Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šalies gyvenimas keičiasi nedaug. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, birželį 1 proc. daugiau respondentų manė, kad reikalai iš esmės krypsta į gerąją pusę – 51 proc.
 
Užtat lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus, nuo 2018 m. birželio pastebinčių padėties gerėjimą padaugėjo 11 procentinių punktų (tada 40 proc. manė, kad padėtis šalyje gerėja ir 59 proc. nurodė, kad ji blogėja).
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 14-28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, didesni optimistai yra respondentai iki 30 metų (59 proc. iš jų mano, kad reikalai gerėja) bei 30 – 49 metų žmonės (55 proc.), didmiesčių gyventojai (57 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (58 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – per 1200 eurų (57 proc.), specialistai ir tarnautojai (57 proc.), besimokantis jaunimas (67 proc.) bei vadovai (70 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (66 proc.) ir centristinių pažiūrų gyventojai (57 proc.).
 
Dabartine padėtimi šalyje kiek daugiau yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), pensininkai, darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, dešiniųjų pažiūrų žmonės.
 
Tyrimas parodė, kad didesni optimistai šiuo metu yra Liberalų sąjūdžio (71 proc. nurodė, kad reikalai šalyje gerėja), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (58 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (56 proc.) bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (55 proc.) rinkėjai, o nepatenkinti situacija šalyje yra daugiau Darbo partijos (56 proc. nurodė, kad reikalai Lietuvoje blogėja) ir LSDP (51 proc.) rinkėjai.
 
Pažymėtina, kad į pastaruosius rinkimus gegužės 26 d. atėjo daugiau optimistiškai nusiteikusių šalies gyventojai (58 proc. iš jų mano, kad reikalai šalyje gerėja, ir 40 proc. atsakė, kad blogėja), o neatėję į šiuos rinkimus situaciją Lietuvoje vertina daugiau pesimistiškai (37 proc. nurodė, kad reikalai gerėja, o 61 proc. mano, kad blogėja).
 
Tyrimo metu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.14; 08:50

Standartinės „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pasitikėjimas Europos Sąjunga tarp europiečių išlieka stabilus ir siekia 42 proc. Labiausiai ES – 65 proc. – pasitikima Lietuvoje. Net septyniolikoje valstybių narių ES pasitiki dauguma respondentų.

Lietuvoje į Europos Sąjungos ateitį optimistiškai žiūri 71 proc. apklaustųjų, ES – 58 proc. Optimistiškai ES ateitis vertinama visose ES valstybėse narėse, išskyrus Graikiją (59 proc. „pesimistų“ ir 37 proc. „optimistų“) ir Prancūziją (51 proc. „pesimistų“ ir 46 proc. „optimistų“). 

Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu savo gyvenimu patenkinti 73 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo rodikliu Lietuva vis dar atsilieka nuo visų artimiausių kaimynių: Lenkijoje yra 89 proc. patenkintų gyvenimu piliečių, Estijoje – 86 proc., Latvijoje – 77 proc. Mažiau nei Lietuvoje patenkintų gyvenimu piliečių yra Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje. Tradiciškai labiausiai patenkinti gyvenimu yra Skandinavijos šalių, Airijos ir Nyderlandų piliečiai: daugiau nei 95 proc. apklaustųjų. 

Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl artimiausių 12 mėnesių, susiję su asmeniniu gyvenimu ir šalies ekonomikos padėtimi, skiriasi. Manančių, kad artimiausi 12 mėnesių bus geresni tiek apskritai, tiek šeimos finansiniu požiūriu, per pastaruosius metus padaugėjo 3 procentiniais punktais (p. p.) ir siekia atitinkamai 28 proc. ir 24 proc. Tačiau manančių, kad artimiausiu metu pagerės šalies ekonominė būklė, skaičius sumažėjo 4 p. p. ir šiuo metu siekia 17 proc. Pastarasis rodiklis yra žemiausias nuo 2009 m. rudens.

Paprašyti įvardyti, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria Lietuva, 56 proc. respondentų Lietuvoje nurodė infliaciją. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, infliacijos, kaip didžiausios problemos, su kuria susiduria šalis, svarba sumažėjo 9 p. p. Toliau pagal svarbą sąraše rikiuojasi taip pat su ekonomika ir gyvenimo lygiu susijusios sritys: mokesčiai (21 proc.), sveikatos bei socialinė apsauga ir pensijos (po 19 proc.). 

Paklausti apie svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria visa ES, tiek Lietuvos, tiek ES piliečiai pirmiausia minėjo dvi: imigraciją (42 proc. lietuvių ir 40 proc. europiečių) bei terorizmą (35 proc. lietuvių ir 20 proc. europiečių). Trečioje vietoje, Lietuvos respondentų vertinimu, yra didėjančios kainos, infliacija bei pragyvenimo kaina (16 proc.). Europiečiams trečia didžiausia problema yra valstybių narių viešieji finansai (19 proc.). Lietuvoje tai problema laiko 11 proc. gyventojų.

Taip pat buvo tiriamas gyventojų požiūris į melagingą informaciją. 62 proc. Lietuvos ir 68 proc. ES piliečių nurodė, kad su melaginga informacija susiduria dažnai. Dar daugiau taip manančių yra Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje: 80 proc. ar net daugiau. Mažiausiai taip manančių yra Suomijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Bulgarijoje, tačiau ir šiose šalyse rodiklis viršija 50 proc. Taip pat didžioji dauguma (daugiau nei 70 proc.) apklaustųjų tiek Lietuvoje, tiek Europoje mano, kad melagingos naujienos yra problema šaliai ir demokratijai apskritai.

Atsakydami į klausimą, kokiais informacijos šaltiniais labiausiai pasitiki, ir Lietuvos piliečiai, ir visi europiečiai nurodė radiją ir televiziją: Lietuvoje jais pasitiki atitinkamai 58 proc. ir 56 proc. apklaustųjų, o visoje ES – 59 proc. ir 50 proc. Beveik pusė visų apklaustųjų Lietuvoje ir ES pasitiki spauda. Internetu pasitiki 43 proc. Lietuvos piliečių ir 32 proc. europiečių. Tuo tarpu socialiniais tinklais pasitiki 29 proc. respondentų Lietuvoje ir 19 proc. visoje ES. 

„Eurobarometro“ apklausa atlikta 2018 m. lapkričio mėnesį visose 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.05; 10:00
internet_gidas 001

Šių metų balandžio – gegužės mėnesiais žurnalistikos studijų pirmojo kurso studentai atliko interneto vartotojų apklausą „Žiniasklaidos naudojimas internete“. Apklausos anketą užpildė 1219-ka respondentų, išreiškusių tvirtą pirmenybę interneto žiniasklaidos priemonėms ir labai aiškų pasitikėjimą pasirinktais žinių šaltiniais jame.

Kadangi speciali respondentų atranka nebuvo vykdoma, apklausoje dalyvavo tie, kas apie ją sužinojo iš tinklaraščių, „Twitter“ ar tiesiogiai iš apklausos vykdytojų. Į klausimus atsakiusių vyrų buvo gerokai daugiau nei moterų: 879 prie 340. Respondentų amžiaus vidurkis (26,5 metai) yra artimi aktyviausios interneto vartotojų grupės vidurkiui. Jei smalsu – pats jauniausias apklausos dalyvis buvo septynerių, o vyriausias – 79-erių metų.

Continue reading „Aktyviausi interneto žiniasklaidos vartotojai pasitiki savo pasirinkimu“