michel_hazanavicius

Pran­cū­zas Mi­che­lis Ha­za­na­vi­cius pel­nė ge­riau­sio re­ži­sie­riaus „Os­ka­rą“ už fil­mą „Ar­tis­tas“ („The Ar­tist“). Fil­mas įver­tin­tas net­gi pen­kiais „Os­ka­rais“.

Šis dar­bas bu­vo pri­sta­ty­tas de­šim­ty­je ka­te­go­ri­jų – be lai­mė­tų, dar už ge­riau­sią ki­ne­ma­tog­ra­fi­ją, ori­gi­na­lų sce­na­ri­jų, ge­riau­sią mon­ta­žą ir me­ni­nį api­pa­vi­da­li­ni­mą.

Re­ži­sie­riaus žmo­na Be­re­ni­ce Be­jo bu­vo no­mi­nuo­ta kaip ge­riau­sia an­tro pla­no ak­to­rė – šia­me fil­me ji su­vai­di­no ki­no žvaigž­dės Pep­py Mil­ler vaid­me­nį. Tai fil­mas, pri­me­nan­tis ne­by­liojo ki­no epo­chą. Ra­šy­da­mas „Ar­tis­to“ sce­na­ri­jų, M. Ha­za­na­vi­cius vi­siš­kai pa­si­nė­rė į ne­by­lio­jo fil­mo epo­chą: per­žiū­rė­jo dau­gy­bę fil­mų, se­nų nuo­trau­kų, klau­sė­si to me­to mu­zi­kos.

Continue reading „„Oskarų“ apdovanojimuose skambėjo lietuviška pavardė“

afgan_3

Ką mes ten vei­kia­me? So­di­na­me me­de­lius? Sta­to­me mo­kyk­las? Pa­lai­ko­me tvar­ką? Jei so­di­na­me me­de­lius, tai mums rei­ka­lin­gas kas­tu­vas. Jei sta­to­me – mums bū­ti­nas kra­nas. O jei pa­lai­ko­me tvar­ką, tai bent jau pri­va­lo­me ži­no­ti, ko­kią ir kie­no.

De­ja, kaip ant iš­de­gin­tos Af­ga­nis­ta­no že­mės ne­no­ri aug­ti lie­tu­viš­ki ąžuo­lai, taip ir ant ka­rei­viš­kų ba­tų at­neš­ta va­ka­rie­čių kul­tū­ra nie­kuo­met ne­taps sa­va af­ga­nams.

Pa­sau­lis ma­tė daug ban­dy­mų prie­var­ta dieg­ti sve­ti­mą re­li­gi­ją, kul­tū­rą ar gy­ve­ni­mo bū­dą. Te­ko kal­bė­ti su tais, ku­rie įžen­gė į Af­ga­nis­ta­ną dar „ano ka­ro“ me­tu. Jie ir­gi sta­tė mo­kyk­las, li­go­ni­nes, ly­dė­jo ko­lo­nas su mais­tu ir vais­tais iki ato­kiau­sių vie­to­vių. Te­ko kal­bė­ti ir su tais, ku­rie grį­žo jau iš „šio ka­ro“.

Continue reading „Ką mes veikiame Afganistane?“