režisierius

AktualijosSkaitomiausios

Teatro skulptūros. Slaptai.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) vadovas Martynas Budraitis, pernai atleidęs iš pareigų režisierių Oskarą Koršunovą, o šiemet – dramaturgą Marių Ivaškevičių, prisiima didžiulę atsakomybę dėl tokių permainų. Ministras po šių pokyčių žada susitikti su LNDT bendruomene.
 
S. Kairys LRT televizijai antradienį sakė, kad į LNDT sprendimus dėl pokyčių darbuotojų gretose ministerija kištis nežada, tačiau ministras pažymėjo manantis, kad teatro vadovas, imdamasis pokyčių, prisiima didžiulę atsakomybę. Šiuo atveju, pasak S. Kairio, darbuotojų atleidimai sukėlė neramumus teatro bendruomenėje, tad, kaip pažymėjo ministras, tam tikro įsikišimo iš ministerijos pusės LNDT neišvengs.
 
„Čia matau paprastą situaciją, kai teatro vadovas prisiima didžiulę atsakomybę, darydamas gana kardinalius pokyčius, ar tai būtų O. Koršunovas, ar tai būtų M. Ivaškevičius. Tai iš esmės buvo jo komanda, su kuria jis atėjo vadovauti teatrui, ir ji keičiasi. Tai yra aplinkybė, dėl kurios direktoriui tenka tikrai didelė atsakomybė, bet ministerija ar politikai, manau, turėtų į tam tikrus reikalus kištis per atstumą. Vis dėlto mes kalbame apie didelę nacionalinę įstaigą. Yra tam tikrų indikacijų, ką mes ir anksčiau buvome girdėję, kad ir aktoriai norėjo didesnio, – pabrėšiu, daugiskaita, – vadovų dėmesio jų problemoms. Mūsų tokia misija, kad iš esmės turime santykį per vadovą, bet turime taip pat girdėti, kas vyksta“, – antradienį LRT televizijai sakė S. Kairys.
 
Jis teigė artimiausiu metu planuojantis susitikti su LNDT bendruomene ir įvertinti jų nuomonę apie pokyčius įstaigoje.
 
„Artimiausiu metu aš irgi norėsiu susitikti su teatro bendruomene, aktoriais, pabandyti įsiklausyti, kokios yra nuotaikos, lūkesčiai, kaip vertinami pokyčiai. Mano galva, tie pokyčiai gal ir nebuvo blogi, aš juos vertinu pozityviai, į procesą įtraukiami trys jauni režisieriai. Bet akivaizdu, kad čia yra tam tikras ginčas, persikėlęs į viešąją erdvę, į socialinius tinklus, iškart apaugantis įvairiais vertinimais ir kitais dalykais. Mano galva, šiuo neramiu metu bent jau Kultūros ministerija turi išlaikyti šaltą protą ir procesą vertinti, bet per giliai į jį nelįsti“, – komentavo ministras.
 
Antradienį LNDT vadovas Martynas Budraitis paskelbė, kad M. Ivaškevičius baigia darbą nacionaliniame dramos teatre kaip dramaturgas. Anot jo, tai yra natūralus pokytis, mat baigus darbą teatre O. Koršunovui, keičiasi teatro kūrybinė kryptis, į teatrą priimti trys nauji meno vadovai, kurie dramaturgo funkcijas pasidalina tarpusavyje.
 
M. Ivaškevičių papikto sprendimas jį atleisti, jis pareiškė, kad M. Budraitis pasinaudojo jo ir O. Koršunovo pavardėmis, jų darbais, siekdamas laimėti trečią konkursą iš eilės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. M. Ivaškevičius pasiūlė iš pareigų trauktis pačiam M. Budraičiui, tačiau šis su tuo nesutiko.
 
ELTA primena, kad 2022-ųjų pabaigoje iš meno vadovo pareigų buvo atleistas režisierius O. Koršunovas. Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad jo pareigas užims trys režisieriai – Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė.
 
Po dvejų metų veiklos iš dramaturgo pozicijos atleistas ir M. Ivaškevičius. Jis teatre nebedirbs nuo 2023 m. kovo mėnesio. M. Ivaškevičius dirbti dramaturgu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pradėjo 2021 m. metų sausio mėnesį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.02.08; 06:20
Aktualijos

Mantas Kvedaravičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Šeštadienį Ukrainoje žuvo Lietuvoje ir pasaulyje puikiai žinomas režisierius Mantas Kvedaravičius. Jam buvo 45-eri. Šią liūdną žinią pranešė portalas 15min.
 
Skelbiama, kad tragiškas įvykis nutiko Mariupolyje, į automobilį, kuriame važiavo režisierius, pataikė raketa. Lietuvis buvo skubiai išgabentas į ligoninę, tačiau joje netrukus mirė. Apie M. Kvedaravičiaus mirtį feisbuke sekmadienio naktį patvirtino garsus rusų dokumentinių filmų režisierius Vitalijus Manskis. „Mūsų draugas, lietuvių dokumentalistas Mantas Kvedaravičius šiandien nužudytas Mariupolyje su filmavimo kamera rankose“, – parašė jis feisbuke.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.04; 06:30
Aktualijos

Režisierius Jonas Jurašas. Vytauto Visocko nuotr.

Kaunas, gruodžio 16 d. (ELTA). Legendinio spektaklio „Barbora Radvilaitė“ 50-mečio išvakarėse pristatyta paroda apie režisierių Joną Jurašą. Tarp vertingų eksponatų – nuotraukų, laiškų, rankraščių – Barboros Radvilaitės suknelė su karūna, kuria spektaklyje puošėsi aktorė Rūta Staliliūnaitė, Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija. Tai galima pamatyti Nacionalinio Kauno dramos teatro fojė, kur Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kitoje aplinkoje įkurdino neeilinę parodą „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Parodos architektai – Saulius Valius ir Ona Vėliūtė, dizainerės – Ona Vėliūtė ir Jūratė Šatūnė. 
 
Anot teatro atstovės Jolantos Garnytės-Jadkauskienės, paroda skirta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, teatro režisieriui J. Jurašui, šiais metais mininčiam garbingą 85-erių metų jubiliejų, ir kitų metų sukakčiai – J. Jurašo pastatytos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ (1972), lėmusios režisieriaus likimą, 50-mečiui. Paroda teatre atidaryta vieną gruodžio vakarą prieš režisieriaus J. Jurašo spektaklį „Balta drobulė“ pagal A. Škėmos to paties pavadinimo romaną, dalyvaujant pilnutėlei salei jaunimo, – šis kūrinys traukia abiturientus pamatyti spektaklį, o nuo šiol jie daugiau sužinos ir apie jo kūrėjo asmenybę.
 
Įkurdinti parodą ne muziejuje, o teatre, pasak Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus direktorės Nidetos Jarockienės, buvo kartu iššūkis ir svajonė, kuri išsipildė. Parodos kuratorė Liucija Armonaitė teigė: „Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada, gyvenime ir kūryboje, elgtis pagal savo sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę. Dėl to verti dėmesio J. Jurašo gyvenimas ir darbai, skatinantys mąstyti apie menininko kūrybą, jo vietą visuomenėje. Džiugu matyti tiek daug jaunų ir šviesių veidų, kurie, manau, žiūrėdami parodą, pajaus ir asmenybę, ir laikmetį.“
 
Ekspozicijoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas J. Jurašo gyvenimas ir kūryba. Apžvelgiant daugiau kaip penkiasdešimt J. Jurašo spektaklių, pastatytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, Vakarų pasaulio scenose (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje), nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, skleidžiasi ryški kūrėjo asmenybė, jo darbų išskirtinumas ir svarba.
 
„Simboliška, kad per Lietuvą dvejus metus keliausianti paroda visų pirma atidaryta Nacionaliniame Kauno dramos teatre – išskirtinėje erdvėje, kur J. Jurašas patyrė svaiginamų kūrybos aukštumų, didžiulį tautos pripažinimą ir meilę, kur išgyveno tragiškų likimo momentų.
 
Tada, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre J. Jurašas pastatė J. Grušo „Barborą Radvilaitę“ (dail. Janina Malinauskaitė), jis tapo Lietuvos kultūros legenda. Valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, griežtai nurodė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo. Režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką tuometiniam LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės“, – pasakojo Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovė.
 
Šiame teatre įkurdinta ekspozicija – lankytojams atvira prieš spektaklius, atėjus su bilietu arba teatro tinklalapyje užsiregistravus į ekskursiją su gidu. Paroda nemokama, veiks iki teatrinio sezono pabaigos, kitų metų gegužės 22-osios.
 
Birutė Mačienė (ELTA)
 
2021.12.16; 00:30
Aktualijos

Kino režisierius ir prodiuseris Arūnas Matelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė 60-mečio proga nuoširdžiai sveikina kino režisierių ir prodiuserį, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Arūną Matelį. 
 
Pasak šalies vadovo, A. Matelis yra kūrėjas, kuris gyva, įtaigia, poetine kalba pasakoja istorijas apie tikrą ir nesuvaidintą gyvenimą, nuolatos vykstantį šalia mūsų.
 
„Jūs – kūrėjas, pasirinkęs būti dažnai nematomoje to gyvenimo pusėje ir šioje kasdienybės dokumentikoje fiksuojantis tiesos akimirkas, įprasminantis amžinąsias vertybes. Kūrėjas, savo dokumentinių filmų juostose pirmiausia matantis žmogų ir jautriai keliaujantis per unikalias jo patirtis. Jūsų talentas tai pastebėti, giliai išjausti, kalbėti širdį paliečiančiomis temomis jaudina daugybę žiūrovų visame pasaulyje ir pelno Jums reikšmingiausius kino apdovanojimus“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
 
A. Mateliui jubiliejaus proga prezidentas palinkėjo sveikatos, stiprybės, įkvėpimo ir netikėtų meninių atradimų, kuriais jis galėtų dalytis su savo bendraminčiais ir kūrybos bendrakeleiviais.
 
„Visą Lietuvoje ir pasaulyje pripažintą Jūsų kūrybą ženklina jautrumas, analitiškumas ir originalus kalbėjimas apie universalius dalykus. Esate vienas ryškiausių dokumentikos meistrų ne tik mūsų šalyje. Jūs pirmasis režisierius iš Rytų ir Centrinės Europos, pelnęs vieną svarbiausių kino industrijos apdovanojimų Amerikoje, o filmas „Prieš parskrendant į Žemę“ pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu pasaulyje. Talento galia ir įvairių prestižinių tarptautinių premijų gausa Jums pirmajam atvėrė kelius į milijardines „iTunes“, „Amazon“, „Google play“ platformas ir garsina Lietuvos vardą visuose žemynuose. Gerbiamas Arūnai, nuoširdžiai sveikinu Jus 60-mečio jubiliejaus proga ir linkiu didelės kūrybos palaimos, svarių idėjų. Nekantriai lauksime į ekranus atkeliaujančių ir mus jaudinančių naujų Jūsų filmų“, – sakoma premjerės sveikinime.
 
ELTA primena, kad A. Matelis 1992 m. įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje privačią nepriklausomą kino studiją „Nominum“, yra režisavęs 8, o prodiusavęs apie 20 kino filmų. Filmai, kuriuos režisavo ar prodiusavo A. Matelis, yra rodyti daugelyje pasaulio šalių ir gavę apdovanojimus įvairiuose kino festivaliuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.09; 09:00
michel_hazanavicius
Aktualijos

Pran­cū­zas Mi­che­lis Ha­za­na­vi­cius pel­nė ge­riau­sio re­ži­sie­riaus „Os­ka­rą“ už fil­mą „Ar­tis­tas“ („The Ar­tist“). Fil­mas įver­tin­tas net­gi pen­kiais „Os­ka­rais“.

Šis dar­bas bu­vo pri­sta­ty­tas de­šim­ty­je ka­te­go­ri­jų – be lai­mė­tų, dar už ge­riau­sią ki­ne­ma­tog­ra­fi­ją, ori­gi­na­lų sce­na­ri­jų, ge­riau­sią mon­ta­žą ir me­ni­nį api­pa­vi­da­li­ni­mą.

Re­ži­sie­riaus žmo­na Be­re­ni­ce Be­jo bu­vo no­mi­nuo­ta kaip ge­riau­sia an­tro pla­no ak­to­rė – šia­me fil­me ji su­vai­di­no ki­no žvaigž­dės Pep­py Mil­ler vaid­me­nį. Tai fil­mas, pri­me­nan­tis ne­by­liojo ki­no epo­chą. Ra­šy­da­mas „Ar­tis­to“ sce­na­ri­jų, M. Ha­za­na­vi­cius vi­siš­kai pa­si­nė­rė į ne­by­lio­jo fil­mo epo­chą: per­žiū­rė­jo dau­gy­bę fil­mų, se­nų nuo­trau­kų, klau­sė­si to me­to mu­zi­kos.

Continue reading „„Oskarų” apdovanojimuose skambėjo lietuviška pavardė” →