Pakistano policija vedasi suimtąjį. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį Pakistano vyriausybė, siekdama užtikrinti saugumą šalyje, laikinai užblokavo internetą.
Kaip pranešė laikraštis „Dawn“, dingstį šiam sprendimui davė įtempta padėtis didžiausiuose šalies miestuose, kur šią savaitę vyko masiniai radikalios islamo organizacijos „Tehreek-e-Labaik“ šalininkų susirėmimai su policija.
Valdžios duomenimis, per riaušes Lahore, Islamabade, Pešavare ir kituose didmiesčiuose žuvo mažiausiai septyni žmonės, tarp jų – keli policininkai. 300 pareigūnų buvo sužeisti.
Ketvirtadienį Pakistano vyriausybė paskelbė, kad organizacija „Tehreek-e-Labaik“ uždraudžiama pagal kovos su terorizmu įstatymą.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Baltarusijos generalinė prokuratūra nurodo pateikusi Lietuvai prašymą išduoti šalies opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, nes ji kaltinama neva rengusi riaušes ir masinius neramumus Gomelio srityje, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA.
„Baltarusijos generalinė prokuratūra pateikė prašymą Lietuvos generalinei prokuratūrai išduoti Sviatlaną Cichanouskają, siekiant patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn dėl jos padarytų nusikaltimų Vyriausybei, viašajam saugumui ir valstybei“, – teigia Baltarusijos pareigūnai.
Baltarusijos prokurorai S. Cichanouskają ir dar keturis jos šalininkus kaltina masinių neramumų Gomelyje organizavimu, sąmokslu užimti vietos valdžios pastatus ir paskirti neteisėtą miesto administracijos vadovybę.
Prokurorai S. Cichanouskają ir kitus šios bylos įtariamuosius siekia areštuoti.
Lietuvos generalinė prokuratūra prašymo išduoti S. Cichanouskają nekomentuoja.
„Vadovaujantis bendrais principais, kurie aktualūs tarptautiniame bendradarbiavime su kitų valstybių susižinojimo institucijomis, yra toks principas, kad tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gavusioji valstybė arba jos įgaliotoji institucija nekomentuoja gauto prašymo, komentuoti gali tik prašymą pateikusioji valstybė arba institucija“, – teigė Lietuvos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Oficialiais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, milicija prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, ašarines dujas, vandens patrankas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol.
Netrukus po prasidėjusių protestų, S. Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Kadenciją baigiantis JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas pastaruoju metu su savo bendraminčiais svarstė galimybę įkurti naują partiją. Tai antradienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“.
Pasak leidinio šaltinių, Baltųjų rūmų šeimininkas norėtų pavadinti šią politinę organizaciją Patriotų partija.
Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, D. Trumpo nesutarimai su jo dabartiniais bendrapartiečiais prasidėjo po to, kai keli iš jų, taip pat ir respublikonų daugumos JAV Kongreso Senate lyderis Mitchas McConnellis, pareiškė, kad prezidentas išprovokavo minią sukelti riaušes Kapitolijuje sausio 6 d.
Tada D. Trumpo šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų. Per riaušes žuvo keli žmonės.
J. Bideno inauguracija įvyks trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų. Jos išvakarėse Vašingtone imtasi griežtų saugumo priemonių.
Kapitolijaus bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Sulaikytas JAV sunkiojo metalo grupės „Iced Earth“ lyderis Jonas Schafferis, dalyvavęs sausio 6 d. riaušėse Vašingtono centre.
„J. Schafferis iš Kolambuso (Indiana) sulaikytas dėl sausio 6 d. incidento Kapitolijuje. Jam pateikti kaltinimai pagal šešis punktus, tarp kurių – dalyvavimas fizinio smurto akte Kapitolijaus pastate“, – sakoma FTB skyriaus Indianapolyje pranešime. Įtariama, kad J. Schafferis kartu su kitais protestuotojais purškė dujas iš balionelių į Kapitolijaus policininkus.
Kaip patikslina laikraštis „The Indianapolis Star“, remdamasis FTB atstove Chris Bavender, muzikantas pasidavė valdžiai sekmadienį, kai buvo paskelbta riaušių dalyvių nuotrauka, kurioje buvo matyti ir J. Schafferis.
Sausio 6 d. JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso nuomone, turi būti patraukti atsakomybėn tiek Kapitolijaus šturmo dalyviai, tiek kurstytojai. Jis tai pareiškė ketvirtadienį Bundestage per „Aktualijų valandą“, skirtą riaušėms JAV sostinėje.
Pasak H. Maaso, visi demokratai turi susivienyti prieš savo priešininkus. „Šis susitelkimas prasideda nuo būtinybės patraukti atsakomybėn tokių pažeidimų iniciatorius. Prie jų reikia priskirti pasirengusius smurtauti riaušių dalyvius ir jų įkvėpėjus. Tas, kuris kursto neapykantą, turi atsakyti“, – pabrėžė ministras, netiesiogiai užsimindamas apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
H. Maasas pažymėjo, jog tai ne jo reikalas vertinti D. Trumpo apkaltą. „Bet ji atspindi JAV poreikį nepalikti be atsako žalos demokratijos institutams darymo“, – teigė jis. „D. Trumpas ignoravo demokratinį Amerikos rinkėjų sprendimą ir – ypač pastarosiomis savaitėmis – kojomis trypė demokratines žaidimo taisykles“, – pridūrė ministras.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
JAV Federalinis tyrimų biuras turi informacijos, kad netrukus visose šalies valstijose planuojama rengti ginkluotas protesto akcijas.
Tai pirmadienį savo tviteryje pranešė televizijos kanalo ABC žurnalistas Aaronas Katersky`is. Jis remiasi gautu FTB dokumentu.
Jame pateiktais duomenimis, nustatyta ginkluota grupė ketina vykti į JAV sostinę sausio 16 d. „Jie įspėjo, jog jeigu Kongresas mėgins nušalinti JAV prezidentą remiantis (konstitucijos) 25-ąja pataisa, tai prasidės galingas sukilimas“, – pateikia dokumento ištraukas A. Kastersky`is.
Kaip sakoma dokumente, protestai prie 50-ties valstijų įstatymų leidžiamųjų susirinkimų planuojami sausio 16-20 dienomis, o prie Kapitolijaus Vašingtone – sausio 17-20 dienomis.
Protesto akcijų organizatoriai, kaip pranešama, ragina užimti teismus ir administracinius pastatus, jeigu dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas bus nušalintas nuo valdžios iki sausio 20-osios, išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos dienos.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas J. Bidenas, rezultatus.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
Prancūzija. Paryžius. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos vyriausybė laiko būtina kovą su neapykantos propaganda socialiniuose tinkluose, bet nepritaria JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyros tviteryje blokavimui.
„Man nejauku dėl šio sprendimo“, – cituoja Prancūzijos žiniasklaida vyriausybės atstovą spaudai Gabrielį Attalį.
Jis pabrėžė, kaip svarbu „kovoti su neapykantos propaganda, su publikacijomis, raginančiomis smurtauti“, bet pavadino ginčytinu sprendimą „priversti žmogų tylėti socialiniuose tinkluose, kurie tapo viešosios erdvės forma“.
Savo ruožtu Prancūzijos ekologijos ministrė Barbara Pompili pareiškė, jog „atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma“.
Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas iš Prancūzijos išsakė savo nuostabą dėl to, kad kompanija gali savarankiškai, be jokių papildomų demaršų, užblokuoti JAV prezidento paskyrą.
„Tas faktas, kad kompanijos generalinis direktorius gali iškart išjungti prezidento garsiakalbį, kelia nuostabą. Tai ne tik patvirtina šių platformų galią. Tai rodo, kaip silpnai mūsų visuomenė organizuota skaitmeninėje erdvėje“, – rašo Th. Bretonas straipsnyje, kurį paskelbė laikraštis „Politico“.
Pasak politiko, socialiniai tinklai ir kompanijos, kurioms jie priklauso, turi pripažinti savo atsakomybę už priimamus sprendimus.
Po pasaulį sukrėtusių sausio 6 d. įvykių JAV Kapitolijuje daugelis socialinių tinklų, tarp jų – „Twitter“ ir „Facebook“, užblokavo D. Trumpo paskyras, būgštaudami, kad jo publikacijos gali sukelti dar vieną smurto protrūkį.
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
JAV Teisingumo departamentas paskelbė, kad federalinis teismas pateikė įtarimus trims žmonėms, sausio 6 d. dalyvavusiems įsiveržime į JAV Kapitolijaus pastatą, praneša naujienų agentūra dpa. Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Vienas iš jų – Jacobas Anthonys Chansleys, dar žinomas kaip Jake‘as Angeli. Arizonoje gyvenančio vyro nuotrauka išplito žiniasklaidoje po trečiadienį Vašingtone įvykusių riaušių.
J. A. Chansleys išsiskyrė iš minios būdamas pusnuogis, dėvėdamas kailinę kepurę su ragais, išsidažęs veidą raudonais, baltais ir mėlynais dažais bei nešinas JAV vėliava. Jam pateikti kaltinimai įsibrovimu ir viešosios tvarkos pažeidimu.
Dieną anksčiau policija suėmė Adamą Johnsoną, kuris kaltinamas ne tik įsibrovimu, bet ir vagyste. Įtariama, kad jis pavogė pranešėjo stovą iš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi biuro. Neteisėtai patekęs į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Trečiasis įtariamasis yra Derrickas Evansas, Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų narys. Prokurorai paskelbė, kad jis feisbuke tiesiogiai transliavo, kaip veržiasi į Kapitolijų. Įsiveržusieji į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį 35-erių D. Evansas atsistatydino iš Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų, prisiimdamas atsakomybę ir gailėdamasis dėl savo veiksmų.
Dar penktadienį buvo suimtas ir Richardas Barnettas, vyras iš Arkanzaso valstijos, kuris įsibrovė į N. Pelosi kabinetą ir buvo nufotografuotas sėdintis jos kėdėje.
Teisingumo departamentas rengiasi pateikti kaltinimus dar 14 žmonių pagal federalinius įstatymus. Vieno iš įtariamųjų automobilyje buvo rasta 11 padegamųjų įtaisų.
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) paragino Amerikos piliečius padėti rinkti informaciją apie asmenis, sukėlusius riaušes trečiadienio vakare prie JAV Kongreso ir jo viduje, kai ten buvo tvirtinami prezidento rinkimų rezultatai.
Tai ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Newsweek“.
„FTB renka informaciją, padėsiančią nustatyti asmenis, kurie aktyviai kurstė griebtis smurto Vašingtone, – sakoma dokumente, paskelbtame specialiosios tarnybos tinklalapyje. – FTB priima žodinius pranešimus ir vizualią informaciją iš skaitmeninių laikmenų apie riaušes ir smurtą Kapitolijaus pastate ir aplinkiniame Vašingtono rajone 2021 metų sausio 6 d.“.
FTB prašo visus neteisėtų veiksmų liudininkus pateikti jam visą su šiomis riaušėmis susijusią informaciją, nuotraukas ir vaizdo įrašus. „Mūsų tikslas – užtikrinti konstitucinę piliečių teisę protestuoti apsaugant kiekvieną žmogų nuo smurto ir kitokio kriminalinio aktyvumo“, – sakoma tekste. Jame taip pat pranešama, kad atidaromas specialus interneto puslapis, į kurį reikia siųsti atitinkamus duomenis.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
FTB ir antrankiai
Aktyviausi trečiadienį JAV sostinėje kilusių riaušių dalyviai gali būti pripažinti kaltais dėl kurstymo kelti maištą ir nuteisti kalėti iki 20 metų.
Kaip pranešė ketvirtadienį laikraštis „Detroit Free Press“, tokios nuomonės laikosi Mičigano valstijos Rytų apygardos prokuroras Matthew Schneideris.
Pasak jo, tiriant dabartinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengtą JAV Kongreso šturmą bus nustatyti visų jo dalyvių veiksmai ir vaidmuo. Priklausomai nuo šio tyrimo rezultatų ir bus paskelbtos bausmės – nuo nedidelių piniginių baudų už šalies sostinėje įvestos komendanto valandos pažeidimą iki 10 metų kalėjimo už federalinei nuosavybei padarytą žalą, o kai kuriais atvejais galimas ir laisvės atėmimas iki 20 metų, jeigu riaušininkas bus pripažintas kaltu dėl kurstymo kelti maištą.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko D. Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, komentuodamas kilusius neramumus Vašingtone, teigia, kad pasaulio dėmesį pritraukusia situacija JAV pirmiausia siekia pasinaudoti šalys, kurioms kyla didžiulių iššūkių dėl demokratijos.
„Rusijos pasisakymų negirdėjau, bet įvairios šalys, susiduriančios su labai dideliais demokratijos iššūkiais, tikrai skubėjo pasinaudoti šia proga. Tai yra faktas. Visada nedraugai kluptelėjimu pasinaudos pirmieji“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Jis pažymėjo, kad kilę neramumai keičiantis prezidentams nėra tai, kas susilpnintų Lietuvos tikėjimą JAV lyderyste ir jos skleidžiamomis demokratinėmis vertybėmis.
„Kai mes kalbame apie valstybę, kuri šimtmečius buvo statyta, (pasitikėjimą – ELTA) sudrebinti taip greitai… Tada mūsų tikėjimas būtų labai silpnas“, – pažymėjo jis.
Visgi G. Landsbergis neslėpė, kad įvykiai Vašingtone, kai Donaldo Trumpo šalininkai susirėmė su policija ir įsiveržė į Kapitolijų, jį šokiravo.
„Šokiruoja, faktas. Valstybė, kuri yra demokratijos bastionas, yra dabar išbandoma“, – teigė politikas.
Tačiau Lietuvos diplomatijos vadovas nebuvo linkęs dėl neramumų Vašingtone versti kaltės tik prezidentui D. Trumpui. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
„Manau, kad atsakomybės galima ieškoti įvairiose pusėse, yra įvairių šios atsakomybės šaltinių ir socialinių tinklų, kurie padeda konspiracijos teorijoms lengvai plisti ir suburti bendraminčius, kurie tiki kartais sunkiai paaiškinamais dalykais ir paskatina radikaliems žingsniams“, – sakė G. Landsbergis.
Galiausiai konservatorių lyderis vylėsi, kad artimiausiomis savaitėmis aistros JAV nurims.
„Ateinančios savaitės visas šias emocijas nuramins ir šį etapą prisiminsime kaip vieną reikšmingą išbandymą. Galiausiai suprasime, kad ne tik jaunos valstybės yra išbandomos, bet brandžios taip pat“, – teigė G. Landsbergis.
„Aš labai tikiuosi, kad per tas dvi savaites pavyks nurimti ir valstybė žengs į naują gyvenimo etapą. O kas ten atsakingas, aš neabejoju, kad jie patys protingai išsiaiškins“, – pridūrė jis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį teigė esanti „įtūžusi ir labai nuliūdinta“ dėl Donaldo Trumpo rėmėjų JAV Kapitolijuje įvykdytų riaušių. Kanclerė tvirtino, kad dėl jų iš dalies kaltas ir D. Trumpas.
„Man labai gaila, kad prezidentas D. Trumpas nuo lapkričio negali pripažinti pralaimėjimo ir negalėjo vakar“, – teigė A. Merkel.
„Pakurstytos abejonės dėl rinkimų rezultatų sukūrė tokią atmosferą, dėl kurios vakarykščiai įvykiai apskritai tapo įmonomi“, – sakė kanclerė.
Per susirėmimus su policija JAV Kapitolijuje, į kurį trečiadienį įsiveržė riaušes sukėlę Donaldo Trumpo šalininkai, mirė keturi žmonės, pranešė Vašingtono policijos vadas Robertas Contee. Jo teigimu, per neramumus iš viso buvo sulaikyti 52 žmonės.
Pasak R. Contee, vieną moterį policijos pareigūnai pašovė Kapitolijaus viduje, ji vėliau ligoninėje mirė. Policijos vadas tikino, kad dėl šio incidento bus atliktas vidaus tyrimas, ir išreiškė užuojautą aukos artimiesiems.
Dar viena moteris ir du vyrai mirė dėl skirtingų medicininių priežasčių.
Policijos vadas taip pat informavo, kad buvo sulaikyti 52 žmonės, iš jų keturi – už ginklų laikymą, o 47 – už komendanto valandos pažeidimą.
R. Contee teigimu, per susirėmimus buvo sužeisti mažiausiai 14 policijos pareigūnų, du iš jų – sunkiai. Vieną iš dviejų pareigūnų protestuotojai įtraukė į minią, kur jis buvo sumuštas, o antrasis patyrė veido sužalojimus dėl į jį mesto daikto.
Protestai prasidėjo netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo nepagrįstais teiginiais apie rinkimų klastojimą pakurstė savo šalininkus ir paskatino juos žygiuoti į Kapitolijų.
Kijeve per smulkiųjų verslininkų protesto akciją nukentėjo apie 40 pareigūnų. EPA-ELTA nuotr.
Apie 40 Ukrainos policininkų nukentėjo per susirėmimus su smulkiųjų verslininkų protesto akcijos dalyviais, mėginusiais pasistatyti palapines Kijevo centre. Tai antradienį žurnalistams pranešė šalies sostinės policijos atstovas.
„Nukentėjo apie 40 policininkų, daugumai jų nustatyti akių nudegimai. Vienas policininkas prarado sąmonę dėl smūgio į galvą“, – sakė pareigūnas. Smulkiųjų verslininkų protesto akcija Kijeve. EPA-ELTA nuotr.
Informacijos apie nukentėjusius protestuotojus policija kol kas neturi. Bet, pasak mačiusiųjų, tokių yra.
Anksčiau antradienį verslininkai atnaujino protesto akciją Kijevo vyriausybiniame rajone. Jie, be kita ko, reikalauja atšaukti veiklos apribojimus, paskelbtus dėl karantino, taip pat panaikinti sprendimą dėl kasos aparatų įvedimo.
Verslininkų protestai prasidėjo lapkričio 17 d., juos jau ne kartą lydėjo susirėmimai su policija. Iš pradžių verslininkai protestavo prieš vadinamąjį savaitgalio karantiną, taip pat reikalavo pakeisti finansinės atskaitomybės įstatymą.
Albanijos sostinėje per protestą prieš policijos smurtą kilo riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Albanijos sostinėje Tiranoje trečiadienį per protestą prieš policijos smurtą kilo riaušės, sužaloti keli žmonės. Šimtai demonstrantų susirinko Tiranos centre, nepaisydami su koronaviruso pandemija susijusios komendanto valandos. Kai kurie protestuotojai svaidė į vyriausybės pastatus ir policiją akmenis bei kitus daiktus.
Protestą paskatino tai, kad diena anksčiau policija nušovė 25 metų amžiaus vyrą.
Antradienį Albanijoje policijos pareigūnai mirtinai pašovė Klodianą Rashą, kuris pažeidė komendanto valandą, įvestą, siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą. Policija tvirtina, kad K. Rasha buvo ginkluotas.
Protesto metu grupė žmonių bandė šturmuoti Vidaus reikalų ministerijos pastatą ir premjero Edi Ramos biurą.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, mažiausiai 10 žmonių kreipėsi medicininės pagalbos. Be kita ko, vienas policininkas patyrė sunkią akies traumą ir buvo operuojamas. Albanijos sostinėje per protestą prieš policijos smurtą kilo riaušės. EPA-ELTA foto
Riaušių metu suniokoti keli policijos automobiliai bei Kalėdų eglutė priešais vyriausybės kompleksą.
Protestuotojai nešė plakatus su užrašu „Aš esu Klodianas“ ir „Teisingumas Klodianui“ bei ragino vidaus reikalų ministrą Sanderį Lleshają atsistatydinti. Premjeras E. Rama šiuo metu yra išvykęs į JAV.
Baltarusijos OMON. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos šalininkai sekmadienį vėl išėjo protestuoti į sostinės Minsko gatves. Šalyje daugiau kaip tris mėnesius vyksta protestai prieš ginčijamą Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą prezidentu.
Po prezidento rinkimų rugpjūtį, per kuriuos, oficialiais duomenimis, 66 metų amžiaus A. Lukašenka užsitikrino šeštąją kadenciją prezidento poste, Baltarusiją apėmė masinių protestų banga.
Opozicija ir jos šalininkai įsitikinę, kad rinkimai buvo suklastoti, o tikroji nugalėtoja yra politikos naujokė, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja, kuri rinkimuose dalyvavo vietoje įkalinto savo vyro.
Demonstrantai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, laisvų ir sąžiningų rinkimų, paleisti politinius kalinius, nutraukti policijos smurtą prieš protestuotojus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūnus, kurie dalyvavo mušant ir kankinant taikius demonstrantus.
Lapkričio 17-ąją A. Lukašenka nurodė saugumo pareigūnams „atkurti tvarką“ sostinėje ir numalšinti protestus. Protestuotojams neleista rinktis Minsko centre. Tai paskatino A. Lukašenkos oponentus pakeisti taktiką ir raginti šalininkus rengti nedidelius susibūrimus kiekviename miesto rajone.
Per naujo formato protestą praėjusią savaitę saugumo pajėgoms buvo sunkiau vaikyti po visą miestą išsibarsčiusius protestuotojus.
Vietos žiniasklaida praneša, kad šį sekmadienį Minske užfiksuota apie 20 susibūrimų.
„Žmonės susirinko visuose Minsko rajonuose, be išimties. A. Lukašenkos policija beviltiškai skuba iš rajono į rajoną“, – skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta Live“.
Kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, miesto centre uždarytos kelios metro stotys, ribojamas mobilusis internetas. Dislokuotos gausios riaušių policijos pajėgos. Naujienų portalas „Tut.by“ praneša, kad saugumo pajėgos naudoja ašarines dujas ir kurtinamąsias granatas.
Žmogaus teisių gynimo grupė „Viasna“ savo ruožtu praneša, kad iki šiol sulaikyta mažiausiai 20 žmonių.
„Visi eina į gatves savo rajonuose ir mato daugybę, šimtus ir tūkstančius šalininkų“, – teigė opozicijos lyderė S. Cichanouskaja ir pridūrė, kad “baltarusiai yra drąsūs ir taikūs žmonės, kurie išmoko laisvės kainą ir niekada nesutiks gyventi be jos.“
Italijoje per protesto akcijas prieš apribojimus dėl pandemijos kilo susirėmimų su policija. EPA-ELTA nuotr.
Vienas policininkas nukentėjo Milane pirmadienio vakarą per susirėmimus tarp pareigūnų ir manifestantų, protestavusių prieš ribojamąsias priemones, kurių imtasi dėl koronaviruso plitimo.
Kaip pranešė antradienį laikraštis „Il Corriere della Sera“, protesto akcijoje dalyvavo keli šimtai žmonių.
Pasak leidinio, policija panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas. Sulaikyti du žmonės.
Riaušės, vandalizmo aktai ir parduotuvių plėšimas lydėjo analogišką protesto akciją Turine. Ten nukentėjo du policininkai, sulaikyta 10 žmonių. Panašios manifestacijos, per kurias buvo griebtasi smurto, vyko ir kituose miestuose šalies šiaurėje ir pietuose.
Dingstį protestams davė Italijos vyriausybės sprendimas uždrausti visiems restoranams ir barams dirbti po 18 val. Valdžia neatmeta, kad apribojimai bus dar labiau griežtinami.
Pastarosiomis savaitėmis Italijoje kelis kartus padidėjo naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius, per parą fiksuojama vidutiniškai 20 tūkst. atvejų. Vis daugiau žmonių guldoma į ligonines, taip pat ir į intensyviosios terapijos skyrius. Vyriausybė kritikuojama už ribojamąsias priemones, kurios taip pat taikomos teatrams, kino teatrams ir kitoms kultūros įstaigoms.
Po Čempionų lygos finalo Paryžiuje kilo riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Po Čempionų lygos finalo tarp Miuncheno „Bayern“ ir Paryžiaus „St. Germain“ (PSG) klubų Prancūzijos sostinėje kilo riaušės. Riaušininkai naktį į pirmadienį padeginėjo automobilius, daužė vitrinas ir siaubė parduotuves, pasakojo agentūros AFP reporterė. Riaušininkai, be to, saugumo pajėga apmėtė akmenimis ir jų kryptimi leido fejerverkus.
Saugumo pajėgos savo ruožtu atsakė ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Policija pirmadienį tviteryje pranešė, kad suimti 148 žmonės.
Riaušės PSG klubo stadiono apylinkėse prasidėjo dar vykstant rungtynėms. Po to jos persimėtė į Eliziejaus laukus.
Nepaisant koronaviruso pandemijos, 5 000 PSG aistruolių leista stadione stebėti Lisabonoje vykusio finalo transliaciją. Jame „Bayern“ šventė pergalę rezultatų 1:0.
Baltarusijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi protestai. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijoje per naujus protestus vėl prasiveržė smurtas. Socialinėje žiniasklaidoje pirmiausiai iš sostinės Minsko buvo pranešama apie smarkius susirėmimus tarp milicijos ir demonstrantų. Saugumo pajėgos prieš taikius žmones naudojo brutalią jėgą.
„Telegram“ žinių kanale buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip uniformuoti pareigūnai muša ir spardo civilius.
Tai buvo jau trečioji protestų naktis iš eilės po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų. Milicija prieš demonstrantus vėl panaudojo akinamąsias granatas ir gumines kulkas. Šie priešinosi mėtydami akmenis ir butelius. Girdėjosi sprogimai. Sužeistųjų skaičius kol kas nežinomas. Antradienį žinybos kalbėjo apie 200 sužeistųjų Minske, kurie gydomi ligoninėje.
Stebėtojų teigimu, šį kartą saugumo pajėgos ėmėsi griežtesnių veiksmų prieš demonstrantus nei per ankstesnes naktis. Daug gatvių Minske buvo atitvertos.
Šimtai žmonių ir kituose šalies miestuose dalyvavo protestuose prieš rinkimų klastojimą. Vėl kilo didelių problemų dėl interneto. Trikdydamos ryšį, žinybos nori užkirsti kelią protestuotojų apsijungimui.
Baltarusijoje nesiliauja protestai. EPA-ELTA nuotr.
Kiek žmonių per protestus sulaikyta, kol kas nežinoma. Anot žiniasklaidos, tarp sulaikytųjų yra ir žurnalistų. Kalbama apie didžiulį smurtą prieš reporterius ir fotografus – ir prieš tuos, kurie oficialiai akredituoti Baltarusijoje. Britų stotis BBC Rusijoje pranešė, kad saugumo pajėgos užpuolė jos komandą.
Užsienio reikalų ministerija Minske atmetė kritiką iš užsienio dėl valdžios aparato veiksmų prieš demonstrantus. Greiti daugybės Europos politikų pareiškimai esą yra visiškai nepriimtini. „Jau planuojama priimti lemtingus sprendimus dėl mūsų šalies santykių su ES“, – sakoma valstybinės agentūros „Belta“ pranešime.
ES paskelbė peržiūrėsianti savo santykius su Baltarusija. „Be kita ko, gali būti imtasi priemonių prieš tuos, kuriems tenka atsakomybė už stebimą smurtą, nepateisinamus areštus ir rinkimų rezultatų klastojimą“, – 27 valstybių vardu pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pasmerkė Baltarusijos pareigūnų jėgos naudojimą prieš protestuotojus Minske po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų.
„Smerkiu policijos smurtą prieš taikius demonstrantus Minske, – parašė politikas tviteryje. – Tokių veiksmų šiandieninėje Europoje jokiu būtu neturi būti griebiamasi. Baltarusiai turi teisę į žodžio laisvę ir demokratiją“.
Čekijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo, jog Baltarusijoje įvykusių rinkimų negalima laikyti demokratiškais. „Čekijos URM reiškia susirūpinimą dėl šių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių negalima laikyti laisvais ir demokratiškais, – pabrėžiama dokumente. – Daugelio piliečių sulaikymas agitacinės rinkimų kampanijos metu yra neleistinas. Taip pat neleistini represinių dalinių veiksmai prieš piliečius, protestuojančius prieš pažeidimus per rinkimus ir jų rezultatus. Šie faktai verčia mus nerimauti. Raginame Baltarusijos vyriausybę nebebausti savo piliečių už tai, kad jie naudojasi šalies konstitucijos garantuojamomis teisėmis“.
Pasak Čekijos URM, Baltarusijos piliečiai aktyviai dalyvavo opozicijos mitinguose. „Negalima ignoruoti tokio tvirto visuomenės raginimo surengti tikrai laisvus rinkimus“, – sakoma dokumente.
Čekijos užsienio politikos žinyba pareiškė apgailestaujanti dėl to, kad Baltarusijos valdžia neleido stebėti prezidento rinkimų stebėtojams iš ESBO. Kartu URM pareiškime pabrėžiama, kad Čekija remia Baltarusijos teritorijos vientisumą ir nepriklausomybę.
Čekijos prezidento administracijos Tarptautinio departamento direktorius Rudolfas Jindrakas mano, kad būtina kruopščiai ištirti Baltarusijos valdžios veiksmus prieš Aliaksandro Lukašenkos varžovus prezidento rinkimuose ir opoziciją. Pasak jo, oficialioji Praha atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje. Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos opoziciją taip pat parėmė Čekijos parlamento deputatai ir politinių partijų lyderiai.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Baltarusijos prezidento rinkimus laimėjo dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka, surinkęs 80,23 proc. balsų, o opozicijos atstovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų.
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsaugos institucijų darbuotojais. VRM duomenimis, buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, nukentėjo dešimtys milicijos pareigūnų ir demonstrantų.
