Prisimename 1991 metų Sausio 13-ąją. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.

Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio išvakarėse Seimas vieningai priėmė šiam jubiliejui skirtą rezoliuciją.
 
Už dokumentą, kurio projektą pateikė konservatorius, Kovo 11-osios Akto signataras Emanuelis Zingeris, antradienį balsavo 117 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras.
 
„Seimas, vieningai pritardamas rezoliucijai, manau, padarė gražią įžangą į sausio 13-osios minėjimą“, – taip balsavimą apibendrino Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
 
Beje, po diskusijų Seimą pasiekęs pakoreguotas rezoliucijos variantas tenkino tiek valdančiuosius, tiek ir opoziciją.
 
Rezoliucijoje kalbama apie Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos –reikšmę Lietuvos valstybės ir pasaulio istorijai. Joje neabejojama, kad tikslinga Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena.
 
Galutiniame rezoliucijos variante pasikeitė formuluotės dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio vaidmens. Pirminiame projekte buvo primenama apie tai, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis“.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu Seimo priimtoje rezoliucijoje akcentuojama, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.
Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Priimtoje rezoliucijoje „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ Seimas pareiškė didžiausią pagarbą Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms, tą tragišką 1991 m. sausio 13-osios naktį apgynusioms Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Rezoliucijoje pažymima, kad 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos prieš 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką metu Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, Laisvės gynėjai, savanoriai parodė ryžtą ir pasiruošimą kovoti ir žūti už Laisvę, gindami Lietuvos parlamentą.
 
Dokumente pabrėžiama, kad Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad Laisvė nėra tik duotybė, ji nebuvo dovanota – ji iškovota krauju. Taip pat pažymima, kad šis įvykis yra vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos ir totalitarinio komunistinio režimo žlugimo, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo posovietinėje erdvėje, Vidurio ir Rytų Europos šalių sugrįžimo į demokratinių Europos valstybių šeimą.
Sausio 13-osios laužai. Sausio 13-osios minėjimas 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Sausio 13-oji – mūsų atmintyje. Paroda Lietuvos seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Priimtu teisės aktu smerkiami Rusijos Federacijos institucijų sprendimai persekioti Lietuvos Respublikos teisėjus, prokurorus ir kitus teisėsaugos pareigūnus, tyrusius ir nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos metu.
 
Lietuvos Vyriausybė raginama imtis efektyvių priemonių, kad būtų užtikrintas į neteisėtus Rusijos Federacijos procesus įtrauktų Lietuvos teisėjų, prokurorų ir kitų teisėsaugos pareigūnų saugumas.
 
Taip pat pabrėžiama, kad be pasirengimo ginklu ginti savo laisvę labai svarbu stiprinti neginkluotą laisvės gynybą – ugdyti visuomenės atsparumą melui ir dezinformacijai, puoselėti istorinę atmintį.
 
2021 m. sausio 13 d. bus minimos Laisvės gynimo 30-osios metinės. Šio jubiliejaus minėjimas dėl pandemijos pirmą kartą vyks virtualioje erdvėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 05:31

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sukritikavo Prancūzijos Senato rezoliuciją, kurioje šios šalies vyriausybė raginama pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę.
 
Pasak jo, tie, kurie nori prisidėti prie „antros armėnų valstybės“ sukūrimo, gali tam skirti dalį savo teritorijos, o ne dalyti teisėtai Azerbaidžanui priklausančias žemes.
 
„Jeigu kai kas nori suteikti Armėnijai teritoriją antrai valstybei kurti, tai tegul duoda, tegul sukuria ten antrą armėnų valstybę, atiduoda jiems dalį savo teritorijos. Bet reikalauti iš mūsų, kad istorinėse, teisėtose Azerbaidžano žemėse būtų sukurta armėnų valstybė – tai prieštarauja bet kokiai logikai ir teisingumui. Ką jūs pamiršote mūsų žemėse? Už tūkstančių kilometrų nuo čia esančios šalys šiandien priima įstatymus, parlamentai svarsto šį klausimą. Ką bendra turi Prancūzijos parlamentas su mūsų klausimu?“, – pareiškė I. Alijevas antradienį kreipdamasis į tautą.
 
Jis taip pat kaltino Prancūziją dėl to, kad ji kaip viena iš Minsko grupės pirmininkių neprisidėjo prie problemos sprendimo.
 
„Kiek metų Prancūzija yra viena iš Minsko grupės pirmininkių? Ar ji bent ką padarė? Ėmėsi praktinių veiksmų šiam klausimui spręsti? O dabar, kaip klausimas išsisprendė, pažiūrėkite, kas darosi? Prancūzijos Senatas priima rezoliuciją, kad Kalnų Karabachas būtų pripažintas. Jei jums patinka, tai, kaip sakiau vykstant karui, atiduokite Marselį, pakeiskite jo pavadinimą, skurkite ten antrą armėnų valstybę. Bet niekas neturi teisės kištis į mūsų reikalus“, – teigė Azerbaidžano lyderis.
 
Lapkričio 25 d. Prancūzijos Senatas priėmė rezoliuciją, raginančią šalies vyriausybę pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę. Už šį dokumentą balsavo 305 iš 306 posėdžio dalyvių. Kaip paaiškino ekspertai, rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, vyriausybė neprivalo jos vykdyti. Vėliau Prancūzijos URM pareiškė, kad Paryžius nepripažįsta Kalnų Karabacho.
 
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.
 
Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Dokumente, be kita ko, numatoma dislokuoti Kalnų Karabache apie 2 tūkst. kariškių iš Rusijos.
 
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 16:40

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Neišvengęs diskusijų Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Neeilinėje Seimo sesijoje rezoliuciją palaikė 120 parlamentarų iš 122 balsavimui užsiregistravusių. Balsuojant susilaikė 2 Seimo nariai.
 
Seimo pritarimo sulaukusiame dokumente Europos Sąjunga ir Vyriausybė taip pat raginamos priimti sankcijas Baltarusijos režimo atstovams. Parlamentarai siūlo asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą bei perteklinį smurtą prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje, įšaldyti lėšas bei taikyti draudimus atvykti į ES šalis.
 
Rezoliucijoje taip pat numatytas siūlymas aktyviai remti ir teikti pagalbą nukentėjusiems Baltarusijos piliečiams bei baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms, o iškilus būtinybei, suteikti jiems prieglobstį.
 
„Šioje rezoliucijoje mes visų pirma palaikome baltarusių tautos apsisprendimą: mes nepripažįstame rugpjūčio 9 dienos rinkimų rezultatų, mes nelaikome Aliaksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos Respublikos vadovu. Mes reikalaujame naujų, skaidrių, demokratiškas procedūras atitinkančių prezidento ir parlamento rinkimų. Mes siūlome tarpininkavimo misiją, mes raginame įvesti individualias sankcijas tiems, kurie šiuos rinkimus suklastojo ir visiems, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – rezoliucijos turinį pristatydamas kalbėjo konservatorius Žygimantas Pavilionis.
 
Visgi Seime vykusioje diskusijoje dėl rezoliucijos projekto kai kurie parlamentarai kėlė klausimą, ar Lietuvos parlamentas neturėtų pasisakyti griežčiau.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
 
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas ragino apsvarstyti idėją paraginti tarptautinę bendruomenę ištirti A. Lukašenkos nusikaltimus prieš baltarusių tautą.
 
„Dingsta dešimtys žmonių, mes prisimename, kad režimas žudė savo oponentus. Deja, šie nusikaltimai neištirti. Kalbama apie Hagos tribunolą. Ar nemanote, kad šioje rezoliucijoje turi atsispindėti raginimas tirti nusikaltimus, nes jei Lukašenka yra nusikaltėlis, tai jį taip reikia ir įvardinti“, – kalbėjo V. Bakas. 
 
Ž. Pavilionio teigimu, rezoliucijoje yra aiškiai įvardinta, kad visi, kurie ne tik klastojo rinkimus, bet ir padarė nusikaltimus prieš žmogaus teises, bus įvardinti ir įtraukti į atitinkamus sąrašus.
 
„Visi nusikaltimai privalės būti ištirti. Šiuo metu mes tik nurodome kryptį, mes nesame vykdomoji valdžia. Manau, kad Vyriausybė tikrai įgyvendins visus mūsų principus“, – atsakydamas į V. Bako repliką teigė konservatorius.
 
Savo ruožtu kitas mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Egidijus Vareikis kėlė klausimą, ar rezoliucijoje Lietuvos pozicija dėl siūlomų sankcijų nėra pernelyg švelni.
 
„Mano klausimas būtų toks: ar ne per švelniai mes elgiamės. Praktika rodo, kad individualios sankcijos veikia labai prastai. Kas iš to, kad mes įvardinsime kaltininkus. Bet juk dauguma iš tų žmonių nesiruošia keliauti į Vakarų valstybes“, – klausė E. Vareikis.
 
Ž. Pavilionio teigimu, rezoliucijoje numatyta kur kas daugiau nei vien tik taškinių sankcijų priemonės.
 
„Mūsų rezoliucijoje ne tik minimos taškinės sankcijos, bet ir apribojimas bet kokios finansinės ar kitokios paramos valstybinėms Baltarusijos institucijoms“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
 
Dėl rezoliucijos teksto kilo diskusija
 
Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Visgi Seime kilo diskusija dėl to, ar nereikėtų rezoliucijos teksto papildyti dar keliomis nuostatomis. Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė rezoliucijos tekstą papildyti, įrašant deklaruojamą paramą profesinėms sąjungoms, o V. Bakas toliau principingai reikalavo įtraukti raginimą tarptautinei bendruomenei įvertinti A. Lukašenkos galimus nusikaltimus prieš baltarusių tautą.
 
Priekaištai A.Lukašenkai. Slaptai.lt nuotr.

„Tikrai turiu svajonę, kad Baltarusija būtų laisva. Mano tėveliai yra kilę iš dabartinės Baltarusijos. Todėl kaltinti, kad kažkas jaukia visą tekstą… Kalbėkime apie rezoliuciją (…). Aš kalbėjau apie nepriklausomas profesines sąjungas. Lukašenka per kolektyvus ir kolūkius turėjo palaikymą. Šiandien situacija pasikeitusi. Būtent darbuotojai pradėjo streikuoti valstybinėse įmonėse. Kas baisaus nutiks, jei mes įrašysime tarp nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių nepriklausomas profesines sąjungas. Jiems reikalingas palaikymas. Padarykime rezoliuciją, kuri būtų išgirsta ir tų Seimo narių, kurie atėjo į šį posėdį“, – teigė socialdemokratas A. Sysas.
 
V. Bakas taip pat priminė savo siūlymus į rezoliucijos tekstą įtraukti būtinybę ištirti, ar A. Lukašenka nepadarė nusikaltimų žmogiškumui.
„Mes norime išminties surasti procedūrinius sprendimus, kad galėtume sudaryti redakcinę komisiją ir, jei reikia, po pietų dar kartą susirinkti į posėdį, kad būtų pabrėžta aplinkybė, jog ponas Lukašenka yra galimai padaręs tarptautinius nusikaltimus žmogiškumui“, – savo pasiūlymą kartojo V. Bakas.
 
Į šį pasiūlymą sureagavo konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Atsakydamas V. Bakui, jis akcentavo, kad „tobulų tekstų nebūna“. Kita vertus, politikas pabrėžė, kad, jo įsitikinimu, esama rezoliucijos teksto „dvasia“ atitinka tai, kas buvo pasakyta dėl būtinybės įvertinti A. Lukašenkos nusikaltimus.
 
„Nestabdykime proceso. Manau, kad šios rezoliucijos mums reikia būtent šiandien“,– akcentavo politikas.
 
„Aš siūlau priimti rezoliuciją tokią, kokia ji yra. Kiekvieną dokumentą mes galime taisyti. Aš manau, kad šiuo metu yra laikas, kai mes bent simboliškai turime parodyti savo solidarumą“, – partijos kolegai antrino kitas konservatorius Arvydas Anušauskas.
 
Į diskusiją įsitraukė ir mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys. Jo teigimu, rezoliucijoje turi būti surašyta tai, kas yra svarbiausia Baltarusijos piliečiams. Pasak politiko, A. Lukašenkos įvykdyti nusikaltimai yra būtent tai, ką norėtų rezoliucijoje matyti baltarusiai.
Baltarusija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
 
„Reikia įrašyti, kad Europos Vadovų Taryba inicijuotų teisinį vertinimą būtent dėl galimai padarytų nusikaltimų. Jei jūs atmesite šį siūlymą ir pritarsite rezoliucijai be pataisų – tai rodys tik tai, kad jūs darote demokratinį spektaklį, kuriame daugiau sprendžiamos savos problemos“, – kalbėjo P. Urbšys.
 
ELTA primena, kad neramumai Baltarusijoje kilo po to, kai buvo paskelbta, jog Aliaksandras Lukašenka per vykusius prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Kilę protestai buvo malšinami pasitelkus prievartą. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
ELTA pateikia rezoliucijoje pateiktus raginimus bei siūlymus:
 
ragina nepripažinti 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų, o Aliaksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu;
 
kviečia reikalauti naujų, skaidrių ir demokratines procedūras atitinkančių Baltarusijos prezidento ir parlamento rinkimų, nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius demonstrantus, nedelsiant paleisti visus kalinamus opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines laisves Baltarusijoje;
 
siūlo nedelsiant sudaryti Europos Sąjungos tarpininkavimo misiją Baltarusijai, kuri padėtų išspręsti politinę krizę ir sureguliuoti konfliktinę situaciją;
 
ragina įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems ar prisidėjusiems prie Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimo, pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje;
Minskas. EPA – ELTA nuotr.
 
siūlo patvirtinti Europos globalaus žmogaus teisių sankcijų režimą, numatantį Europos Sąjungos mastu ribojančias priemones, kaip draudimą atvykti ir lėšų įšaldymą asmenims, už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir kitus nusikaltimus;
 
skatina aktyviai remti ir teikti tiesioginę paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms, iškilus būtinybei suteikti Baltarusijos piliečiams reikiamą prieglobstį ES šalyse, apriboti bet kokią finansinę ar kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms;
 
ragina surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį situacijai Baltarusijos Respublikoje aptarti, įskaitant ir visos Europos Sąjungos embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 15:00

Jerevanas. Armėnijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.

Antanas Rašimas

Birželio 19-ąją Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją 2019/2209(INI), kuri tapo svaria rekomendacija Europos Sąjungos užsienio politikos formuotojams, atsakingiems už sėkmingą Rytų partnerystės programos įgyvendinimą.

Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt
Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt

Ši rezoliucija – labai svarbi Azerbaidžanui, siekiančiam kuo greičiau susigrąžinti armėnų separatistų okupuotą Kalnų Karabachą. Kalbant atvirai, tai – akivaizdi Azerbaidžano užsienio politikos pergalė. Ir tuo pačiu – oficialiosios Armėnijos valdžios, tvirtinančios, esą Kalnų Karabacho ateitį turi lemti šiandien ten gyvenantys žmonės, – pralaimėjimas.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad Kalnų Karabacho priklausomybę Azerbaidžanui vėl patvirtinančią rezoliuciją rengė kadaise vienas iš aršiausių Azerbaidžano kritikų – europarlamentaras Petras Auštrevičius. Rezoliuciją rengiant jam talkino ir buvę Lenkijos užsienio reikalų ministrai Radoslavas Sikorskis, Ana Fotygi, taip pat Vengrijos (Atlila Ara-Kovač) ir Čekijos (Marketa Gregorova) atstovai.

Naujoji rezoliucija turi nuorodą į Europos Parlamento dokumentą „Reikalavimai ES strategijai Pietų Kaukaze“, kuri priimta 2010 metų gegužės 20 dieną. Toje dešimties metų senumo rezoliucijoje net du sykius armėnų pajėgų užimtas Kalnų Karabachas bei septynetas aplink jį esančių rajonų oficialiai vadinami „okupuotomis teritorijomis“. Prabėgus dešimtmečiui Europos Parlamentas priėmė naująją rezoliuciją dėl konfliktų Pietų Kaukaze, ir vėl demonstruoja neginčijamą paramą teritoriniam Rytų Partnersytės programoje dalyvaujančių šalių vientisumui. Apie tautų teisę apsispręsti (atsiskirti) – nė žodžio.

Nors Armėnijos lobistai dėjo milžiniškas pastangas, kad rezolucijoje atsirastų bent mažytė užuomina apie tautų apsisprendimo teises. Armėniškojo separatizmo lobistai Kipro ir Graikijos europarlamentarų rankomis bandė įterpti pataisą dėl „teisės apsispręsti“, tiksliau – dėl „teisės atsiskirti“. Šią nuostatą bandyta įrašyti klastingu būdu – penktadienį, kai visi europarlamentarai pavargę po savaitės darbų ir laukia nesulaukia savaitgalio, kada galėsią pailsėti nuo politikos. Todėl būta tikimybės, jog į balsavimo salę susirinksią mažai europarlamentarų, o ir tie, sėdintys sqalėje, per neapsižiūrėjimą bei skubėjimą palaimins oficialiojo Jerevano klastas. Bet šį kartą Europos Parlametas, sykį jau pamokytas apgaulių, buvo budrus, ir šis armėnų separatistų „gelbėjimo šiaudas“ nepateko į rezoliuciją.

Petras Auštrevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Naujoji rezoliucija svarbi Azerbaidžanui dar ir dėl to, kad būta atvejų, kai Europa labai akivaizdžiai rėmė Moldovos, Ukrainos ir Gruzijos (Sakartvelo) teises į teritorinį vientisumą, o Azerbaidžano teisė susigrąžinti Kalnų Karaachą nebuvo įvardfinama labai aiškiai. Dabar jau Europa kategoriškai brėžia reikalavimus – teritoriniai konfliktai privalo būti sureguliuoti vadovaujantis tarptautinėmis taisyklėmis ir 1975-aisiais pasirašytu baigiamuoju Helsinkio aktu, aiškiai brėžiančiu, kas yra valstybės teritorinis vientisumas, o kas – teisė tautai sukurti savo valstybę.

Naujojoje rezoliucijoje kalbama, kad kai kurių Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių teritorinis vientisumas yra pažeistas išorės agresijos. Rezoliucijoje nurodoma agresorė – trečioji šalis. Be abejo, omenyje turima Rusija. Bet rezoliucija sukonstruota taip, kad akivaizdu: be trečiosios jėgos esama dar vienos grobuoniškai besielgiančios jėgos. N tik Rusija yra okupavusi Rytų partnerystės programos atstovių teritorijas. Kita šalis, užgrobusi svetimas šalis, – Armėnija (ji išties okupavusi 20 proc. Azerbaidžano žemių).

Beje, buvę ir esami Armėnijos užsienio politikos formuotojai Zograbas Mnacakanianas ir Edvardas Nalbandianas vis bandė įpiršti sąvoką, esą būtina ginti „Kalnų Karabache gyvenančių žmonių teises“. Naujoji rezoliucija užkirto kelią šiems armėnų demagogams manipuliuoti sąvoka „žmogaus teisės“. Naujoji rezoliucija surašyta taip, jog akivaizdu: svarbiausia, kad pažeistos iš Kalnų Karabacho išvytų arba ten nužudytų žmonių – azerbaidžaniečių – teisės.

Azerbaidžano žemėlapis. Slaptai.lt nuotr.

Rezoliucija taip pat reikalauja, kad okupantės kuo greičiau išvestų savo kariaunas iš okupuotų teritorijų. ES taip pat pripažįsta, kad Rytų partnerystės programoje dalyvaujančios valstybės turi teisę ginti savo nepriklausomybę, valstybingumą ir teritorinį vientisumą.

Jerevanas jau griebėsi demagogijos, girdi, Europa, kalbėdama apie Azerbaidžano teritorinį vientisumą, neturi mintyse Kalnų Karabacho. Bet ši demagogija prieštarauja EP priimtos rezoliucijos postulatams.

Birželio 19-ąją priimta rezoliucija – akivaizdus Armėnijos užsienio politikos pralaimėjimas.

Slaptai.lt informacija

2020.06.20; 11:00

Šiais metais pasauliui minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje ir pergalės prieš nacizmą 75-ąsias metines, Seimui siūloma priimti rezoliuciją.
 
Jos projektą ketvirtadienį ketina pateikti Seimui konservatorius Emanuelis Zingeris.
 
Rezoliucijos projekte siūloma pasmerkti Rusijos Federacijos vykdomą „istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigiamas Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmuo, siekiant jį perkelti agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus“.
 
Seimui siūloma kreiptis į Europos Parlamentą, kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių parlamentus, tarptautines organizacijas ir tarptautinę bendruomenę, kviečiant nesitaikstyti ir drauge priešintis Rusijos Federacijos vykdomam istoriniam revizionizmui ir skleidžiamai dezinformacijai.
 
„Rusijos Federacijos vykdomas istorinis revizionizmas ir skleidžiama dezinformacija yra taip pat skirta pateisinti dabartinę agresyvią politiką ir agresiją prieš kaimynines valstybes, skatinti nepasitikėjimą Vakarų bendruomenėje, skaldyti Europos Sąjungą ir NATO“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte.
 
Šiuo dokumentu siūloma pakviesti regiono ir pasaulio akademinę bendruomenę, pilietinę visuomenę tęsti totalitarinių režimų nusikaltimų žmonijai tyrimus, tirti istorinius faktus ir skleisti tiesą siekiant, kad tokio masto tragedijos niekuomet nepasikartotų.
 
Rezoliucijos projektą parengė Seimo nariai konservatorius Emanuelis Zingeris, „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 00:30

Donaldas Trumpas. EPA – ELTA nuotr.

JAV Senatas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria remiantis, apribojamos prezidento Donaldo Trumpo galimybės imtis karinių veiksmų prieš Iraną be Kongreso pritarimo, skelbia BBC.
 
Nors respublikonai turi daugumą Senate, rezoliucija buvo patvirtinta 55 balsais prieš 45. Per balsavimą Senate aštuoni respublikonai stojo į demokratų pusę ir balsavo už tai, kad D. Trumpas turėtų pasikonsultuoti su Kongresu prieš vykdydamas karines operacijas prieš Iraną.
 
Rezoliucija patvirtinta, nepaisant D. Trumpo įspėjimo Senatui, kad šis nepritartų rezoliucijai.
 
„Tai labai svarbu mūsų šalies SAUGUMUI, kad JAV Senatas nebalsuotų už rezoliuciją. Mes labai gerai tvarkomės su Iranu ir dabar ne metas parodyti silpnumą. Jei mano rankos bus surištos, Iranui tai bus puiki diena. Siunčiamas labai blogas signalas“, – dieną prieš balsavimą teigė JAV prezidentas.
 
Praėjusį mėnesį demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai priėmė panašią rezoliuciją, tačiau kadangi Senato rezoliucijos struktūra ir tekstas nėra identiški, Atstovų rūmai turės dar kartą balsuoti. Tikėtina, kad D. Trumpas vetuos rezoliuciją, kai ji pasieks Baltuosius rūmus.
 
Stop ženklas

Tokių veiksmų buvo imtasi augant susirūpinimui dėl didėjančios įtampos su Iranu. Praėjusį mėnesį per JAV bepiločio ataką Irake žuvus įtakingam Irano generolui Qasemui Soleimani, įtampa tarp Vašingtono ir Teherano pasiekė aukštumas ir kilo susirūpinimas, kad gali kilti karas.
 
JAV ir Iranas yra seni priešai. Santykiai prasti nuo 1979 metų, kai buvo nuverstas JAV remiamas Irano šachas ir Iranas tapo Irano Islamo Respublika.
 
2015 metais būta santykių atšilimo ženklų, kai Iranas, JAV ir kelios kitos didžiosios šalys pasirašė susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Tačiau JAV 2018 metais pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui griežtas ekonomines sankcijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 00:30

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – du neatskiriami draugai. EPA – ELTA nuotr.

Naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su oficialiu vizitu viešėjo Azerbaidžane. Oficiali Ukrainos vadovo išvyka į Azerbaidžaną laikytina sėkminga.

Beje, lankydamasis kankinių alėjoje Baku V.Zelenskis pagerbė visus, kurie krito už Azerbaidžano nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Taigi pagerbė ir tuos, kurie žuvo nuo Armėnijos – Rusijos agresijos ginant Azerbaidžanui priklausantį Kalnų Karabachą. Tarp tokių asmenų – Ukrainos sūnus Viktoras Sereginas, kurio kapas yra Kankinių alėjoje. Po mirties jam suteiktas Azerbaidžano nacionalinio didvyrio vardas. Azerbaidžano nacionalinio didvyrio vardas, be kita ko, suteiktas ir dar vienam Ukrainos sūnų – Ruslanui Polovinkai. Jie abu atidavė savo gyvybes gindami Azerbaidžaną.

O kokia buvo Armėnijos reakcija? Oficialusis Jerevanas ir vėl pademonstravo, kad jam labiau miela Kremliaus politika, kad jam – nusispjauti į Ukrainos lūkesčius susigrąžinti ne tik Krymo pusiasalio, bet ir rytinių Ukrainos teritorijų kontrolę. Pavyzdžiui, po Ukrainos prezidento V.Zelenskio vizito Azerbaidžane pasirodė pikta Armėnijos politologų, komentatorių, žurnalistų reakcija. Armėnijos žiniasklaida nurodinėjo, ką Ukrainos prezidentas, susitikęs su Azerbaidžano valdžia, privalėjo šnekėti. Suprask, Ukraina turėtų palaikyti ne azerbaidžaniečių, o armėnų teisę į Kalnų Karabachą. Nors NATO ir Europos Sąjunga kategoriška: Kalnų Karabachas nėra Armėnijos žemė, tai – Azerbaidžano teritorija. Tad jei gerbi tarptautinius šalių teritorino vientisumo principus, privalai gerbti ir Azerbaidžano teisę į Kalnų Karabachą.

Bet būtent tokia oficialiojo Kijevo laikysena dėl Kalnų Karabacho Armėnijos valdžiai labai nepatinka.

Kai kurių armėnų politologų ir žurnalistų pyktis dėl principingos V.Zelenskio pozicijos remiant Azerbaidžano teritorinį vientisumą ciniškas dar ir dėl to, kad premjero Nikolos Pašiniano vadovaujama Armėnija demonstratyviai negerbia … Ukrainos teritorinio vientisumo. Štai tik vienas iš paskutiniųjų pavyzdžių: šių metų liepos mėnesį ESBO Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų ir saugumo komiteto posėdyje Armėnija atsisakė balsuoti dėl rezoliucijos, raginančios gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą jos istorinėse sienose, įskaitant Krymą. Žodžiu, Armėnija dabar ignoruoja ne tik JT Saugumo tarybos rezoliucijas dėl Kalnų Karabacho konflikto, bet ir niekina rezoliucijas, liepiančias Rusiją traukti iš Krymo ir rytinių Ukrainos žemių.

Įsidėmėtina ir dar viena aplinkybė: tuoj po V. Zelenskio vizito Baku Armėnija leido Rusijos aviacijos kompanijai „Ikar“ skraidyti tiesiogiai iš Krymo į Jerevaną bei atgal. Tokiu savo žingsniu oficialusis Jerevanas dar sykį nusispjovė į civilizuoto, demokratinio pasaulio nuostatą, jog Krymą galinti teisėtai kontroliuoti tik Ukraina. Juk visiems aišku, kad tiesioginiai skrydžiai Krymas – Jerevanas yra neteisėti. Leidimą tokiems skrydžiams duoti gali tik Ukainos valdžia.

Slaptai.lt informacija

2019.12.21; 10:38

Europos Parlamento politinių grupių lyderiai ketvirtadienį nusprendė įtraukti į kitos savaitės EP plenarinės sesijos diskusiją klausimą dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, tiriančius tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje.
 
Taip pat, kaip skelbiama europarlamentaro Bronio Ropės biuro pranešime, Europos Parlamentas ketina tvirtinti rezoliuciją šiuo klausimu.
„Didžiulėmis daugelio Europos Parlamento narių iš Lietuvos bei Lietuvos Vyriausybės pastangomis pavyko įtikinti politinių grupių lyderius, kad būtina reaguoti į Rusijos Federacijos veiksmus, juos įvertinti ir duoti tinkamą politinį atsaką“, – sako Europos Parlamento Žaliųjų grupės narys B. Ropė, pridūręs, kad „prie to prisidėjo ir stiprus teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pristatymas Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete“.
 
Parlamentaras pažymi, kad rezoliucijoje tikimasi pažymėti, jog baudžiamasis prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų vykdomos profesinės veiklos yra neleistinas išorės poveikis, trukdantis užtikrinti teisės viršenybę.
 
„Taip pat sieksime, kad rezoliucija griežtai pasmerktų Rusijos institucijų daromus pagrindinių tarptautinės teisės principų ir normų pažeidimus bei pabrėžtų, kad tokių baudžiamųjų bylų prieš prokurorus ir teisėjus procesai negali būti laikomi teisėtais“, – sako B. Ropė.
 
Planuojama, kad po politinių grupių derybų Europos Parlamente dėl rezoliucijos bus balsuojama kitą ketvirtadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 05:22

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl ETPA sankcijų mechanizmo apribojimo. Tai suteikia Rusijos delegacijai galimybę grįžti į ETPA, praneša BBC. Gautomis žiniomis, Rusijos delegacija jau yra Strasbūre.
 
Rezoliucija buvo priimta apsvarsčius ETPA narės Petros De Sutter pranešimą. Už ją balsavo 118 delegatų, prieš – 62, 10 parlamentarų susilaikė.
 
Rusija neteko balso teisės ir kitų įgaliojimų Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje 2014 metų balandį dėl Krymo aneksijos ir situacijos Ukrainoje.
 
2015 metų sausį ETPA pratęsė sankcijas Rusijai. Protestuodama Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti ETPA sesijose, kurios vyksta keturis kartus per metus, ir pareiškė, kad grįš prie visaverčio darbo Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje tik po to, kai jai bus grąžinti visi įgaliojimai.
 
2017 metais Maskva dėl šios situacijos nustojo mokėti įnašus į ET biudžetą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.25; 12:14
 

Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria teisėsaugos institucijos raginamos įvertinti Seimo narių Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės veiksmus, „naudojant neteisėtai darytus pokalbių įrašus VTEK narių šantažui“.

Rezoliucijos projektą „Dėl daromo neleistino spaudimo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir neteisėtų įrašų“ Seimo posėdžių sekretoriate penktadienį įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Rezoliucijos projekto autoriai ragina Seimo narius R. Karbauskį ir A. Širinskienę „nenaudoti Seimo narių mandatų neteisėtam VTEK šantažui ir pažymi, kad tokie veiksmai nedera su Seimo narių priesaika „sąžiningai tarnauti demokratijai“.

Dokumento projekte VTEK nariai raginami atsiriboti nuo Seimo narių R. Karbauskio ir A. Širinskienės iki šiol vykdyto šantažo ir toliau tęsti objektyvų Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės tyrimą. 

Teisėsaugos institucijos taip pat raginamos „nedelsiant imtis visų reikalingų baudžiamojo persekiojimo priemonių ir ryžtingai užkirsti kelią vis dažniau pasitaikančiam neteisėtam valstybės pareigūnų ar tarnautojų pokalbių įrašinėjimui ir tokių įrašų naudojimui, šantažuojant valstybės pareigūnus ar institucijas“.

Dokumento projekte akcentuojama, kad VTEK privalo būti nepriklausoma nuo politikų įtakos ir apsaugota nuo politikų šantažo bei grasinimų susidoroti ar išformuoti visą VTEK. 

„Demokratinėje valstybėje yra visiškai nepriimtina slaptos, neteisėtos pokalbių įrašymo aparatūros įrengimas valstybės institucijose ir taip įrašytų pokalbių naudojimas, siekiant sukompromituoti valstybės institucijas ir jų tarnautojus“,- sakoma rezoliucijos projekte. 

Ši projektą planuojama pateikti Seimui per opozicijos kitą savaitę šaukiamą neeilinį Seimo plenarinį posėdį.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

Ketvirtadienį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys Europos Taryboje pasisakė dėl Astravo atominės elektrinės, kur pristatė Lietuvos poziciją dėl Astravo – neišduoti licencijos Astravo AE veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas.

Vertinant vos 45 km atstumu nuo Vilniaus esančios atominės elektrinės statybą Astrave, teikiamoje rezoliucijoje nuogąstaujama, kad nepaisoma tarptautinių branduolinės saugos standartų ir didelių incidentų statybos aikštelėje.

Kaip Eltai kiek anksčiau teigė V. Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.

„Turkija buvo paskirta rezoliucijos rengėja, tačiau staiga atsirado pasiūlymas rezoliuciją išplėsti ir ji tapo tiesiog apie branduolinę saugą Europoje. Atsirado šalių, kurios nori, kad ši tema būtų ištirpdyta. Nors dabar rezoliucija ir vadinasi „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, tačiau Astravo tema vis dėlto liko išryškinta ir pačioje rezoliucijoje yra visas punktas, skirtas būtent jai. Kol kas džiaugiamės, kad Parlamentinė Asamblėja ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti licencijos, kol nebus įvykdyta daugybė reikalavimų“, – Eltai sakė V. Poderys.

Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. Pagrindiniai Astravo AE keliami reikalavimai turi atitikti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės tarpusavio priežiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.

Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.

Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.

Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.

„Tai (rezoliucija – ELTA) prasminga, nes 47 Europos šalys kreipsis į Baltarusiją: „Klausykite, turite problemų ir raginame tol nepradėti elektrinės veikimo, kol nebus atsižvelgta į minėtus reikalavimus“. Svarbiausia, kad problema tampa ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos. Reikia tai viešinti“, – sakė Energetikos komiteto pirmininkas.

Pasak V. Poderio, Lietuvai viešinti Astravo AE problemą padėtų ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lietuva jau oficialiai paskelbė, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau šiuo klausimu prie Lietuvos prisidėjo vos kelios šalys.

„Mes pasakėme, kad nepirksime Astravo elektros. Estai neperka, lenkai irgi pasakė, kad nepirks. Vienintelis kelias, kaip elektra iš Rytų pasiektų ES rinkas, tai per Suomiją ribotais kiekiais, ir jeigu Latvija mūsų nepalaikytų, – per ją. Tačiau didysis paveikslas būtų toks, kad lengvai taip į mūsų rinkas Astravo elektra jau nebepatektų“, – kalbėjo V. Poderys.

Kaip pasakojo Seimo narys, norint nepirkti elektros iš Astravo, reikėtų jos nepirkti ir iš Rytų, nes energijos srautai susimaišo. Kaip teigė V. Poderys, tuo pačiu sumažėtų ir rytietiškos elektros pasiūla, todėl reikėtų pasiruošti – arba pakelti savo pagaminamos energijos lygį, arba daugiau importuoti per savo ryšius su Lenkija, Švedija ar Suomija.

ELTA primena, kad Energetikos ministerija pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus.

Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE.

Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.

Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.

Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema.

Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.

Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 08:44