Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad rajonuose apie Vilnių vaikų ugdymas yra „rimta problema“. Jo teigimu, taip yra dėl sparčios Vilniaus, Šalčininkų ir kitų rajonų plėtros. Ministras taip pat tikino, kad daugiau mokyklų savo iniciatyva ministerija steigti neketina.

Pasak A. Monkevičiaus, nekilnojamojo turto vystytojai turėtų atsakingiau žiūrėti į savo darbą – projektuoti erdves, kuriose turi būti numatytos ir rekreacinės erdvės, ir ugdymosi įstaigos. 

„Aš noriu kalbėti apie gyventojų sąlygas. Šita urbanistinė aplinka turi būti žymiai žmonėms priimtinesnė, labiau civilizuotesnė, o dėl švietimo – manau, padarysiu viską, kad situacija imtųsi keistis, kas priklauso nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras, pabrėždamas, kad opiausias klausimas rajonuose yra dėl ikimokyklinio ir pradinio ugdymo.

Ministro teigimu, ministerija yra 12 mokyklų, kuriose mokoma valstybine lietuvių kalba, steigėja. Mokyklos yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Pasak A. Monkevičiaus, ugdymo įstaigose šiuo metu mokosi per 3 800 mokinių, maždaug 1 500 iš jų – Riešės gimnazijoje. 

Reaguodamas į konservatorių pasiūlymą ministerijai aktyviau dalyvauti sprendžiant problemą ir rajonuose apie Vilnių steigti daugiau mokyklų, A. Monkevičius tikino, kad tai nėra tinkamas veiksmas. Jo teigimu, ligi šiol kurtas mokyklas ministerija ir toliau išlaikys, tačiau jų tinklo plėsti neketina – pasak A. Monkevičiaus, ministerija turi atlikti nacionalinę funkciją, o ne rūpintis konkrečios savivaldybės reikalais. 

Kaip jau buvo skelbta, pirmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas dėl sistemingos Vilniaus rajono savivaldybės tarybos daugumos dešimtmečius vykdomos lietuvių gyventojų diskriminacijos, vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio švietimo valstybine kalba problemų ignoravimo kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir švietimo, mokslo ir sporto ministrą A. Monkevičių. 

Parlamentarai kviečia juos prisiimti atsakomybę dėl Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinių ir pilietinių teisių Vilniaus rajone užtikrinimo.

„Susidariusi padėtis rodo, kad atėjo metas tiesioginiam Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsikišimui. Vienas iš efektyviausių būdų spręsti minėtas problemas būtų 2020 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įsteigti jai pavaldžius darželius su grupėmis lietuvių kalba ar steigti papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių kalba ministerijai pavaldžiose Vilniaus rajono švietimo įstaigose“, – spaudos konferencijoje Seime sakė A. Ažubalis.

Spaudos konferencijoje kalbėjusio Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderio Gedimino Kazėno teigimu, Vilniaus rajono tėvų bendruomenės daug kartų kreipėsi į rajono savivaldybės tarybą dėl darželių arba papildomų grupių lietuvių kalba steigimo, tačiau šie prašymai nebuvo net tinkamai svarstomi. Vien per pastaruosius metus nemažai Vilniaus r. tarybos opozicijos atstovų parengtų sprendimų (iš viso 19 sprendimo projektų) dėl naujų darželio grupių lietuvių kalba steigimo buvo atmesti. Pasak G. Kazėno, Vilniaus r. savivaldybė dėl susidariusios padėties yra gavusi pastabų iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tačiau tai situacijos nepakeitė.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios tėvų atstovės, Vilniaus rajono gyventojos Daivos Legan, valstybinės institucijos nededa pakankamai pastangų situacijai išspręsti.

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia bendradarbiaujanti su savivaldybe, sprendžiant lietuvių vaikų švietimo problemas, tačiau sprendimai dėl darželių žadami anksčiausiai 2024 m. – tuo metu dauguma vaikų, kuriems šiuo metu nėra vietos ugdytis Vilniaus rajone, jau bus mokyklinio amžiaus…“, – teigė D. Legan.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 00:01