VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis trečiadienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio teigė, kad vien faktas, jog Seimo narei Irinai Rozovai buvo rekomenduojama nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, yra reikšmingas.
„Pats tas faktas, kad mes nerekomenduojame išduoti su (žyma. – ELTA) slaptai, turbūt yra pakankamai reikšmingas. Žinote, aš nenoriu komentuoti, kol nebus NSGK išvadų, nes aš dabar bėgu vežimui iš priekio (…) Negaliu dabar komentuoti, tyrimas pakankamai slaptas ir informacija pateikiama (komitetui. – ELTA) slapta. Matyt, po NSGK tyrimo bus pateiktos tam tikros išvados“, – po tris valandas trukusio NSGK posėdžio teigė VSD vadovas.
Pasak VSD vadovo, Seimo nariams buvo pateikta visa įslaptinta informacija, susijusi su I. Rozova.
„Ten puikiai suformuluotas klausimas yra komitete – dėl Irinos Rozovos tas tyrimas vyksta. Tai mes pateikėme departamento informaciją, kurią mes turime. Tai informacija, kuria mes nerekomenduojame išduoti leidimo (dirbti su slapta informaciją. – ELTA)“, – teigė jis.
„(Tyrimas. – ELTA) vyko daug metų, galiu tik tiek pasakyti, toliau į detales negaliu eiti. Komitetas savo tyrimą padarys ir tos išvados bus parašytos“, – pridūrė D. Jauniškis.
Tuo tarpu NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad iš pateiktos VSD medžiagos matyti, kad tyrimą dėl I. Rozovos tikrai galima pradėti.
„Tos informacijos, kiek mes dabar gavome, tyrimui pradėti tikrai pakanka. Ir jos tikrai yra ženkliai daugiau“, – sakė jis.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
NSGK trečiadienį rinkosi į uždarą posėdį, kuriame toliau buvo svarstomas tyrimas dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.
Posėdžio metu nagrinėjama VSD pateikta informacija apie galimai įtartinus I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais.
ELTA primena, kad Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas bus atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
NSGK turės tyrimą atlikti ir išvadas pateikti iki šių metų gruodžio 1 d.
Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma pavesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) imtis parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautos informacijos netinkamo panaudojimo.
Komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko trečiadienį įregistruotame patobulintame nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK atsakyti į 5 klausimus. Tarp jų neliko anksčiau keltos iniciatyvos svarstyti apkaltos galimybę. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad atsisakyta ieškoti kaltų ir spręsti dėl galimos parlamentarų apkaltos.
Projekte siūloma įpareigoti NSGK nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Jei Seimas pritartų, per parlamentinį tyrimą būtų aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie.
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“,– toks klausimas pateikiamas nutarimo projekte.
Lietuvos saugumas (VSD)
NSGK turėtų taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – rašoma naujame nutarimo projekto variante.
Už patobulintą nutarimo projektą dėl naujo parlamentinio tyrimo trečiadienį balsavo 6 NSGK nariai, 5 susilaikė.
Anksčiau buvo planuojama tyrimą atlikti iki šių metų lapkričio 6 d. Patobulintame projekte siūlomas ilgesnis tyrimo terminas – iki šių metų gruodžio 1 d.
Po praėjusią savaitę paskelbtos pertraukos antradienį į Seimą grįžta parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos iniciatyva.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas ketina tęsti tai numatančio nutarimo projekto pateikimo procedūrą.
Jame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“.
Nutarimo projekte kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.
Komentuodamas būsimą tyrimą, D. Gaižauskas aiškino, kad jis vyktų dėl trijų dalykų: dėl grėsmių Lietuvos politinei sistemai iš Rusijos, dėl nesuveikimo prevencinės sistemos Seime ir dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija.
Seimas praėjusį ketvirtadienį pritarė liberalo Eugenijaus Gentvilo siūlymui padaryti pertrauką šio klausimo pateikime iki kito plenarinio posėdžio.
E. Gentvilo nuomone, siūloma tyrimo strateginė kryptis yra bloga. „Čia yra padėta bomba po parlamentinio tyrimo pamatais. NSGK nariai tirs patys save, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos?“ – stebėjosi pertraukos paprašęs E. Gentvilas.
Jo nuomone, šiam klausimui tirti turi būti sudaryta tarpfrakcinė komisija.
Seime jau atsirado du siūlymai kurti laikinąją komisiją, kuri atliktų parlamentinį tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių, galimai kėlusių grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tokius siūlymus įregistravo Seimo narys konservatorius Jurgis Razma, socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Rasa Budbergytė. Jie siūlo komisiją sudaryti iš 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų.
Beje, J. Razma kalba apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai, tačiau siūlo atsisakyti nuostatos dėl galimos apkaltos kitiems Seimo nariams.
Seimo socialdemokratai siūlo tyrime nesiaiškinti, ar užtenka ištirtos informacijos Seimo narės I. Rozovos apkaltai.
Nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“.
Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas ir komiteto nariai.
Jame kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.
Seimo NSGK turės atsakyti į klausimą, „ar Valstybės saugumo departamento (VSD) sukauptos ir parlamentinio tyrimo metu papildomai pateiktos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą, taip pat, to fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, siekdama gauti teigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakanka inicijuoti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą“.
NSGK aiškinsis, ar „šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
NSGK siūloma išsiaiškinti, „kokią informaciją, susijusią su Seimo narės I. Rozovos veikla, ar palaikomais ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais Valstybės saugumo departamentas perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“.
„Ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“,- klausiama nutarimo projekte, kuriame formuluojami 7 klausimai.
Jeigu Seimas pritartų, NSGK turės aiškintis, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie?
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su pateikta informacija; ar priimti sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – klausiama nutarimo projekte.
Nutarimo projekte siekiama ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal paskirtį atvejų, siūloma išsiaiškinti, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti.
Nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minima Seimo narė Irina Rozova niekaip nesusijusi su Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniška šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai, kad ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais nuslėpusią LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausančią ir Rusų aljansui atstovaujančią I. Rozovą bandoma susieti su valdančiojoje koalicijoje esančia LLRA-KŠS yra tik opozicijos inspiruotas politinis veiksmas.
Politikas tikina, LLRA-KŠS dėl I. Rozovos spaudimo „valstiečiams“, grasinant pasitraukti iš koalicijos, nedaro, nes, pasak jo, visi supranta, kad kiekvienas žmogus prisiima asmeninę atsakomybę.
„Bandymas Lenkų rinkimų akciją pritemti prie šio klausimo, Rozovos šiuo atveju, yra grynai politinis veiksmas ir jis ateina iš opozicijos. Šioje situacijoje klausimai, kurie kyla – būtent dėl opozicijos elgesio“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis, pridurdamas, kad galutinis sprendimas dėl apkaltos I. Rozovai bus padarytas atlikus tyrimą.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jei tyrimas duos rezultatą tokį, kad mes turime sudaryti specialią komisiją ir turime nagrinėti apkaltos klausimą, – taip ir bus padaryta. Užtikrintai galiu pasakyti, kad nei Lenkų rinkimų akcija, nei kas nors kitas neatsistos skersai kelio ir nesakys, kad mes išeinam, jeigu jūs tą darote. Visi suprantame, kad atsakomybė kiekvieno žmogaus yra asmeninė, o Lenkų rinkimų akcija su tais dalykais nieko bendro neturi“, – kalbėjo politikas.
„Manau, ar tai būtų Valstiečių žaliųjų sąjungos narė, ar Lenkų rinkimų akcijos – kiekviena partija supranta, kad turi labai atsakingai žiūrėti į šiuos dalykus“, – apibendrino „valstiečiųׅ“ lyderis.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Bičiulis pasakojo: paprašė uostamiestyje gyvenančių giminaičių stebėti Rusijos konsulatą Klaipėdoje. Šiaip sau, ne kokio nors užsakyto sekimo tikslais. Pastatė automobilį atokiau tykios Šermukšnių gatvės. Ir ką manote: prie konsulato rūmų riedėjo ištaigingos mašinos su lietuviškais ir rusiškais numeriais, vienos buvo įleidžiamos į vidų, kitos likdavo stovėti gatvėje. Iš jų lipo dailūs ponai ir ponios, kartais matyti, žinomi, dažnai – vyrai pilkais kostiumais, garsios moterys, kitokie veikėjai…
Šiuo pasažu nenoriu pasakyti, kad kaimyninės valstybės diplomatiniuose rūmuose (kita jų dalis yra K. Donelaičio gatvėje) kas nors dedasi neįtikėtino, slapto ar nusikalstamo. Tai Rusijos Federacijos teritorija, ir į ją įžengti be leidimo ar gauti nesuderintą informaciją negali.
Bet Irinos Rozovos (ir ne tik jos) atvejis liudija, kad dažni Seimo narės vizitai į Klaipėdą (na, sakykim, čia jos tėvonija) ir į šį pastatą susiję su politikės interesais. Kokiais? Galime daryti tik prielaidas. Jos remiasi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimu bei VSD pateiktais duomenimis.
Pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento duomenimis Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais. Pateikiami 8-9 metų senumo pavyzdžiai, kai I.Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais ir įvairaus rango pareigūnais, galimai ieškodama politinės ir finansinės paramos savo politinei grupuotei, aptardama jos jungimąsi su LLRA-KŠS, sąjungos Vilniaus skyriaus steigimo galimybes, politinių koalicijų formavimo procesus.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Buvo tariamasi ir dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos Federacijos diplomatais, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei. VSD duomenimis, I. Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje – kavinėse, restoranuose, parkuose, tai yra, nuošalesnėse vietose. Rusijos diplomatai ją sveikino švenčių, asmeninių sukakčių progomis, kvietė į renginius ne diplomatinėse atstovybėse.
Įdomiausia tai, kad Seimo narė apie šiuos kontaktus ir pokalbių turinį neinformavo Seimo vadovybės, nors parlamentarė 2014 m. buvo VSD pareigūno informuota apie tokių susitikimų keliamą grėsmę, o vėliau, 2017 m., pildydama prašymą leidimui dirbti su įslaptinta informacija gauti, ji nuslėpė kontaktus su Rusijos diplomatais.
Negana to, paaiškėjo, kad LLRA-KŠS frakcijos narė palaikė kontaktus su buvusiu Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu, kuris prieš penkerius metus buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. Mat, V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. (2014 m. gruodį jis buvo paskirtas ambasadoriumi Maltoje). I.Rozova tai irgi nuslėpė. Tai paliudijo ir Seimo NGSK pirmininkas Dainius Gaižauskas. Dėl to Seimo narei nebuvo leista dirbti su slapta informacija, bet ši nuobauda – kaip nuo žąsies vanduo…
Bet dėmesį atkreipė ir kitas aspektas: buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas VSD informaciją turėjo, tik nesidalino su komiteto nariais. Pasak D. Gaižausko, sukurta speciali tyrimų komisija turės išsiaiškinti ir tai. Metamas šešėlis ir ant Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kuris taip pat nutylėjo šias aplinkybes. Jis tvirtino, esą pernai sausį jis gavęs VSD informaciją apie I. Rozovos patikrinimą ir ėmęsis „būtinų priemonių“: pasidalinęs ja su V. Baku ir LLRA-KŠS frakcijos seniūne R.Tamašuniene – ištikima V. Tomaševskio bendražyge… Beje, šio Europos Parlamento nario padėjėja ilgą laiką buvo ta pati I. Rozova…
Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Štai ir viskas. Galai į vandenį. Aplaidumas, užmaršumas ar neatsargumas? Ar sąmoninga kenkėjiška veikla? Ar nebūtų vėl nutylėta, jeigu ne opozicijos iškelta žinia, kad I.Rozova dalyvavo abejotinos pakraipos Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje? Juk į ją Seimo delegaciją leido išvykti pati Seimo valdyba…
Problema net ne ta, kad vienas ar kitas politikas įtraukiamas į neva nekaltą žvalgybininkų žaidimą. Politologas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sakė, kad „šito tyrimo tikslas turi būti išsiaiškinti sisteminį Rusijos poveikį Lietuvos politinei sistemai – per politines partijas, per atskirus asmenis“. Jis tikina, kad „nekaltuose“ susitikimuose „buvo aptarinėjamos ir derinamos politinės programos, buvo domimasi strateginės reikšmės projektais“, tokiais kaip Suskystintų gamtinių dujų terminalas, Visagino atominės elektrinės projektas, elektros tinklų ir energetikos sistemos sinchronizacija. Tai jau susiję su grėsme nacionaliniam saugumui.
Nuo seniai ryšių su Rusijos diplomatais (ir žvalgybininkais) tyrimo akiratyje – ne tik klaipėdietė I. Rozova. Rusijos poveikis Lietuvos politinei sistemai, ypač pasireiškiantis prieš rinkimus, pastebimas ir per kitus politikus. Neseniai buvo analizuotas parlamentaro Mindaugo Basčio atvejis. 2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis teismas paskelbė, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, kai pretendavo gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Jo apkaltos keliu politikas priverstas pasitraukti iš aktyvios veiklos.
Prieš penkerius metus – iškart po Krymo aneksijos ir Rusijos karo Ukrainoje – VSD paskelbė viešą ataskaitą apie grėsmes valstybei. Joje atkreiptas dėmesys, kad rusų žvalgybininkai ypač aktyvūs pajūryje. „Rusijos agentai paprastai prisidengia diplomatiniu statusu. Šią priedangą naudoja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). SVR ir GRU darbuotojai, prisidengdami diplomatų statusu, dirba Rusijos ambasadoje Lietuvoje, Rusijos prekybos atstovybėje ir Rusijos generaliniame konsulate Klaipėdoje“, – teigiama dokumente. Anot VSD, Rusijos agentai Lietuvoje ieško „taikinių“, t. y. žmonių, kuriuos gali panaudoti informacijos rinkimui ar kitai žvalgybinei veiklai. Tuomet departamnentas atskleidė keletą tokių „taikinių“ ir įvardijo žvalgybininkų pavardes. Dažnai diplomatai-žvalgybininkai renkasi politikus, valstybės institucijų tarnautojų, verslininkų atstovus, dirba per, pavyzdžiui, RISI – Rusijos strateginių tyrimų institutą.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Ne paslaptis, kad jiems teikia paslaugas kai kurios visuomeninės organizacijos, interneto portalai, spauda. Kiek anksčiau, 2010 m., laikraščiui „XXI“ interviu davė Arūnas Zagorskis – buvęs ilgametis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojas. Jis tvirtino, kad nekontroliuojamas rusų šnipų lizdas įsikūręs Klaipėdoje. „Rusų žvalgyba bei rusų žvalgybos rezidentūra bent jau Klaipėdoje jaučiasi kaip niekad komfortiškai. Jei tais laikais rusų žvalgyba bijojo viešai vaikščioti uostamiesčio gatvėmis, viešai rengti susitikimus Klaipėdos kavinėse ar sodo nameliuose, tai šiandien šios žvalgybos žmones pastebiu drąsiai vaikščiojant Klaipėdos centrinėmis gatvėmis. Mūsų laikais rusų šnipai pasitarti vykdavo į greta esantį Sovetską ar Rygą, šiandien jie tokius pasitarimus organizuoja pačioje Klaipėdoje“, – pasakojo žvalgybininkas.
Šiame uostamiestyje nuo seno buvo stipri sovietinė rezidentūra, o sovietiniai kariškiai net atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ilgai užėmė antivalstybines pozicijas. Prieš penkerius metus Klaipėdos krašto viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ (ji iki šiol skleidžia Lietuvos interesams priešingą informaciją) išplatino interneto portalo avaaz.org kreipimąsi į Klaipėdos gyventojus, raginantį rinkti parašus, kad Klaipėdos kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos bei prijungtas prie Rusijos. Šis kraštas pasirinktas neatsitiktinai. Jame gyvena gana gausi rusų bendruomenė (iš didžiųjų miestų – antra vieta: 19,6 %), turinti daug ryšių su Rusijos Karaliaučiaus sritimi bei jaučianti nostalgiją sovietinei praeičiai.
Kas gali paneigti, kad profesionalią žurnalistę I. Rozovą Rusijos diplomatai pasirinko dėl jos ryšių su uostamiesčiu, veiklos Rusų aljanse, santykių su V. Tomaševskio vadovaujama partija, dėl įtakos parlamente…
Gali būti, kad ši nematoma veikla kaip nors susijusi su kitu iš pažiūros eiliniu nereikšmingu įvykiu: praėjusio penktadienio vakarą Nidoje, kur tądien vyko su Rusiją saugančių pasienio rinktinių vadovų susitikimas su kolegomis iš Karaliaučiaus srities, sulaikyti du ginkluoti rusų pasieniečiai, esą „dėl nepatyrimo“ apie pusę kilometro įėję į Lietuvos teritoriją…
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis patvirtino, kad perduos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją apie Seimo narę Iriną Rozovą, dėl kurios ji negavo leidimo dirbti su slapta informacija.
„Gavau trijų konservatorių kreipimąsi, pagal jų kreipimąsi taip jiems ir atsakėme atiduodami jiems tą (VSD. – ELTA) laišką“, – teigė Seimo vadovas.
Pasak Seimo pirmininko, VSD informacija apie I. Rozovą nėra įslaptinta.
„Raštas yra be grifo, kurio NSGK prašo“, – sakė V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas teigė, kad I. Rozovai suteikti leidimo dirbti su slapta informacija apskritai nereikėjo.
„Leidimo išduoti dirbti su slapta informacija nebereikėjo, kadangi ji nebuvo pareigose. Tiesiog aktualumas prapuolė (…) Nebebuvo poreikio išduoti leidimo darbui su slapta informacija“, – teigė V. Pranckietis.
Paklaustas, kodėl I. Rozovai Seimo valdyba leido vykti į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją, V. Pranckietis teigė, kad tai buvo techninis sprendimas.
„Tai yra asmeninė Seimo nario iniciatyva. Seimo nariai yra laisvi savo pasirinkimuose. Atrodo, Sveikatos reikalų komitetas pasirašė išvažiuojant ir pasirašė dar frakcija. Toliau yra Seimo valdybos tik techninė veikla patvirtinti“, – teigė parlamento vadovas.
Pasak Seimo pirmininko, Lietuva visuomet buvo tolerantiška visiems tikėjimams.
„Organizacija buvo organizuota Graikijoje, šiuo atveju, Asamblėja vyko į Sakartvelą. Mes nesame priešiški nei Sakartvelui, nei Graikijai, todėl nematėme tokių sprendimų. Bet, kuomet įvyko toks politinis veiksmas Sakartvele, tuomet visi sukruto, kas čia buvo tokio, o mes esame labai tolerantiški visoms tikyboms bei visiems tikėjimams Lietuvoje, tarp jų ir ortodoksų“, – teigė jis.
NSGK nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas pirmadienį kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, reikalaudami pateikti Seimo nariams ir visuomenei Valstybės saugumo departamento jam pateiktą informaciją, kodėl Irinai Rozovai nebuvo suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija.
„Kaip paaiškėjo, dar praėjusių metų sausio 18 d. Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo neįslaptintą raštą su informacija iš Valstybės saugumo departamento, kodėl I. Rozovai nesuteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau, skirtingai negu Mindaugo Basčio atveju, V. Pranckiečiui šįsyk, panašu, pritrūko drąsos ir principingumo veikti analogiškai“, – teigia L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje, praėjusį mėnesį sukėlusioje neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova.
Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
Pasak L. Kasčiūno, Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas, kurti Kremliaus, kaip krikščioniškų vertybių gynėjo, iliuziją.
Praėjusią savaitę į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika patvirtino, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijos ir mišrios grupės atstovai surinko būtinus parašus dėl neeilinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio sušaukimo, kuriame būtų svarstomas Lietuvos parlamentinės sistemos pažeidžiamumo klausimas.
NSGK nariai Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas ir Virgilijus Alekna inicijuoja neeilinį uždarą komiteto posėdį šį trečiadienį. Į jį kviečiamas Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jaunišis. Jo prašoma pateikti turimą informaciją dėl Seimo narės Irinos Rozovos bei Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veiklos.
„Yra požymių, kad Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra gerokai grėsmingesnio pobūdžio nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl nedelsiant inicijuojame neeilinį uždarą Seimo NSGK posėdį, kuriame laukiame, kad Valstybės saugumo departamento vadovas informuotų komiteto narius apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą. Su šia informacija susipažinus visiems komiteto nariams, svarstysime galimybę imtis tolesnių žingsnių, kaip apsaugoti Lietuvos parlamentinę sistemą nuo galimo pažeidžiamumo nacionalinio saugumo požiūriu”, – teigia vienas iš neeilinio posėdžio iniciatorių, Seimo narys A. Anušauskas.
Pasak NSGK pirmininko pavaduotojo L. Kasčiūno, Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas, kurti Kremliaus kaip krikščioniškų vertybių gynėjo iliuziją, tačiau Lietuvos politikų pareiga būti budriems ir netapti priešiškos mums valstybės instrumentais.
„Panašu, kad buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio apkalta netapo pakankamu pavyzdžiu išmokti šias pamokas“, – teigia L. Kasčiūnas.
Vadovaujantis Seimo Statuto 53 straipsnio 2 dalimi, „neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami ir ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių reikalavimu (…) neeilinio posėdžio metu yra svarstomi tik komiteto posėdžio iniciatorių pateikti klausimai“.
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo pranešime spaudai primenama, kad praėjusią savaitę į Seimo narius kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgi Kandelaki, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje, praėjusį mėnesį sukėlusioje neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė Irina Rozova.
Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
