Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis laišku kreipėsi į Vokietijos vadovus su raginimu nebepirkti rusiškos naftos ir dujų.
„Gerbiamasis Prezidente Steinmeier, Gerbiamasis Kancleri Sholz, kiekvieną dieną Ukrainoje prievartaujami, kankinami, šaudomi ar bombomis žudomi žmonės: moterys, vaikai, senjorai. Jų kūnai paliekami pūti gatvėse. Lyg aukščiausio lygio ciniško žiaurumo būtų negana, prie kūnų pritvirtinamos minos“, – į Vokietijos vadovus kreipiasi V. Landsbergis.
„Ir vis tik, kaip ir anksčiau istorijoje – po Aušvico, Belseno, Baby Yaro, po Ruandos, po Kosovo ir Srebrenicos – pasaulis nesiliauja kartojęs „Niekada daugiau“, bet ir nesugeba veikti. Jungtinės Tautos diskredituoja ir žemina pačios save“, – taip pat pažymi jis.
Profesorius akcentuoja, kad Europos Sąjunga jau skyrė Ukrainai milijardą eurų, tačiau ta pati Europos Sąjunga moka ne vieną milijardą eurų už Rusijos naftą ir dujas, taip „finansuodama karo nusikaltėlį“.
„Kiek dar – šimtų ar tūkstančių – kūnų reiks atrasti po Rusijos barbariškos „specialiosios operacijos“, kiek dar Mariupolių ir Bučų reikia sunaikinti, kad Europos Sąjungos šalių vyriausybės padarytų vieną drąsų žingsnį – atkirstų Kremliaus režimą nuo pagrindinio pajamų šaltinio – dujų ir naftos eksporto?
Taigi, jei mes, tardami: „Niekada daugiau“ tai ir manome, laikas veikti yra dabar. Nes alternatyvus neveiksnumas reiškia „Žudyk toliau“, – akcentuoja jis. Vokietijos Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
V. Landsbergis akcentuoja, kad Vokietija kiekvieną dieną mokėdama už rusišką naftą ir dujas finansuoja Rusijos agresiją Ukrainoje. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Kiekvieną dieną, kai Jūs mokate už rusišką naftą ir dujas, Jūs mokate už Putino tankus, už tai, kad jie siautėtų Ukrainos žemėje. Jūs mokate už tai, kad agresorius ir toliau žudytų, luošintų ir naikintų. Kiekvieną dieną, kai Jūsų vyriausybė delsia parduoti ar perduoti Ukrainai vokiečių ginkluotės, tankų, artilerijos ir šaudmenų, Jūs padedate Maskvos agresijai tęstis“, – pabrėžia V. Landsbergis.
„Kiekviena tolesnė karo diena reiškia, kad šimtai moterų, vaikų ir vyrų – žmonių gimusių gyventi taikiai ir laimingai, kaip ir Jūs ir mes – mirs žiauriai, siaubingose kančiose ir skausme, prievartaujami, kankinami ir apleisti“, – taip pat rašo jis.
Todėl profesorius ragina Vokietijos valdžią nebūti Rusijos nusikaltimų bendrininke ir priimti reikiamus sprendimus rusiškos naftos embargui.
„Kviečiu, atmeskite neveiklumą, abejingumą, egoizmą ar baimę ir nebūkite šių nusikaltimų bendrininkai. Neleiskite, kad siauri interesai jus paralyžiuotų. Kiekvieną sykį, kai Jūsų valdžia leidžia Rusijos karo nusikaltimų rėmėjams. Vokietijos gatvėse mosuoti karo nusikaltėlių vėliavomis, Jūs įžeidžiate aukų atminimą“, – akcentuoja V. Landsbergis.
„Tai turi liautis. Karas ir žudymas turi liautis. Ir jūsų galioje – paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujoms. Jūs turite galią uždrausti Rusijos karo nusikaltėlių rėmėjų veiklą ir Rusijos propagandą. Ir teikti Ukrainai reikiamų ginklų. Mūsų draugai vokiečiai – mes pasitikime Jumis, Jūsų sąžine ir morale“, – pažymi de fakto pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas V. Landsbergis.
Prancūzija atvėrė savo archyvus apie genocidą Ruandoje prieš 27 metus. Visi iki šiol po užraktu buvę 1990-1994 metų dokumentai dabar bus prieinami viešai, rašoma trečiadienį oficialiame leidinyje paskelbtame nutarime.
Minėti dokumentai, be kita ko, yra diplomatinės notos ir telegramos, susijusios su tuometinio prezidento François‘o Mitterrand‘o ir tuometinio premjero Edouard‘o Balladuro darbu.
Istorikų komisija kovo pabaigoje pareiškė, kad ir Prancūzijai tenka politinė atsakomybė dėl genocido Ruandoje 1994 metais. Ekspertai kaltino tuometinę valdžia „aklumu“ ir „klaidomis“, nes ji neužkirto kelio genocidui.
Tačiau „bendrininkavimas“ žudant nebuvo įrodytas, sakoma ataskaitoje. Ruandos vyriausybė archyvų atvėrimą pavadino „svarbiu žingsniu“.
Buvusioje Vokietijos ir Belgijos kolonijoje Ruandoje hutų etninės grupės atstovai per tris mėnesius nužudė mažiausiai 800 000 žmonių.
Dauguma aukų buvo tutsių mažumos nariai. Tačiau buvo nužudyta ir daug nuosaikių hutų. Prancūzijos kariuomenė 1994 metais buvo dislokuota regione su JT mandatu.
Paryžiuje trečiadienį genocido aukos buvo pagerbtos tylos minute. Ceremonijoje, be kitų, dalyvavo užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drainas bei Ruandos ambasadorius Prancūzijoje François‘as Xavieras Ngarambė.
Šis darbas buvo pristatytas dešimtyje kategorijų – be laimėtų, dar už geriausią kinematografiją, originalų scenarijų, geriausią montažą ir meninį apipavidalinimą.
Režisieriaus žmona Berenice Bejo buvo nominuota kaip geriausia antro plano aktorė – šiame filme ji suvaidino kino žvaigždės Peppy Miller vaidmenį. Tai filmas, primenantis nebyliojo kino epochą. Rašydamas „Artisto“ scenarijų, M. Hazanavicius visiškai pasinėrė į nebyliojo filmo epochą: peržiūrėjo daugybę filmų, senų nuotraukų, klausėsi to meto muzikos.
Ką mes ten veikiame? Sodiname medelius? Statome mokyklas? Palaikome tvarką? Jei sodiname medelius, tai mums reikalingas kastuvas. Jei statome – mums būtinas kranas. O jei palaikome tvarką, tai bent jau privalome žinoti, kokią ir kieno.
Deja, kaip ant išdegintos Afganistano žemės nenori augti lietuviški ąžuolai, taip ir ant kareiviškų batų atnešta vakariečių kultūra niekuomet netaps sava afganams.
Pasaulis matė daug bandymų prievarta diegti svetimą religiją, kultūrą ar gyvenimo būdą. Teko kalbėti su tais, kurie įžengė į Afganistaną dar „ano karo“ metu. Jie irgi statė mokyklas, ligonines, lydėjo kolonas su maistu ir vaistais iki atokiausių vietovių. Teko kalbėti ir su tais, kurie grįžo jau iš „šio karo“.
