Džeimsų bondų tema. Slaptai.lt fotografija
Varšuva, gegužės 31 d. (PAP-ELTA). „Beveik neabejotina“, kad prieš šį rudenį Lenkijoje vyksiančius visuotinius rinkimus Rusija rengs šalyje provokacijas, sakė Jaroslawas Kaczynskis, valdančiojoje koalicijoje dominuojančios partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas.
Interviu savaitraščiui „Gazeta Polska“ J. Kaczynskis taip pat užsiminė, kad tai gali daryti ir jo politiniai oponentai.
Parlamento rinkimai Lenkijoje turi vykti rudenį, nors data dar nepaskelbta.
„Beveik neabejotina, kad prieš rinkimus Lenkijoje Rusija surengs provokacijas“, – sakė J. Kaczynskis ir pridūrė, jog kaip nors provokuoti gali norėti ir opozicija.
„Jie nebūtinai bendradarbiaus, bet gali“, – tęsė jis ir pridūrė, kad tiek Rusijai, tiek opozicijai „kiekvienos jų veiksmų padariniai bus naudingi“.
Prezidento rinkimai Lenkijoje. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį iki vidurdienio rinkėjų aktyvumas Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture siekė 24,73 proc., per spaudos konferenciją paskelbė Lenkijos valstybinė rinkimų komisija (PKW).
Balsavimas rinkimuose, kuriuose varžosi konservatyvių pažiūrų dabartinis šalies prezidentas Andrzejus Duda ir liberalių pažiūrų sostinės Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, prasidėjo 7.00 val. ryto vietos laiku ir truks iki 21.00 val.
Balsavimo teisę rinkimuose turi 29 937 795 lenkai, įskaitant daugiau kaip 519 tūkst. lenkų užsienyje. Iš 29 mln. rinkėjų iki vidurdienio balsavo 7,2 mln. arba 24,73 proc.
Pirmajame prezidento rinkimų ture rinkėjų aktyvumas iki vidurdienio buvo panašus – 24,08 proc., o bendras galutinis rinkėjų aktyvumas birželio 28 d. vykusiame pirmajame rinkimų ture buvo 64,5 proc. – didžiausias per 25 metus.
Itin didelis rinkėjų aktyvumas rodo, kad koronaviruso pandemija nesulaikys Lenkijos rinkėjų nuo atėjimo į balsavimo punktus. Laikantis griežtų saugumo priemonių, prie balsavimo punktų šalyje nusidriekė ilgos eilės. Balsavimo punktuose ribojamas žmonių skaičius, prašoma laikytis dviejų metrų atstumo vienas nuo kito, dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuoti rankas ir net atsinešti savo rašiklius.
Remiantis taisyklėmis, antrajame rinkimų ture neįgalūs žmonės, nėščios moterys, suaugusieji su jaunesniais kaip trejų metų vaikais ir vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys turi pirmenybę atiduoti savo balsus balsavimo punktuose.
Lenkijoje nuo pandemijos pradžios patvirtintas jau 37 891 koronaviruso infekcijos atvejis, 1 571 pacientas mirė.
Pirmajame prezidento rinkimų ture dalyvavo 11 kandidatų. Prezidentas A. Duda laimėjo rinkimus, pelnęs 43,5 proc. balsų. Varšuvos meras R. Trzaskowskis liko antras su 30,4 proc. balsų, tačiau politikas tikisi, kad antrajame ture už jį balsuos rinkėjai, kurie pirmajame ture atidavė savo balsus kitiems kandidatams. Viešosios nuomonės apklausose abiem kandidatams prognozuojami apylygiai rezultatai.
Lenkijoje prezidentas renkamas penkeriems metams.
Šiuose rinkimuose lenkai taip pat gali rinktis, ar balsuoti paštu, ar balsavimo punktuose.
Parlamento rinkimus Lenkijoje laimėjo dešinioji Teisės ir teisingumo partija (PiS), rodo balsavusių rinkėjų apklausa. Šiais duomenimis, partija gavo 43,6 proc. balsų.
Didžiausias opozicinis aljansas – liberali Piliečių koalicija (KO) – surinko 27,4 proc. balsų.
Apklausos dar prieš rinkimus rodė, kad PiS liks stipriausia jėga. Dabar atrodo, kad partiją į rinkimus vedęs premjeras Mateuszas Morawieckis galės dirbti turėdamas absoliučią daugumą. Per praėjusius ketverius metus PiS partijai koalicijos partnerių nereikėjo.
Lenkai sekmadienį sprendė, kam atiteks 460 Seimo mandatų ir 100 vietų Senate. Rinkėjai aktyviai dalyvavo rinkimuose. Ypač didelis aktyvumas fiksuotas pietinėse vaivadijose – Mažosios Lenkijos ir Pakarpatės.
Tai tradiciškai yra regionai, kuriuose daug šalininkų turi valdančioji PiS partija.
Iki vėlyvos popietės savo balsą rinkimuose buvo atidavę 46 proc. rinkėjų iš daugiau kaip 30 mln., Varšuvoje pranešė Rinkimų komisija. Per ankstesnius rinkimus 2015-ųjų spalį tuo metu buvo balsavę 39 proc. rinkėjų.
Rinkimus laimėjus PiS, tikėtina, kad tarp ES ir Varšuvos tęsis nesantaika dėl Lenkijos teisėsaugos reformų. Europos Komisija dėl šių reformų jau keliskart kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą.
Sudėtingi šalies santykiai ir su Vokietija. Varšuva reikalauja iš Berlyno reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. PiS šį punktą įtraukė ir į savo rinkimų programą.
PiS daugelio lenkų rinkėjų paramos sulaukė pirmiausiai dėl socialinės sistemos reformos, kuri buvo įgyvendinta per praėjusius ketverius metus.
