Lietuvos jūrų muziejuje veikia ruoniukų paštas, Kalėdinę pasaką seka delfinai. Alfonso Mažūno nuotr.
Lietuvos jūrų muziejuje jau prasidėjo šventinis laikotarpis: čia veikia Ruoniukų paštas, kūrybinės dirbtuvės, o delfinariume demonstruojama „Kalėdinė pasaka su delfinais“.
Ankstesniais metais muziejuje veikdavo kalėdinis Pingvinų paštas, tačiau šiemet ši ypatinga misija – nugabenti vandens keliu Kalėdų Seneliui norus ir pageidavimus – patikėta būtent ruoniukams. Nenuostabu, juk muziejus ypač daug dėmesio skiria Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių gelbėjimui, be to, 2022-uosius Seimas paskelbė Gyvūnų gerovės metais ir labai svarbu – ateinančiais metais Jūrų muziejuje atsidarys Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus atstovų, akvariumo cokoliniame aukšte, priešais iliuminatorių, pro kurį į lankytojus iš baseino žvelgia ruoniai, yra pastatytas stalas ir pašto dėžutė, į kurią galima įmesti norų ir svajonių atviruką. Beje, lankytojai skatinami rašyti ne tik Kalėdų Seneliui, kviečiama rašyti sveikinimus, linkėjimus ir ne pasakiškiems draugams ar artimiesiems. Atvirukus su tikrais adresais Jūrų muziejus įsipareigoja nusiųsti adresatams. Taip pat šioje erdvėje laukiama mėgstančių deklamuoti, nes už eilėraštuką laukia dovana – atvirukas su garsine knyga „Vandens gyvenimo linija“.
Na, o lankytojų, kurie nori išsiųsti originalų, savo paties pagamintą atviruką, akvariume ir laivybos istorijos ekspozicijose laukia kūrybinės dirbtuvės. Pirmajame akvariumo aukšte veikia dirbtuvės „Sukurk stebuklingą jūrų pasaką“, kuriose muziejaus lankytojai kviečiami pasidaryti unikalias knygutes, atspaudžiant tam tikrų jūros gyvūnų atspaudus knygelės puslapiuose. Namuose juos galima jau nusispalvinti ir paversti knygutę unikalia ir nuostabia jūrine pasaka.
Antrajame aukšte veikia kriauklių atvirukų dirbtuvės, kur lankytojas ant atviruko atsispaus pasirinktos kriauklės atvaizdą (nautilo, karališkosios kriauklės, Tritono rago). Naujausioje laivybos istorijos ekspozicijoje „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900-1940 m.“ galima pasigaminti atvirukus su jūrine trispalve. Taip dirbtuvių lankytojai susipažįsta su karinio laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava ir laivo istorija. Klaipėdos jūrų muziejuje – kalėdinės nuotaikos. Alfonso Mažūno nuotr.
Lietuvos jūrų muziejus praneša, kad šį penktadienį delfinariume jau prasidėjo specialūs šventiniai pasirodymai „Kalėdinė pasaka su delfinais“. Pagrindiniai jos herojai – be abejo, delfinai. Delfinariume dabar jų yra šešiolika. Kiekviename spektaklyje gyvūnai dalyvauja pasikeisdami – po septynis-aštuonis. Lygiai toks pat kintanti ir kaliforninių jūrų liūtų komanda: šių gyvūnų yra penki, pasirodyme dalyvauja po du pasikeisdami.
Šiemet delfinariume rodomos pasakos pagrindas – kalėdinis pasakojimas, kurį į milžinišką delfinariumo ekraną „perkėlė“ videoprojekcijų kūrėja Vesta Obolevičiūte. Pasaka visu grožiu išsiskleidžia įspūdingame 123 kv. metrų delfinariumo projekciniame ekrane, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje.
Į Baltiją grįžo dar penki Jūrų muziejuje išslaugyti ruoniukai. Pavel Kulikov nuotr.
Lietuvos jūrų muziejaus baseinus pirmadienį paliko dar penki ruoniukai rastinukai, kurie pavasarį nusilpę buvo atgabenti iš Baltijos pakrantės. Per keturis mėnesius sustiprėję į Baltijos bangas nėrė Gaspadorius, Untaniukas, Zbitkė, Kujelis ir Broškė. Į jūrą jie niurktelėjo drąsiai ir nuplaukė skirtingomis kryptimis, sakoma muziejaus pranešime.
Šiemet muziejui teko priglausti ir rūpintis net septyniolika ruonių jauniklių. Gydomi ir prižiūrimi patyrusių specialistų ruoniukai greitai taisėsi. Liepą buvo paleisti pirmieji pasveikę ir paaugę ruoniukai. Savarankiškai jie gali gyventi, kai jau sveria ne mažiau 40 kg. Kai kurie rubuiliai priaugo beveik 60 kg.
Anksčiau ruoniukai į jūrą buvo paleidžiami pakrantėje, tačiau šiemet dėl poilsiautojų gausos ir dėl priekrantės žvejų tinklų artumo jaunikliai plukdomi į atvirą jūrą. Šią akciją muziejui įgyvendinti padeda ilgametis rėmėjas AB „Novaturas“, globojantis ruoniukus nuo 2019 metų.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji apmoka Baltijos pilkųjų ruonių gydymą ir priežiūrą. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
Ruoniai. Alfonso Mažūno nuotr.
Šią savaitę Lietuvos jūrų muziejus per tris dienas į Baltiją paleis vienuolika Baltijos jūros pilkųjų ruonių jauniklių, kurie pavasarį sužaloti ir nusilpę buvo rasti pakrantėje.
Iš viso šiemet į muziejų buvo atgabenta 16 ruoniukų, penki, deja, neišgyveno. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta pernai – keturiolikos.
Pirmieji keturi ruoniukai – Čiauškutė, Kliunkis, Šelmis ir Žaibas – į Baltiją nėrė antradienį po pietų. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, kurio iniciatyva ruoniai slaugomi muziejuje jau tris dešimtis metų, itin džiaugėsi puiku oru ir ramia jūra, pasitikusia sugrįžtančius savo vaikus.
Smiltynėje į jūrą panėrę ruoniukai ankstyvą pavasarį buvo atgabenti į muziejų nusilpę, laukinių gyvūnų sužaloti.
Visų jų būklė buvo sunki, – sako A. Grušas. – Visi jie svėrė ne daugiau 12-14 kg, o tai rodo, kad jie jau buvo pasmerkti mirčiai, nes gimsta sverdami keliais kilogramais daugiau. Muziejuje jų svoris išaugo iki 40 kilogramų, o Plocius sveria net 58 kilogramus.
Pasak A. Grušo, šiemet trys ruoniai buvo paleisti su specialiais siųstuvais, kurių dėka muziejaus darbuotojai galės matyti jų judėjimo trajektoriją. Siųstuvai pritvirtinti prie kailiuko epoksidine derva, po metų, keičiantis kailiukui, jie paprasčiausiai nukris.
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.
A.Grušas gali papasakoti beveik šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 29 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie gyvūnai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji gydymui ir priežiūrai skirdavo apie 7000 eurų, o nuo pernai padvigubino sumą. Aplinkos ministerijos dėka jau pradėtas statyti šalia Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus rūpinamasi ruoniais ir kitais Baltijos jūroje negandą patyrusiais gyvūnais.
Aplinkos ministerija iš ES fondų numatė 1,4 mln. eurų. Tačiau šiam centrui pastatyti reikia dvigubai didesnės sumos. Todėl prie paramos rinkimo prisijungė AB „Novaturas”. Bendrovės dėka muziejus įsigijo už 7,5 tūkst. eurų tris siųstuvus, kurie pritvirtinti prie į jūrą išplaukusių ruoniukų.
Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
