Prezidentavimo šimtadienį švenčiančiam Gitanui Nausėdai dovaną įteikė ir piliečiai – šalies vadovo reitingai toliau kilo.
 
Užtat skandaluose besimurdantiems valstiečiams gyventojai buvo šykštūs.
 
Tai rodo spalio 4-13 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ apklausa, kurią šeštadienį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“.
 
Per mėnesį padaugėjo G. Nausėdą palankiai vertinančių žmonių (nuo 79,3 iki 82,5 proc.), o nepalankiai jį įvertino vos 3,3 proc. apklaustųjų. Naujajam šalies vadovui iki Valdo Adamkaus rekordo dar šiek tiek trūksta. Kadenciją baigusį prezidentą vienu metu nepalankiai vertino tik 2,2 proc. respondentų.
 
25,6 proc. gyventojų mano, kad G. Nausėda geriausiai atstovauja ir jų interesams (rugsėjį tokių buvo 23,6 proc.). Prezidentas įtikinamai lenkia antroje vietoje stabiliai įsitvirtinusį premjerą Saulių Skvernelį (8,5 proc.). Kiti visuomenės veikėjai dar labiau atsilikę nuo lyderio.
 
Atrodo, kad piliečiai pritarė, jog į eurokomisarus būtų deleguotas ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Jį palankiai vertina 49,5 proc., o nepalankiai – 9 proc. apklaustųjų. Praėjusį mėnesį šie skaičiai buvo atitinkamai 39,8 ir 11,7.
 
Anot „Lietuvos ryto“ skelbiamos „Vilmorus“ apklausos, jau kuris laikas krenta anksčiau tarp pirmaujančių buvusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio reitingas. Šįkart tam įtakos, matyt, turėjo prieštaringai įvertinti jo užmojai prie miesto prijungti dalį Kauno rajono teritorijų.
 
Daug nepalankiau nei anksčiau įvertinti Vilniaus meras Remigijus Šimašius, „tvarkiečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis, socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas.
 
Skirtingus pažymius rinkėjai parašė Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir jį iš kėdės kol kas nesėkmingai verčiančiam valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Pirmojo populiarumas ūgtelėjo, o antrojo dar labiau sumenko. Pagal palankių ir nepalankių vertinimų skirtumą R.Karbauskis atsidūrė paskutinėje vietoje (-35,9).
 
Žemiausią tašką nuo 2016 metų pasiekė ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jei Seimo rinkimai vyktų dabar, už ją tebalsuotų 11,1 proc. rinkėjų. Prieš mėnesį valstiečiai dar nežymiai pirmavo, o šiuo metu gana ryškiai atsilieka nuo vėl lyderiais tapusių konservatorių.
 
Kitos parlamentinės partijos daugmaž išsilaikė ankstesnėse pozicijoje, nors socialdemokratų ir „darbiečių“ gerbėjų gretos aptirpo, o Liberalų sąjūdžio pagausėjo. Kalbant apie pastarosios partijos žingsnelį į priekį, jį galėjo lemti vadovo pasikeitimas. Naująją liberalų lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen palankiai vertina 27 proc., o nepalankiai – tik 11,9 proc. rinkėjų.
 
Vertindami įvairias institucijas respondentai dauguma jų labiau pasitiki, nei nepasitiki, išskyrus teismus, Seimą ir partijas, kurių reitingas yra neigiamas, skelbia „Lietuvos rytas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.20; 00:05

Portalas Delfi skelbia įtakingiausių Lietuvoje sąrašą. Penktus metus iš eilės Delfi atliktas tyrimas parodė, kad elito sudarytame įtakingiausiųjų sąrašo viršuje antrus metus iš eilės – kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji surinko 715 balsų.
 
Antroje vietoje rikiuojasi žurnalistas Edmundas Jakilaitis (687 balsai), trečioje – verslininkas Robertas Dargis (659), Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis (650 balsų) bei „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (579).
 
Toliau dešimtuke rikiuojasi krepšinio treneris Šarūnas Jasikevičius (591), premjeras Saulius Skvernelis (539), žurnalistas Andrius Tapinas (506), prezidentas Gitanas Nausėda (499), LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė (499).
 
Apklausą naujienų portalo Delfi užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“ birželio 20 – liepos 20 dienomis. Rezultatas gautas išklausius 1013 asmenų, kurie yra savo sričių specialistai – politikai, verslininkai, ekonomistai, tarnautojai, pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos priemonių vadovai ir atstovai, sporto ar popkultūros veikėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.04; 01:00
 
 
 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujienų portalas DELFI skelbia naują projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ dalį. Atlikus visuomenės ir elito tyrimą, skelbiamas įtakingiausių politikų sąrašas.
 
Lietuvos elitas įtakingiausia politike vis dar laiko kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę. Antrojoje vietoje – praėjusiais metais trečioje vietoje buvęs Ramūnas Karbauskis. Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis, praėjusiais metais buvęs antras, šiemet, elito nuomone, rikiuojasi trečioje vietoje. 
 
Ketvirtoje vietoje šiemet atsidūrė prezidentas Gitanas Nausėda. Pernai elito apklausoje jis dalyvavo kaip ekonomistas ir užėmė antrą reitingo vietą. Iš įtakingiausiųjų penketuko G. Nausėda išstūmė Valdą Adamkų, kuris pernai užėmė penktą vietą, o šiemet liko šeštoje, pirmadienį rašo portalas DELFI.
 
Elito nuomone, įtakingiausių politikų penketuką šiemet užbaigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pernai jis užėmė ketvirtąją vietą.
 
Už penketuko, elito nuomone, pagal savo įtaką valstybei toliau rikiuojasi kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Seimo narė Ingrida Šimonytė, europarlamentaras Andrius Kubilius ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
 
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Elito apklausą atliko žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. Tuo tarpu visuomenė, „Spinter tyrimų” duomenimis, įtakingiausiu politiku laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 53 proc. nuo visų balsavusių.
 
Praėjusiais metais įtakingiausia politike visuomenė laikė tuometę prezidentę D. Grybauskaitę, šiemet sąraše ji smuktelėjo viena pozicija ir užima antrąją vietą. Trečioje vietoje – kitas kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, pernai DELFI vykdomame tyrime buvęs antras.
 
Visuomenė, kaip ir elitas, taip pat mano, kad R. Karbauskis yra įtakingesnis nei S. Skvernelis. Jų nuomonė nuo pernai šiuo klausimu nepasikeitė ir „valstiečių“ lyderis, visuomenės nuomone, pagal savo įtaką yra ketvirtoje, o premjeras penktoje vietoje. V. Landsbergis šiemet aplenkė TS-LKD pirmininką Gabrielių Landsbergį. V. Landsbergis šių metų reitinge užima 6 vietą, o G. Landsbergis – 7. Pernai G. Landsbergis buvo penktasis, V. Landsbergis – šeštas.
 
Visuomenės nuomone, aštuntoje reitingo vietoje pagal turimą įtaką įtakingiausių reitinge – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, po jo rikiuojasi I. Šimonytė bei pastarąją savaitę vadovavimą Susisiekimo ministerijai užbaigęs Rokas Masiulis.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kaip skelbia DELFI, elitas šiemet apklaustas birželio 20-liepos 20 dienomis, o visuomenė – liepos 17-liepos 26 d.
 
DELFI projektą „Lietuvos įtakingiausieji“ įgyvendina jau penktus metus iš eilės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.19; 09:30
 
 
 
 
 
 
 

JIENŲ FILTRAS
„Ford“ atleis 10 proc. visų darbuotojų
 
2019-05-20 18:59
Reformoms Ukrainoje įgyvendinti Vokietija skirs 82 milijonus eurų
 
2019-05-20 18:55
Lietuvos kariuomenės vadas Briuselyje dalyvaus ES ir NATO karinių komitetų konferencijose
 
2019-05-20 18:06
„Gazprom“ vadovas pripažino: „Nord Stream 2“ paleidimas gali būti atidėtas
 
2019-05-20 17:57
D. Grybauskaitė: V. Zelenskis Ukrainai yra ir iššūkis, ir galimybė
 
2019-05-20 17:48
„Alitalia“ dėl streiko atšaukia skrydžius
 
2019-05-20 17:40
„Valstiečiai“ tikisi, kad į nukeltą posėdį ateiti galės abu kandidatai
 
2019-05-20 17:28
G. Nausėdos komunikacijos vadovo atsakas I. Šimonytės štabui: tai yra gerai suplanuotas puolimas
 
2019-05-20 17:26
Vartotojų dėmesiui: pradedama testuoti naujoji Eltos svetainė
 
2019-05-20 17:25
Atnaujinami Sapiegų parko atkūrimo darbai
 
2019-05-20 17:22
Įtampa tarp kandidatų auga: kreipėsi į VRK dėl G. Nausėdos kampanijos finansavimo
 
2019-05-20 17:22
G. Nausėdos štabas sureagavo: konservatoriai visomis išgalėmis stengsis mesti bet kokį šešėlį savo oponentui
 
2019-05-20 17:15
XXIV Pažaislio muzikos festivalis – įdomios pažintys su Europos šalių muzikos atlikėjais
 
2019-05-20 16:53
NATO naikintuvai 6 kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
 
2019-05-20 16:43
Ekonomikos ministrė: Ispanija ketina toliau mažinti skolą
 
2019-05-20 16:43
Palankaus vertinimo reitingas: pokyčiai trejetuke, labiausiai augo L. Mažylio vertinimas (1)
 
2019-05-20 16:35
Politologai: „valstiečių“ kvietimas antro turo kandidatams į diskusiją yra galios demonstravimas, abejojama paramos nauda
 
2019-05-20 16:27
Vokietijos verslas turi sunkumų dėl investicijų Kinijoje
 
2019-05-20 16:08
Žemės ūkio rūmų direktorius S. Dimaitis: nebus pieno – nebus ir perdirbėjų
 
2019-05-20 16:07
Tyrimas: Didžiosios Britanijos namų ūkiai nuogąstauja dėl savo finansų
 
2019-05-20 15:43
Dėl regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo A. Butkevičius kreipėsi į Aplinkos ministeriją
 
2019-05-20 15:37
Armėnijos sostinėje protestuotojai blokavo įėjimus į teismų pastatus
 
2019-05-20 15:26
Rudenį LSMU studentų būrį papildys nemažai jaunuolių iš Izraelio
 
2019-05-20 15:24
Siūloma įsteigti Europos Sąjungos demografinės ir šeimos politikos fondą
 
2019-05-20 15:21
RODYTI DAUGIAU
© 2019, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti ar kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. Privatumo politika
Prof. Liudas Mažylis ir prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iki prezidento rinkimų pirmo turo atliktos sociologinės apklausos rodo pokyčius palankiausiai vertinamų visuomenės politikų trejetuke bei tai, kad balandžio mėnesį labiausia augo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderio rinkimuose į Europos Parlamentą Liudo Mažylio populiarumas.
 
Balandžio mėnesio tyrimo duomenimis, jį palankiai vertino 61 proc. apklaustųjų (nepalankiai 14 proc.) ir šiuo metu L. Mažylis palankaus vertinimo reitinge užima penktąją vietą. Kovo mėnesio apklausoje jį palankiai vertino 55 proc. respondentų.
 
Keitėsi palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetukas. 4 procentais ūgtelėjus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palankiam vertinimui, laikinosios sostinės vadovas, išstūmęs kandidatą į prezidentus Gitaną Nausėdą (palankiai vertina 63 proc. ir 28 nepalankiai), atsidūrė trečioje reitingo vietoje. Šiuo metu V. Matijošaitį palankiai vertina 66 proc. ir 17 proc. nepalankiai. Kovo mėnesį jo vertinimas siekė atitinkamai 62 proc. ir 22 proc. 

Palankaus vertinimo lyderiais ir toliau išlieka kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus 80 proc. vertina palankiai ir 11 proc. nepalankiai. Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė yra antroje vietoje – ją palankiai vertina 70 proc. ir 23 proc. nepalankiai. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių kandidatę į prezidentus Ingridą Šimonytę (palankiai vertina 48 proc. ir nepalankiai 42 proc.), taip pat filosofą Arvydą Juozaitį (atitinkamai 33 proc. ir 36 proc.) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį (palankiai vertina 30 proc., o nepalankiai 60 proc.).

3 proc. pablogėjo žurnalistų Edmundo Jakilaičio (palankiai vertina 44 proc. ir nepalankiai 37 proc.) bei Andriaus Tapino (atitinkamai 41 proc. ir 35 proc.) vertinimas. 3 procentiniais punktais taip pat sumažėjo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus (palankiai vertina 40 proc. ir nepalankiai 44 proc.), Centro partijos pirmininko Naglio Puteikio (palankiai vertina 33 proc. ir 49 proc. nepalankiai), LR liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo (atitinkamai 28 proc. ir 52 proc.) bei Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio (27 proc. ir 62 proc.) vertinimas.

Tuo tarpu lyginant su ankstesnio mėnesio duomenimis, teigiamai keitėsi ne tik V. Matijošaičio bei L. Mažylio teigiamas vertinimas. 4 procentiniais punktais pagerėjo premjero Sauliaus Skvernelio (palankiai vertina 47 proc. ir nepalankiai 45 proc.), susisiekimo ministro Roko Masiulio (atitinkamai 43 proc. ir 34 proc.), ir Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho (30 proc. ir 53 proc.) vertinimas, o 3 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį (palankiai vertina 47 proc. ir nepalankiai 34 proc.)

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad, be V. Adamkaus, D. Grybauskaitės, V. Matijošaičio, G. Nausėdos ir L. Mažylio, yra 11 politikos bei visuomenės veikėjų, kurių atžvilgiu gyventojų nuomonė yra labiau palanki nei nepalanki. Tai europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (palankiai vertina 51 proc. ir nepalankiai 32 proc.), užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius (atitinkamai 51 proc. ir 34 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (48 proc. ir 34 proc.), I. Šimonytė, V. P. Andriukaitis, S. Skvernelis, E.Jakilaitis, ambasadorius Vygaudas Ušackas (43 proc. ir 30 proc.), R. Masiulis, tvarkiečių lyderis Remigijus Žemaitaitis (41 proc. ir 33 proc.), bei A. Tapinas.

Nepalankiausiai 2019 m. balandžio mėnesį Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 10 politikų: sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (67 proc. įvertino nepalankiai ir 24 proc. palankiai), Vytautą Landsbergį (atitinkamai 62 proc. ir 27 proc.), konservatorių lyderį G. Landsbergį, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį (59 proc. ir 16 proc.), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (59 proc. ir 23 proc.), europarlamentarą Rolandą Paksą (59 proc. ir 25 proc.), „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį (55 proc. ir 34 proc.), V. Uspaskichą, ekspremjerą Algirdą Butkevičių (53 proc. ir 34 proc.) ir E. Gentvilą. 

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai nepakito ar pokyčiai minimalūs.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.21; 05:00

Per pastaruosius kelis mėnesius krito gyventojų pasitikėjimas teismais, komerciniais bankais bei Lietuvos banku. Tačiau institucijų pasitikėjimo vertinimo reitinge 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių savivaldybėmis. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 – balandžio 10 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį labiausiai (9 proc. ) sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki komerciniais bankais (nepasitiki 56 proc., pasitiki 38 proc.), 7 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Lietuvos banku (nepasitiki 38 proc., pasitiki 54 proc.), 4 procentiniais punktais pablogėjo teismų (nepasitiki 66 proc., pasitiki 26 proc.) ir Lietuvos žiniasklaidos (nepasitiki 38 proc., pasitiki 58 proc.) vertinimai, o 3 proc. per šį laikotarpį sumažėjo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos Seimu (nepasitiki 71 proc., pasitiki 26 proc.)

Per paskutinį mėnesį 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių savivaldybėmis (pasitiki 55 proc., nepasitiki 40 proc.), o visų kitų institucijų vertinimai pablogėjo arba pokyčiai buvo minimalūs. 

Šiandien Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc.), Prezidento institucija (68 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc.), policija (68 proc.), Bažnyčia (67 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Konstituciniu Teismu (60 proc.), „Sodra“ (58 proc.) ir Lietuvos žiniasklaida (58 proc.). Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 4 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima (tai Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės, Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 71 proc.) ir teismais (66 proc.). Dar yra trys institucijos, kuriomis nepasitiki pusė ar daugiau nei pusė apklaustų gyventojų – tai Lietuvos Vyriausybė (56 proc.), komerciniai bankai (56 proc.) ir prokuratūra (50 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 08:33

Paviešinus beveik dvejus metus vykusio specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ataskaitą, Donaldo Trumpo palaikymas sumažėjo, rodo penktadienio vakarą paskelbta viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Ipsos“ apklausa.

Naujienų agentūros „Reuters“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, JAV prezidentą teigiamai vertina 37 proc. rinkėjų, o neigiamai – 56 proc.

D. Trumpo reitingai smuko, palyginti su kovo pabaigoje atlikta apklausa, kurioje 43 proc. respondentų pasisakė palaikantys prezidentą. Neigiamai vertinančių D. Trumpą taip pat buvo mažiau – 54 proc.

Tiesa, balandžio apklausoje skirtingoms partijoms prijaučiančių respondentų nuomonės gerokai skyrėsi. Tarp demokratų šalininkų D. Trumpo palaikymas siekė vos 10 proc., o tarp respublikonų partiją palaikančių respondentų net 75 proc. sakė palaikantys ir JAV prezidentą.

Skirtumai tarp partijų rinkėjų matomi ir neigiamo D. Trumpo vertinimo rodikliuose. 86 proc. demokratų rinkėjų tikino nepalaikantys D. Trumpo, o tarp respublikonų rinkėjų tokių atsirado tik 20 proc.

92 proc. respondentų sakė žinantys apie R. Muellerio atliktą tyrimą ir paskelbtą ataskaitą.

„Ipsos“ rinkėjų apklausą atliko balandžio 18-19 dienomis.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.20; 16:04

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apklausos rodo, kad visuomenė labiausiai yra linkusi pasitikėti šalies prezidentais ir šiais metais vyksiančių šalies vadovo rinkimų reitingų lyderiais.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos piliečiai labiausiai pasitiki prezidente Dalia Grybauskaite – tai deklaravo 27,7 proc. šalies gyventojų. 

Į politikų, kuriais labiausiai pasitikima penketuką taip pat pateko šalies vadovo posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda (9,9 proc.), kadenciją baigęs Valdas Adamkus (9,4 proc.), premjeras Saulius Skvernelis (8,8 proc.) ir konservatorių į prezidentus keliama Seimo narė Ingrida Šimonytė (8,2 proc.). 

Antrajame penketuke rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,8 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (4,3 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich (3,4 proc.), Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu ir Seimo nariu Nagliu Puteikiu pasitiki 2,8 proc. šalies gyventojų. 

Vykusioje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2019 metų vasario mėnesį respondentai paminėjo 94 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 89), kuriais jie labiausiai pasitiki. 

Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pasitikėjimo politikais reitingus įvertino Prezidentūros ir Vyriausybės konflikto kontekste. 

Jo teigimu, atsižvelgiant į visuomenės pasitikėjimo politikais reitingą, prezidento posto siekiančiam S. Skverneliui nereikėtų veltis į aštrius ginčus su pirmoje vietoje reitinguose esančia šalies vadove D. Grybauskaite. 

Pasak profesoriaus, S. Skvernelio pasirinkta taktika konfliktuoti su reitingo lydere ne tik neduoda solidumo, tačiau yra ir neprasminga.

„Jei S. Skvernelis tikslingai siekia eskaluoti konfliktą su prezidente, tai tokia taktika, jam, kaip kandidatui į prezidentus, bent jau kol kas neveikia. Galbūt netgi priešingai. Ir nesunku nuspėti kodėl – visuomenės pasitikėjimas D. Grybauskaite yra gerokai didesnis nei premjero. Kita vertus, S. Skvernelis ginčijasi ne su savo tiesioginiais konkurentais, o su baigiančia kadenciją prezidente“, – Eltai sakė T. Janeliūnas. Pasak profesoriaus, vargu ar tokia pasirinkta strateginė S. Skvernelio taktika pasiteisins prieš prezidento rinkimus.

„Manau, kad tai yra arba nelabai vykęs pasirinkimas, arba tiesiog nesugebėjimas susilaikyti nuo asmeninių vertinimų. Jeigu bus tęsiama tokia pat linija toliau, tai S. Skvernelis didelės naudos iš to išpešti neturėtų“, – teigė jis.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.25; 05:30

Premjero Sauliaus Skvernelio prezidento svajonę reikėtų padėti į šalį neribotam laikui, sako politologas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, premjeras pastaruoju metu padarė per daug nedovanotinų klaidų, todėl jo autoritetas visuomenės akyse menksta. 

Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Jis pabrėžia, kad S. Skvernelio situacijos ne tik negelbės, bet tik dar labiau pablogins bandymas visuomenėje kelti aliarmą dėl neva puolančių priešų ar veltis į žodžių grumtynes su minkščiau nei įprasta valdančiuosius kritikuoti pradėjusia šalies vadove Dalia Grybauskaite. 

VDU profesorius, komentuodamas šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbtas gruodžio 1-9 dienomis „Vilmorus“ atliktas apklausas, kuriose fiksuojamas žymus premjero palankaus vertinimo smukimas, teigia, kad tai galbūt yra nebe įspėjimą duodantis, bet tašką premjero turėtose intencijose tapti šalies vadovu dedantis ženklas. 

Apklausos laikotarpiu S. Skvernelį palankiai įvertino 36,8 proc. žmonių, o nepalankiai – 40,2 procento. Vyriausybės vadovo reitingas pirmąkart šioje, „Vilmorus“ atliekamoje, apklausoje tapo neigiamas.

„Manau, kad žydrą prezidento rinkimų svajonę galima padėti į šalį ir galbūt net neribotam laikui. Žvelgiant į reitingus ir pastaruosius įvykius, iškyla rimtas klausimas dėl jo, kaip ministro pirmininko, kompetencijos ir autoriteto. Kai ministras pirmininkas pradedamas didesnės respondentų dalies vertinti neigiamai, ir yra tendencijos, kad jo, o kartu ir visos Vyriausybės palankus vertinimas toliau mažės, valdančioji koalicija vis labiau darysis nepopuliari. Tad natūraliai gali kilti ir klausimas dėl premjero atsakomybės“, – samprotavo A. Krupavičius. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Politologas pabrėžė, kad šis premjero palankaus vertinimo smukimas pirmiausia yra susijęs su užsitęsusia sumaištimi švietimo sistemoje ir su nelabai aiškiais argumentais, atleidžiant iš karto tris ministrus. 

A. Krupavičius pabrėžia, kad pasitikėjimo premjeru smukimas net situacijai kiek aprimus gali nesustoti. Jo manymu, S. Skvernelio aliarmavimas apie grėsmes nacionaliniam saugumui, nemažai klausimų kelianti VSD pažymų dalinimo istorija bei inicijuota konfrontacija su prezidente ilgainiui gali pareikalauti dar papildomų populiarumo ir pasitikėjimo taškų. 

Todėl A. Krupavičius skeptiškai įvertino premjero užuominas, kad jis, žvelgdamas į situaciją šalyje ir regėdamas puolimą prieš save ir savo vadovaujamą Vyriausybę, galvoja apie prezidento rinkimus. 

„Prezidento galimybės tikriausiai yra laidojamos, nes premjeras praranda visuomenės paramą, o ne ją įgyja. Jeigu, pavyzdžiui, parama, didėtų, tai tuomet jis galėtų sakyti, kad aš dabar darau premjerui skirtus darbus, o po to būsiu pasirengęs dalyvauti rinkimuose ir prisiimti valstybės vadovo įsipareigojimus. Bet tikrovė yra kita – premjeras yra prarandantis autoritetą ir reputaciją“, – akcentavo politologas. Jis pabrėžė, kad S. Skvernelis nežiba ir kitose pastaruoju metu atliktose „Vilmorus“ apklausose. Pasak jo, tai, kad premjerą prezidentu regi 10,6 proc. respondentų, yra labai kuklus pasiekimas.

Prie to, kad situacija premjero atžvilgiu keistųsi teigiamai, neprisidės S. Skvernelio aštrus atsakas, politologo nuomone, pakankamai nuosaikią kritiką Vyriausybei reiškusiai prezidentei.

„Manau, kad po šio susidūrimo prezidentės šalininkų liko daugiau, nes apskritai prezidentės pasisakymas buvo itin nuosaikus. Ji, pavyzdžiui, teigė nemananti, kad susiklostė Vyriausybės krizė, nors trys ministrai atsistatydino. Prezidentė sau nebūdingai minkštai ar švelniai reagavo į tai, kas vyksta, o po to matome neadekvačią reakciją – mojavimą VSD pažymomis, kalbas apie pavojus nacionaliniam saugumui. Manau, kad visuomenė tokį aliarmavimą įvertins neigiamai, ir beveik nėra jokių abejonių, kad palaikys prezidentę“, – apibendrino A. Krupavičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 06:37

Visuomenė premjerą Saulių Skvernelį yra linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai, rodo pastarosios gyventojų nuomonių apklausos. Pastarąjį mėnesį net 7 procentais sumažėjus Vyriausybės vadovo palankaus vertinimo reitingui, S. Skvernelis iškrito iš geriausiai vertinamų šalies politikų dešimtuko. Šiuo metu premjerą palankiai vertina 45 proc. gyventojų ir 46 proc. – nepalankiai. Prieš tai buvusius du mėnesius analogiškame reitinge S. Skvernelis rikiavosi septintoje vietoje ir turėjo teigiamą vertinimo rodiklį, kai didesnė dalis visuomenės politiką vertino palankiai, nei nepalankiai (52 proc. palankiai ir 41 proc. nepalankiai).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 10-26 dienomis vykdyta apklausa taip pat rodo, kad lyginant su ankstesniu mėnesiu 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe. Suprastėjo ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio viešoji opinija. Apklausa parodė, kad 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančių R. Karbauskį (nepalankiai vertina 66 proc. ir 26 proc. palankiai).

Tai, kad S. Skvernelis iškrito iš palankiausiai vertinamų politikų dešimtuko ir gerokai atsilieka nuo prezidento posto siekiančių lyderių analogiškų reitingų, politologų nuomone, yra susiję su grubiomis premjero padarytomis politikos klaidomis ir konfliktiška bei visuomenės atžvilgiu nejautria komunikacija. 

Žmonių netenkina trupiniai, kuriuos Vyriausybė pristato kaip didelį laimėjimą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, o jo kolega iš Mykolo Romerio universiteto (MRU) Virgis Valentinavičius pabrėžia, kad S. Skvernelis savo kalbėjimo kategoriškumu supanašėjo su R. Karbauskiu, nuo kurio pasisakymų anksčiau stengdavosi išlaikyti atstumą. 

Tačiau lyginant su 2018 metų rugsėjo mėnesio apklausa, spalį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininką Gediminą Kirkilą bei 3 procentiniais punktais pagerėjo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kurio pasitikėjimo reitingas pastaruosius mėnesius stipriai kritiko, vertinimas. 

2018 metų spalio mėnesį Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (78 proc. vertina teigiamai ir 13 proc. nepalankiai), Dalią Grybauskaitę (67 proc. palankiai ir 28 nepalankiai) ir Gitaną Nausėdą (63 proc. palankiai ir 27 proc. nepalankiai). 

Šią savaitę S. Skvernelis, vertindamas įpusėjusį savo vadovaujamos Vyriausybės darbą bei užsibrėžtus jos tikslus, LRT radijui teigė, kad pasirinktas principingas Vyriausybės vykdomų reformų kelias yra savotiška politinė savižudybė. S. Skvernelis aiškino, kad dėl ankstesnių vyriausybių apsileidimo ir atsainaus požiūrio į valstybės reikalus, dabartiniams valdantiesiems tenka atlikti nepopuliarius ir ne visada visuomenei suprantamus sprendimus. 

Pabrėždamas, kad jam svarbiausia valstybės, jo ir kitų šalies vaikų ateitis, premjeras tikino, kad apie savo politinės karjeros perspektyvas negalvojąs. 

„Tai (politinės savižudybės. – ELTA) žiaurus terminas, bet kažkas tuos žingsnius turi daryti, nes jei mes galvosime tik apie save asmeniškai ir apie savo politinę ateitį – tai negalvosime apie valstybę“, – LRT radijui trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Tačiau politologai teigia, kad premjero kurtas dramatiškas, valstybei pasiaukojančio krizinės situacijos sąlygomis veikiančio ministro pirmininko įvaizdis nėra pagrįstas.

Nors, sutinka politikos ekspertai, S. Skverneliui galima priskirti gerai atliktų darbų, tačiau nepavyko išvengti kur kas daugiau reikšmingų klaidų. Padarytos politinės klaidos, neteisinga ir neempatiška komunikacija smukdo ministro pirmininko reitingus, todėl, pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, S. Skvernelį galime vadinti ne „krizės premjeru“, bet „krizę darančiu Vyriausybės vadovu“.

Premjero reitingų kritimą aiškindamas V. Valentinavičiaus pabrėžė, kad pastaruoju metu S. Skvernelis tiesiog savo iniciatyva šaudėsi į savo paties kojas. Ištrintu Vyriausybės pasitarimo įrašu, kalbėjo politologas, premjeras susikūrė viešųjų ryšių atžvilgiu brangiai kainavusią problemą tiesiog lygioje vietoje. Anot jo, Vyriausybės vadovo reakcija į žurnalistų priekaištus dėl šio įrašo leidžia suprasti, kad jis nuoširdžiai taip ir nesuprato, dėl ko žiniasklaida piktinosi. 

„Iš tokio paviršutiniškumo ir atsainumo kyla ir kitos jo klaidos. Paskutinė ir labai žiauri klaida yra pareiškimas mokytojams, kad jie nori turėti daug laisvo laiko ir tūkstantį eurų siekiantį atlyginimą. Šis pareiškimas atsirado gerokai vėliau po šių apklausų, tačiau jis rodo patį premjero stilių, dėl kurio reitingai krito anksčiau“, – kalbėjo MRU docentas. Jis pabrėžė, kad lengvabūdiškai sukritikuodamas mokytojus ministras pirmininkas paprasčiausiai pedagogus įžeidė. 

„Man susidaro toks įspūdis, kad jis ima pavyzdį iš Karbauskio požiūrio – mes esame stipri valdanti dauguma ir mums apskritai nesvarbu, ką žmonės apie mus galvoja ir bet kas, kas bando pasakyti kitaip, tampa komisijų taikiniu. Tad tokia bendra valdančios daugumos orientacija į konfrontaciją, o ne į darbą priveda prie komunikacinių klaidų ir natūraliai lemia palankaus vertinimo kritimą“, – sakė V. Valentinavičius. 

MRU docentas pažymėjo, kad anksčiau pakankamai ryškus buvęs Vyriausybės vadovo ir R. Karbauskio nuomonių išsiskyrimas pastaruoju metu yra stipriai aptirpęs. Anot jo, jei S. Skvernelis anksčiau sugebėdavo viešajai opinijai gerinti išnaudoti savo, kaip mažiau radikalaus valdančiojo politiko poziciją, pastaruoju metu, pabrėžė V. Valentinavičius, žmonėms daryti skirtis tarp jo ir, pavyzdžiui, R. Karbauskio tampa vis sunkiau. Tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkas, tiek R. Karbauskis yra vienodai suvokiami karingai kalbančios „valstiečių“ daugumos Seime fone, samprotavo politologas.

Tai, kad aštrus premjero ir valdančiųjų kalbėjimas išeina jam ne į naudą, pripažino ir VDU profesorius L. Bielinis. 

„Skvernelio Vyriausybė vietomis veikia labai aštriai, nesakyčiau, kad gerai ar blogai, tačiau tie žingsniai pakankamai aštrūs ir yra vertinami įvairiai. Kartais tiesiog matai, kad po vieno ar kito priimto sprendimo rezultato nėra. Tad Skvernelis ir turėjo laukti tokio visuomenės palankaus vertinimo kritimo. Politine prasme, jam tai nėra naudinga, nes visi kalba apie jo galimą kandidatavimą prezidento rinkimuose, apie jo įtaką „valstiečių žaliųjų“ partijoje. Tačiau šiuo atveju, reitingų kritimas jo pozicijas tiek partijoje, tiek prezidento rinkimų perspektyvoje silpnina“, – pabrėžė L. Bielinis.

Eltos kalbinti politologai nerado argumentų, pagrindžiančių S. Skvernelio išsakytą tezę, kad jo vadovaujama Vyriausybė dirba sąlygomis, kurios iš esmės ir lemia jo pasišventimą valstybei rodančią savanorišką politinę savižudybę. Jų nuomone, S. Skvernelio bandymas komunikuoti visuomenei žinutę, kad Vyriausybės esamas ar būsimas nepopuliarumas yra nulemtas jos darbui nepatogaus laikmečio, kai Ministrų Kabinetas turi priimti nepopuliarius sprendimus, yra tiesiog nepagrįstas.

„Realūs šios Vyriausybės sprendimai yra nutaikyti į rinkimus, ir tai panašiau ne į tai, ką darė Kubilius per krizę, bet į tai, kaip dėl rinkimų leisdamas pinigus veikė Kirkilas iki krizės“, – samprotavo V. Valentinavičius.

Panašios aiškinimo linijos laikėsi ir VDU profesorius. Pasak L. Bielinio, valdantieji, įpusėję savo kadenciją, padarė daug klaidų ir politinių sprendimų, dėl kurių lūkesčių turėję žmonės stipriai nusivylė. Politologas teigė, kad visuomenė dažnai tai, ką valdžia traktuoja kaip išskirtinį pasiekimą, vertina tiesiog kaip pasišaipymą.

„Ši valdančioji dauguma, ateidama į valdžią, iš tikrųjų žadėjo greitus ir efektingus pokyčius, o vietoj to mes gavome trupinukus, kurie kartais daugiau erzina nei padeda. Švietimo, ypač mokyklų, problemų sprendimas pavirto į tragikomišką kuriozą, kuris iš tikrųjų neatsiliepia Vyriausybei gerąja prasme. Tad, reikia sutikti, šiandien Saulius Skvernelis yra krizės premjeras, tačiau ta prasme, kad jis darantis krizę premjeras“, – samprotavo L. Bielinis. 

Abu politikos ekspertai vienodai vertino S. Skvernelio galimybes prezidento rinkimuose, jei šis nuspręstų juose dalyvauti. Jų teigimu, tirpstantis premjero populiarumas didins atsilikimą nuo kitų lyderiais laikomų kandidatų į prezidentus, kol galiausiai jie S. Skverneliui taps sunkiai pavejami. 

Tad, samprotavo L. Bielinis, nusprendus S. Skverneliui pretenduoti į prezidento postą po valdančiųjų sparnu, net visi „valstiečių“ mesti resursai premjerui greičiausiai leistų tik priartėti prie lyderiaujančių kandidatų, bet ne pavyti ar aplenkti juos.

„Prasidėjus prezidento rinkimų kampanijai viskas gali šiek tiek pasikeisti, nes būtų mesti visi sukaupti resursai. Tačiau šiandien matome, kad Nausėda yra akivaizdžiai lyderiaujantis ir pavyti jį būtų ne taip paprasta. Juolab kad jis nedaro didelių klaidų, o tai yra lyderystės sąlyga“, – aiškino VDU profesorius.

Į tai atsižvelgdamas politologas neatmetė galimybės, kad prastėjanti viešoji nuomonė apie premjerą galėtų būti ir vienas iš veiksnių, prisidedančių S. Skverneliui prezidento rinkimams pasakyti tiesiog ne.

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad tarp geriausiai vertinamų visuomenės veikėjų (be V. Adamkaus, D. Grybauskaitės ir G. Nausėdos) taip pat yra Visvaldas Matijošaitis (59 proc. vertina palankiai ir 28 proc. – nepalankiai), Linas Antanas Linkevičius (atitinkamai 50 proc. ir 33 proc.), Ingrida Šimonytė (50 proc. ir 39 proc.), Aušra Maldeikienė (48 proc. ir 42 proc.), Vygaudas Ušackas (45 proc. ir 35 proc.), Remigijus Žemaitaitis (45 proc. ir 35 proc.), Vilija Blinkevičiūtė (45 proc. ir 37 proc.), Viktoras Pranckietis (44 proc. ir 40 proc.).

Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas iš esmės nesikeitė. Blogiausią viešąją opiniją turinčių politikų dešimtuke toliau rikiuojasi sveikatos apaugos ministras Aurelijus Veryga (68 proc. įvertino nepalankiai ir 23 proc. – palankiai), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (58 proc. nepalankiai ir tik 16 proc. palankiai), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (atitinkamai 66 proc. ir 26 proc.), buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (62 proc. ir 23 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (61 proc. ir 23 proc.), „socialdarbiečių“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius (59 proc. ir 29 proc.), profesorius Vytautas Landsbergis (59 proc. ir 30 proc.), europarlamentaras Rolandas Paksas (58 proc. 28 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (58 proc.), „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas (54 proc. ir 28 proc.) ir Remigijų Šimašių (52 proc. ir 33 proc.).

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-18

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nors vykdytos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad populiariausias tarp kandidatų laimėti 2019 m. prezidento rinkimus išlieka ekonomistas Gitanas Nausėda, solidžiausios sumos lažybose yra statomos už Seimo narės Ingridos Šimonytės pergalę. Statančių pinigus už premjero pergalę prezidento rinkimų totalizatoriuje taip pat netrūksta, tačiau, vertinant riziką, už galutinio žodžio dėl rinkimų dar netarusį Saulių Skvernelį dedamos ganėtinai kuklios sumos.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 10-26 dienomis vykdytos apklausa parodė, kad G. Nausėdą šiuo metu visuomenė labiausiai norėtų matyti šalies prezidentu po gegužę vyksiančių rinkimų. Jį spalio mėnesį palaikė penktadalis (19 proc.) suaugusių šalies gyventojų. Nuo liepos mėnesio G. Nausėdą remianti respondentų dalis išaugo 3 procentais (liepą ekonomistą palaikė 16,5 proc., o rugsėjį – 18,5 proc.).

Antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra I. Šimonytė – ją prezidente norėtų matyti 13 proc. apklaustųjų. Per tą patį laikotarpį konservatorių kandidatės 2019 m. prezidento rinkimuose populiarumas padvigubėjo. Rugsėjo pabaigoje, po to kai ji paskelbė apie sutikimą dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, ją remiančių gyventojų dalis siekė 13,7 proc., liepą tokių buvo vos 6 proc.

Kaip parodė apklausa, premjerą Saulių Skvernelį, dar neatskleidusį savo kortų dėl šalies vadovo rinkimų, prezidentu norėtų matyti kas dešimtas (10 proc.) suaugęs Lietuvos gyventojas. Lyginant su apklausa, vykdyta prieš mėnesį, premjerą prezidentu matyti norinti gyventojų dalis sumažėjo: rugsėjį tokių buvo 12 proc., liepą – 8,6 proc.

Panašiai prezidento rinkimų favoritus mato ir lažybose dalyvaujantys žmonės. Vis dėlto iš esamų lažybų koeficientų galima spręsti, kad statant pinigus totalizatoriuje, nepaisant G. Nausėdos pirmavimo gyventojų nuomonę reflektuojančioje reitingų lentelėje, šansai laimėti prezidento rinkimus geriau vertinami I. Šimonytės. Tai rodo ir už ją statomos sumos – jos, pasak „Top sport“ direktorius Dainiaus Gulbino, yra solidžiausios.

Didžiausios lažybų bendrovės Lietuvoje „Top sport“ organizuojame totalizatoriuje, laimėjusi pirminius konservatorių rinkimus ir tapusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate šalies vadovo rinkimuose, I. Šimonytė aplenkė iki tol lažybų tarpininkų labiausiai vertintą G. Nausėdą.

„Top sport“ direktorius teigė, kad dar iki pirminių konservatorių rinkimų I. Šimonytės tikimybė laimėti buvo vertinama kur kas santūriau nei dabar. Politikė, pasak D. Gulbino, figūravo 6 ar 7 vietoje tarp visų kitų kandidatų. Tačiau šiuo metu I. Šimonytė pinigų sumomis, kurios yra pastatytos už jos pergalę, jau spėjo susilyginti su G. Nausėda, nors, pabrėžė „Top sport“ vadovas, statančių už ekonomistą G. Nausėdą asmenų liko kur kas daugiau.

Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Už Gitaną Nausėdą stato daugiau žmonių mažesnėmis sumomis, o už Ingridą Šimonytę – mažiau, bet didesnėmis sumomis. Tad pinigine prasme už abu kandidatus bendrai pastatytos sumos yra labai panašios, nors pats žmonių kiekis skiriasi apie 7 kartus. Už Šimonytę stato didesnes pinigų sumas galintys skirti klientai, o už Nausėdą daugiau veikia masiškumas ir statoma po nedidelę sumą“, – kalbėjo D. Gulbinas.

Trečia vieta pagal tikimybę laimėti „Top sport“ totalizatoriuje šiuo metu prognozuojama premjerui S. Skverneliui. Statymai, kad jis laimės prezidento rinkimus, yra taip pat tarp populiariausių. Statymų kiekis už premjerą yra net didesnis nei už favorite šiose lažybose kol kas laikomą I. Šimonytę. Tačiau pinigų sumos, kuriomis, statant už Vyriausybės vadovą, linkę rizikuoti totalizatoriuje žaidžiantys gyventojai, yra labai nedidelės.

Šiuo metu I. Šimonytės lažybų koeficientas „Top sport“ totalizatoriuje yra 2,2. Tai reiškia, kad, už ją lažybose pastačius 1 eurą, jos pergalės atveju laimėta suma siektų 2,2 euro. Tuo tarpu analogišką sumą pastačius už G. Nausėdą, laimėjimas siektų pustrečio euro. Galiausiai ministro pirmininko pergalė už jį pastačiusiems 1 eurą atneštų 3,5 euro.

Po šių trijų politikų, kurių lažybų koeficientas bei už juos statomos sumos rodo, kad jų pergalės rinkimuose iš visų viešojoje erdvėje minimų kandidatų yra labiausiai laukiamos, rikiuojasi pretendentai su koeficientais, liudijančiais, kad pergalė yra sunkiai tikėtina ar apskritai tik teoriškai įsivaizduojama.

Pavyzdžiui, šiuo metu pastačius 1 eurą už Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, galima laimėti 8 eurus, rinkimus laimėjęs Petras Auštrevičius atneštų 50 eurų, Valentinas Mazuronis – 150, o Valdemaras Tomaševskis – net 500 eurų.

Apibendrindamas ir prisimindamas anksčiau organizuotas lažybas dėl prezidento rinkimų, D. Gulbinas pabrėžė, kad dabartinės lažybų tarpininkų prognozės yra labai sąlygiškos ir neabejotinai keisis. Pavyzdžiui, pabrėžė direktorius, S. Skverneliui apsisprendus dalyvauti rinkimuose, tikriausiai įvyktų pokyčiai tiek nustatant jo lažybų koeficientą, tiek visuomenei koreguojant savo lūkesčius ir sprendimus prieš atliekant statymus.

„Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, iškart po apklausos lyderio trejetuko rikiuojasi prezidento rinkimuose dalyvauti atsisakęs diplomatas Vygaudas Ušackas – jį, kaip norimą matyti prezidentą, spalį nurodė 8 proc. apklaustų gyventojų (tiek pat buvo ir prieš mėnesį), o liepą – 6,1 proc.

Penktoje vietoje apklausoje rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jo kandidatūrą palaiko 7 proc. piliečių (prieš mėnesį buvo 3,8 proc.), liepą palaikymas siekė 9,4 proc.

Dar du galimus kandidatus į prezidentus nurodė po 3 procentus respondentų – tai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, o kitų 10 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes paminėjo nuo pusės iki 2 procentų respondentų – tai Rolandas Paksas, Arvydas Juozaitis, Valdemaras Tomaševskis, Vilija Blinkevičiūtė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Uspaskichas, Petras Auštrevičius bei Valentinas Mazuronis.

Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų gyventojų nenurodė jokios pavardės.

„Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriuos Lietuvos visuomenės veikėjus jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2019 metų gegužės mėnesio rinkimų (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2018 metų spalio mėnesį respondentai paminėjo 42 visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti prezidentu po rinkimų kitais metais (prieš mėnesį nurodė 35 pavardes). Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustųjų atsakė, kad neapsisprendė ar neatsakė į šį klausimą.

Vykdytos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti šalies prezidentų po rinkimų, kurie vyks kitų metų gegužės mėnesį (galimų kandidatų sąrašas nebuvo pateiktas ir politikų pavardes gyventojai nurodė patys).

Informaciojos šaltinis – ELTA

2018.11.18; 05:35

Prof. Liudas Mažylis ir prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

DELFI skelbia jau ketvirtą – visuomenininkų – sąrašą. Elito nuomone, įtakingiausi visuomenininkai Lietuvoje yra Vilniaus universiteto (VU) istorikas Alfredas Bumblauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Liudas Mažylis. Trečią vietą užėmė kunigas Ričardas Doveika. Tuo metu į visuomenės sudarytą trejetuką vietoj L. Mažylio patenka dirigentas Donatas Katkus.

Visuomenės dešimtuke taip pat atsidūrė architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, vyskupas Gintaras Grušas, teatro ir operos režisierė Dalia Ibelphautaitė, teatro režisierius Oskaras Koršunovas, edukologė Austėja Landsbergienė ir dirigentas Gintaras Rinkevičius. Į elito sudarytą dešimtuką nepateko A. Kaušpėdas ir G. Rinkevičius, tačiau pateko profesorius Tomas Venclova ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

Bene didžiausia šio sąrašo staigmena – istoriko L. Mažylio ir dirigento D. Katkaus šuoliai. Pernai L. Mažylis elito sąraše užėmė 9 vietą, šiemet – 2 vietą. Visuomenės sąraše iš 7 vietos jis pakilo į 4 vietą. D. Katkaus šuoliai dar įspūdingesni – visuomenės sąraše jis iš 21 vietos pakilo į 2 vietą, o elito – iš 20 į 10 vietą.

Elito apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas mano, kad visų lyderių reitingams didelę įtaką padarė televizija.

„Televizija, portalai, radijo laidos ir spauda turi stulbinamą įtaką, tai išreikštai matosi per Liudą Mažylį. Jis visus metus turėjo laidą ir jis nuolat šmėžavo ir gana šauniame vaidmenyje. Jis pristatinėjo istoriją – tauriai, pakiliai, jokių skandalų šešėlio, jis tai daro užtikrintai autoritetingai, tai natūralu, kad žmogus į antrą vietą pakilo“, – DELFI sakė G. Sarafinas.

Pasak jo, panašiai yra ir su istoriku A. Bumblausku, kurį taip pat galima gana dažnai pamatyti televizijoje. Panašiai jis vertina ir R. Doveikos elito sąraše užimamą vietą.

„R. Doveika, nors tarsi nukrito iš antros į trečią vietą, jis gavo daugiau balsų negu pernai. Jis dalyvauja televizijos projektuose, pavyzdžiui, kai būna renkamos aukos. Yra toks posakis „širdžių premjeras“, tai čia yra „širdžių kunigas“, jį labai žmonės myli“, – DELFI sakė G. Sarafinas.

Tuo metu visuomenės apklausą vykdžiusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas sako, kad visuomenininkų sąrašas apskritai yra gana sunkus sąrašas respondentams.

„Žmonės didelės dalies jų nežino ir tiesiog ieško žinomų ar pažįstamų pavardžių, todėl galimi didesni subangavimai. Tai vienas iš galimų paaiškinimų dėl Donato Katkaus. Be to, gali būti painiojama su gana daug žiniasklaidoje matomu Mykolu Katkumi“, – mano I. Zokas.

L. Mažylio augimą jis taip pat sieja su dažnesniu matymu žiniasklaidoje. Anot I. Zoko, jis pernai dar buvo visiška naujiena – greit išgarsėjusi ir, matyt, dar ne visiems tuomet įsiminusi pavardė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:33

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Naujausios apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį ir toliau krito prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas.

Politinis skandalas, kuriame šalies vadovė atsidūrė žiniasklaidai paviešinus jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimą, jau antrą mėnesį iš eilės mažina apie prezidentę palankiai atsiliepiančiųjų gretas.

Palankaus vertinimo reitinge D. Grybauskaitę iš trejetuko išstūmė ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Panašiai prezidentė buvo vertinama tik prieš 5 metus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad smukę prezidentės vertinimai nebegrįš į buvusias aukštumas.

Politologas pabrėžia, kad, nepaisant to, jog D. Grybauskaitė išliks viena iš geriausiai vertinamų politikų šalyje, ji savo prezidentavimą užbaigs turėdama mažesnį visuomenės pasitikėjimą nei prezidentas Valdas Adamkus, užbaigdamas savo antrąją prezidentavimo kadenciją.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 28-birželio 5 dienomis apklausti Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (75 proc. įvertino palankiai), antroje ir trečioje vietoje pagal palankius vertinimus yra Gitanas Nausėda (64 proc.) ir Visvaldas Matijošaitis (61 proc.).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Misija Sibiras – 2017 dalyviais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas šį mėnesį smuktelėjo 9 proc., ir šalies vadovė liko ketvirtoje vietoje (60 proc.).

Per paskutinius 3 mėnesius palankiai vertinančiųjų prezidentę sumažėjo 13 procentinių punktų (nuo 73 proc. iki 60 proc.) ir nepalankiai šalies vadovę vertinančiųjų per šį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų (nuo 22 proc. iki 33 proc.).

Paskutinį kartą panašūs D. Grybauskaitės vertinimai (kai ją palankiai vertino tik šeši iš dešimties apklaustųjų) buvo daugiau nei prieš 5 metus (2012 metų gruodį ją palankiai vertino 59 proc. apklaustų gyventojų ir 34 proc. vertino nepalankiai).

9 procentais taip pat krito Europos instituto direktoriaus ambasadoriaus Vygaudo Ušacko palankus vertinimas.

5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Valdą Adamkų. Tačiau, nepaisant to, jis ir toliau išlieka palankiausiai vertinamas visuomenės veikėjas Lietuvoje.

5 procentais krito ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus palankaus vertinimo reitingas, 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančiųjų ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo narę Ingridą Šimonytę bei Lietuvos Liberalų sąjūdžio pirmininką Eugenijų Gentvilą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Palyginti su 2018 metų balandžio mėnesio apklausa, teigiamai keitėsi europarlamentaro Rolando Pakso ir į politiką sugrįžusio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho reitingai. Abiejų politikų palankus vertinimas pastarąjį mėnesį ūgtelėjo po 4 procentus.

Labai nežymiai (1-2 procentiniais punktais) pagerėjo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, europarlamentaro ir kandidato 2019 m. Prezidento rinkimuose Valentino Mazuronio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio vertinimai.

Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas 2018 metų gegužę nesikeitė.

Lietuvos gyventojai ir toliau nepalankiausiai vertina politikus: konservatorių Andrių Kubilių (69 proc. įvertino nepalankiai), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (63 proc.), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (61 proc.), V. Uspaskichą (60 proc.), V. Tomaševskį (59 proc.), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (58 proc.), R. Karbauskį (57 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (56 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) vadovą Gediminą Kirkilą (55 proc.), ekspremjerą Algirdą Butkevičių (54 proc.) ir europarlamentarą Rolandą Paksą (53 proc.).

VDU profesorius A. Krupavičius prognozuoja, kad pastaruosius kelis mėnesius krintantis prezidentės palankus vertinimas turėtų sustoti. Profesoriaus nuomone, prezidentės palankaus vertinimo nuosmukio tendencija dar kurį laiką gali išlikti, tačiau, anot jo, bus kur kas švelnesnė, nei buvo du pastaruosius mėnesius.

Vis dėlto politologas pažymi, kad D. Grybauskaitė savo kadencijos pabaigoje jau nebegalės džiaugtis tokiu didžiuliu visuomenės pasitikėjimu, kokį turėjo iki kilusio skandalo, paviešinus jos susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu.

Pasak A. Krupavičiaus, prezidentė nebeturi daug galimybių pagerinti savo reitingų, todėl, anot jo, kadenciją turėtų užbaigti turėdama mažesnį visuomenės palaikymą, nei jį turėjo savo antrąją kadenciją baigiantis prezidentas V. Adamkus.

„Nepaisant to, kad Dalia Grybauskaitė turėjo didelį pasitikėjimą ir dabar vis dar lieka tarp tų politikų, kuriais Lietuvoje pasitikima labiausiai, tačiau jos reitingas, – akcentavo profesorius, – yra šiek tiek mažesnis negu populiarumas, kurį turėjo Valdas Adamkus artėjant jo antrosios kadencijos pabaigai“, – aiškino politologas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Perskaityto metinio pranešimo, kurį apžvalgininkai įvertino pakankamai gerai, matyt, neužteks, kad jos reitingas galėtų stabilizuotis ar pradėti augti“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Jo nuomone, prie prezidentės reitingų kritimo prisideda ir tai, kad D. Grybauskaitė nepakankamai aiškiai atskleidžia savo pozicijas, atsakant į valdančiųjų siekį analizuoti prezidentės paviešintus laiškus.

„Aš manau, kad labiausiai reitingus mažina prezidentės pozicijos neapibrėžtumas. Prezidentė galėtų pataisyti savo reitingą artimiausioje laiko perspektyvoje, jei ji pasakytų – gerai, aš nusideginau pirštus, tegul toliau yra atliekamas tyrimas, kad reikia konkrečių rezultatų, kad politinė sistema būtų kapitaliai remontuojama. Tokia jos poziciją galbūt ir leistų sustabdyti jos reitingų nuosmukį, o po to – gal tuos reitingus padidinti. Dabar ji bando kalbėti metaforomis, Ezopo kalba ir kartais prieštaraudama galimiems Seimo tyrimams“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Jis pabrėžė manantis, kad aštrus D. Grybauskaitės kalbėjimas apie valdančiųjų „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį, viešai svarstant apie tai, ar jo buvimas Seime neprieštarauja Konstitucijai, buvo klaida. Anot jo, tokia prezidentės retorika ir viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios trintys su valdančiaisiais didelės naudos D. Grybauskaitei nedavė, o tik užaštrino jai ne visiškai palankius klausimus.

VDU profesorius samprotavo, kad artimiausiu metu prezidentei nepalankus kontekstas ir klausimai, kuriuos kelia valdantieji, turėtų blėsti. Tai, anot jo, bus vienas iš veiksnių, stabdančių ir tolesnį D. Grybauskaitės reitingų smukimą.

Pasak profesoriaus, po prezidentės skaityto metinio pranešimo tiek ji, tiek valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis siekia „nuleisti garą“ ir mažinti kilusias įtampas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Manau, kad artimoje perspektyvoje įtampos turėtų būti mažesnės nei tos, kurios buvo prieš kelias savaites“, – samprotavo A. Krupavičius.

Pasak VDU profesoriaus, prezidentės ir „valstiečių“ lyderio konfrontaciją artimiausioje ateityje šiek tiek pritildys ir svarbūs klausimai, kuriuos turės spręsti Seimas.

„Seimas turi užbaigti pavasario sesiją, o darbų sąrašas yra ilgas, tarp kurių yra prieštaringai vertinamas Vyriausybės reformų paketas, mokesčių reforma, pensijų reforma. Yra daug temų, kurios gali gerokai pridengti Dalios Grybauskaitės su Ramūno Karbauskio nesutarimus“, – aiškino politologas. Galiausiai, pabrėžė A. Krupavičius, vasara ir daug kam prasidėjusios atostogos atitrauks visuomenės dėmesį nuo pastaruoju metu Lietuvos politikos dėmesio centre atsidūrusių klausimų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su burlaivių regatos „The Tall Ships Races“ dalyviais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Atostogos bus natūrali pertrauka, kuris leis šiek tiek atvėsti ir šiek tiek kitaip pažvelgti į susiklosčiusią situaciją bei santykius“, – kalbėjo A. Krupavičius ir pridūrė, kad nenustebtų, jei jau rudenį D. Grybauskaitės reitingai galėtų pradėti nežymiai augti.

Apklausa vyko 2018 m. gegužės 28-birželio 5 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.18; 07:48

„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Naujausios apklausos rodo, kad smuktelėjo Prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingai.

Teigiamas D. Grybauskaitės vertinimas balandžio 24-gegužės 4 dienomis atliktos apklausos duomenimis, sumažėjo 4 procentiniais punktais, tačiau Prezidentė išlieka viena palankiausiai vertinamų politikių. Prezidentę palankiai vertino 69 proc. gyventojų.

Geresnius palankaus vertinimo reitingus turi tik buvęs šalies vadovas Prezidentas Valdas Adamkus, kurį 80 proc. gyventojų įvertino palankiai.

Prezidentė absoliučiai pirmauja visuomenės pasitikėjimo reitinge. Respondentų paprašius pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki, ketvirtadalis (25 proc.) gyventojų nurodė, kad pasitiki dabartine šalies vadove. Visgi pastarąjį mėnesį nežymiai (3 proc.) smuktelėjo ir šis rodiklis.

Sociologas Romas Mačiūnas nesureikšmina šių Prezidentės vertinimo pokyčių ir nemano, kad balandžio pabaigoje „Lietuvos ryto“ pradėtas viešinti buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimas su Prezidente galėjo lemti šiek tiek suprastėjusius vertinimo pokyčius.

Pasak jo, viena vertus, D. Grybauskaitės pasitikėjimo ir palankaus vertinimo reitingai yra labai aukšti, tad kelių procentų svyravimai tiesiog nėra reikšmingi.

„Aukštų reitingų pasvyravimai yra natūralus dalykas. Panašiai kaip ir didelius neigiamus reitingus turinčių politikų vertinimai kartais šiek tiek padidėja. Be to, reitingų pasvyravimus lemia ir tai, kad atsiranda daugiau žmonių, kurie tiesiog neturi nuomonės“, – kalbėjo R. Mačiūnas.

Antra vertus, pabrėžė R. Mačiūnas, visuomenė dažniausiai tokius skandalus, koks, pavyzdžiui, kilo dėl paviešintų Prezidentės laiškų, įvertina praėjus kelioms savaitėms.

„Kadangi apklausa vyko balandžio 24-gegužės 4 dienomis, visuomenės vertinimas reitinguose galėjo tiesiog neatsispindėti. Kol žinia gyventojus pasiekia ir kol ji yra įsisąmoninama, paprastai reikia laiko“, – pabrėžė sociologas.

„Aš manau, kad tai, ar viešumoje kilusios diskusijos dėl paviešintų Prezidentės laiškų turėjo įtakos, pamatysime tik įvertinę kelių mėnesių tendenciją“, – apibendrino R. Mačiūnas, pažymėdamas, kad vadinamąjį Prezidentės laiškų skandalą visuomenė įvertina skirtingai, nebūtinai tik neigiamai.

Pagal visuomenės pasitikėjimą iškart po Prezidentės toliau rikiuojasi S. Skvernelis (11 proc.), Gitanas Nausėda (7 proc.), V. Adamkus (6 proc.), Gabrielius Landsbergis (6 proc.), Visvaldas Matijošaitis (6 proc.), Ramūnas Karbauskis (4 proc.), Aušra Maldeikienė (4 proc.), Andrius Tapinas (4 proc.) ir Ingrida Šimonytė (3 proc.).

Pastaruoju metu kilęs partijos Tvarka ir teisingumas (TT) pirmininko Remigijaus Žemaitaičio palankus vertinimas taip pat sumenko (4 procentiniais punktais). Kaip tik gegužės 2 d. Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kitų nusikalstamų veikų yra pareikšti TT partijai.

3 procentiniais punktais smuko ir Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo vertinimas.

Daugiausiai (5 proc.) nukrito europarlamentaro ir vieno iš kandidato 2019 metų Prezidento rinkimuose Valentino Mazuronio palankus vertinimas.

Tuo tarpu džiaugtis pagerėjusiu visuomenės vertinimu gali Seimo nariai A. Kubilius ir A. Maldeikienė. Lyginant su 2018 metų kovo mėnesio apklausa, šių politikų palankus vertinimas ūgtelėjo 5 procentais.

Šiek tiek pagerėjusiu vertinimu pasidžiaugti gali ir valdantieji. 4 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką R.Karbauskį ir šios partijos deleguotą sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Tačiau abu politikai lieka tarp nepalankiausiai vertinamų asmenybių šalyje.

3 procentiniais punktais per paskutinį mėnesį pagerėjo I. Šimonytės, Vygaudo Ušacko, A. Tapino, Vilijos Blinkevičiūtės bei Remigijaus Šimašiaus vertinimas.

Tarp palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų išlieka ekonomistas G. Nausėda (65 proc. vertina palankiai ir 20 proc. vertina nepalankiai), Kauno meras V. Matijošaitis, kurį 60 proc. gyventojų vertina palankiai ir 25 proc. nepalankiai.

Dar 3 visuomenės veikėjus kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų įvertino palankiai – tai užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (53 proc. vertina palankiai ir 30 proc. nepalankiai), Saulius Skvernelis (53 proc. vertina palankiai ir 40 proc. nepalankiai) ir A. Maldeikienė (atitinkamai 51 proc. ir 38 proc.).

Septyniais politikais bei visuomenės veikėjais, kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, gyventojai labiau linkę pasitikėti nei nepasitikėti: I. Šimonyte pasitiki 49 proc., o nepasitiki 35 proc., V. Ušacku pasitiki 47 proc., o nepasitiki 28 proc., R.Žemaitaičiu pasitiki 46 proc. ir nepasitiki 31 proc. Toliau rikiuojasi A. Tapinas (45 proc. ir 32 proc.), V. Blinkevičiūtė (45 proc. ir 36 proc.), Viktoras Pranckietis (44 proc. ir 39 proc.) ir Edmundas Jakilaitis (43 proc. ir 33 proc.).

Nepalankiausiai 2018 metų balandį šalies gyventojai įvertino Andrių Kubilių (68 proc. respondentų įvertino nepalankiai), Viktorą Uspaskichą (65 proc.), A. Verygą (64 proc.), R. Karbauskį (61 proc.) ir Vytautą Landsbergį (60 proc.).

Žvelgiant į potencialių kandidatų dalyvauti 2019 m. Prezidento rinkimuose palankaus visuomenės vertinimo reitingus, lyderiu išlieka ekonomistas G. Nausėda. Iškart po jo rikiuojasi V. Matijošaitis, S. Skvernelis, A. Maldeikienė, I. Šimonytė, V. Ušackas, Naglis Puteikis (40 proc. palankiai vertina ir 41 proc. – nepalankiai), Vytenis Andriukaitis (atitinkamai 37 proc. ir 37 proc.), Žygimantas Pavilionis (33 proc. ir 34 proc.), Petras Auštrevičius (33 proc. ir 35 proc.) ir V. Mazuronis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.16; 15:00

Mirtina dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pastaruoju metu įtampa Lietuvos politinėje erdvėje nuosekliai stiprėjo. Viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjo skandalai, kurių epicentre atsidūrė politikai, priklausantys tiek valdantiesiems, tiek politinei opozicijai. Įtampos užgožė pozityvias diskusijas dėl šaliai būtinų reformų.

Ekspertų nuomone, kilusios įtampos ir užsitęsę vaidai Seime trikdo visuomenę ir didina jos nusivylimą politika ir politikais. Todėl nenuostabu, atkreipia dėmesį ekspertai, kad naujausi apklausų duomenys rodo kritus praktiškai visų politinių partijų populiarumo reitingams ir padidėjus visuomenės daliai, kuri arba nežino, už ką balsuoti, arba apskritai nebeketina to daryti.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, galima matyti, kad net 9 procentiniais punktais padaugėjo piliečių, kurie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, už kurią ketina balsuoti šeštadalis (16 proc.) visų suaugusių šalies gyventojų. Lyginant su ankstesnio mėnesio duomenimis, šios partijos populiarumas nežymiai sumažėjo.

Iškart po stabiliai pirmoje vietoje išsilaikančių konservatorių rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (14 proc.).

Per pastarąjį mėnesį beveik keturiais procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, palaikančių Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP).

Socialdemokratai bendroje partijų populiarumo lentelėje lieka treti, juos palaikytų 9 proc. balsavimo teisę turinčių šalies gyventojų.

Reikia pažymėti, kad tuo metu, kai buvo atliekama apklausa, nuo LSDP atskilusi partijos senbuvių dalis įkūrė naują – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).

Kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas atkreipė dėmesį, kad LSDDP apklausų anketose dar nebuvo įrašyta. Pasak jo, į apklausas įtraukiamos tik tos partijos, kurios yra oficialiai registruotos. Pastaroji apklausa vyko tuomet, kai dar LSDDP nebuvo įregistruota Teisingumo ministerijoje. Tačiau, pažymėjo sociologas, apklausoje dalyvavę respondentai galėjo šią naujai įkurtą partiją paminėti, tačiau niekas to nepadarė.

Atlikta apklausa taip pat parodė, kad dar dvi partijos turi didesnį nei 5 procentų Lietuvos rinkėjų palaikymą – tai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (7 proc.) bei partija Tvarka ir teisingumas (6 proc.). Lyginant šių partijų populiarumą su ankstesnio mėnesio apklausų duomenimis, abiejų šių partijų populiarumas šiek tiek krito. Nors, būtina pažymėti, sumažėjęs palaikymas neperžengia 3 proc. paklaidos ribų.

Pastarąją savaitę partijos pirmininku vėl išrinkusi Viktorą Uspaskichą, 5 procentų ribos neperžengtų ir į Seimą nepatektų Darbo partija. Ją palaiko mažiau nei 4 proc. respondentų.

5 proc. ribos taip pat neperžengtų Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (4 proc.), Lietuvos centro partija (4 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (3 proc.).

Trečdalis (34 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per pastarąjį mėnesį tokių neapsisprendusių arba balsuoti apskritai nelinkusių rinkėjų dalis padidėjo net 9 procentiniais punktais.

R. Mačiūnas kaip vieną svarbiausių apklausos rodiklių įvardino tai, kad ženkliai padaugėjo žmonių, nežinančių, kokią partiją rinktis. Pasak sociologo, paraleliai didėja nusivylimas Seimu ir apskritai politikais.

Seimo posėdžių salėje. Slaptai.lt nuotr.

R. Mačiūnas svarstė, kad tai galėtų būti susiję su politinėje erdvėje jaučiama įtampa ir didėjančiu neapibrėžtumu.

„Matome bendrą nusivylimą. Tai atsispindi žvelgiant ir į nepasitenkinimą politikais ir Seimu. Yra daugiau nusivylimo nei pozityvaus augimo“, – aiškino sociologas.

Jo nuomone, įtampa, kuri tikriausiai kilo dėl nuolatinių skandalų, visus politikus ir politines partijas labiau veikia neigiamai nei duoda naudos. Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis partijų patyrė populiarumo kritimą.

„2 procentais sumažėjo konservatorių populiarumas, 3,6 proc. nubyrėjo socialdemokratų palaikymas, visuomenės palaikymo sumažėjimą 2,8 proc. pajuto „tvarkiečiai“. Nors ir paklaidos ribose esantis partijų populiarumo mažėjimas gali būti susijęs su išaugusia gyventojų dalimi, kuri arba nežino, už ką balsuos, arba apskritai į rinkimus ketina neiti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Anot politologės, išaugusi visuomenės dalis, kuri nežino, už ką balsuoti arba ketina neiti į rinkimus, nėra didelė staigmena. R. Urbonaitės teigimu, šis rodiklis nuolat svyruoja. Tačiau regimus pokyčius, svarstė politikos ekspertė, galima sieti su pastarąjį mėnesį net 6 procentais išaugusiu nepasitikėjimu Seimu. Tai, anot jos, gali sietis ir su skandalais, kurie pastarąjį mėnesį nuolat lydėjo politikų darbą.

Pavyzdžiui, akcentavo R. Urbonaitė, konservatorių reitingo tirpimas gali būti susijęs su partiją ištikusiais „MG Baltic“ skandalais, kurie sutapo su vykdytos apklausos laikotarpiu.

Tuo tarpu naujai įkurtos Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos sukūrimas galėjo būti viena priežasčių, kodėl krito LSDP reitingai.

R. Urbonaitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtent visų opozicinių partijų reitingai, nors ir nežymiai, tačiau sumenko.

„Visos opozicinės partijos, nors ir paklaidos ribose, neteko procentų. Labai įdomu, ar tai bus tendencija. Apskritai, galima sakyti, kad politinė opozicija kol kas primena „šlubą antį“, nes, susidaro įspūdis, ne visada žino, ką ir kaip reikėtų daryti esant tokiai situacijai. Opozicija negali savo raumenų auginti vien tik kritikos valdantiesiems sąskaita“, – aiškino R. Urbonaitė.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Tai, kad nekrito valdančiųjų „valstiečių“ reitingai, R. Urbonaitė aiškina tuo, kad galbūt „valstiečiams“ laikytis stabiliai galėjo padėti pensijų pakėlimas ir dalijami pažadai skurstantiesiems.

„Galbūt skandalus, į kuriuos įsivėlė valdantieji, pažadai šiek tiek užglaisto“, – apibendrino politologė.

Informacijos šaltinis – ELTA

Apklausa vyko 2018 m. kovo 28-balandžio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

2018.04.20; 04:30

Paskelbtos trys idėjos Lietuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį pradėdami „Didžiąją idėjų ir pokyčių konferenciją“ Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė tris idėjas Lietuvai.

Iš 1500 registruotų idėjų Lietuvai išrinktos: dvigubos pilietybės įteisinimas, mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m. ir pagalba jaunoms šeimos įsigyjant būstus bei biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas.

Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ truko penkis mėnesius, piliečiai ir organizacijos pasiūlė pusantro tūkstančio idėjų, ką daryti, kad šaliai ir tautiečiams gyventųsi geriau.

Pirmąją idėją – mokytojas prestižinė profesija iki 2025 metų – paskelbusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad kiekvienam iš mūsų mokytojas – ar tai buvo mūsų tėvai, šeima , draugai, mokytojas, ar vėliau mokiusieji mus dirbti, gyventi – išlieka kiekvienam svarbiausias. Pasak Prezidentės, nuo mokytojo priklauso, kokia bus Lietuva, kokia bus valstybė.

„Kaip žiūrėsime į mokytoją, priklausys visų mūsų ateitis“, pabrėždama, kad mokytojo profesija – lyg lakmuso popierėlis, sakė Prezidentė. D. Grybauskaitės žodžiais, Išsilavinusi tauta niekada nebus pavergta, nei šmeižtu, nei šantažu, nei žodžiu, nei veiksmu.

„Šis projektas – tai galimybė pažvelgti į mūsų valstybės ateitį piliečių akimis. Drąsios, skatinančios proveržį ir pokyčius, o svarbiausia – vienijančios tautą idėjos yra stipriausia valstybės varomoji jėga. Džiaugiuosi, kad dauguma visuomenės idėjų turi bendrą vardiklį su Vyriausybės užsibrėžtais tikslais ir atliekamais darbais. Viliuosi, kad sutelkę pastangas ir nukreipę energiją teigiama linkme, visuomenei svarbiausias idėjas paversime kūnu“, – konferencijos dalyvius sveikino S. Skvernelis. 

Paskelbtos trys idėjos Lietuvai. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Pristatydamas idėją įteisinti dvigubą pilietybę, V. Pranckietis sakė, kad ji bręsta jau kurį laiką.

„Gera žinoti, kad ją pradėjome įgyvendinti dar gerokai iki šio renginio – esame pažengę, nes kalbėjome apie tai jau seniai. Galiu tik pasidžiaugti, kad visuomenė šį klausimą iškėlė prioritetu, tai tik parodo, kaip labai mums rūpi Lietuvos žmonės. Visi pasaulio lietuviai“, – sakė Seimo Pirmininkas.

Idėjų Lietuvai trejetas buvo atrinktas įvertinus jų populiarumą, skaitomumą, pasikartojimą, taip pat atlikus profesionalų ir visuomenės apklausas. Dviem idėjoms iš vienos srities surinkus vienodą balų skaičių ir gavus aukščiausius įvertinimus tiek ekspertų, tiek visuomenės apklausose, jos abi buvo sujungtos kaip viena bendra idėja.

„Gauti apklausų rezultatai parodė, kad vis tik vienoje kategorijoje dvi idėjos – padėti jaunoms šeimos įsigyti būstus ir mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės paslaugas – surinko vienodai balų, dėl to buvo nuspręsta abi šias idėjas sujungti ir paskelbti kaip vieną: neteisinga būtų kurią nors ignoruoti“, – komentavo tyrimų bendrovės „Spinter“ vadovas Ignas Zokas.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas džiaugėsi, kad didžioji dalis jų atliktos apklausos respondentų rodė didelį susidomėjimą ir suinteresuotumą.

„Jie norėjo ir nori, kad Lietuva darytų proveržį, nes dabar mato tam tikrą sutrikimą ir delsimą. Dabar, jau paskelbus idėjas, jas visas galima įgyvendinti, jei politikai prie to rimčiau prisidės“, – sakė jis.

Pernai rudenį Lietuvoje pristatyta iniciatyva suvienijo šalies žiniasklaidą, verslą ir visuomenę. Visi norintys galėjo siūlyti savo idėjas Lietuvai, kurios buvo skelbiamos viešame tinklapyje, o sulaukusios daugiausiai susidomėjimo ir palaikymo buvo aptariamos iniciatyvoje dalyvaujančiose žiniasklaidos priemonėse, visoje šalyje organizuotose viešose diskusijose.

Paskelbtos trys idėjos Lietuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Idėjų rinkimo etape, 2017-ųjų rugsėjo 7-lapkričio 19 dienomis, buvo pasiūlyta per 1500 idėjų, kurios buvo priskirtos vienai iš 14 sričių: aplinkos apsaugos, energetikos, ekonomikos, krašto apsaugos, kultūros, socialinės apsaugos, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, teisės, žemės ūkio, vidaus reikalų ir kitoms.

Žurnalistai iš DELFI, LRT, 15min, Laisvės TV, Žinių radijo, LNK, INFO TV, naujienų agentūros ELTA, „Savaitės“, Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos, taip pat nepriklausomi žurnalistai, visi kartu susivieniję į „Žurnalistų klubą“, rinko idėjas kalbindami žymius šalies asmenis, skirtingų sričių profesionalus, ekspertus.

Vėliau, nuo lapkričio 20 dienos iki 2018 m. sausio 1-osios vyko diskusijų apie idėjas etapas: didžiausiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose gyvai diskutuota skirtingomis temomis drauge, moderuojant iniciatyvos „Žurnalistų klubas“ nariams. Diskusijose dalyvavo miestų, rajonų valdžios atstovai, įtakingiausi sričių ekspertai. Idėjos taip pat buvo analizuojamos ir žiniasklaidos priemonių TV laidose, forumuose, radijo laidose, straipsniuose.

Skaičiuojama, kad per penkis iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ mėnesius, buvo parašyti 402 jai skirti straipsniai, internete pasiekta 1 520 454 unikalių vartotojų, sukurtos 58 radijo laidos, radijo eteryje pasiekta beveik milijonas klausytojų, sukurtos 127 tiesioginės transliacijos ir reportažai, kurie peržiūrėti daugiau nei milijoną kartų.

Interneto puslapyje idejalietuvai.lt surinkta ir užregistruota pusantro tūkstančio idėjų, tarp kurių buvo daugybė vertų įgyvendinimo, bet teko apsispręsti, kurios idėjos bus atrinktos, kad Lietuva koncentruotųsi į jų įgyvendinimą tolesniame iniciatyvos etape.

2017 m. gruodį buvo paskelbtas 30 išgrynintų idėjų sąrašas. Į jį idėjos atrinktos remiantis trimis kriterijais: skaitomumu, idėjų pasikartojimu ir populiarumu. Skaitomumo statistiką sekė visos iniciatyvoje dalyvaujančios žiniasklaidos priemonės, populiarumas buvo vertinamas žiūrint, kiek žmonių išreiškė palaikymą paspausdami mygtuką „Verta įgyvendinti“ prie idėjos tinklapyje idejalietuvai.lt. Pasikartojimai rodė, kiek žmonių siūlė tą pačią ar labai panašią idėją.

Galiausiai iš šio sąrašo buvo atrinktos trys svarbiausios idėjos. Tai buvo daroma pasitelkus apklausų profesionalus, tyrimų agentūrą „Spinter“ ir reitingavimo ekspertus žurnalą „Reitingai“. Žurnalas „Reitingai“ apklausė 600 įtakingiausiųjų šalies ekspertų ir profesionalų. Kiekvienoje iš trijų sričių respondentai rinko po vieną idėją, kuri, jų manymu, Lietuvai yra svarbiausia šiuo metu.

„Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą – buvo apklausta 1000 šalies gyventojų. Jie, kaip ir ekspertai, kiekvienoje iš trijų sričių rinko po vieną, jų vertinimu, Lietuvai svarbiausią idėją. Susumavus šių apklausų rezultatus buvo atspindėta bendra visuomenės nuomonė.

G. Sarafinas pažymėjo, kad apibendrinant ekspertų apklausos rezultatus, tapo akivaizdu, kad didžiausią palaikymą iš jų gavo visą šalį paliečiančios, daugeliui žmonių rūpinčios idėjos.

Pasak I. Zoko, kalbant apie sąrašo apačioje esančias idėjas tarp ekspertų ir visuomenės nuomonių kai kur buvo atotrūkis, bet dėl populiariausių idėjų nuomonės sutapo.

Viena iš idėjų Lietuvai – dvigubos pilietybės įteisinimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Nebuvo taip, kad ekspertams kuri nors idėja būtų buvusi pirmoje vietoje, o visuomenės apklausoje – paskutinėje. Kartais idėjos apsikeisdavo vietomis sąraše, bet iš esmės prioritetai buvo panašūs. Galima teigti, kad rezultatai parodo bendrą šalies matymą“, – sakė I. Zokas.

Portale idejalietuvai.lt „Verta įgyvendinti“ daugiausia kartų paspausta prie idėjos įteisinti kanapių naudojimą rekreacijai, bet visuomenės ir ekspertų apklausų rezultatai parodė, kad ši idėja vis dėlto neturi didžiausio palaikymo.

„Ši idėja skamba kaip egzotiška, kelianti daug emocijų, gal dėl to ji sulaukė daug dėmesio socialinėje medijoje. Tačiau kai žmonės atsakingai peržiūrėdavo idėjų sąrašą ir jų būdavo paprašyta realiai išrinkti vertas įgyvendinti idėjas, jų vertinimas buvo kitoks ir ši idėja nukeliavo į antrą planą.

Ieva Urbonaitė-Vainienė (Eltos korespondentė)

2018.02.02; 01:30

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė nekeis užsibrėžtos krypties ir stengsis vykdyti būtinus valstybei darbus. Ministras Pirmininkas nesureikšmina pastaruoju metu kritusių jo reitingų.

„Turime padaryti tai, ką privalome padaryti, o kas žiūri tiktai į reitingus, tai aš manau, patogiausias dalykas apskritai nieko nedaryti, galbūt ieškoti galimybių kažkam kažkiek tų eurų surasti, numesti, vieną kitą dešimtį tūkstančių ar milijoną, ir tada tikrai būsi visiems geras. Bet tada dar po ketverių metų mes būsime dar prastesnėje situacijoje“, – trečiadienį portalo Delfi.lt tiesioginės transliacijos metu sakė Vyriausybės vadovas.

S. Skvernelis pažymėjo, kad dabartinis Ministrų Kabinetas ėmėsi darbų, kurie ilgą laiką buvo vilkinami, be to, šios Vyriausybės narių nelydi skandalai, į kuriuos įsiveldavo kai kurie ankstesni ministrai. Ministro Pirmininko teigimu, akivaizdu, kad šie pokyčiai tenkina ne visus.

„Man keista: anksčiau buvo priekaištaujama Vyriausybės nariams dėl nekompetencijos, skandalų, vagysčių – mes nebeleidžiame niekam nieko vogti, tikrai pakankamai aktyviai kovojame su korupcija, nepotizmu, neskaidrumu, darome neišvengiamas struktūrines reformas, kurios buvo nedaromos (dėl to tokioje situacijoje atsidūrėme), atsiranda žmonių, kurie nėra tuo patenkinti“, – kalbėjo Premjeras.

S. Skvernelis neatsako, ar 2019 m. dalyvaus šalies Prezidento rinkimuose. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

„Dabar siekiu tik vieno – sėkmingai įgyvendinti Vyriausybės programą, o ateis laikotarpis, kai kiekvienas iš politikų turėsime daryti savo pasirinkimą ir jį paskelbti, tai tas ir bus padaryta“, – sakė S.Skvernelis.

Kaip jau skelbta, S. Skvernelio vertinimas visuomenėje yra blogiausias nuo 2015-ųjų pabaigos. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 7-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pirmą kartą nuo 2015 metų lapkričio, kai buvo pradėti matuoti S. Skvernelio reitingai, dabartinis Ministras Pirmininkas turi daugiau gyventojų nepalankių vertinimų (45proc.) nei palankių (44 proc.).

Palankiausiai S. Skvernelį gyventojai vertino 2016-ųjų lapkritį, kai po Seimo rinkimų jis tapo Premjeru (tada 74 proc. jį vertino palankiai ir 17 proc. nepalankiai).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.17; 02:30

Seimo posėdžių salėje. Slaptai.lt nuotr.

Pastarąjį mėnesį sumažėjo aukščiausiųjų šalies vadovų palaikymas visuomenėje, ypač nukrito Premjero Sauliaus Skvernelio reitingas, nors jis ir išlieka tarp palankiausiai vertinamų politikų. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 25-birželio 7 dienomis atlikta apklausa rodo, kad, palyginti su balandžio mėnesiu, S. Skvernelį palankiai vertinančių gyventojų sumažėjo 16 procentinių punktų.

Penkių asmenų palankus vertinimas sumažėjo 7 procentiniais punktais: Prezidento Valdo Adamkaus, ekonomisto Gitano Nausėdos, Seimo narės Ingridos Šimonytės, Vilniaus mero bei Liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio.

6 procentiniais punktais pablogėjo Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio bei sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vertinimas, 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančiųjų užsienio reikalų ministrą Liną Antaną Linkevičių, Seimo Pirmininko pavaduotoją Ireną Degutienę bei profesorių Vytautą Landsbergį, o 4 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie palankiai įvertino Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Palyginti su balandžio mėnesio apklausa, 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių Socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką, o 2 procentiniais punktais pagerėjo dviejų visuomenės veikėjų – žurnalisto Andriaus Tapino bei partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Remigijaus Žemaitaičio – vertinimas.

Šių metų gegužės mėnesį gyventojai palankiausiai įvertino Prezidentą V. Adamkų – 71 proc. įvertino palankiai, Prezidentę D. Grybauskaitę – 68 proc., ekonomistą G. Nausėdą – 55 proc., parlamentarę Aušrą Maldeikienę – 51 proc., Premjerą S. Skvernelį – 50 proc.

Dar septynis visuomenės veikėjus šalies gyventojai dažniau įvertino palankiai nei nepalankiai – tai Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, A. Tapinas, L. A. Linkevičius, V. Pranckietis, I. Šimonytė ir R. Žemaitaitis.

Nepalankiausiai šių metų gegužės mėnesio pabaigoje šalies gyventojai įvertino šiuos politikus – konservatorių Andrių Kubilių – 71 proc. įvertino nepalankiai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, Nepriklausomybės Akto signatarą Vytautą Landsbergį – 67 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderį Valdemarą Tomaševskį – 61 proc., buvusį Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą – 59 proc., Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį – 57 proc., europarlamentarą, buvusį „tvarkiečių“ lyderį Rolandą Paksą – 54 proc., R. Karbauskį – 52 proc., parlamentarą Algirdą Butkevičių – 50 proc.

Į klausimą, kuriais visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai (pavardes respondentai minėjo patys), daugiau kaip ketvirtadalis apklaustų šalies gyventojų nurodė Prezidentę D. Grybauskaitę – 28 proc. Tarp 10 patikimiausių visuomenės veikėjų (nurodė daugiau nei 3 procentai respondentų) dar pateko S. Skvernelis – 8 proc., V. Adamkus – 6 proc., A. Butkevičius – 5 proc., R. Karbauskis – 5 proc., G. Landsbergis – 5 proc., G. Nausėda – 4 proc., R. Paksas – 3 proc., A. Maldeikienė – 3 proc., R. Žemaitaitis – 3 proc.

Iš viso gegužės mėnesį respondentai paminėjo 89 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 96), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis apklaustų gyventojų teigė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų arba neatsakė į šį klausimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.30; 06:55

2015 m. gruodžio 8 d. žurnalas „Reitingai“ paskelbė 2016 m. universitetų ir kolegijų studijų krypčių reitingus. Tačiau ir vertinimo kriterijai, ir tų kriterijų skaičiavimai kelia daug klausimų.

Aukštųjų mokyklų studijų programos buvo vertinamos pagal studijų kryptis ir studijų pakopas (bakalauro ir magistrantūros). Vertinant universitetų bakalauro studijų programas, 40 proc. vertinimo sudarė darbdavių atsiliepimai apie aukštosios mokyklos absolventus, o 60 proc. – įstojusiųjų vertinimo balai (20 proc. 2015 m. priimtų studijuoti pirmakursių balo vidurkis, 20 proc. 2015m. priimtų studijuoti geriausių abiturientų procentas ir 20 proc. 2015 m. priimtų studijuoti pirmakursių žemiausias balas).

Continue reading „Reitingai – ar 3 lygu 437?“

gaidys_vilmorus_1

Lietuva niekaip neišbrenda iš įvairiausio pobūdžio nemalonumų. Nieko stebėtino, nieko keisto. Tai – natūrali kiekvienos valstybės būsena.

Į nemalonias istorijas įsipainioja ir kitų, net labai padoriai, sąžiningai, principingai, demokratiškai tvarkomų šalių politikai, verslininkai, specialiųjų tarnybų pareigūnai, bankininkai.

Tačiau skandalas nelygu skandalui. Vienais atvejais konfliktinės situacijos kuriamos dirbtinai, kitais sykiais jos kyla spontaniškai. Kai kada skandalai pakelia populiarumo reitingus, o kai kada – sužlugdo. Kokia nūnai situacija klostosi Lietuvoje, belaukiančioje rudenį rinkimų į Seimą?

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kaip partijų reitingams pakenkė “Snoro”, FNTT ir Garliavos skandalai“

Praėjusios savaitės politinis gyvenimas mirgėjo keliais gana pikantiškais įvykiais. Žiniasklaida negailestingai aptarinėjo politikų pajamų ir turto deklaracijas.

Kaip įprastai, daugiausia pylos gavo piliečių taip nemėgstamas Seimas, kuriame net ketvirtadalis milijonierių. Būti milijonieriumi nėra blogybė, kaip tai bandoma pateikti. Problema ta, kokiu būdu tie turtai atsirado. Ar būnant Seimo nariu, ministru ar miesto meru turtus pagausinti įmanoma ar ne?! Lietuvoje, išskyrus pašmaikštavimus ir žiniasklaidos tendencingas diskusijas, per dvidešimt metų taip ir nesukurta skaidri politikų praturtėjimo monitoringo sistema. Nesukurta, nes jiems to nereikia. O žiniasklaida politikų praturtėjimą vertina tendencingai.

Continue reading „Politikų spindesys ir skurdas“