Vokietijos vyriausybė nesiderės su Graikija dėl reparacijų už Vokietijos per abu pasaulinius karus padarytus nuostolius. Užsienio reikalų ministerija penktadienį Graikijos ambasadoriui Theodorosui Daskaroliui įteikė diplomatinę notą, kuria formaliai atmetamas atitinkamas Atėnų raginimas.
 
„Vyriausybės teisinė pozicija šiuo klausimu nepasikeitė: reparacijų klausimas yra galutinai išspręstas“, – agentūrai dpa sakė ministerijos atstovas.
 
Birželio pradžioje Graikija žodine nota oficialiai paragino Vokietiją pradėti derybas dėl reparacijų. Imtis šio žingsnio Graikijos vyriausybę, tada dar vadovaujamą Alexio Tsipro, paragino parlamentas. Parlamento komitetas per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos padarytus nuostolius įvertino 289 mlrd. eurų suma. Į ją įtraukta ir priverstinė paskola, kurią Graikija per karą turėjo suteiki nacistinei Vokietijai.
 
Naujasis Graikijos premjeras Kyriakosas Mitsotakis pritarė šiam reikalavimui. „Mes tikimės pozityvios reakcijos“, – sakė jis rugpjūčio gale per prisistatymo vizitą Berlyne.
 
Berlynas mano, kad šis klausimas išspręstas sutartimi „Du plius keturi“ dėl Vokietijos suvienijimo padarinių užsienio politikai. Tiesa, šioje sutartyje, kurią pasirašė Vokietijos Federacinė Respublika, Vokietijos Demokratinė Respublika ir JAV, Sovietų Sąjunga, Prancūzija bei Didžioji Britanija, apie reparacijas aiškiai neužsimenama.
 
Be to, daug nacistinės Vokietijos užpultų ir okupuotų šalių, kaip Graikija ir Lenkija, derybose nedalyvavo.
 
Reparacijų iš Vokietijos reikalauja ir Lenkija.

Lenkija svarstys reparacijų už žalą, kurią Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijai padarė nacistinė Vokietija, klausimą ir po parlamento rinkimų, vyksiančių spalio 13 d., pareiškė šalies aukštesniųjų parlamento rūmų – Senato – pirmininkas Stanislawas Karczewskis.
 
„Žinoma“, – paklaustas, ar Lenkija sieks reparacijų, radijo stočiai RMF FM sakė S. Karczewskis. Jis taip pat priminė, kad ties šiuo klausimu dirba parlamentinė grupė.
 
„Pažiūrėsime, kas bus naujos sudėties parlamente. Mes ateityje taip pat svarstysime šią temą“, – tvirtino S. Karczewskis.
 
Tokios pat pozicijos laikėsi ir Lenkijos televizijoje kalbėjęs šalies gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
 
„Reparacijų klausimas nėra išspręstas. Jei kas nors padarė ką blogo, pirmiausia jis pripažįsta tai, o tada kalbama apie kompensaciją.
 
Civilizuotame pasaulyje tai akivaizdu. Mums svarbu pasiekti tikslą. Tai yra Lenkijos užsienio politikos efektyvumo klausimas“, – teigė M. Blaszczakas.
Pasak jo, reparacijų Lenkijai klausimu daug kas priklausys nuo parlamento rinkimų spalio 13-ąją.
 
Pagal 1945-ųjų Potsdamo konferencijoje pasirašytus dokumentus, Lenkija turėjo gauti dalį reparacijų, skirtų SSRS. Vis dėlto, mainais už gautą dalį reparacijų, Stalinas privertė Lenkiją tiekti anglį Sovietų Sąjungai už kur kas mažesnę nei rinkos kaina.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.02; 11:00

Antradienį Graikijos ambasadorius Berlyne perdavė Vokietijos URM verbalinę notą, kurioje raginama pradėti derybas, kad būtų sureguliuotas reparacijų ir kompensacijų už žalą, padarytą Graikijai Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, išmokėjimo klausimas. Tai pranešė Graikijos užsienio politikos žinyba.
 
Graikija reikalauja išmokėti reparacijas ir atlyginti žalą, kurią šalis ir jos piliečiai patyrė per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, išmokėti karines reparacijas vokiečių okupacijos aukoms ir aukų palikuoniams, grąžinti vadinamąją okupacinę paskolą, pagrobtas ir neteisėtai išvežtas archeologines ir kitas kultūrines vertybes.
 
Balandžio 17 d. Graikijos parlamentas priėmė kreipimąsi į šalies vyriausybę, prašydamas pradėti reikalavimų kėlimo Vokietijai dėl reparacijų procedūrą. Tą pačią dieną Graikijos premjeras Alexis Tsipras pažadėjo, kad vyriausybė perduos Vokietijai atitinkamą verbalinę notą.
 
Graikijos apskaičiavimais, atliktais pagal įvairias metodikas, Vokietijos skola Graikijai sudaro nuo 269 mlrd. 547 mln. eurų iki 309 mlrd. 499 mln. eurų.
 
Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė laikanti reparacijų išmokėjimo Graikijai už nacistų nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais klausimą sureguliuotu tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 06:42

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį dar kartą pareikalavo, kad Vokietija sumokėtų Lenkijai reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metais padarytą žalą.

Prezidentas sakė, kad Lenkijai „niekada nebuvo atlyginta per Antrąjį pasaulinį karą padaryta žala“. A. Duda ypač pabrėžė sostinę Varšuvą, kurią Vokietijos kareiviai „sugriovė iki pamatų“.

„Tai tiesos ir atsakingumo klausimas“, – teigė Lenkijos vadovas. 

Berlynas praeityje ne kartą atmetė prašymus sumokėti karines reparacijas, teigdamas, kad Lenkija 1953 m. oficialiai atsisakė tokių reikalavimų. Tačiau konservatyvi Lenkijos partija tvirtina, kad Sovietų Sąjunga privertė šalį pasirašyti dokumentą. 

Tokie Lenkijos komentarai pasirodė likus kelioms dienoms iki Lenkijos ir Vokietijos ministrų susitikimo Varšuvoje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-28

Lenkija po 2019 metų gali pradėti skaičiuoti, kokią žalą patyrė šalis per Antrąjį pasaulinį karą dėl Sovietų Sąjungos veiksmų. Tokį pasiūlymą pirmadienį laikraštyje „Rzeczpospolita“ paskelbtame interviu pateikė valdančiajai „Teisės ir teisingumo“ partijai atstovaujantis Seimo deputatas Arkadiuszas Mularczykas.

„Manau, kad per kitą Seimo kadenciją turi būti parengtas pranešimas apie Sovietų Rusijos padarytą žalą. Žinau, kad panašius dokumentus parengė Baltijos valstybės. Žinoma, bus sunku juos realizuoti, nes dabartinė Rusija nepaiso teisės ir tarptautinės tvarkos. Bet toks pranešimas turi būti parengtas“, – sakė Lenkijos Seimo deputatas.

Reparacijų tema Lenkijoje pradėta svarstyti nuo praėjusių metų liepos mėnesio, kai valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad jo šalis niekada neatsisakė Vokietijos kompensacijų. Savo ruožtu tuometis nacionalinės gynybos ministras Antonis Macierewiczius Lenkijos televizijai teigė, jog Varšuva teisiniu požiūriu pagrįstai gali reikalauti iš Berlyno reparacijų.

Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė nematanti pagrindo kokioms nors išmokoms, kadangi Lenkija 1953 metais oficialiai atsisakė reparacijų. Varšuva tvirtina, kad 1953 metų sutartis buvo pasirašyta pažeidžiant teisę ir SSRS darant spaudimą, ji buvo aktuali tik jau nebeegzistuojančioms Vokietijos Demokratinei Respublikai ir Lenkijos Liaudies Respublikai, kuri nebuvo savarankiška suvereni valstybė.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.07.31; 09:50

Lenkijos valdančiosios partijos vadovas Jaroslavas Kačynskis (Jaroslawas Kaczynskis) pakartojo reikalavimą, kad Vokietija sumokėtų Lenkijai reparacijas už Antrąjį pasaulinį karą, praneša „Reuters“.

„Tai Lenkijos ir Vokietijos problema, turiu omenyje, kad tai Vokietija įsiveržė į Lenkiją, nužudė milijonus žmonių ir naikino materialinį turtą. Mums už tai turi būti kompensuota“, – po kelių ligoninėje praleistų savaičių interviu vienam iš Lenkijos radijų sakė J. Kaczynskis.

Be kita ko, J. Kaczynskis pridūrė, kad dėl neseniai Lenkijoje priimto įstatymo, kuriuo už pareiškimus, jog Lenkija prisidėjo prie jos teritorijoje nacių vykdytų žydų žudynių, buvo numatyta skirti laisvės atėmimo bausmes, pastaruoju metu suprastėjo šalies santykiai su JAV.

Šią savaitę, po kelis mėnesius trukusių derybų su Izraeliu, šis įstatymas buvo sušvelnintas. Įvedus pakeitimus, trejų metų laisvės atėmimo bausmių nebeliko, tačiau prasižengusiems asmenims gresia piniginės baudos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 00:35

Lenkija ir Vokietija turėtų pradėti rimtas derybas dėl reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą, pirmadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski), informuoja naujienų agentūra AFP.

„Turėtume susėsti rimtų derybų su vokiečiais ir kartu pagalvoti, kaip išspręsti reparacijų klausimą“, – komercinei šalies radijo stočiai RMF sakė ministras.

„Tiesa yra tokia, kad Lenkija buvo sunaikinta per karą, joje buvo vykdomi siaubingi nusikaltimai, ir mes negavome už tai jokios kompensacijos. Kaip mums reaguoti į faktą, kad 1939 metais Vokietijos įvykdytas Lenkijos užpuolimas ir neišspręsti pokario klausimai vis dar temdo Lenkijos ir Vokietijos santykius?“ – teigė V. Vaščykovskis.

V. Vaščykovskio teigimu, Varšuva ruošia oficialią savo poziciją dėl reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą, tačiau ministras nepasakė, kada ji bus viešai paskelbta. Tuo tarpu šeštadienį Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak) teigė, kad Varšuva galėtų reikalauti iš Vokietijos vieno trilijono dolerių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.05; 00:01