Veto antspaudas
Prezidentui Gitanui Nausėdai nepasirašius įstatymo dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji šalies vadovo veto bei pateiktus siūlymus turėtų aptarti jau kitą savaitę. Visgi, ar parlamentas atmes G. Nausėdos veto, Seimo vadovė nesiėmė spėlioti.
„Šis įstatymas Seime sulaukė ypač daug dėmesio, pritarus daliai pataisų priimtas kompromisinis variantas. Prezidento veto ir jo pateiktus siūlymus kitą savaitę aptars frakcijos, tuomet ir matysime, ar Seimas priims, ar atmes veto“, – nurodoma Eltai raštu perduotame V. Čmilytės-Nielsen komentare.
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas vetavo praėjusią savaitę Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
„Seimo priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos 7 skirtingos ribojamosios priemonės, kurių 4 būtų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o 3 – tik Rusijos piliečiams. Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reaguojant į tai, kad už šnipinėjimą nuteistas Algirdas Paleckis, net ir būdamas už grotų, skambučiais toliau skleidė Kremliaus propagandą, trečiadienį Vyriausybė svarstys Teisingumo ministerijos inicijuotą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektą. Pakeitimais siekiama sukurti veiksmingą bausmės vykdymo sistemos nusikalstamų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, efektyviau apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves tiek bausmės atlikimo vietose, tiek ir už jų ribų.
Numatomais įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus, jo įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo nutartimi gali būti laikinai (iki 3 mėnesių) tikrinami nuteistojo siunčiami ir gaunami laiškai, stabdomas arba apribojamas laiškų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimas, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas nuteistiesiems.
Taip pat pakeitimo projekte yra atsižvelgiama į tai, kad nuteistųjų ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais yra labai svarbus resocializacijos proceso elementas.
„Todėl nuteistųjų bendravimą su jais siūloma leisti riboti tik išimtinais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms. Kartu siūloma tokio ribojimo taikymo terminą nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesiui (su galimybe jį pratęsti)“, – Eltai perduotame komentare pažymi ministerija.
Kartu siūloma nustatyti, kad naujos prevencijos priemonės nebūtų taikomos nuteistųjų skambinimams, susitikimams ir susirašinėjimams su advokatu, valstybės savivaldybių institucijų ir tarptautinių organizacijomis.
„Siekdamos efektyviau užtikrinti nusikaltimų prevenciją, užkardyti psichiką veikiančių medžiagų perdavimo, telefoninių sukčiavimo atvejų, taip pat stiprindamos kovą su radikalizacija ir ekstremizmu, karo propaganda, daugelis Europos valstybių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija ir kitos, yra įtvirtinusios įkalintųjų bendravimo su kitais asmenimis draudimo ar ribojimo galimybes ir atvejus, šiuo keliu žengia ir Lietuva“, – nurodo ministerija.
Vyriausybei patvirtinus siūlomą pakeitimo projektą jis bus teikiamas Seime svartyti.
Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Atra Genovaitė Astrauskaitė rengia dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams.
Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitingą rengti šeštadienį 12-15 val., jame galės dalyvauti iki 500 asmenų.
„Gedimino prospekto dalis šeštadienį ir taip bus uždaryta, o kitoje prospekto dalyje pagal aplinkybes policijos pareigūnai priims sprendimą, kiek reikia pajėgumų užtikrinant saugų eismą ir taikų susirinkimo organizavimą“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje organizuoja dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams.
Savivaldybė išdavė leidimą į renginį susirinkti 700 asmenų.
Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo šiuo metu įtarimai iš viso yra pareikšti 50 asmenų. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo dėl COVID-19 ribojimų prasidėjo riaušės. Prieš protestuotojus policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti.
Nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukia, skanduoja „Gėda“, „Šimonytę lauk!“.
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
ELTA primena, kad leidimas protestui prie Seimo buvo išduotas iki 17 valandos vakaro.
Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
Antradienį prie Seimo prasidėjo protestas prieš Vyriausybės ribojimus COVID-19 imuniteto neturintiems gyventojams. Į protestą susirinkę maždaug 4,5 tūkst. asmenų ragina Seimą „eiti lauk“.
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
„Liberfašistinė Šimonytės Vyriausybė ketins prastumti nusikalstamus žmogiškumui fašistinius įstatymus, segreguojančius ne tik sveikus suaugusius Lietuvos žmones, bet ir mūsų vaikus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi renginio iniciatorė, mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
Palaikyti protestuotojų atvyko ir Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Dainius Kepenis, Valius Ąžuolas.
Susirinko 4,5 tūkst. žmonių
Vilniaus apskrities policija informuoja, kad į renginį susirinko apie 4,5 tūkst. žmonių, incidentų kol kas neužfiksuota.
„Mūsų žiniomis, leidimas buvo išduotas 5 tūkst., tai panašiai ir susirinko 4,5-5 tūkst. žmonių “, – Eltą informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
ELTA primena, kad Ministrų Kabinetas pastarąjį trečiadienį vykusiame pasitarime iš esmės pritarė nutarimo projekto dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimams, kuriais numatyti reikalavimai ir sąrašas veiklų, kurias nuo rugsėjo 13 d. bus galima vykdyti tik pasiskiepijusiems, turintiems neigiamą COVID-19 testą ar koronavirusu persirgusiems asmenims. Šie reikalavimai nebus taikomi vaikams iki 16 metų.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Neturint Galimybių paso po rugsėjo 13 d. nebebus įmanoma gauti kontaktinių paslaugų ir vykdyti veiklą parduotuvėse, jeigu jos neturi atskiro įėjimo iš lauko ir jų prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m bei kurių pagrindinė veikla yra ne maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.
Taip pat bus apribojamas sveikatos paslaugų teikimas, išskyrus būtinąją pagalbą, kuriai šie reikalavimai negalios. Operacijų vadovo sprendimu bus nustatyta, kad įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas planinėms paslaugoms gauti bus galimas tik turint neigiamą 48 val. testą, persirgus ar pasiskiepijus. Nemokamą testavimą sveikatos paslaugų suteikimui užtikrins Vyriausybė.
Be Galimybių paso nebebus galima užsisakyti smulkaus remonto paslaugų, jeigu kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ilgiau nei 15 min., grožio paslaugų. Nepasiskiepijusiems, neturintiems neigiamo testo ir nepersirgusiems asmenims ketinama apriboti ir keleivių vežimo miesto ir priemiesčio, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu, bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklų paslaugas.
Be Galimybių paso nebebus galima dalyvauti uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose komerciniuose ir nekomerciniuose kultūros, pramogų, sporto renginiuose, šventėse, mugėse, festivaliuose ir kituose tam tikrą laiką trunkančiuose organizuotuose žmonių susibūrimuose viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.
Vyriausybė nusprendė nebetęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimo, antradienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Nuo vidurnakčio, (balandžio – ELTA) 7 dienos 00.00 valandos atveriamas judėjimas tarp visų savivaldybių. Šis ribojimas buvo grąžintas ribotam laikui, per Velykas“, – spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
„Vyriausybė priėmė sprendimą šio ribojimo nebetęsti ir naudoti priemones, kurios yra susijusios su vakcinavimu, testavimu ir pačios visuomenės palaikymu“, – pridūrė sveikatos apsaugos ministras.
Praėjusią parą, pirmadienį, Lietuvoje patvirtinti 686 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės. Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, šiuo metu siekia 382,3 atvejo.
Šiuo metu karantino režimas yra pratęstas iki balandžio 30 dienos imtinai.
Lietuvos keliuose šventinį Velykų savaitgalį judėjimo ribojimą kontroliuos daugiau nei 3300 pareigūnų, jie dirbs stacionariuose postuose.
Policijai talkins ir kitos viešojo saugumo tarnybos. Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip siekiama užtikrinti judėjimo kontrolę bei kuo didesnį transporto pralaidumą tarp savivaldybių tiems asmenims, kurie vyksta dėl neatidėliotinų priežasčių.
Policijos pareigūnai taip pat skirs daugiau dėmesio susibūrimams viešose erdvėse, tikrins vykstančius keleiviniais traukiniais.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusį savaitgalį policija apgręžė beveik 1,4 tūkstančio automobilių. Už ribojimų nesilaikymą surašyti 102 administracinių nusižengimų protokolai. Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Judėjimas prie vidinių Europos Sąjungos sienų išlieka labai intensyvus, vidutiniškai per parą pravažiuoja apie 2000 transporto priemonių, patikrinama apie 350 asmenų. Iš viso nuo vasario 17 d. patikrinta beveik 18 tūkst. asmenų, atvykusių iš Lenkijos pusės.
Nuo pirmadienio Lenkija taip pat pradėjo taikyti papildomas kontrolės priemones prie sienos – reikės pateikti neigiamą testo, atlikto ne vėliau nei 48 val. iki atvykimo, rezultatą.
Statistikos departamento duomenimis, sergamumas per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų šalyje viršija 3 šimtus atvejų, daugiau nei dešimtyje savivaldybių šis rodiklis yra blogesnis už Lietuvos vidurkį.
Ribojimai. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė penktadienį nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 30 d., atnaujinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių.
Nutarimu Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad epidemiologinė situacija šalyje pablogėjo, kad yra stebimas koronaviruso viruso mutacijų plitimas, kad artėja šventinis laikotarpis, kai galimas didesnis asmenų judėjimas tarp savivaldybių ir dėl to kyla didesnė kontaktų rizika, nustatė asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą nuo kovo 27 d. iki balandžio 5 d.
Nuspręsta leisti judėjimą tik tarp „žiedinių“ savivaldybių ir esant kitoms svarbioms priežastims.
„Judėjimo ribojimai įvedami labai konkretų laiką, tikimasi, kad jie padės išvengti viruso plitimo bangos“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pridūrė, kad atnaujinti judėjimo ribojimai skirti apsaugoti nuo spartesnio COVID-19 plitimo savivaldybes, kuriose epidemiologinė padėtis šiuo metu yra geresnė.
„Savivaldybių išsiskyrimas yra išlikęs. Dalis savivaldybių, nors padėtis banguojamai prastėja daugumoje, vis dar sugeba laikytis mažiau 200 atvejų 100 tūkst. žmonių. (…) Akivaizdu, kad ta situacija yra labai labili. Ir, matyt, čia pagrindinis tikslas yra išsaugoti tas savivaldybes, kuriose padėtis yra geresnė“, – kalbėjo ji.
Premjerė taip pat pažymėjo apgailestaujanti, kad nespėta vakcinuoti visų rizikos grupei priklausančių žmonių, iki šalį pasiekė pavojingesnių britiškosios ir Pietų Afrikos Respublikos atmainų koronavirusas.
„Laiko nusipirkti mums ne visai pavyko, to, kurio ketinome nusipirkti, kad spėtume vakcinuoti bent jau amžiaus rizikos grupę. Tam turbūt pritrūko gerų kelių savaičių“, – teigė ji.
„Siunčiama žinia, kaip ir prieš Kalėdas, Velykų laikotarpiu pabūkime namuose, sumažinkime judėjimą ir bruzdesį“, – pridūrė I. Šimonytė.
Vyriausybės sprendimu karantino režimas visoje Lietuvoje pratęsiamas dar vienam mėnesiui, iki balandžio 30 d.
Vyriausybei trečiadienį nusprendus pratęsti karantiną ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai nereiškia, jog toks nutarimas, koks yra dabar, galios iki pat vasario 28 dienos, tačiau kol kas, anot jos, Vyriausybė neturi pagrindo keisti režimo.
„Vyriausybė šiandien priėmė sprendimą pratęsti karantino nutarimo galiojimą iki vasario 28 dienos. Tai nereiškia, kad nutarimas toks, koks yra dabar, galios visą mėnesį, tačiau tai reiškia, kad kol kas Vyriausybė neturi pagrindo keisti režimo. Pagal ekspertų viešai aptartą situacijų klasifikatorių vis dar esame pačioje blogiausioje kategorijoje, nepaisant to, kad situacija yra gerokai pagerėjusi nuo praėjusių metų pabaigos“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, ribojmus Vyriausybė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) kiekvieną savaitę peržiūrės.
„Iš esmės kiekvieną savaitę Vyriausybė, VESK svarstys, kokie pakeitimai galėtų būti ir kokiomis sąlygomis daromi pakeliui“, – sakė I. Šimonytė.
„Situacija rodo, kad kol mes dar nesame nulipę iš D scenarijaus į C scenarijų, kas jau leistų kalbėti apie didesnius apribojimų sumažinimus“, – teigė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, dalyje savivaldybių epidemiologinė situacija nėra iki galo pasitaisiusi.
„Yra keliasdešimt savivaldybių, kuriose situacija neatrodo iki galo pasitaisiusi, kai kur matome trupučiuką didėjantį atvejų skaičių. Žinoma, ten atvejų skaičius yra pakankamai mažas ir tą didėjimą gali išprovokuoti bet koks susiformavęs mažesnis židinys, bet akivaizdu, kad skatinti mobilumą šitomis aplinkybėmis nebūtų gera mintis. Bet tai nereiškia, kad šie mobilumo apribojimai galios iki vasario pabaigos“, – sakė premjerė.
Šiuo metu Lietuvos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus tuos atvejus, kai vykstama į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, į kitą savivaldybę dėl artimų giminaičių mirties, į darbą, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų bei dėl sveikatos priežiūros paslaugų.
VSAT patruliai. VSAT nuotr.
Įvairių VSAT padalinių pasieniečiai artimiausiomis dienomis teiks pagalbą policijai kontroliuojant, kaip laikomasi asmenų judėjimo tarp skirtingų savivaldybių draudimų.
VSAT skelbia, kad nuo šio penktadienio įvairiose Lietuvos vietose, daugiausiai pasienio regionuose, VSAT pareigūnų patruliai pradeda budėjimus prie įvažiavimų į miestus ar miestelius tikrindami, ar keliaujantieji turi teisę iš savivaldybės, kurioje gyvena, patekti į kitą teritoriją.
Laikotarpiais nuo gruodžio 18 iki 20 d., nuo 23 iki 27 d. ir nuo gruodžio 31 iki sausio 3 d. tokiems kontrolės postams iš viso bus skirta apie 270 VSAT patrulių, sudarytų iš dviejų pasieniečių. Tiesa, tiek VSAT pareigūnų vienu metu nebudės. Visąlaik tokiose patikros vietose dirbs, planuojama, dviženklis skaičius patrulių, kuriuose bus po du pasieniečius. Patruliai kiekvieną dieną keisis, todėl taip bus užtikrinamas ir sklandus tiesioginių VSAT funkcijų vykdymas, susijęs su fizine sienos apsauga, darbu tarptautiniuose kontrolės punktuose su kaimyninėmis valstybėmis ir pan.
Keliaujančiųjų tarp savivaldybių kontrolę pasieniečiai dažniausiai atliks pasienio regionuose, sakoma VSAT pranešime. Pavyzdžiui, keliautojai juos stabdančius VSAT pareigūnus pamatys įvažiuojant į Šilutę, Pagėgius, Druskininkus, Šalčininkus, Švenčionis, Ignaliną ir kitus miestus bei miestelius. Pasieniečių patruliai dirbs ir blokavimo postuose prie Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus, Varėnos bei kitur.
Kai per praėjusias Velykas Lietuvoje irgi buvo įvesti judėjimo apribojimai, VSAT pareigūnai taip pat teikė pagalbą policijai tokiose priemonėse.
Kontroliuojamas asmenų judėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja teigia, kad trečiadienį sostinėje įvesti judėjimo ribojimai yra daugiau prevencinio pobūdžio ir jų tikslas, pasak jos, yra paruošti gyventojus penktadienį įsigaliosiančiai griežtai patekimo į miestą kontrolei.
Visgi Vilniaus apskrities policijos atstovė džiaugiasi, kad kol kas vairuotojai geranoriškai vykdo nurodymus, neretai yra jau pasirūpinę ir reikiamais dokumentais.
„Tai buvo prevencinė priemonė vykdoma, buvo vairuotojų klausiama, koks jų kelionės tikslas. Nuo penktadienio jau bus įsteigti stacionarūs patikros punktai. Kadangi tik nuo vidurnakčio įsigaliojo sugriežtintos karantino taisyklės, tai tikrai pareigūnai vairuotojų nepuola bausti“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.
Vilniaus apskrities policijos atstovės žiniomis, trečiadienį Vilniuje įvesta judėjimo kontrolė buvo vykdoma sklandžiai, nesusipratimų išvengta, o kai kurie vairuotojai, pasak jos, jau net buvo suspėję pasirūpinti reikiamais dokumentais.
„Šiandien, kiek ir teko bendrauti su pareigūnais, tai netgi vairuotojų būta tokių, kurie jau netgi turėjo su savimi reikiamus dokumentus ir galėjo pateikti juos pareigūnams. Tikrai geranoriškai vairuotojai laikėsi taisyklių, sustodavo, kur reikėdavo, kai pareigūnai stabdė, tai kol kas viskas sklandžiai praėjo“, – teigė Vilniaus apskrities policijos atstovė, akcentuodama, kad patikros vyksta ir toliau.
Visgi J. Samorokovskajos teigimu, nuo penktadienio bus įvesta gerokai griežtesnė judėjimo kontrolė, o savo kelionės tikslo negalintys pagrįsti asmenys į miestą nebus įleidžiami.
„Nuo penktadienio 13 val. bus stacionarūs kontrolės postai ir jeigu tikrai žmonės, vairuotojai neturės patvirtinančių dokumentų arba negalės paaiškinti, kokiu tikslu jie važiuoja, tai bus grąžinti. Sugriežtinimai galios nuo penktadienio, 13 val., iki sekmadienio, 21 val.“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė.
„Šiuose postuose pareigūnai budės visą parą, be abejo, neatmetama galimybė, kad asmenys gali būti sustabdyti ir mieste, kadangi ta sugriežtinta kontrolė vyksta ir pačiame mieste“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės nutarimu nuo 2020 m. gruodžio 15 dienos, 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d., 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje ar dėl būtinosios medicininės pagalbos. Judėjimo ribojimas taip pat nebus taikomas ir tais atvejais, kai vykstama į/iš oro uostą, dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Artėjantį savaitgalį budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – kontrolės postuose, taigi visoje Lietuvoje savaitgalį patruliuos 920 ekipažų. Paprastomis, ne švenčių, dienomis budės 750 ekipažų. Judėjimo kontrolei tarp savivaldybių vykdyti papildomai dirbs dar 60 policijos ekipažų, kurie tikrins judėjimo teisėtumą.
Koronavirusui – ne
Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 d. Taip pat Ministrų Kabinetas sugriežtino ir karantino priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymas vykdomas tik nuotoliniu būdu, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės.
Nuo 2020 gruodžio 15 dienos 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Vyriausybės nutarime pažymima, kad draudžiamas daugiau nei vienos šeimos ar namų ūkio artimi kontaktai. Taip pat draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių. Draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus kai vykstama į darbą, prekybos vietą, laidotuves.
Uždaromos visos parduotuvės, kurios neteikia maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių.
Karantino metu draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Visų švietimo ir ugdymo įstaigų veikla organizuojama tik nuotoliniu būdu, lankymasis stacionariuose socialinių paslaugų įstaigose draudžiamas. Taip pat draudžiama ir veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose.
Taip pat ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu.
Savivaldybių administracijos privalo užtikrinti ugdymą įstaigose vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Pasak I. Šimonytės, naivu tikėtis, kad karantinas bus nutrauktas po didžiųjų metų švenčių. Todėl, pasak jos, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, karantinas buvo pratęstas iki sausio 31 d.
„Siūlomas principas: kad bendravimas liktų vienos šeimos ribose, taip pat yra svarbūs keitimai, kurie yra susiję su judėjimu į vietas, kur yra galimi kažkokie kontaktai ar didesni susibūrimai. Čia mes vienu atveju siūlome remtis ta patirtimi, kuri buvo pavasarį velykiniu laikotarpiu, kai buvo ribojimas judėjimas tarp savivaldybių“, – sakė I. Šimonytė.
Profesorius Mindaugas Stankūnas posėdyje teigė, kad užsikrėtimų srautas didžiausias šeimose, gydymo įstaigose bei mokyklose.
„Reikia suvaldyti plitimą šeimose. Reikia riboti mažų susirinkimų apimtis. Uždaryti ugdymo įstaigas Užtikrinti asmens apsisaugojimo priemones. Tai pagrindinės priemonės, kurios sumažintų pandemijos plitimą“, – teigė jis.
Pasak profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, svarbiausia riboti kontaktus ir asmenų judėjimą.
„Tai taikė kitos šalys, kurios turėjo dar sudėtingesnę situaciją. Tai davė rezultatą“, – Vyriausybės posėdyje teigė V. Kasiulevičius.
Prezidentas susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Prezidentūros kanceliarijos nuotr.
Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų tarybos nariais svarstė, kaip suvaldyti pandemijos plitimą ir karantino griežtinimo galimybes. Po susitikimo pateiktos išvados, kuriomis siūloma kiek įmanoma labiau apriboti gyventojų judėjimą.
„Ekspertai pasiūlė labai konkrečias priemones, kurių turėtų būti imtasi situacijai keisti iš esmės“, – po susitikimo su ekspertais surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Pasak jo, sekmadienį posėdžiavę ekspertai nurodė, kas konkrečiai, siekiant suvaldyti pandemiją, turėtų būti griežtinama.
Kaip pažymėjo S. Krėpšta, sugriežtinimai yra nukeipti į asmenų susitikimų mažinimą.
„Kaip žinome, virusas plinta tuomet, kai asmenys susitinka, ypač kai susitinka uždarose erdvėse, blogai vėdinamose erdvėse“, – sakė jis.
„Todėl (siūlomi – ELTA) ribojimai yra nukreipti į prekybos vietas, į ugdymo vietas ir jų ribojimus, į darbovietes ir, labai svarbu, į šeimų bendravimą. Siūloma apriboti dviejų šeimų ar dviejų ūkių bendravimo galimybes“, – teigi patarėjas.
„Prezidento nuomone, šie siūlymai turi būti įgyventi nedelsiant tam, kad išsaugotume šimtus gyvybių ir sumažintume didžiulį spaudimą sveikatos sistemai, kuri šiuo metu patiria didžiules apkrovas“, – teigė jis.
Pasak patarėjo, beveik ketvirtadalis visų ligoninėse esančių ligonių šiuo metu serga COVID-19.
Kol kas įvesti nepaprastosios padėties nesvarsto: tačiau, apie tai diskutuota
S. Krėpšta pabrėžė, kad ekspertų taryba svarstė ir galimybę šalyje įvesti komendanto valandą.
„Nepaprastoji padėtis yra reikalinga tam, kad būtų galimybė įvesti vadinamąsias komendanto valandas, kurios apribotų absoliučiai bet kokį judėjimą tam tikromis paros valandomis. Šis siūlymas taip pat buvo diskutuotas. Jis konkrečiai nėra siūlomas šiuo metu. Bet, jei situacija blogėtų, be abejo, gali tekti imtis ir tokių panašių griežtų priemonių“, – teigė S. Krėpšta.
Ekspertų taryba taip pat diskutavo ir apie griežtesnius apribojimus ugdymo įstaigoms.
„Dėl ugdymo siūloma maksimaliai jį apriboti“, – teigė jis, kartu pridurdamas, kad nuotolinis ugdymas, ekspertų siūlymu, būtų privalomas tik toms įstaigoms, kurios galėtų tokį realizuoti.
„Darželių veiklos algoritmas veiktų tik tuo atveju, aptarnautų tuos žmones, kurie neturi jokios kitos išeities“, – sakė patarėjas.
Kartu, tęsė jis, siūloma apriboti ir prekybos vietų darbą savaitgalių metu.
„Dėl prekybos tinklų… Siūloma apriboti ypač ne maisto prekybą savaitgaliais, kuomet matome didžiausius žmonių srautus. Pradedant penktadienio pavakare“, – teigė jis.
Sveikatos ekspertų taryba pakartoja savo anksčiau deklaruotą vertinimą, kad dabar taikomos karantino priemonės sulėtina COVID-19 plitimą Lietuvoje, tačiau tokios priemonės, akcentuoja prezidento suburti ekspertai, nėra pakankamos, kad esmingai pakeistų epidemijos eigą.
S. Skvernelis ir A. Veryga susitikime nedalyvavo
Susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos nariais taip pat dalyvavo paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir kandidatas į jo vadovaujamos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys. Tuo metu laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir darbą Vyriausybėje baigiantis Saulius Skvernelis sekmadienį aptarti pandemijos valdymo ir karantino griežtinimo rekomendacijų neprisijungė.
Vietoje jų pasitarime dalyvavo S. Skvernelio patarėjas Jonas Kairys ir sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
S. Krėpšta teigė, kad anksčiau ketinta ekspertų tarybą organizuoti ateinančios savaitės antradienį, tačiau, pablogėjus situacijai, nuspręsta dirbti sekmadienį.
„Šią ekspertų tarybą ketinome organizuoti ateinantį antradienį, bet dėl situacijos pablogėjimo sušaukėme ją šiandien – sekmadienį. Penktadienį kvietėme dalyvauti šioje taryboje tiek paskirtąją premjerę, tiek naująjį sveikatos apsaugos ministrą bei laikinąjį premjerą, tiek ir laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą“, – teigė S. Krėpšta.
Pateikė rekomendacijas: siūlo apriboti gyventojų judėjimą
Kaip spaudos konferencijoje sakė Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas, ekspertai rekomenduoja riboti fizinius susitikimus tarp atskirų namų ūkių. Taip pat rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių. Toks ribojimas negaliotų rekreaciniams pasivaikščiojimams atvirose vietose, kur nėra kitų asmenų ir kuriame dalyvauja tik vieno namų ūkio nariai.
Ekspertų taryba taip pat rekomenduoja naudoti koronastop programėlę visiems gyventojams.
M. Stankūno teigimu, rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes būnant toje pačioje patalpoje su COVID-19 sergančiu šeimos nariu.
Taip pat, anot eksperto, prie situacijos suvaldymo prisidėtų ir dažniau vėdinamos patalpos įmonėse ir gyvenamosiose vietose.
Kita tarybos narė profesorė Edita Sužiedėlienė teigė, kad ekspertai taip pat siūlo griežtesnes priemones prekybos vietoms.
Ekspertų taryba siūlo svarstyti ne maisto prekių parduotuves, išskyrus vaistines, veterinarijos, optikos ir ortopedijos parduotuves, uždaryti savaitgaliais ir penktadieniais nuo vakaro penktos valandos.
Taip pat didinti prekybos plotą vienam pirkėjui uždarose prekybos vietose.
Siūloma, kad darbo dienomis parduotuvėse rizikos grupėje esantiems senjorams būtų siūloma apsipirkti skirtingu laiku.
Kiekviena įstaiga turėtų turėti darbo per karantiną planą
Ekspertų teigimu, kiekviena įstaiga turi patvirtintą darbo per karantiną planą, kuriame būtų aiškiai nurodytas darbuotojų, kurie dirba nenuotoliniu būdu, sąrašas.
Siūloma mažinti viruso plitimą taikant papildomus ribojimus ugdymo įstaigoms
Ekspertų taryba siūlo ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Pandemijos plitimas Lietuvoje nemažėja
Kaip informavo Statistikos departamentas, šeštadienį Lietuvoje nustatyta 2219 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, o nuo koronaviruso infekcijos mirė 15 žmonių. Tuo metu vieną dieną anksčiau – penktadienį – Lietuvoje nustatyti 2848 koronavirusinės infekcijos atvejai.
Prezidentas užsiminė apie komendanto valandos įvedimo galimybę
Penktadienį interviu portalui „Delfi“ G. Nausėda neatmetė nepaprastosios padėties ir komendanto valandos įvedimo galimybės.
„Reikia svarstyti ir apie šituos dalykus, nes situacija tikrai yra prasta. Ypatingai nerimą kelia faktas, kad, nepaisant karantino sugriežtinimo ir griežtų priemonių, kurias panaudojome praeityje, rezultatas nėra geresnis ir statistika negerėja“, – portalui sakė prezidentas.
Šveicarijos vėliava
Sparčiai plintant koronavirusui, Šveicarijos vyriausybė paskelbė, kad bus imtasi tolesnių žingsnių pandemijai suvaldyti, praneša agentūra „Reuters“.
Vidaus reikalų ministras Alainas Barsetas pirmadienį sakė, kad gyventojų laukia ilgai truksiantys ribojimai. „To, ką mes dabar ruošiame, greičiausiai reikės laikytis labai ilgai, – sakė jis. – Trečiadienį bus priimti sprendimai ateinančioms savaitėms ir mėnesiams“.
Šveicarija šiuo metu yra viena labiausiai viruso paveiktų šalių, sakė ministras ir įspėjo laikytis distancijos taisyklių ir dėvėti kaukes. „Žmonės privalo laikytis taisyklių“, – pabrėžė jis.
Nuo penktadienio Šveicarijoje patvirtinta 17 440 koronaviruso atvejų – vidutiniškai po 5 813 per pastarąsias tris dienas. Penktadienį pasiektas ligšiolinis rekordas – 6 634 susirgimai.
Nuo pandemijos pradžios virusas šalyje patvirtintas 121 093 gyventojams, 1 914 jų mirė.
Dėl spartaus viruso plitimo Alpių respublikoje priemonės sugriežtintos jau praėjusią savaitę.
Belgijos princas Joachimas. EPA – ELTA nuotr.
Belgijos princui Joachimui, karaliaus Philippe‘o sūnėnui, po vakarėlio Ispanijoje nustatytas koronavirusas. Tai patvirtino karališkieji rūmai.
Anot ispanų žiniasklaidos, vakarėlyje dalyvavo 27 žmonės, ir tai yra daugiau nei leidžiama. Rūmai tai paneigė ir kalbėjo apie šeimos susitikimą, per kurį taisyklės nebuvo pažeidžiamos. Ispanijoje leidžiama burtis ne daugiau kaip 15 asmenų.
28-erių princas yra jauniausias princesės Astrid, karaliaus sesers, sūnus. Agentūros „Belga“ duomenimis, jis gegužės 24 dieną skrido į Madridą, o iš ten – į Kordobą Andalūzijoje, kur gegužės 26-ąją vyko vakarėlis. Po dienos princui pasireiškė simptomai, o gegužės 28 dieną jam patvirtinta Covid-19 infekcija. Kur princas užsikrėtė, nėra aišku.
Pasak rūmų, tai buvo komandiruotė, kurios metu princas dalyvavo ir privačiame vakarėlyje.
Ispanijos policija pareiškė pradėjusi tyrimą. Tie, kas pažeidė ribojimus, gali sulaukti nuo 600 iki 10 000 eurų baudos.
Estija švelnina priemones, paskelbtas kovoje su koronavirusu, ir gegužės 11-ąją vėl atveria prekybos centrus bei kultūros įstaigas. Klientus vėl galės aptarnauti kavinės bei restoranai. Nuo gegužės 15 dienos atnaujinamos pamokos mokyklose.
Prekybos centruose ne tik veiks parduotuvės, bet ir bus teikiamos paslaugos, žmonės galės prisėsti vietos kavinėse. Tačiau kino teatrai, boulingo takai ar žaidimų zonos liks uždarytos.
Prekybos centrų lankytojams nurodyta dėvėti kaukes ar prisidengti nosį bei burną. Ir toliau galios vadinamoji 2+2 taisyklė – kartu būti galės ne daugiau kaip du asmenys, jie turės laikytis dviejų metrų atstumo nuo kitų asmenų.
Prekybos centrai Estijoje buvo uždaryti kovo pabaigoje. „Ribojimų švelninimas padės užtikrinti pajamas prekybos centrų darbuotojams ir su tuo susijusioms sritimis – didmeninei prekybai, paslaugų bei transporto įmonėms“, – sakė ekonomikos ministras Taavis Aasas.
Nuo gegužės 15 dienos, laikantis griežtų reikalavimų, į mokyklas sugrįš pirmieji moksleiviai ir studentai. Ši nuostata taikoma bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms, universitetams ir kitoms švietimo įstaigoms. „Mokslininkai leido palaipsniui atnaujinti kontaktines pamokas“, – sakė švietimo ministras Mailis Repsas. Pamokos galės vykti mokyklų patalpose mažose iki 10 žmonių grupėse. Išimtis taikoma egzaminams, kurie gali būti laikomi didesnėse erdvėse.
Nu gegužės 11 dienos lankytojams duris atvers muziejai ir parodos. Bus leidžiamos iki 10 žmonių grupės. Nuo gegužės 10-osios bus galima lankytis ir pamaldose. Tačiau visas atvejais ir čia galios 2+2 taisyklė.
1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje iki šiol patvirtinta 1 711 koronainfekcijos atvejai, 55 žmonės mirė.
