TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė pradėti tyrimą dėl Seimo nario konservatoriaus Stasio Šedbaro kelionių, kuris, „valstiečių“ duomenimis, vienas savo asmeninėms kaip Seimo nario kelionėms sunaudojo beveik visą Teisės ir teisėtvarkos komitetui metams skirtą tarnybinio transporto ridos limitą.
Pradėti tokį tyrimą trečiadienį etikos sargai nutarė bendru sutarimu.
Išvadas šiuo klausimu rengs Seimo nariai Andrius Mazuronis ir Ona Valiukevičiūtė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į etikos sargus ir Seimo valdybą dėl S. Šedbaro kelionių.
Kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nurodoma, kad iš valstybės biudžeto apmokėtos kelionės buvo skirtos ne komiteto veiklai pristatyti, o asmeninei savireklamai, S. Šedbaro, kaip Seimo nario, asmeniniams susitikimams su rinkėjais. Todėl kreipimesi keliama abejonė, ar komitetui skirtas lėšas galima naudoti tokioms grynai asmeninio pobūdžio kelionėms. Juo labiau, kad Seimo narys tokiu atveju gali naudoti jam asmeniškai arba jo frakcijai skirtą ridos limitą.
Kaip skelbta viešojoje erdvėje, komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius S. Šedbaras apie 10 tūkstančių kilometrų (beveik visą komitetui skirtą tarnybinio transporto ridą) sunaudojo savo kelionėms į regionus, kur rengė vienos istorikės parašytos knygos pristatymo vakarus-paskaitas, nieko bendro neturinčias su jo veikla Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, jis neturėjo jos pavedimo susitikimuose atstovauti komitetui, konservatorius, pasak jos, tuose susitikimuose net nebuvo pristatomas kaip komiteto pirmininko pavaduotojas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienio pavakarę pritarė automobilio registracijos mokesčiui, pasiūlytam Seimo narės Agnės Širinskienės.
Mokestį mokėtų automobilio savininkai prieš kiekvieną sandėrį. Mokestis būtų taikomas už CO2 kiekį vienam kilometrui. Pagal šį principą minimali mokesčio suma būtų 13,5 euro už dujų automobilį, o maksimali – 540 eurų už dyzelinį automobilį“, – sakė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.
Dabar pasiūlymas keliaus į Seimo plenarinį posėdį.
Konservatorė Gintarė Skaistė iš karto pastebėjo, kad šis mokestis neskatina rinktis kito automobilio, bet skatina išlaikyti senąjį ir dar mažiau motyvuoja jį keisti į mažiau taršų.
Dar pridurčiau, kad komitetas priėmė sprendimą, kuris ne tik neskatins persėsti į mažiau taršų, bet brangesnį automobilį, bet ir neskatins mažiau teršti aplinką daugiau naudojantis viešu transportu. Sykį susimokėjai, važinėk savo automobiliu, kiek nori ir kiek nori, teršk aplinką.
Ir apskritai, niekaip negaliu suprasti, kaip susijęs transporto priemonės savininko pasikeitimas su tarša.
Senovinio automobilio eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Dar gerokai prieš Biudžeto ir finansų komitetui pradedant posėdį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ valdžia atsakinėjo į klausimus apie automobilių taršos apmokestinimą. Į klausiančiojo klausimą, o kodėl nesivadovauti ir automobilio ridos dydžiu, fiksuotu techninės apžiūros metu, valdžia atsakė, kad tuomet savininkai pradės masiškai klastoti ridos duomenis.
Buvo rašyta, kad pernai Šiaulių pareigūnai nutraukė visoje Lietuvoje tarp automobilių prekeivių paklausaus automobilių ridų klastotojo neteisėtą veiklą. Nuo 2015 metų tokia veikla buvo kriminalizuota ir Baudžiamasis kodeksas papildytas straipsniu, kuriuo už transporto priemonės ridos klastojimą numatyta atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Taigi ridos klastojimas yra kriminalinis nusikaltimas, baudžiamas net laisvės atėmimu. Todėl toks valdžios paaiškinimas yra nepateisinamas. Tai būtų tas pats, jeigu valdžia atsisakytų tirti vagystes, nes vis tiek jos neišvengiamos. Baudžiamajame Kodekse ridos klastojimas pagal bausmės dydį artimas vagystei.
178 straipsnis. Vagystė
Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kas trukdo Seimui sugriežtinti bausmes už ridos klastojimą? Kas trukdo Policijai imtis papildomų priemonių demaskuojant klastotojus, kai kalbama jau apie valstybės, o ne paskiro piliečio, apgavimą?
Senoviškas automobilis Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aš tik vieno dalyko nesuprantu. Juk automobilių gamintojai turėtų būti suinteresuoti tuo, kad automobilių ridos „atsukimas” būtų neįmanomas, ir techniškai tai realizuoti. Juk tuo būdu seni automobiliai ilgiau išbūna rinkoje ir mažina visai naujų automobilių pirkimo apimtis.
Stasio Brunzos pasiūlymas
Laidoje nuskambėjo senajai kartai plačiai žinomo buvusio tarptautinio automobilių lenktynininko Stasio Brunzos pasiūlymas mokestį už taršą prijungti prie degalų kainos juos prisipilant degalų kolonėlėse. Jis sakė, jau seniai jį siūlęs valdžiai.
Gana logiškas pasiūlymas: kiek nusipirkai degalų sudeginimui, tiek maždaug užterši aplinką.
Senoviškų automobilių paradas. Vilnius. Vytautas Visockas (Slaptai.lt) nuotr.
Tik jis turi trūkumą. Tiek pat sudeginęs tų pačių degalų naujas automobilis žymiai mažiau terš aplinką, negu senas, net jei sąnaudos vienam kilometrui būtų tos pačios.
Viskas susitvarkytų, jei dar būtų reguliariai sumokamas atskiras mokestis už automobilio amžių atsižvelgiant į automobilio tipą. Tik tuo atveju mokesčio administravimas būtų sudėtingesnis, negu techninėje apžiūroje užfiksavus automobilio ridą, gamybos metus ir tipą.
Bet abiem atvejais (fiksuojant ridą ar degalų sunaudojimą) būtų siekiama, kad taršos mokestis būtų sumokamas už realų aplinkos teršimą individualiai.
Atsitiko, pavyzdžiui, taip, kad ilgą laiką tavo automobilis nejudėjo, aplinkos tu neteršei, tad tu už tą laiką niekam nieko nesi skolingas.
Klastingi tie konservatoriai
Iš Seimo komiteto posėdžio išėjus opozicijai, liko penki valdantieji, o tiek jų neužteko sprendimui priimti – reikia bent šešių Seimo narių. Nutarta laukti, kol į posėdį atvyks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Visgi vėliau opozicija persigalvojo. Balsavimas įvyko. „Už“ balsavo 5 komiteto nariai, 3 buvo prieš.
Sovietinių laikų limuzinas „Čaika”. Slaptai.lt nuotr.
Matyt, konservatoriai ir Seimo plenariniame posėdyje, kai bus svarstomas įstatymo projektas, taip pat stengsis, kad jis ne jų balsais būtų priimtas.
O po to kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo neatitikimo Konstitucijai, kadangi pagal jį gamtos neteršiantys turės mokėti už gamtą teršiančius, esant galimybei kiekvienam susimokėti už teršimą individualiai. Nes tai neatitinka teisingumo kriterijaus.
Šeštadienis – paskutinė diena, kuomet galioja senoji transporto priemonių nuosavybės perleidimo tvarka. Nuo šių metų lapkričio 1-osios keičiasi reikalavimai parduodamų transporto priemonių pardavimo sutartims. Tai privalote žinoti, jeigu ketinate parduoti savo automobilį ar kitą transporto priemonę.
Nuo šiol privalu nurodyti išsamią informaciją apie parduodamą prekę, neapsiribojant ridos bei eismo įvykių duomenimis. 2015-10-26 d. parengtas detalus sąrašas duomenų, kurie turi būti nurodomi motorinių transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartyse:
motorinės transporto priemonės gamybinė markė;
motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas;
motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris;
motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys);
ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra;
eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
