitikėjo 5,5 proc. respondentų, o du mėnesius anksčiau darytoje aplklusoje palaikymas siekė 4,6 proc.
 
Toliau reitinge rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (3,9 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,1 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (2,6 proc.),Aukščiausosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (2,2 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (2,2 proc.) bei žurnalistas Andrius Tapinas. Tai paskutinis reitinge asmuo, kurį paminėjo bent jau 2 proc. apklaustųjų. Asmenybių, kurias paminėjo daugiau nei pusė procento apkalustųjų – vasario mėn. buvo 32.
 
Premjeras Saulius Skvernelis su žmona Silvija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iš viso 2020 metų vasario mėnesį respondentai paminėjo 111 visuomenės veikėjų (2019 m. pabaigoje nurodė 88), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
 
Apklausa buvo vykdoma 2020 m. vasario 13-26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1030 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.18; 15:00

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Naujausios apklausos rodo, kad visuomenės veikėjų palankaus vertinimo reitinge pastaruosius kelis mėnesius vykusiais pokyčiais labiausiai džiaugtis gali opozicinių liberalų ir socialdemokratų bei valdančiųjų „socialdarbiečių“ lyderiai.
 
Visuomenės vertinimas teigiamai keitėsi ir Seimo narės Ingridos Šimonytės, šiuo metu dažniausiai minimos artėjančių Seimo rinkimų kontekste, ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, pastaruoju metu dažniausia atsiduriančio kovos su koronaviruso grėsme akivaizdoje.
 
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 13–26 dienomis atliktos apklausos, per pastaruosius kelis mėnesius labiausiai – 8 procentiniais punktais – augo trijų parlamentinių partijų vadovų reitingas: Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės – Nielsen (palankiai vertina 46 proc., o nepalankiai – 20 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko (atitinkamai 40 proc. ir 37 proc.) bei valdančiųjų „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo (palankiai vertina 28 proc., o nepalankiai 60 proc.).
 
Visgi šių trijų partijų lyderių vieta reitingų lentelėje skiriasi. G. Kirkilas lieka vienu prasčiausiai vertinamų politikų šalyje apskritai, o tuo tarpu V. Čmilytė–Nielsen rikiuojasi šalia palankiausiai vertinamų asmenybių dešimtuko. Tarp Lietuvos partijos lyderių, kurių vertinimas Lietuvoje itin prastas, tai yra absoliučiai geriausias rezultatas. Tiesa, visuomenės dalis, kuri teigia nieko nežinanti arba neturinti nuomonės apie šią politikę, yra didžiausia (34 proc.) tarp visų reitinge minimų asmenybių.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Kaip rodo vasario mėnesį atlikta apklausa, palankų visuomenės vertinimą sugebėjęs pagerinti G. Paluckas taip pat atsidūrė sąraše tų asmenybių, kurias visuomenė vertina labiau teigiamai nei neigiamai. Tuo tarpu visų likusių partijų pirmininkų vertinimas yra labiau neigiamas.
 
Kiek mažiau – 6 procentiniais punktais – augo buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio (palankiai vertina 48 proc., o nepalankiai 30 proc.) bei žurnalisto Edmundo Jakilaičio (53 proc. ir 28 proc.) palankus vertinimas.
 
Tarp pretendentų po rinkimų užimti premjero kėdę – pirma I. Šimonytė
 
Sekant atlikto tyrimo duomenimis, 5 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (56 proc. ir 29 proc.) bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją Seimo rinkimuose vesti sutikusią I. Šimonytę. Ši reitinge turi geriausią rezultatą tarp politikų, viešojoje erdvėje įvardijamų galimais pretendentais nuo rudens vadovauti Vyriausybei.
 
Atsakymo dėl dalyvavimo su „valstiečiais“ Seimo rinkimuose dar nedavusį dabartinį premjerą Saulių Skvernelį visuomenė vertina kiek prasčiau: palankiai vertina 41 proc. ir nepalankiai – 49 proc. Ministro pirmininko palankus vertinimas per pastaruosius du mėnesius reikšmingiau nesikeitęs toliau išlieka neigiamas (nepalankus vertinimas yra didesnis už palankų).
 
Tuo tarpu TS-LKD dabartinio vadovo Gabrieliaus Landsbergio (palankiai vertina 34 proc., o nepalankiai 57 proc.) ir šios partijos garbės pirmininko bei pirmojo atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio (atitinkamai 33 proc. ir 57 proc.) teigiamas vertinimas, lyginant su analogiška apklausa prieš du mėnesius, kilo 5 procentiniais punktais. Visgi abu lieka blogiausiai vertinamų politikų dešimtuke.
 
Augo A. Verygos ir V. Matijošaičio reitingas
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Į viršų šoktelėjo ir šiuo metu dėmesio centre dėl koronaviruso epidemijos atsidūrusio sveikatos apsaugos ministro, vadovaujančio ekstremalių situacijų centrui, A. Verygos reitingas. Vieno iš prasčiausiai vertinamų politikų palankus vertinimas kilo 4 procentiniais punktais. Šiuo metu jį palankiai vertina 29 proc., o nepalankiai – 62 proc. piliečių.
 
Kurį laiką rekordinius palankaus vertinimo nuostolius patyręs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis per pastaruosius kelis mėnesius taip pat nežymiai (4 procentiniais punktais) sugebėjo pasigerinti situaciją. Palankiausiai vertinamų politikų penketuke buvusį laikinosios sostinės merą šiuo metu palankiai vertina 46 proc., o nepalankiai – 36 proc. piliečių.
 
Didžiausią palankaus vertinimo smukimą patyrė V. Uspaskichas
 
Tuo tarpu didžiausius nuostolius palankaus vertinimo reitinge patyrė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (25 proc.vertina palankiai ir 58 proc. nepalankiai). Per paskutinius 2 mėnesius (lyginant su 2019 metų gruodžio apklausa) teigiamas jo vertinimas sumenko 6 procentiniais punktais. Perpus mažiau – 3 procentiniais punktais – sumažėjo palankiai vertinančių Europos Parlamento narius Aušrą Maldeikienę (40 proc. ir 45 proc.) ir Valdemarą Tomaševskį (16 proc. ir 63 proc.).
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
 
Analogiškai sumenko ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio reitingas. Žvelgiant į šio politiko reitingo istoriją ilgesnėje perspektyvoje galima įžvelgti ryškią transformaciją: dar prieš metus buvęs tarp palankiausiai vertinamų politinių partijų lyderių, vasario mėnesio apklausų duomenimis, jis – pačiame reitingų lentelės dugne. N. Puteikį šiuo metu palankiai vertina 23 proc. ir 55 proc. nepalankiai.
 
Palankiausiai vertinamų asmenybių trejetukas nesikeičia
 
Lietuvos gyventojai ir toliau palankiausiai vertina prezidentus: kadenciją baigusį Valdą Adamkų (83 proc. vertina palankiai ir 8 proc. nepalankiai) dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą (83 proc. ir 11 proc.) ir dvi kadencijas prezidento pareigas ėjusią Dalią Grybauskaitę (64 proc. ir 28 proc.).
 
Tarp palankiausiai vertinamų politikų taip pat europarlamentaras Liudas Mažylis (58 proc. ir 17 proc.), L. Linkevičius, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (53 proc. ir 20 proc.), E. Jakilaitis, bei I. Šimonytė.
Edmundas Jakilaitis. Slaptai.lt nuotr.
 
Dar yra 7 politikai bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki – tai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (49 proc. ir 36 proc.), R. Masiulis, žurnalistas Andrius Tapinas (48 proc. ir 31 proc.), V. Čmilytė-Nielsen, V. Matijošaitis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (46 proc. ir 37 proc.). Šį sąrašą užbaigia G. Paluckas.
 
Nepalankiausiai vertinamų politikų dešimtukas
 
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 10 politikų: „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį (nepalankiai įvertino 69 proc., o palankiai 23 proc.), Valdemarą Tomaševskį (atitinkamai 63 proc. ir 16 proc.), A. Verygą (62 proc. ir 29 proc.), apkaltos būdu nušalintą prezidentą Rolandą Paksą (60 proc. ir 22 proc.), G. Kirkilą (60 proc. ir 28 proc.), V. Uspaskichą (58 proc. 25 proc.), profesorių V. Landsbergį (57 proc. ir 33 proc.), dabartinį konservatorių lyderį G. Landsbergį (57 proc. ir 34 proc.), N. Puteikį (55 proc. ir 23 proc.) ir ekspremjerą Algirdą Butkevičių (52 proc. ir 33 proc.).  
 
Apklausa vyko 2020 m. vasario 1326 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1030 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.03.15; 07:05

Premjeras Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iki Seimo rinkimų likus beveik pusmečiui, intriga partinių reitingų lentelėje niekur nedingsta. Kurį laiką smukęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) populiarumas pastaruoju metu augo sparčiausiai ir iš esmės susilygino su antroje reitingų lentelės vietoje jau kurį laiką įsitvirtinusių socialdemokratų palaikymo procentu. Kiek žymesnį šoktelėjimą reitingų lentelėje rodė ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis.
 
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir toliau lieka pirmi. Nors lyginant su 2019 m. gruodžio mėnesio apklausų duomenimis, konservatorių palaikymas iš esmės neaugo, gausiausią frakciją Seime turinti opozicinė partija nuo artimiausios savo varžovės yra atitrūkusi daugiau nei 6 procentiniais punktais. 
 
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 13–26 dienomis atliktos apklausos, už konservatorius, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, balsą atiduotų 17,8 proc. Lietuvos piliečių. 2019 m. pabaigoje tokią poziciją reiškė 16,6 proc. apklaustų gyventojų.
 
Kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4 proc.) respondentų teigė ketiną balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Analogiškoje apklausoje prieš du mėnesius tokių piliečių buvo 12,2 proc.
 
Už Gintauto Palucko vedamos LSDP nugarų – Ramūno Karbauskio pirmininkaujami „valstiečiai“. Šios valdančiosios partijos reitingas per pastaruosius kelis mėnesius augo sparčiausiai – 4,1 procentinio punkto. To pakako, kad LVŽS vėl grįžtų į geriausiai vertinamų partijų trejetuką., Kad palaiko „valstiečius“ šiuo metu prisipažįsta 11 proc. respondentų. 2019 m. gruodžio mėnesį tokių buvo 6,9 proc.
 
Didesnį nei penkių procentų palaikymą (tarp visų suaugusių šalies gyventojų) šiuo metu turi ir Liberalų sąjūdis (8,5 proc.). Lyginant su analogiška apklausa prieš du mėnesius, liberalų palaikytojų gretos padidėjo 3 procentiniais punktais. Tuo tarpu Viktoro Uspaskicho įkurtos ir vadovaujamos Darbo partijos reitingai per pastaruosius du mėnesius sublogo. Šiuo metu atsigauti po patirto fiasko pastaruosiuose Seimo rinkimuose bandančius „darbiečius“ palaiko 6,7 proc. piliečių, 2019 m. pabaigoje tokių buvo 8,9 proc.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
 
Ties 5 procentų palaikymo riba jau kuris laikas suskasi apie persitvarkymą kalbanti ir jungtis su Artūro Zuoko ir Artūro Paulausko vadovaujamomis jėgomis ketinanti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija Tvarka ir teisingumas. Šiuo metu „tvarkiečius“ palaiko 4,9 proc. gyventojų, prieš du mėnesius tokių buvo 5,5 proc.
 
Likusių partijų populiarumas nesiekia 5 proc.
 
Toliau reitingų lentelėje su 3,7 proc. palaikymu rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Prieš du mėnesių paramą šiai politinei jėgai deklaravo 4,2 proc. piliečių. Aušrinės Armonaitės vedamą Laisvės partiją palaiko 3 proc. respondentų (prieš du mėnesius tokių buvo 2,3 proc.).
 
Sudaryto reitingo dugne – valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (šiuo metu palaiko 2,3 proc. prieš du mėnesius populiarumas siekė 2,2 proc.), Artūro Zuoko pirmininkaujama Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (atitinkamai 2,1 proc. ir 2,2 proc.). Sąrašą užbaigia Naglio Puteikio vedama Centro partija „Gerovės Lietuva“ (1,9 proc. ir 3,1 proc.).
 
Kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,7 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
 
Sociologė: „valstiečių“ reitingo ūgtelėjimą lėmė iš pareigų besitraukiantis R. Karbauskis, įtakos turės – koronavirusas
 
Komentuodama apklausos rezultatus sociologė, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad šoktelėjusį valdančiųjų „valstiečių“ reitingą galėjo lemti tiek pasigirdusios kalbos, kad premjeras Saulius Skvernelis gali vėl vesti LVŽS sąrašą rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, tiek nepopuliariausio Lietuvos politiko – R. Karbauskio – pareiškimai apie traukimąsi iš „valstiečių“ frakcijos seniūno bei Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigų. Taip pat, atkreipia dėmesį sociologė, įtakos galėjo turėti ir tai, kad nuo rudens sesijoje valdančiųjų priimtų nepopuliarių sprendimų bei aštrias diskusijas kėlusio 2020 m. biudžeto svarstymo jau praėjo nemažai laiko.
 
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų reitingas kaip ir atsistatė, nes rudenį jų palaikymas sukosi apie 11 procentų. Būtent nuo rudens „valstiečių“ palaikymas ėmė mažėti. Tuomet buvo svarstomas biudžetas, kalbėta apie automobilių mokesčius (automobilių taršos  ELTA). Kitaip tariant, kalbėta apie tuos dalykus, kurie žmonėms nepatinka. Taip pat rudenį buvo nemažai konfliktų su Tėvynės sąjunga ir kitais“,  Eltai teigė R. Ališauskienė.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Kitas dalykas – partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis buvo mažiau aktyvus. Jis apsiskelbė, kad išeina iš frakcijos pirmininkų ir Seimo kultūros komiteto vadovo posto. Kita vertus, kalbos, kad Saulius Skvernelis gali būti pirmas sąraše taip pat galėjo turėti įtakos“,  pridūrė sociologė. Pasak jos, nepaisant to, kad pats premjeras dar nepatvirtino, ar tęs politinę karjerą su „valstiečiais“ vien viešojoje erdvėje išsakytos kalbos apie tokią galimybę galėjo turėti įtakos LVŽS reitingui.
 
„Saulius Skvernelis, kad ir kaip ten būtų, tarp valdančiųjų yra populiariausias, ir tai LVŽS duoda pliusą, o ne minusą“,  akcentavo R. Ališauskienė.
 
Mokslininkė pažymėjo, kad, ko gero, „valstiečių“ reitingas šoktelėjo ne tiek kitų partijų elektorato, kiek neapsisprendusių, už ką balsuoti, sąskaita.
 
„Ko gero, LVŽS reitingas augo ne kitų partijų sąskaita. Galime matyti, kad sumažėjo ta dalis, kuri dar nėra apsisprendusi, už kažką balsuoti. Jų, lyginant su ankstesne apklausa, 3,5 procentinio punkto mažiau, o „valstiečių“ palaikymas išaugo 4 proc.. Iš esmės tai tas pats“,  aiškino R. Ališauskienė.
 
Visgi, jos teigimu, pernelyg sureikšminti „valstiečių“ reitingo ūgtelėjimo nereikėtų. Pasvyravimai, akcentuoja R. Ališauskienė, gali priklausyti tiesiog nuo didesnių ar mažesnių tarppartinių konfliktų.
 
„Dabar tik kovo pradžia, o reitingo pasvyravimai yra veikiami didesnių ar mažesnių lokalinių skandalų. Tad iki rudens situacija dar gali stipriai keistis: galima ir neblogai per tą laiką pasirodyti, bet galima ir stipriai nudegti“,  aiškino R. Ališauskienė.
 
Kaip vieną iš veiksnių, galinčių turėti svarbios įtakos „valstiečių“ bei kitų partijų reitingui, sociologė įvardino valstybės dorojimąsi su Europoje sparčiai plintančiu koronavirusu. Ypač, akcentavo R. Ališauskienė, bent jau reitingų atžvilgiu, tai itin aktualu valdantiesiems. Jos teigimu, tam tikrą vaidmenį čia gali suvaidinti Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis šiuo metu vienas prasčiausiai vertinamų politikų. Tačiau, samprotavo sociologė, Vyriausybei sugebėjus situaciją dėl koronaviruso suvaldyti, ministras galėtų užsidirbti ne tik sau, bet ir savo atstovaujamai „valstiečių“ partijai svarbaus visuomenės palaikymo.
 
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Šiuo metu vienas iš daugiausiai viešai kalbančių žmonių Lietuvoje yra sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis pagal nepopuliarumą yra vienas iš lyderių, tačiau, kita vertus, viskas priklausys ir nuo to, kaip toliau bus valdoma situacija dėl koronaviruso. Jis gali ir nemažai pliusų partijai atnešti. Bet čia, reikia pabrėžti, yra slydi situacija, viskas labai priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti situaciją. Nuo to priklausys, ar ministras išjos ant balto žirgo, ar tiesiog nukris į dar gilesnę pelkę“,  apibendrino R. Ališauskienė.  
 
Apklausa vyko 2020 m. vasario 1326 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1030 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 11:13

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, portalas „Delfi“ skelbia 30-mečio asmenybes. Sąrašo trejetuke – buvę Lietuvos vadovai: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis bei prezidentai Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas.
 
Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ daugiau nei tūkstantyje išsiųstų anketų V. Landsbergį, kaip reikšmingiausią asmenybę, paminėjo 412 apklaustųjų. 403 apklaustieji minėjo prezidentą V. Adamkų, 379 – amžiną atilsį prezidentą Algirdą Brazauską, 363 – prezidentę Dalią Grybauskaitę, 310 – krepšininką Arvydą Sabonį.
 
Kaip rašo „Delfi“, reikšmingiausia 30-mečio asmenybe apklaustųjų išrinktas V. Landsbergis portalui neslėpė nuostabos dėl tokio įvertinimo ir džiaugėsi regįs visuomenę, kuri, pasak jo, yra atspari į jo pusę mėtomai „pykčio sėklai“.
 
„Matyti – nekentėjams ne visai sekasi. Ir tai yra geras ženklas. Tai yra geras ženklas apskritai, o ne todėl, kad aš asmeniškai labai džiaugiuosi, dirbame toliau“, – „Delfi“ komentuodamas jam skirtą įvertinimą, sakė V. Landsbergis.
 
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos faktinis vadovas ateities politikams linkėjo galvoti apie Lietuvos, kaip valstybės ir visuomenės, kūrybą, tobulinimą ir ugdymą, o ne tik apie savo asmeninius vaidmenis ir laimėjimus.
 
„Iš tokio požiūrio gimsta tuščios, kartais pražūtingos varžybos“, – sakė V. Landsbergis.
 
Savo ruožtu kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus, kaip rašo portalas, išgirdęs apie rezultatus, pirmiausia pasidžiaugė V. Landsbergio įvertinimu.
 
„Man įdomu ir malonu girdėti apie pasirinkimą. Aš galvoju, kad jis yra labai teisingas, kalbant apie pirmąją vietą. Kad ir kaip ten būtų, ponas Landsbergis įvertintas tikrai tinkamai istorijos kontekste. Kitaip ir negali būti, nes jis buvo Sąjūdžio dvasia. Tikrai sveikinu pono Landsbergio pripažinimą ir džiaugiuosi juo“, – „Delfi“ sakė V. Adamkus.
 
Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.

Buvęs šalies vadovas kartu padėkojo žmonėms už tai, kad jie jį prisiminė, taip pat – ir darbo momentus, kurie jį atvedė į tokią aukštą poziciją.
 
Ateities politikų kartoms kadenciją baigęs prezidentas linkėjo brandinti kultūros lygį Lietuvoje.
 
„Šitoje vietoje mums dar yra vietos paūgėti. Linkiu, kad naujoji politikų karta pasisemtų stiprybės iš tautos atgimimo laikotarpiu nuveiktų darbų, o pati pakelta galva pasiektų visos Europos politinės kultūros lygį“, – „Delfi“ sakė V. Adamkus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu žurnalas „Reitingai“ išsiuntė daugiau nei 1000 anketų politikams, valstybės tarnautojams, verslininkams, žurnalistams ir paprašė iš 300 asmenybių sąrašo išrinkti trisdešimt reikšmingiausių 1990–2020 m. asmenybių, kurios turėjo didžiausios teigiamos įtakos Lietuvos pažangai ir raidai per pastaruosius 30 metų.
 
Apklaustieji, neradę kokios nors asmenybės, turėjo galimybę patys įrašyti norimą pavardę į laukelį „kita“. Iš viso buvo įrašytos 56 papildomos asmenybės.
 
Sudaryto reikšmingiausių asmenybių sąrašo pirmajame dešimtuke – ryškiausi Lietuvos kultūros veikėjai, kurių jau nebėra tarp gyvųjų: filosofas Leonidas Donskis (sulaukė 289 balsų), rašytojas Justinas Marcinkevičius (282 balsai), dainininkas Vytautas Kernagis (260 balsų). Anketas gavusieji prie reikšmingiausių Lietuvos asmenybių taip pat priskyrė europarlamentarą ir ekspremjerą Andrių Kubilių (258 balsai) bei dainininką Andrių Mamontovą (227 balsai).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.09; 09:00

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

Kaip rodo naujausios atliktos gyventojų apklausos, pastarąjį mėnesį labiausiai traukėsi Lietuvos piliečių dalis, kuri teigia, kad pasitiki Vyriausybe. Didinti žmonių pasitikėjimo, rodo apklausų duomenys, Vyriausybei nesisekė ir į visuomenės nuomonių dinamiką žvelgiant į 2019 metus ar net paskutinių 3 metų perspektyvoje.
 
Nepaisant „valstiečių“ dominuojamos valdžios dar 2016 m. rudenį deklaruotų pažadų rodyti aukštesnės kokybės valdymo standartus, tiek Seimu, tiek Vyriausybe pasitikinčių gyventojų dalis per pastaruosius trejus metus tirpo sparčiausiai.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, pasitikėjimas Sauliaus Skvernelio vadovaujamu Ministrų Kabinetu, lyginant su analogiškos lapkričio mėnesį darytos apklausos rezultatais, krito 6 procentiniais punktais. Šiuo metu Vyriausybe pasitiki 37 proc. gyventojų, o 58 proc. teigia priešingai. Kiek mažiau – 5 procentiniais punktais – sumažėjo gyventojų dalis, pasitikinti Lietuvos policija (pasitiki 70 proc., o nepasitiki 26 proc.), o 4 procentiniais punktais pablogėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vertinimas (atitinkamai 62 proc. ir 22 proc.).
 
Šalies gyventojai ir toliau labiausiai nepasitiki Seimu (nepasitiki 71 proc., o pasitiki 25 proc.) bei Lietuvos Vyriausybe (nepasitiki 58 proc., o pasitiki 37 proc.).
 
Tuo metu kilusiu pasitikėjimo reitingu gali pasigirti Lietuvos teismai. Lyginant su apklausa, daryta prieš mėnesį, pasitikėjimas teismais ūgtelėjo 6 procentiniais punktais. Šiuo metu teismais pasitiki 40 proc., o nepasitiki 47 proc. Komerciniais bankais pasitikėjimas augo 5 procentiniais punktais: šiuo metu komerciniais bankais pasitiki 48 proc., o nepasitiki 40 proc. Pasitikėjimas Lietuvos banku ūgtelėjo 4 procentiniais punktais (pasitiki 62 proc., o nepasitiki 26 proc.). 3 procentiniais punktais pagerėjo Bažnyčios vertinimas (atitinkamai 72 proc. ir 19 proc.).
 
2019 m. įvykę pokyčiai: augo pasitikėjimas Prezidentūra, žymiau kritiko tik Vyriausybės reitingai
 
Žvelgiant į institucijų vertinimo pokyčius per pastaruosius metus, labiausiai – 13 procentinių punktų – padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Prezidento institucija. 2019 metų pradžioje Prezidentūra pasitikėjo 64 proc., o priešingai manančių buvo 29 proc. Šiuo metu Prezidento institucija pasitiki 77 proc., o priešingai manančių – 16 proc.
 
Per paskutinius 11 mėnesių 9 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies savivaldybėmis, o 8 procentiniais punktais augo pasitikėjimas „Sodra“.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
 
Bėgant 2019 metams, teigiamai augo Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimas. Šią instituciją palankiai vertinančių 7 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Per metus 6 procentiniais punktais padidėjo pasitikėjimas Bažnyčia. 5 procentiniais punktais pagerėjo Konstitucinio Teismo ir Valstybės saugumo departamento vertinimas, o 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos žiniasklaida.
 
Tuo metu per pastaruosius metus krito tik vienos institucijos pasitikėjimo reitingas – 3 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Vyriausybe.
 
Prezidento, Seimo ir Vyriausybės vertinimo pokyčiai per pastaruosius trejus metus
 
Valdantiesiems skaičiuojant paskutinius kadencijos mėnesius, galima įvertinti visuomenės nuomonės pokyčius Seimu ir Vyriausybe nuo jų darbo pradžios. 2016 m. rudenį valdančiąją daugumą ir Vyriausybę formavusių politinių jėgų lyderiai akcentavo naujus valdymo standartus, pasak jų, turėsiančius kelti visuomenės pasitikėjimą vykdomosios ir leidžiamosios valdžios struktūromis. Tačiau, žvelgiant į visuomenės nuomonių pokyčius per pastaruosius 3 metus, matyti, kad šalies piliečiai per šį laikotarpį Vyriausybe ir Seimu tik nusivylė.
 
Nuo 2016 metų gruodžio mėnesio pasitikinčių Viktoro Pranckiečio pirmininkaujamu Seimu sumažėjo net 15 procentinių punktų, o S. Skvernelio Vyriausybe – 13 procentinių punktų.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
 
Tuo metu pastaraisiais metais perrinktos savivaldybės ir vadovą pakeitusi Prezidentūra visuomenės vertinama geriau: per paskutinius 3 metus 5 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Prezidento institucija bei 4 procentiniais punktais labiau pasitikima savivaldybėmis.
 
Palankiausiai vertinamų institucijų dešimtukas
 
Naujausių apklausų duomenys rodo, kad šiuo metu labiausiai Lietuvos gyventojai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 90 proc., o nepasitiki 8 proc.), Prezidento institucija (atitinkamai 77 proc. ir 16 proc.), Bažnyčia (72 proc. ir 19 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc. ir 20 proc.), Konstituciniu Teismu (70 proc. ir 22 proc.), policija (70 proc., 26 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc., 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida (63 proc. ir 33 proc.), Valstybės saugumo departamentu (62 proc. ir 22 proc.) bei Lietuvos banku (62 proc. ir 26 proc.).
 
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima: tai „Sodra“ (pasitiki 61 proc. ir nepasitiki 30 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (atitinkamai 58 proc. ir 26 proc.), savivaldybės (58 proc. ir 36 proc.), Valstybės kontrolė (55 proc. ir 30 proc.), komerciniai bankai (48 proc. ir 40 proc.) ir profsąjungos (45 proc. ir 35 proc.).
 
 
Apklausa vyko 2019 m. gruodžio 1021 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 05:40

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Naujausios apklausos rodo, kad 2019 m. pabaigoje tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilusios trintys dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teigiamų poslinkių reitinguose nė vienai pusei neatnešė. Krito tiek šiose diskusijose dalyvavusių prezidento Gitano Nausėdos, tiek ir kai kurių valdančiųjų lyderių palankaus vertinimo reitingai.
 
Visgi skaudžiausiai pokyčiai palietė J. Narkevičių užstojusį ir „asfaltuoto keliuko“ istorijos kontekste dažnai minėtą premjerą Saulių Skvernelį.
 
Tuo tarpu į visuomenės vertinimo pokyčius žvelgiant 2019 m. perspektyvoje, galima išskirti politikus, kuriems apskritai pasibaigę metai nebuvo sėkmingi. Per pastaruosius metus valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininko Valdemaro Tomaševskio perėmė prasčiausiai vertinamo politiko statusą, o Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tapo rekordininku išbarstant 2019 m. pradžioje turėtus reitingus.
 
Šiuo laikotarpiu palankaus vertinimo reitingų lentelėje keitėsi ir lyderis tarp politinių partijų pirmininkų. „Tvarkiečiui“ Remigijui Žemaitaičiui ne taip jau ilgai užtrukusi avantiūra įsilieti į valdančiųjų gretas, ko gero, kainavo palankiausiai vertinamo politinės partijos vedlio statusą. Jis 2019 m. pabaigoje jau priklauso Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, ministro pirmininko S. Skvernelio palankaus vertinimo reitingas pastarąjį mėnesį krito labiausiai – 8 procentiniais punktais. Šiuo metu S. Skvernelį palankiai vertina 42 proc. piliečių, o nepalankiai – 47 proc. Taigi Vyriausybės vadovo palankių ir nepalankių vertinimų santykis vėl tapo neigiamas: S. Skvernelį skeptiškai vertinanti visuomenės dalis 5 procentiniais punktais gausesnė nei manančių priešingai.
 
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.

Tiek pat – 8 procentiniais punktais – sumenko ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko teigiamas vertinimas. Šiuo metu 32 proc. respondentų teigia, kad jį vertina palankiai ir 41 proc. – nepalankiai.
 
7 procentiniais punktais sumenko „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo palankus vertinimas. Šiuo metu šios valdančiosios partijos pirmininką palankiai vertina 20 proc. piliečių ir 67 proc. – nepalankiai.
 
4 procentais sumenko ir prezidento Gitano Nausėdos palankus vertinimas. Tai lėmė, kad dabartinis šalies vadovas, dar lapkričio mėnesį buvęs palankaus vertinimo viršūnėje, pirmosios vietos poziciją perleido kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui. Šiuo metu G. Nausėdą palankiai vertina 80 proc. piliečių ir 13 proc. nepalankiai. Tuo tarpu apie V. Adamkų palankiai atsiliepia tiek pat – 80 proc. piliečių, tačiau nepalankiai vertinančių 3 procentiniais punktais mažiau – 10 proc.
 
4 procentais taip pat sumenko sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos (palankiai vertina 25 proc. ir 66 proc. nepalankiai), Seimo narės Ingridos Šimonytės (atitinkamai 47 proc. ir 41 proc.) reitingas.
 
Tuo tarpu per tą patį laikotarpį reitingą reikšmingiau pasiauginti pavyko tik iš Lietuvos vidaus politikos pasitraukusiam ir į Europos komisaro kėdę atsisėdusiam Virginijui Sinkevičiui (palankiai vertina 53 proc., nepalankiai 22 proc.). Lyginant su ankstesniu mėnesiu jo palankus vertinimas ūgtelėjo 6 procentiniais punktais.
 
Visų kitų politikų ir visuomenės veikėjų palankus vertinimas pablogėjo nežymiai arba nepakito.
 
Ryškiausi reitingų pokyčiai per pastaruosius metus: antirekordai priklauso V. Matijošaičiui ir R. Karbauskiui
 
Nepaisant pastarąjį mėnesį patirtų neigiamų reitingo pokyčių, prezidento G. Nausėdos palankus vertinimas nuo 2019 m. sausio augo sparčiausiai. Per šį laikotarpį net 15 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina pavasario pabaigoje išrinktą prezidentą Gitaną Nausėdą. Kiek mažiau, 7 procentiniais punktais, padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių tuo pačiu metu į Europos Parlamentą išrinktą Aušrą Maldeikienę (šiuo metu palankiai vertina 43 proc. ir tiek pat, 43 proc. – nepalankiai).
 
 Per metus tiek pat pagerėjo ir kito europarlamentaro, LLRA-KŠS lyderio V. Tomaševskio vertinimas (šiuo metu palankiai vertina 19 proc., o nepalankiai – 58 proc., prieš metus buvo atitinkamai 12 proc. ir 62 proc.). Praėjusiais metais jis perleido savo, kaip prasčiausiai vertinamo politiko, titulą kitos valdančiosios partijos lyderiui – R. Karbauskiui. Pastarąjį šiuo metu palankiai vertina 16 proc. ir 76 proc. į šį politiką žiūri skeptiškai.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Visgi šią R. Karbauskio ir V. Tomaševskio rokiruotę lėmė ne tiek pagerėjęs LLRA-KŠS lyderio vertinimas, kiek tai, kad LVŽS pirmininko palankus vertinimas per metus sumenko net 17 procentinių punktų. 2019 m. sausio mėn. apie „valstiečių“ lyderį palankiai atsiliepė 33 proc. piliečių, o nepalankiai 60 proc. Tad per 2019 metus R. Karbauskio ir taip neigiamu buvęs palankių ir nepalankių vertinimų balansas išsipūtė kone antrątiek – nuo minus 27 praėjusių metų pradžioje iki minus 60 tų pačių metų pabaigoje. Šiuo atžvilgiu R. Karbauskis sau lygių tiesiog neturi.
 
Nors tokie R. Karbauskio patirti visuomenės vertinimo nuostoliai, žvelgiant į kitų politikų reitingų dinamiką, ir atrodo įspūdingai, didžiausių praradimų patyrė dar prieš metus palankiausiai vertinamų politikų penketuke buvęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
 
Pastaruosius apklausų duomenis lyginant su rezultatais, gautais 2019 m. sausio mėn., galima matyti, kad grandiozinius planus dėl dalies Kauno rajono prijungimo prie Kauno rengęs meras prarado net 20 proc. palankiai apie jį atsiliepiančių piliečių. Šiuo metu V. Matijošaitis palankaus vertinimo reitinguose rikiuojasi keturioliktas – jį palankiai vertina 42 proc., o nepalankiai 41 proc. apklaustų respondentų (2019 m. sausio mėn. buvo atitinkamai 62 proc. ir 23 proc.).
 
Per pastaruosius 11 mėnesių taip pat pablogėjo Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio vertinimas. Kontraversiškai vertinamas asmenybes į savo vedamos partijos gretas ir 2020 m. rinkimus užsimojusio kviesti politiko reitingas nuo 2019 m. sumenko 11 procentinių punktų. Šiuo metu apie N. Puteikį palankiai atsiliepia 26 proc. šalies piliečių ir 53 proc. teigia priešingai. Kiek mažiau – 10 proc. – sumenko ir apie Seimo rinkimus mąstančio filosofo bei  judėjimo „Lietuva yra čia“ lyderio Arvydo Juozaičio palankus vertinimas. Šiuo metu jį palankiai vertina 28 proc., o 40 proc. vertina priešingai.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
 
Per pastaruosius metus palankiausiai vertinamo politinių partijų lyderio regalijų neteko ir „tvarkiečių“ lyderis R. Žemaitaitis (šiuo metu palankiai vertina 35 proc. ir 39 proc. nepalankiai). Lyginant su 2019 m. pradžia, jo palankus vertinimas sumažėjo 9 procentiniais punktais. Savo ruožtu geriausiai vertinamos politinės partijos vadovo titulą perėmė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen (palankiai vertina 38 proc., nepalankiai 24 proc.).
 
Per 2019 m. 6 procentiniais punktais krito ir kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės palankus vertinimas. Tuo tarpu premjero Sauliaus Skvernelio teigiamas vertinimas susitraukė 4 procentiniais punktais.
 
Palankiausiai 2019 m. pabaigoje įvertinti visuomenės veikėjai
 
2019 m. gruodžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad rinkėjai palankiausiai vertina V. Adamkų (80 proc. palankiai ir 10 proc. nepalankiai), G. Nausėdą (atitinkamai 80 proc. ir 13 proc.), D. Grybauskaitę (61 proc. ir 30 proc.), europarlamentarą Liudą Mažylį (58 proc. ir 17 proc.), eurokomisarą Virginijų Sinkevičių (53 proc. ir 22 proc.), užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (51 proc. ir 32 proc.).
 
Dar yra 8 politikai bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai daugiau pasitiki nei nepasitiki – tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis (47 proc. ir 32 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (47 proc. ir 37 proc.), I. Šimonytė (47 proc. ir 41 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (45 proc. ir 32 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (44 proc. ir 36 proc.), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (42 proc. ir 33 proc.), V. Matijošaitis (42 proc. ir 41 proc.) bei Viktorija Čmilytė-Nielsen (38 proc. ir 24 proc.).
 
Prasčiausiai 2019 m. pabaigoje įvertintų veikėjų dešimtukas
 
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) 2019 metų pabaigoje šalies gyventojai įvertino R. Karbauskį (nepalankiai vertina 76 proc. ), G. Kirkilą (67 proc.), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (66 proc.), pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovą Vytautą Landsbergį (61 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (61 proc.), apkaltos būdu nušalintą prezidentą Rolandą Paksą (59 proc.), V. Tomaševskį (58 proc.), N. Puteikį (53 proc.), Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą (53 proc.) ir ekspremjerą Algirdą Butkevičių (51 proc.).