Vilniaus universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniaus universitete iš viso patvirtinti 5 koronaviruso atvejai. Pasak rektoriaus Rimvydo Petrausko, su šiais penkiais žmonėmis kontaktą galėję turėti asmenys nustatomi, skubiai informuojami ir jiems paskiriamas saviizoliacijos laikotarpis. Universitetas taip pat praneša, kad kol kas nuotolinio mokymosi neplanuoja.
 
„Šią savaitę penkiems su universitetu susijusiems asmenims diagnozuotas COVID-19 – po vieną atvejį skirtinguose padaliniuose. Su šiais penkiais žmonėmis kontaktą galėję turėti asmenys nustatomi, skubiai informuojami ir jiems paskiriamas saviizoliacijos laikotarpis. Universitetas, bendradarbiaudamas su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC), ėmėsi ir imasi visų priemonių, kad virusui plisti mūsų bendruomenėje būtų užkirstas kelias. Patalpose nuolat atliekama dezinfekcija, sudaromos sąlygos perkelti paskaitas į erdvesnes vietas, kuriose galima užtikrinti socialinę distanciją“, – laiške VU bendruomenei pažymi R. Petrauskas.
 
Kaip teigia rektorius, kol kas VU netaikys nuotolinio mokymo.
 
„Šiuo metu situacija kontroliuojama, užsikrėtimų atvejai lokalizuoti ir suvaldyti, tad nėra būtinybės atsisakyti gyvo paskaitų ir seminarų formato, jei užtikrinamas visų NVSC rekomendacijų įgyvendinimas. Situacijai blogėjant universitetas pasirengęs sugrįžti prie pavasarį taikyto nuotolinio mokymo. Visos instrukcijos ir informacija skelbiama specialiame universiteto tinklalapio Covid-19 polapyje, kuriame nuo kitos savaitės pradžios nuolat atnaujinsime informaciją ir apie fiksuojamus atvejus“, – teigia R. Petrauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.15; 16:30

Prof. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.

Psichopatas Lukašenka terorizuoja savo taikius gyventojus. Varo šlykščią propagandą ir dezinformaciją. Esą, JAV jau ruošia prieš Baltarusiją atominį smūgį, Vakarai nori atplėšti Baltarusijos perlą – Gardino sritį, toliau, visi teisėsaugininkai, jų šeimos netrukus revoliucionierių bus suplėšyti į skutelius, o už rusų kalbos vartojimą sodins į kalėjimus… 

Batka tai keikia Rusiją, kad klastingai pasiuntė samdytus smogikus „vagnerovcus“ į Baltarusiją, tai vėl giriasi, kad Rusija jau ateina sąjunginei valstybei į pagalbą ir V. Putinui ranka nesudrebės…  

Baltarusijos aneksijos rizikos akivaizdoje Lietuvoje pasigirsta įdomių interpretacijų. Tegul stovi ten tie Lenino paminklai, tegul batkos mentai kiša areštuotiems milicininko lazdą į išangę, tegul slapčiomis degina krematoriumuose nekaltų aukų lavonus, svarbu, kad rusai neateitų… Mums – Lietuvai – taip esą bus geriau? Ar tikrai?

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Net mūsų šviesuolis, patriotas V. Radžvilas ir signataras R. Paulauskas panašiai mąsto. Manau, jie didžiai klysta. Tikrai paradoksali situacija – lietuvių tautiškumo smaugėjai dabar gulasi ant bėgių už baltarusių nacionalizmą. Tai tiesa. Visgi mums nebūtina žiūrėti, ką dar Lietuvos „sorošistai“ daro ir ko jie siekia. Kaip ten bebūtų, išsigimėliui A. Lukašenkai privalu pasakyti į veidą – „tu esi išsigimėlis“. Reika elgtis moraliai ir tebūnie tai, kas turi būti.

Politikoje ir geopolitikoje reikia, kiek įmanoma, siekti moralumo, turėti principus. Mažoms valstybėms tai vienintelis išsigelbėjimas, kitaip laukia Ribentropo-Molotovo paktai ir Miuncheno suokalbiai. Nereikia mums ir ES bei JAV bijoti paremti baltarusių laisvės siekį. Nereikia bijoti putinizmo, nes jo, kaip ir Lukašenkos, laukia sąlyginai greitas krachas. Putinizmas nesuderinamas su 21 a. Rusai nekentės ir pati Rusija jau kyla, bruzda.

Vinstonas Čerčilis

Tie, kas nežino istorijos, amžinai lieka vaikais. V. Čerčilis 1933 m. sausio mėn. šiltu laišku pasveikino ką tik reichskancleriu išrinktą Hitlerį. Netrukus suprato, su kuo turi reikalą, tad moraliai ir politiškai apsisprendė, kad su šituo moraliniu išsigimėliu sugyvenimas yra neįmanomas. Nors galėjo geopolitiškai gudrauti, kadangi Adolfas norėjo taikos su britais, netgi nusiuntė į salas ten disidento-pabėgėlio pavidalu savo parankinį – H. Hesą.

Čerčilis galėjo tikėtis nukreipti Adolfą į Rytus. Kai prasidėjo nacių ir sovietų karas, Čerčilis stojo sovietų pusėn. Jį – nuožmų antikomunistą – užpuolė britų politikai, ar išprotėjai, kodėl gini sovietus? Čerčilis pasakė: jei Hitleris okupuos pragarą, aš laikinai susidėsiu su Liuciferiu, kad išvaduočiau nuo Hitlerio ir nacių pragarą. Tai buvo principinga morali politika. Vėliau Čerčilis išdavė Rytų Europą Jaltoje ir Potsdame, bet vėliau pasakė Fultono mieste, JAV, garsiąją kalbą apie „geležinę uždangą“. Pragaro metafora ir Fultono kalba buvo didelės moralios politikos poelgiai.

EPA – ELTA nuotrauka: Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).

Gaila, bet tokių politikos milžinų kaip Čerčilis, dabar nėra – tik šrioderio pasekėjai merkeles ir macronai. Baltarusių laisvės kovos akivaizdoje mums tikrai nereikia geopolitiškai gudrauti.

Tai, ką aš moralizuoju, aš perėjau per individualią patirtį. Kai tik supratau, kas vyksta, aš ir blogiukui P. Baršauskui – buvusiam KTU rektoriui – viešai pasakiau,  kad jis autokratas, korupcionierius ir plagiatorius. Manęs tada beveik niekas nepalaikė, išskyrus 3-4 žmones.   Man rodė pirštu prie smilkinio, sakė, ar žinai, prieš ką tu šoki?

Man – liudininkui ir pranešėjui – Kauno STT buvo grasinama, buvo iškreipti mano parodymai. Kai tatai apskundžiau prokurorui, man proceso tvarka atsakė, kad tyrėjas turi teisę pasirinkti apklausos taktiką… Suprask – falsifikuoti pranešėjo parodymus. Patyrę pareigūnai, mano magistrantai ir doktorantai, perspėjo, mokė saugotis provokacijų, mašinoje pakištų narkotikų ir pan.  

Istorija viską išsprendė, sudėliojo į vietas. Man ir mano artimiesiems teko daug iškentėti, bet aš galiu nesigėdydamas pasižiūrėti į veidrodį…

Aš noriu, kad ir Lietuvai nebūtų gėda.  Moralinio pasirinkimo akivaizdoje niekada nestovėkime po medžiu.

2020.09.02; 16:30

Artūras Žukauskas eis į Seimo rinkimus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas tapo Laisvės partijos nariu ir planuoja kelti savo kandidatūrą 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose. Lietuvos mokslo, Nacionalinės pažangos premijas bei kitų apdovanojimais per savo karjerą ne kartą įvertintas mokslininkas kaip prioritetą Lietuvoje įvardina švietimą.
 
„Švietimo ir mokslo sėkmė yra mūsų šalies klestėjimo laidas. Su Laisvės partija esu pasiryžęs inicijuoti ir realizuoti pokyčius, kurie tai užtikrintų. Manau, kad lyderystės patirties sukaupę mokslo žmonės turi rodyti pavyzdį visai Lietuvai bei prisiimti atsakomybę už tai, kad švietimas ir mokslas taptų pirmuoju prioritetu mūsų valstybėje,“ – sako 2015-2020 metais Vilniaus universitetui vadovavęs A. Žukauskas.
 
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad A. Žukausko prisijungimas partijai svarbus visuomenės telkimo prasme ir leis sustiprinti partijos programą 2020-ųjų Seimo rinkimams.
 
„Po Laisvės partijos vėliava susibūrė daugybė žmonių, visuomenininkų, savo sričių profesionalų. Didelis ratas ekspertų dirba kartu su mumis ruošdami pasiūlymus, kaip pasiekti proveržį Lietuvai ekonomikos, švietimo, sveikatos, žmogaus teisių ir kitose srityse. Labai džiaugiuosi, kad A. Žukauskas ne tik tampa mūsų bendražygiu, bet ir žengia dar toliau, prisiimdamas atsakomybę kandidatuoti Seimo rinkimuose.“
 
Pirmadienio vakarą vyks Laisvės partijos Vilniaus skyriaus susirinkimas, kuriame numatoma patvirtinti kandidatus vienmandatėse Seimo rinkimuose.
 
Didelę dalį kandidatų sudaro Vilniaus savivaldybės taryboje politinę patirtį įgiję žmonės: vicemeras Vytautas Mitalas (pretenduoja kandidatuoti Pašilaičių apygardoje), IT specialistė ir kovotoja už neįgaliųjų teises Monika Ošmianskienė (Žirmūnų apygarda), renginių, televizijos bei radijo laidų vedėja Donalda Meiželytė (Lazdynų apygarda), teisininkė Evelina Dobrovolska (Naujosios Vilnios apygarda), miestų ekonomikos analitikas, Laisvės partijos Vilniaus skyriaus lyderis Kasparas Adomaitis (Antakalnio apygarda), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Balčiūnienė (Panerių apygarda).  
 
Prie jų jungiasi įvairių sričių profesionalai: inovatyviausiu mokytoju tituluojamas Algis Bitautas iš Taikos progimnazijos (Justiniškių-Viršuliškių apygarda), narkotikų politikos ekspertė Morgana Danielė (Šeškinės-Šnipiškių apygarda) bei habilituotas fizikos mokslų daktaras, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas (Fabijoniškių apygarda). 
 
Naujamiesčio-Naujininkų apygardos kandidatais pretenduoja tapti trys politikai: inžinierius ir Lietuvos Olimpinio komiteto generalinės asamblėjos narys Vytautas Kukarskas, žmogaus teisių aktyvistas, Vilniaus miesto Tarybos narys Tomas Vytautas Raskevičius ir politinių akcijų iniciatorius Donatas Staneika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 12:02

VU rektoriaus R. Petrausko patarėju dirbs apžvalgininkas P. Gritėnas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Vilniaus universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prie naujojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko komandos prisijungė apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.
 
VU filosofiją studijavęs ir šiuo metu Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos nario pareigas einantis P. Gritėnas dirbs rektoriaus patarėju.
 
„Pauliaus Gritėno patirtis ir išmanymas bus svarbūs siekiant ir toliau stiprinti Vilniaus universiteto vaidmenį viešajame diskurse. Taip pat kartu sieksime, kad akademinė ekspertizė kuo geriau pasiektų visuomenę ir pagrindines valstybės institucijas“, – pažymėjo VU rektorius R. Petrauskas.
 
P. Gritėnas yra dirbęs užsienio ir Lietuvos aktualijų žurnalistu, politikos komentatoriumi naujienų portaluose lrytas.lt, 15min.lt, vedė pokalbių laidas, moderavo diskusijas, o šiuo metu rašo socialinės kritikos komentarus naujienų portalui delfi.lt.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.17; 00:30

Vilniaus Universitete. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trečiadienį Vinco Kudirkos aikštėje rengiama protesto akcija, kurioje Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteiks „Už Ačių“. Anot rektoriaus, akcija skirta atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu.
 
„Vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų ir atrodo labiau susirūpinusi ateinančiais rinkimais, bet ne valstybės ateitimi. Akademinė bendruomenė, profesinės sąjungos tikisi mokslininkų, dėstytojų, neakademinio personalo atlyginimų augimo, stipendijų dydžių studentams peržiūrėjimo, kas buvo jai pažadėta. Taip pat norima tvarios finansavimo strategijos, proporcingo ir adekvataus įvertinimo pagal kvalifikaciją, kompetencijas ir atsakomybę. Turime suprasti, kad kalbame apie investavimą, kuris generuotų ateityje didesnę grąžą ir uždirbtų pinigus. Pinigai švietimui nėra išlaidos, ir Vakarų valstybės tai jau yra supratusios“, – Eltai sakė A. Žukauskas.
 
Rektorius teigia, kad jeigu valstybė neinvestuos į mokslą, neatlygins dėstytojams, mokslininkams už darbą, negerins studentų sąlygų, aukštojo mokslo diplomams iškils reali grėsmė būti beverčiais.
 
„Į akciją kviečiama prisijungti visa akademinė bendruomenė, studentai, neabejingi piliečiai, kuriems rūpi, kokį išsilavinimą gaus jų artimieji bei mūsų vaikai“, – teigė jis.
Paminklas Vincui Kudirkai. Vilnius. Skulptorius – Arūnas Sakalauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga bei Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) taip pat skelbia terminuotą dviejų valandų streiką. Antradienį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) taip pat pranešė, kad jungsis prie mokytojų, dėstytojų rengiamo įspėjamojo streiko bei piketo akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 00:01