JAV saugumo struktūrų vadovai įspėja, kad priešiškos užsienio valstybės gali bandyti kištis į 2020 m. JAV prezidento rinkimus, panašiai, kaip prieš 3 metus tai darė Maskva.
 
Bendrame septynių aukščiausio lygio saugumo agentūrų, įskaitant Gynybos departamentą, Nacionalinės žvalgybos direktoratą ir FTB, vadovų pranešime teigiama, esą kol kas nėra įrodymų, kad nacionalinė ar valstijos lygio rinkimų infrastruktūra yra pažeidžiama taip, kad tai paveiktų balsų skaičiavimą. Nepaisant to, JAV priešiškos valstybės esą vis tiek siekia pakenkti šaliai.
 
„Mūsų priešininkai nori pakenkti mūsų demokratinėms institucijoms, paveikti viešąją nuomonę ir valdžios politiką. Rusija, Kinija, Iranas ir kiti piktavaliai veikėjai sieks kištis į rinkimų procesą ar paveikti rinkėjų požiūrį“, – sakoma saugumiečių pranešime.
 
Pranešimas, paskelbtas per rinkimų į atsiradusias laisvas vietas įvairiose valstijose dieną, dar kartą primena apie Rusijos kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus poveikį.
 
Pasak JAV žvalgybos tarnybų, Rusijos programišiai įsilaužė į demokratų partijos serverius, taip pat bandė laužtis į valstijų ir vietines balsavimo sistemas. Pats Donaldas Trumpas neigia Rusijos kišimąsi.
 
2016 m. rinkimų metu Rusijos „trolių ferma“, priklausiusi artimam Vladimiro Putino parankiniui, vykdė didžiulę socialinių tinklų kampaniją, kuria siekta sustiprinti D. Trumpo pozicijas ir sumenkinti jo konkurentę Hillary Clinton.
 
2016-ųjų prezidento rinkimai JAV taip pat apnuogino silpnybes kibernetinio saugumo srityje ir rinkėjų pažeidžiamumas dėl manipuliacijos žiniasklaida ir melagingų naujienų.
 
„Rinkimų saugumas yra vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų vyriausybės prioritetų“, – tvirtino saugumo agentūrų vadovai.
 
„Tai yra precedento neturintis bendradarbiavimo pavyzdys – JAV vyriausybė dirba su visomis 50 valstijų ir teritorijomis, vietos pareigūnais ir privataus sektoriaus partneriais, kad nustatytume grėsmes, dalytumėmės informacija ir saugotume demokratinius procesus“, – pridūrė jie.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.06; 11:00

Vladimiras Pozneris

Glumina neseniai delfi.lt portale pasirodęs interviu su Vladimiru Pozneriu, kuris pristatytas kaip „žymus Rusijos ir JAV žurnalistas“.

Stebina, žinoma, ne V.Poznerį kamantinėjančio žurnalisto klausimai. Klausimus iškėlusiam žurnalistui – jokių priekaištų. Tik nuoširdi padėka už drąsų ginčą su „pasaulinio kalibro žvaigžde“.

Stebina, liūdina V.Poznerio atsakymai. Ne tik šiurpina, bet ir žeidžia lietuviškąją savigarbą. Nemaniau, kad V.Pozneris – būtent toks.

Tikriausiai blogai elgiuosi, kad leidžiuosi į ginčą su juo. Tokiais atvejais patartina geriau patylėti, kad oponentui nesuteiktume per daug garbės. Ir vis tik neiškenčiau. Drįstu manyti, kad tekste „Vladimiras Pozneris: jie galvoja, kad Rusija gali pulti. Iš kur tokios mintys?“ jis parodė tikrąjį savo veidą: demagogas ir cinikas, mokantis meistriškai viską apversti aukštyn kojomis.

Kokios jo pastabos įžeidė? Jų – labai daug.

Pavyzdžiui, Rusijos smūgį į nugarą su naciais kariavusiai Lenkijai jis vadina žaidimu. Kaimyninės valstybės užpuolimas – žaidimas?

Suomijos užpuolimą jis, tik pamanyk, traktuoja kaip būtinybę, šiai atsisakius SSRS pasiūlytų teritorinių mainų. Štai koks Stalinas buvo humaniškas – siūlė keistis teritorijomis, siūlė daugiau nei prašė, bet siaurakakčiai suomiai – nesutiko…

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Ir 2008-aisiais ne Rusija užpuolė Gruziją. Ir V.Putinas – visiškai nėra baisus, juo tik be reikalo gąsdinami vaikai… Baubo darymas iš Putino, suprask, yra visiškai nepateisinamas. Ir pulti Baltijos šalių jis neketina. Nė minties tokios niekad neturėjo. Tarsi V.Pozneris būtų didysis magas, sugebantis atspėti Rusijos prezidento mintis, arba V.Pozneris – svarbiausias, artimiausias Putino aplinkos žmogus, puikiai žinąs, ką Kremliaus valdovas galvoja ryte, per pietus ir vakare…

Ypač buvo niekšiška ironizuoti: „O Lietuva ar pripažino savo klaidas vykdant žydų naikinimą?“ Tai kad Lietuvos, kai jos teritorijoje buvo žudomi žydai, kaip tik ir nebuvo. Lietuva tuomet buvo okupuota. Joje šeimininkavo ne lietuviai. Lietuviai tuomet neturėjo jokių galių, jokių teisių. Jei reiškiamos pretenzijos, tai jos turi būti adresuojamos tiems, kurie išties kalti dėl žydų nelaimių, – Berlyno valdžiai…

Rūta Vanagaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

O ir priekaištai, kad Lietuva labai piktai žvelgia į Rūtą Vanagaitę, – nesąžiningi. Jei gyvename demokratinėje valstybėje, leiskite lietuviams turėti savo nuomonę apie tokio sukirpimo „rašytojas“.

Koks pozneriškas įžūlumas – lietuviai privalo mylėti arba bent jau toleruoti Lietuvos didvyrius niekinančią „rašytoją“?!

Manau, kad V.Pozneris puikiai supranta, ką daro – jis blefuoja. Gudriai blefuoja. Jo net neapkaltinsi tendencingumu, nes jis sumaniai apsidraudžia, nerodo savo asmeninio požiūrio: suprask, tokie kitos pusės argumentai, tokia oponentų logika, tokie palyginimai ir sugretinimai… Bet, nepaisant akivaizdžiausių neatitikimų, prieštaravimų, net pasakytų pusiau „tiesų“, net įskaičiuojant ir pareiškimus „sutinku, bet“, – jis vis tiek per daug dažnai kartoja mūsų priešų argumentus. Kam? Kodėl?

Gal toks yra tikrasis V.Poznerio neva nuoširdaus pokalbio tikslas – sukelti abejonių, drumsti vandenį? Jis vis tik – žinomas asmuo. Gal atsiras lengvatikių, kurie patikės jo argumentais arba bent jau liausis V.Putino valdomą Rusiją traktuoti kaip teroristinę imperiją? Jau vien ko verti pozneriški svarstymai, kas galėjo nunuodyti į Vakarus pasitraukusį Skripalių?! Ogi V.Putino priešai, bet kokia kaina trokštantys sukompromituoti vargšą V.Putiną…

Šiais pastebėjimais dalinuosi dar ir dėl to, kad V.Pozneris, regis, pasikeitė. Pasikeitė į blogąją pusę. Pavyzdžiui, 2014 metų rugpjūčo 17 dieną portalas slaptai.lt buvo paskelbęs jo tekstą: Vladimiras Pozneris. „Ankčiau buvau įsitikinęs, kad visas blogis – tik Kremliuje“ (https://slaptai.lt/vladimiras-pozneris-anksciau-buvau-isitikines-kad-visas-blogis-tik-kremliuje/). Tada jis pasirodė blaiviau, sąžiningiau mąstančiu žurnalistu.

Pateikiu tik vieną citatą iš ano 2014-aisiais paskelbto teksto: „…Ir man pirmą kartą gyvenimą šovė mintis, kad gauja vargu ar pasikeis per mano gyvenimą. Man nereikia imperinių planų, aš noriu važinėti lygiu keliu. Man nereikia Krymo, aš noriu pasitikėti produktais, kuriuos perku parduotuvėje. Aš nebijau NATO ties siena su Rusija, nes daugiau, nei vagia dabar Putinas su savo bendrais, pavogti neįmanoma. Aš noriu paprasčiausiai gyventi, užsidirbti, išlaidauti, rūpintis savimi bei savo artimaisiais.“ 

Tiesa, maždaug po metų, 2015-ųjų metų gegužės 11-ąją, portalas slaptai.lt buvo paskelbęs Gintaro Visocko publikaciją „Ko norėčiau paklausti Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano?“ Štai toji publikacija (https://slaptai.lt/ko-noreciau-paklausti-armenijos-prezidento-serzo-sargsiano/) jau į akis krenta kaip akivaizdus V.Poznerio pataikavimas Rusijos satelitei – Armėnijai.

Minėtoje publikacijoje rašoma:

1983 metų liepos 15 dieną Paryžiaus oro uoste Orli sprogo bomba. Šio teroro autorius – ASALA grupuotei priklausantis Varužanas Karapetianas

„Ypač nustebino laidos pabaigoje nuskambėję V.Poznerio virkavimai, esą mes, žmonės, labai keisti padarai:  mums sunku pripažinti savo kaltę, mums keblu patikėti, jog pripažinus kaltę ateina vien palengvėjimas ir ramybė.

Kodėl šių žodžių žymusis V.Pozneris nepateikė Armėnijos prezidentui S.Sargsianui? Kada Armėnija prisipažins neteisėtai okupavusi Kalnų Karabachą? Kada Armėnija pripažins įvykdžiusi patį tikriausią genocidą azerbaidžanietiškame Hodžaly mieste 1992-aisiais metais, kai armėnų smogikai, padedami rusų ginkluotųjų pajėgų, išžudė visus šio miesto civilius gyventojus – apie tūkstantį žmonių?

Galų gale kada Armėnija pasmerks teroristines organizacijas ASALA, Gnčak ir Dašnakcutiun, 20-ojo amžiaus viduryje Europos sostinėse barbariškai žudžiusias Turkijos ambasadorius ir konsulus? 1973 – 1984 metais Europoje, Amerikoje ir Australijoje armėnų fanatikai surengė 29 teroristinius išpuolius, sukeldami pavojų ne tik turkams, bet ir amerikiečiams, austrams, danams, vokiečiams…

Teroristinės organizacijos ASALA ženklas

Nejaugi žymusis V.Pozneris nežino šių faktų? Nejaugi šie veiksmai, V.Poznerio akimis, neverti atgailos ir atsiprašymo?“

Tuo metu galbūt ir ėmė ryškėti tikrosios pozneriškos tendencijos?

2019.11.01; 15:01

Rusija ketvirtadienį pareikalavo, kad visi JAV kariai, kurie dar yra likę Sirijoje, pasitrauktų iš Sirijos teritorijos, ir pasmerkė JAV kaip okupacinę jėgą šioje karo nusiaubtoje Vidurio Rytų valstybėje.
 
„Kalbant apie Amerikos karių buvimą Sirijoje, mūsų pozicija gerai žinoma. Vieninteliai Rusijos padaliniai yra Sirijoje teisėtai, Sirijos vadovybės kvietimu“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris anksčiau šį mėnesį nurodė išvesti iš Sirijos beveik visus savo šalies karius, šią savaitę skelbė, kad „nedidelis skaičius JAV karių vis dėlto liks Sirijoje, kad saugotų naftos telkinius“.
 
D. Trumpas anksčiau šį mėnesį nusprendė išvesti apie 1 000 savo šalies karių iš Sirijos. JAV apie savo karių išvedimą iš Šiaurės rytų Sirijos paskelbė kelios dienos prieš Turkijos karinio puolimo prieš kurdų kovotojus Sirijoje pradžią.
 
Šis žingsnis sulaukė didelės JAV kurdų sąjungininkų, kurie kartu su JAV pajėgomis kovojo su „islamo valstybe“ (IS) Sirijoje, kritikos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.25; 04:25

Rusijos valstybinė televizija šeštadienį paskelbė, kad tarp Maskvos ir Kijevo prasidėjo ilgai lauktas apsikeitimas karo belaisviais, informuoja AFP.
 
Rusijos televizija parodė reportažą, kaip iš Maskvos Lefortovo kalėjimo išriedėjo autobusai.
 
„Autobusai iš Lefortovo kalėjimo išvažiavo besiruošiant apsikeisti belaisviais“, – skelbė televizijos kanalas „Rossiya 24“.
 
AFP korespondentai įvykio vietoje matė, kaip iš didelio saugumo kalėjimo išvažiavo du autobusai tamsintais langais, kuriuos lydėjo policijos konvojus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.07; 04:00

Antradienį paskelbta, kad per gaisrą Rusijos ginklų sandėlyje dingo vienas žmogus ir keli kiti žmonės buvo sužeisti. Du kariškiai buvo sužeisti skeveldrų, o į ligoninę iš viso išvežti 7 žmonės.
 
Tūkstančiai per incidentą evakuotų gyventojų laukia, kol galės sugrįžti namo.
 
Pirmadienį netoli Ačinsko miesto Krasnojarsko krašte įsiliepsnojo šaudmenų sandėlis. Liudininkai socialiniuose tinkluose publikavo vaizdo įrašus, kuriuose matyti didžiulis juodų dūmų stulpas, kylantis virš miško.
 
Sandėlis ne tik degė – sproginėjo ir ugnies apimtos šaudmenų atsargos.
 
Antradienį sprogimai buvo sustabdyti, vis dėlto gyventojams dar neleista grįžti namo – karinės pajėgos turės pasirūpinti paveiktų gyvenamųjų vietų išminavimu.
 
Gynybos ministro pavaduotojas Dimitrijus Bulgakovas teigė, kad į įvykio vietą atvažiavo 70 karininkų, kurie padės atlikti valymo darbus. Televizijos transliacijos metu jis teigė, kad incidentą, manoma, nulėmė „žmogiškoji klaida“.
 
Iš Ačinsko miesto ir gretimų teritorijų buvo evakuota daugiau nei 9 500 žmonių, kiti 6 000 išvykti nusprendė patys, teigė regiono vyriausybės pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.06; 02:00
gaisrai_rusijoje

Daugiau nei 4 tūkst. savanorių padeda gesinti miškų gaisrus Irkutsko srityje, informuoja TASS.
 
Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija pranešė, kad 4 045 žmonės su specialiais gesintuvais gesina miškų gaisrus, kad ugnis nepriartėtų prie gyvenviečių, bet jų darbą apsunkina sudėtingas reljefas.
 
Ministerijos teigimu, savanorių komandos kasdien gesina artimiausius gaisro židinius į pagalbą pasitelkdamos 554 transporto priemones, kad pasiektų degančias vietoves ir vandeniu pripildytų gesintuvus.
 
Be to, kiti savanoriai su traktoriais suaria žemę, kad ugnis neplistų.
 
Šiuo metu regione siaučia 135 gaisrai ir dega 724 tūkst. hektarų miškų. Juos taip pat gesina du lėktuvai „Be-200“ ir du sraigtasparniai „Mi-8“ ir „Mi26“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.03; 00:03
 
 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai rimtai svarsto galimybę apsilankyti Maskvoje 2020 metų gegužę ir dalyvauti iškilmėse, skirtose pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-osioms metinėms. Jis tai pareiškė šeštadienį per spaudos konferenciją Osakoje, kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas.
 
„Jie švenčia pergalės prieš nacizmą 75-ąsias metines. Jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) mane pakvietė. Ir aš pasakiau, kad labai rimtai apsvarstysiu šį pasiūlymą“, – sakė D. Trumpas. „Rusija labai daug patyrė, manau, kad jie kovoje su nacizmu neteko kur kas daugiau žmonių negu visi kiti. Jis mane pakvietė, ir aš pasakiau, kad tai apsvarstysime, mes tai labai rimtai aptarsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
 
Anksčiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusijos vadovybė pakvietė JAV prezidentą atvykti į Maskvą dalyvauti iškilmėse, skirtose „pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-osioms metinėms“. Anot jo, Amerikos lyderis labai teigiamai reagavo į kvietimą.
 
V. Putinas ir D. Trumpas Osakoje surengė dvišalį susitikimą, kuris truko 1 valandą 20 minučių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.30; 07:42

Respublikonų senatorius ir artimas Donaldo Trumpo sąjungininkas Lindsay Grahamas paragino įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir sukritikavo Baltųjų rūmų patarėjo Jaredo Kushnerio pasisakymus, esą Rusijos kišimasis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus apsiribojo „keliomis reklamomis feisbuke“.

D. Trumpas anksčiau abejojo Rusijos įsikišimu į prezidento rinkimus, tačiau L. Grahamas patikino sakęs D. Trumpui, kad „viskas, ką mes darėme su rusais, neveikia“, nes jie „ir vėl to imasi“.

„Mums reikia daugiau sankcijų, o ne mažiau. Nes, akivaizdu, kad jos neperduoda žinios (Rusijai)“, – televizijai CBS kalbėjo L. Grahamas.

D. Trumpo patarėjas ir žentas J. Kushneris Rusijos veiksmus kišantis į 2016 m. JAV prezidento rinkimus pavadino „kelių „Facebook“ reklamų įsigijimu“. Pasak J. Kushnerio, vėliau sekę tyrimai, kaip specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas, padarė kur kas daugiau žalos Jungtinių Valstijų demokratijai.

„Man patinka Jaredas (Kushneris), bet jis neatkreipia dėmesio į didelę detalę“, – sakė L. Grahamas, pabrėždamas, kad Rusijos programišiai įsibrovė į demokratų kandidatės Hillary Clinton el. pašto serverius.

„Galite įsivaizduoti, ką mes sakytume, jei rusai ar iraniečiai įsibrautų į respublikonų partijos prezidento kampanijos serverius? Ne, tai tikrai yra didžiulis reikalas. Tai nėra tik kelios reklamos feisbuke. Išpuolis prieš vieną partiją turi būti išpuolis prieš visas“ – pareiškė L. Grahamas.

Visgi Senato narys pabrėžė, kad D. Trumpas visiškai bendradarbiavo su R. Muellerio tyrimu, todėl prezidentas esą nepadarė nieko blogo ir neturėjo ryšių su Rusijos veiksmais kišantis į prezidento rinkimus.

„Prezidentas (Donaldas) Trumpas visiškai bendradarbiavo su tyrėjais. Manau, kad prezidentas nepadarė nieko blogo, ar jis jums patinka, ar ne“, – kalbėjo L. Grahamas.

Senatorius taip pat nesutiko su D. Trumpo teiginiais, kad buvęs viceprezidentas, o dabar – vienas iš kandidatų į prezidentus Joe Bidenas, yra per senas būti prezidentu. J. Bidenui šiuo metu yra 76-eri, o pačiam D. Trumpui – 72-eji.

„Jei pakeliautumėte su Joe Bidenu, nemanytumėte, kad jis per senas. Jis yra puikus žmogus ir būtų stiprus kandidatas“, – sakė L. Grahamas. Vis dėlto, pasak senatoriaus, nežinia, ar J. Bidenas atitinka demokratų partijos lūkesčius rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 12:00

Lietuva informuota, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija, gavusi pranešimą apie grasinimus Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojams ir jų šeimos nariams, informavo apie tai kompetentingas Rusijos tarnybas, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių. 

Tai pažymėta balandžio 17 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pateiktame Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atsakyme į balandžio 12 dienos notą dėl Lietuvos atstovybės Maskvoje darbuotojų ir jų šeimos narių saugumo užtikrinimo. 

Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per 1 mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 07:55

 

Arūnas Stakišaitis, šios analizės autorius

Dar 2010 m. Amerikos Nacionalinio saugumo strategijoje[1] Rusija ir Kinija buvo traktuojamos kaip JAV partnerės. Remiantis abipusiais interesais, su jomis kaip 21 a. įtakos centrais ketinta gilinti bendradarbiavimą. Rusija vertinta už siekį įtvirtinti teisinę valstybę, atskaitingą valdžią ir visuotines vertybes. Strategijoje pažymėta, kad pragmatiniai ryšiai su Kinija yra esminės svarbos, norint išspręsti pagrindinius 21 a. iššūkius.

Dabartinėje 2017 m. Nacionalinio saugumo strategijoje[2] Rusija ir Kinija yra priskiriamos pagrindiniams JAV iššūkiams – revizionistinėms jėgoms, siekiančioms pertvarkyti pasaulį, neatitinkant JAV vertybių ir interesų.

Panašu, kad pastaroji strategijos nuostata tapo atspirtimi, paskatinusia JAV tyrimų centrą RAND Corporation patyrinėti abiejų valstybių galimybes ir ketinimus, prognozuojant jų svorį ateinantiems 20 metų. Praėjusių metų rudenį pasirodžiusioje studijoje[3] konstatuojama, kad Rusija ir Kinija Amerikai kelia visą eilę iššūkių. Abi nori pakeisti tarptautinę tvarką. Laikas nuo laiko abi veikia kartu, kad mažintų Amerikos įtaką. JT organizacijoje jos blokuoja Vakarų iniciatyvas, kuria daugiašalius forumus be JAV.

Analizė rodo, kad problema jau yra materializuojama. Ji peržengia JAV rūpesčių mastą ir gali būti ne mažiau aktuali Europai. Supažindinant su RAND tyrimu, vaizdą papildysime kitų šaltinių duomenimis.

Statistiniai rodikliai

Skaičiai rodo, kad Rusija nėra lygiavertė Amerikai valstybė arba bent panaši į tokią. Ji yra gerai ginkluota, kenkėjiška, griaunanti susiklosčiusią tvarką, tačiau negali tikėtis vyraujančio vaidmens. Kinija gi yra lygiavertė ir turi ambicijų pasaulyje pirmauti.

Kinija turi beveik 10 kartų daugiau gyventojų negu Rusija. Per ateinančius du dešimtmečius šis santykis beveik nesikeis (žr. 1 lentelę).

Metai

Gyventojų skaičius, mln.

Rusija

Kinija

JAV[4]

2018

142

1385

327

2040

134

1365

1 lentelė. Gyventojų skaičius Rusijoje, Kinijoje, JAV

Rusijos ekonomika yra vos didesnė negu Korėjos, mažesnė negu Italijos[5]. Kinijos BVP pagal perkamąjį pajėgumą yra beveik 6 kartus didesnis už Rusijos. Iki 2040 m. šis atotrūkis vis didės. Tai sudaro galimybę gynybos išlaidoms augti didėjančiu greičiu. Jos iki 2040 m. turėtų padidėti daugiau negu dvigubai ir Rusijos išlaidas viršyti beveik 6 kartus (žr. 2 lentelę).

Metai

BVP pagal perkamąjį pajėgumą, trln.USD

BVP santykis

(Kinija/Rusija)

Karinės išlaidos, mlrd. USD

Santykis

(Kinija/Rusija)

Rusija

Kinija

JAV[6]

Rusija

Kinija

JAV[7]

2016

3,9

21,3

18,6

5,8

69,3

215

600,1

3,1

2040

5,9

47,4

8

86,4

491,2

5,7

2 lentelė. Rusijos ir Kinijos ekonomikų ir karinių išlaidų augimas

Karinės išlaidos prognozuotos, laikant kad jų augimas atitiks BVP pagal perkamąjį pajėgumą augimą (2% Rusijai ir 3,4% Kinijai).

Ekonomikos srityje, lyginant su padėtimi 2000 m., Kinija jau peržengė regioninės reikšmės valstybės ribas. Tai rodo pagrindinių eksporto ir importo grupių (angl. top-goods) pokyčiai rinkose (žr. 3 lentelę). Jeigu 2000 m. eksportuota ir importuota buvo į/iš mažų šalių, tai 2016 m. dalyje rinkų Kinija ima išstumti Ameriką. Kinija įsigali, eksperimentuodama rinkos reformomis, didėjančiais žingsniais siekdama ekonominės sėkmės, procesą tvirtai autoritariškai kontroliuodama ir nesekdama užsienio pavyzdžiu.

Metai

Pagrindinių eksporto grupių judėjimas

Pagrindinių importo grupių judėjimas

Kinija

JAV

Kinija

JAV

Šalių skaičius

Dalis pasaulio ekonomikoje, %

Šalių skaičius

Šalių skaičius

Dalis pasaulio ekonomikoje, %

Šalių skaičius

2000

3

33

2

28

2016

13

9,2

30

49

53,4

20

3 lentelė. JAV ir Kinijos pagrindinių eksporto ir importo grupių pasaulyje dinamika

JAV, Europa ir Japonija išlaiko didelį pranašumą pažangių technologijų ir aukštesnės klasės pramonėje, tačiau Kinija turi planų, kaip siekti pirmavimo pasaulio mastu ir šiose srityse.

Kinijos ekonominiai projektai

Šiuo metu Kinija vykdo programą „Pagaminta Kinijoje 2025“. Orientuojantis į 2049 m., kai bus švenčiamas Kinijos liaudies respublikos 100 m. jubiliejus, šia programa ir dviem vėlesnėmis siekiama Kiniją transformuoti į pirmaujančią galią. JAV prekybos rūmai ir ES prekybos rūmai, esantys Kinijoje, planą įvertino kaip nesąžiningą mėginimą įsigalėti pažangiose pramonės šakose pasaulio mastu, nesilaikant konkurencijos.

Kitas gigantiško masto projektas vadinasi „Vienos juostos vieno kelio iniciatyva“ (VJVKI). Ji, beje, yra įrašyta Kinijos komunistų partijos konstitucijoje[8].

Centralizuotai valdomai VJVKI paklustų didelė pasaulio dalis, kurią sudarytų Kinija ir virš 70 kitų valstybių. Ji apimtų 66% pasaulio gyventojų ir 34% pasaulio nominalaus BVP. Pastebėtina, kad iš šių 34% atėmus Kinijos BVP dalį, lieka 19% pasaulio nominalaus BVP, kas rodo, kad minimos valstybės yra neturtingos. Tad Kinijos svoris kompanijoje yra žymus, o mažo svorio kategorijoje, kaip paaiškės vėliau, gali laukti problemos.

Daugelis VJVKI geležinkelio linijų jau yra nutiestos ir siekia Vakarų Europą. Bendrą VJVKI infrastruktūros tinklą rodo žemėlapis[9] (žr. 1 pav.).

1 pav. VJVKI geležinkelių, uostų, vamzdynų tinklas

ĮVJVKI įgyvendinimo žemėlapyje figūruoja ir Klaipėdos uostas.

VJVKI finansavimui pasitelkiami Kinijos bankai, fondai. Šiam tikslui sukurtas daugiašalis Azijos infrastruktūros investicijų bankas, kuriame jau dalyvauja 64 šalys narės ir 22 būsimos narės, įskaitant Australiją, Kanadą, Korėją, Jungtinę Karalystę. Nedalyvauja JAV ir Japonija.

VJVKI taip pat numatoma koordinuoti politiką (strateginė partnerystė, lengvatinės vizos, dokumentų dalinimosi sistema, mokslinis-techninis bendradarbiavimas) skverbtis į žmonių tarpusavio ryšių sritį.

Pagrindinės abejonės dėl VJVKI būtų šios:

  • negyvybingų projektų atveju investuotojai gali paskęsti skolose;
  • investuodama didžiausią dalį, Kinija gali nustatyti valdymo ir techninius standartus, kurie jai suteiks pranašumų kitų valstybių atžvilgiu;
  • viskas gali baigtis laisvos prekybos varžymu.

Papildomų abejonių atsiranda dėl to, kad Kinija daugeliui valstybių siūlo didelio masto finansavimą, nekeldama Vakaruose įprastų sąlygų. Todėl daugelis siūlymui gali neatsispirti. Labai įsiskolinus, tokios valstybės bus priverstos savo prekybą sieti tik su Kinija, atiduoti Kinijai fiskalinės ir pinigų politikos kontrolę arba siūlyti nuolaidas kitose srityse, įskaitant saugumo sritį.

Pavyzdžių yra nurodęs The Guardian[10]. Negalėdama grąžinti skolos, Šri Lanka Kinijos bendrovei 99 metams išnuomojo uostą. Kinija 2011 m. Tadžkistanui nurašė nežinomo dydžio skolą, už tai gaudama 1 158 km2 ploto ginčytiną teritoriją. Nemokumo rizikos grupėje 2018 m. buvo atsidūrę Džibutis, Kirgizija, Laosas, Maldyvai, Mongolija, Juodkalnija, Pakistanas, Tadžikistanas. Didesnę pusę jų užsienio skolos sudarė skola Kinijai. Kritikai nuogąstauja, kad „skolos spąstų diplomatija“ gali būti siekiama strateginių nuolaidų, mainais gaunant teritorijų arba pažadant tylėti dėl žmogaus teisių pažeidimų. Analitikai teigia, kad beveik visi VJVKI uostai ir kita transporto infrastruktūra gali būti naudojami tiek komerciniams, tiek kariniams tikslams.

VJVKI ginčų sprendimui Kinija planuoja Kinijoje steigti tarptautinius teismus. J.Hillmanas iš Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro mano, kad tai bus Kinijos įrankis naujų taisyklių nustatymui, institucijų kūrimui pagal Kinijos interesus. Nuogąstavimui nuteikia aplinkybė, kad Kinijos teisinė sistema tradiciškai priklauso nuo valdančiosios komunistų partijos[11].   

RAND manymu, investicijų apsaugai Kinija gali pasitelkti savo karines pajėgas. Beje, judėjimo šia kryptimi esama tarptautiniu mastu. Kinija turi karinę bazę Afrikos valstybėje Džibutyje, ir ji yra netoli JAV karinės bazės. Kinijos karinis laivynas jau vykdė pratybas Baltijos ir Viduržemio jūrose.

Hudsono instituto Vašingtone jūrų saugumo ekspertas M.Macikas, komentuodamas Klaipėdos uosto įtraukimą, įspėjo, kad Kinija, investuodama į jūrų uostus ir kurdama logistikos centrus, visada pasilieka teisę ginti savo interesus užsienyje, pasiųsti patruliuoti karinius laivus, rengti karines pratybas kartu su jai artimomis valstybėmis, tuo siekiant apsidrausti nuo konfliktų. Kaip faktą jis priminė bendras Rusijos ir Kinijos karinių jūros pajėgų pratybas „Karinė sąveika 2017“, vykusias Baltijos jūroje[12].

Rekomendacijos Vakarams

RAND manymu, Kinijos programuojami standartai būtų nepriimtini daugeliui VJVKI partnerių. Jie mažintų konkurenciją, brangintų prekes, blogintų jų kokybę. Jeigu Amerika siektų VJVKI riboti vienašališkai, tai būtų suprasta kaip trukdymas teisėtam Kinijos ekonomikos augimui. Suprantant, kad VJVKI gali pasitarnauti pasaulio ekonomikai, Azijos, Afrikos, Europos žmonių gerovei, JAV turėtų veikti kartu su kitomis pagrindinėmis rinkos demokratijomis. Reikia rūpintis ne tik esamų tarptautinių investavimo taisyklių išsaugojimu, bet ir jų atitikimu naujoms aplinkybėms.

Kuriant VJVKI infrastruktūrą, kuri būtų naudinga ne tik Kinijai, ją planuojant, svarbu investicijomis prisidėti Amerikai ir kitoms Vakarų šalims. Europa turėtų būti suinteresuota dėl to, kad ES yra galinis VJVKI tikslas. Japonija ir išsivysčiusios Azijos šalys – dėl to, kad jos figūruoja VJVKI dokumentuose. Indija – kaip jungties Azijoje dalis. Reikia rūpintis VJVKI skaidrumu, daugiašaliu politikos koordinavimu.

Pastebėjus, kad Kinija jau pradėjo performuoti pasaulio ekonomiką, RAND konstatuoja, kad Amerika strategijos reagavimui į šį iššūkį neturi. Kinijai įveikinėjant Ameriką kainos, kokybės, finansavimo ir pristatymo deriniu, patariama Amerikos atsakingoms ministerijoms geriau suvokti geoekonominę Kinijos strategiją ir VJVKI vaidmenį joje.

Kadangi Kinijos atžvilgiu svarbių interesų turi JAV, jos kaimynės Kanada ir Meksika, Europa, partnerės iš Indijos-Ramiojo vandenynų regiono – Japonija, Korėja, Taivanas, Australija ir Naujoji Zelandija, RAND įspėja, kad būtina veikti kartu. Bendras šių valstybių potencialas siektų apie 53% pasaulio BVP, 54% pasaulinio prekių ir paslaugų eksporto, 55% pasaulinio prekių ir paslaugų importo. Šalys pirmauja kaip technologijų kūrėjos, yra investicijų tiekėjos ir gavėjos, tačiau išvardinti jų pranašumai blės, jeigu Kinija ir toliau imsis suderintų skubių esminių veiksmų.

Rusijos ir Kinijos specifika

Rusijos ir Kinijos metodai, plečiant savo įtaką pasaulyje, skiriasi.

Rusija stengiasi remti kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės politinius judėjimus, tokiu būdu siekdama trikdyti priešiškas jai visuomenes ir, pasitaikius progai, kurdama ten įvairaus tipo draugiškus jai režimus. Rusijos vadovybė pirmenybę teikia silpniems korumpuotiems režimams, nes korupcija yra svarbus jos sistemos elementas.

Kinijai valdymo tipas valstybėse, su kuriomis ji bendrauja, nelabai rūpi. Šiose valstybėse ji pelno palankumą, nes savo paramą ir investicijas siūlo iš esmės nediktuodama politinių sąlygų, be kurių neapsieina Vakarų parama. Siūlydama patrauklias prekybos ir investicijų galimybes ir užsitikrindama savo įtaką, Kinija žymiai mažiau praktikuoja nelegalius papirkinėjimus. Iš savo investicijų ji tikisi sulaukti ne tik ekonominės, bet ir politinės naudos. Tad jai rūpi, kad priimančioji šalis būtų pakankamai stabili ir gerbtų turtines teises. Kinijos augimas ir gaunama grąža taip pat priklauso ir nuo pasaulio ekonomikos sveikatos. Todėl ji nenori šiai sistemai pakenkti, kol Kinijos vadovybė iš jos gauna naudos.

Nors Rusija yra antra karinė galybė pasaulyje, o Kinija – trečia, RAND tyrime teigiama, kad karinę Rusijos grėsmę galima mažinti aljanso bendromis karinėmis priemonėmis, kas jau yra daroma, ir nekarinėmis.

Kinijos sąlygojami kariniai iššūkiai tėra regioninės reikšmės, tačiau ją sulaikyti karinėmis priemonėmis galima tik kurį laiką, nes Kinijos kariniai pajėgumai nuolat auga. Dėl šios priežasties rūpinimasis savo interesais regione Amerikai kainuos vis daugiau. Tačiau Rytų ir Pietryčių Azijoje JAV turėtų išlikti, o sąjungininkams ir partneriams regione Vašingtonas turėtų padėti kurti savas apsaugos sistemas. Dera rūpintis Amerikos – Kinijos nesutarimų šalinimu, nes JAV derybinės pozicijos ilgainiui prastės.

Ekonominiu požiūriu Rusija skiriasi nuo uždaros Sovietų sąjungos, nes ji tapo susaistyta užsienio rinkomis ir investicijomis. Dėl šios priežasties nekarinėms priemonėms Rusija tapo jautresnė, o Vakarų sankcijos yra paveikios. Rusijos eksporte vyrauja nafta ir dujos. Abi prekės 2017 m. užtikrino net 47% viso Rusijos eksporto ir 40% biudžeto pajamų (2018 m. ši dalis didėjo[13]). Taigi JAV turi naftos ir dujų kainos mažinimo svertą, bet kartu šioje srityje reikia kitų šalių paramos.

Konstatuojama, kad Kinija ekonomikos srityje regioninio masto kliūtis jau peržengė.

Nesuderintas Vakarų stovyklos mechanizmas

Žiniasklaidoje netrūksta priekaištų JAV prezidentui D.Trumpui už transatlantinių ryšių klibinimą. Vienoje publikacijų pastebima[14], kad šūkis „Pirmiausia Amerika!“ gali virsti teiginiu „Amerika liko viena“, nes be sąjungininkų JAV pasaulinė įtaka toliau mažės, o Kinija įsigalės vis greičiau.

Š. m. kovo mėnesį Kinijos investicijas į Genujos ir Triesto uostus įsileido Italija – pirmoji G7 grupės valstybė, trečioji pagal ekonomikos dydį eurozonos narė. Susitarimus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasiekė jam įprastu dvišalių derybų būdu. Norvegijos Dagbladet[15] nuomone, pinigais susiviliojusi Italijos valdžia įkalė pleištą į Europos solidarumą, nes iki tol Kinija buvo pasiekusi susitarimus su 13 ES valstybių, kurių daugelis yra erdvėje, anksčiau kontroliuotoje SSRS.

Po sėkmės Italijoje su valstybiniu trijų dienų vizitu į Paryžių atvykusio Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukė beprecedentė staigmena – į derybas buvo pakviesta Vokietijos kanclerė A.Merkel ir EK pirmininkas J.C.Junckeris. Baigiamojoje 4 vadovų spaudos konferencijoje reikštas susirūpinimas dėl nesąžiningos konkurencijos. E.Macronas paragino Kiniją gerbti ES vienybę ir jos vertybes. EK vadovas skatino į Kinijos rinką ES bendroves įsileisti tokiomis sąlygomis, kokias Kinijos bendrovės nori turėti ES[16].

Procesas vyksta su pagreičiu. Naujienų reikia laukti iš ES ir Kinijos viršūnių susitikimo Briuselyje balandžio 9 d. ir iš antrojo tarptautinio VJVKI forumo, kuris rengiamas balandžio 13 d. Pekine.

[1] NATIONAL  SECURITY  STRATEGY. May 2010: http://nssarchive.us/NSSR/2010.pdf

[2] National Security Strategy of the United States of America DECEMBER 2017: https://www.whitehouse.gov/wp-content/uploads/2017/12/NSS-Final-12-18-2017-0905.pdf

[3] Russia Is a Rogue, Not a Peer; China Is a Peer, Not a Rogue: https://www.rand.org/pubs/perspectives/PE310.html

[4] World Population Review: http://worldpopulationreview.com/countries/united-states-population/

[5] Claim in 2018: Russia’s 2017 GDP in current U.S. dollars “is barely more than that of South Korea.”: https://www.russiamatters.org/node/11601

[6] The World Bank, GDP, PPP: https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.PP.CD?end=2017&locations=US&start=1990&view=chart

[7] U.S. military spending from 2000 to 2017 (in billion U.S. dollars): https://www.statista.com/statistics/272473/us-military-spending-from-2000-to-2012/

[8] CONSTITUTION OF THE COMMUNIST PARTY OF CHINA: http://www.china.org.cn/20171105-001.pdf

[9] Mapping the Belt and Road initiative: https://www.merics.org/sites/default/files/2018-06/MERICS_Silk_Road_v8.jpg

[10] What is China’s Belt and Road Initiative?: https://www.theguardian.com/cities/ng-interactive/2018/jul/30/what-china-belt-road-initiative-silk-road-explainer

[11] Ten pat

[12] Paaukotas nacionalinis saugumas vardan Kinijos investicijų: https://www.atviraklaipeda.lt/2018/09/05/paaukotas-nacionalinis-saugumas-vardan-kinijos-investiciju/

[13] Claim in 2018: “Russia relies heavily on energy exports for close to three-quarters of its export earnings and over half of its budget.”: https://www.russiamatters.org/node/11300

[14] President Trump destabilises transatlantic relations: https://www.businessdestinations.com/work/trump-destabilises-transatlantic-relations/

[15] Dagbladet (Норвегия): Марко Поло наоборот: https://inosmi.ru/politic/20190330/244850809.html

[16] Macron meets Xi Jinping to strengthen EU-China relationship: https://www.theguardian.com/world/2019/mar/26/emmanuel-macron-meets-chinese-leader-in-attempt-to-strengthen-ties

stop_hand

Ukrainos vyriausybė uždraudė bet kokį nereguliarų aviacinį susisiekimą su Rusija, o šalies premjeras Volodymyras Groismanas pareiškė, kad skrydžiai į Rusiją bus atnaujinti, kai ši taps civilizuota šalimi ir nutrauks agresiją.

Kaip rašo Ukrainos žiniasklaida, reguliarūs skrydžiai į Rusiją buvo uždrausti jau anksčiau, tačiau nuo trečiadienio uždraudžiami visi skrydžiai. Draudimas įvestas po to, kai prorusiškų pažiūrų Ukrainos politikai Viktoras Medvedčiukas ir Jurijus Boiko pasinaudojo įstatymo spraga ir užsakomuoju skrydžiu nuvyko į Maskvą susitikti su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu bei dujų koncerno „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu. V. Medvedčiukas yra Ukrainos opozicinės, prorusiškų pažiūrų partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ lyderis, o Jurijus Boiko kandidatavo į Ukrainos prezidentus, tačiau, surinkęs 11,67 proc. balsų, nepateko į antrąjį rinkimų turą, praneša Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Siūloma įvesti visų nereguliarių skrydžių tarp Ukrainos ir šalies-agresorės draudimą, išskyrus tuos skrydžius, kurių reikia JT (Jungtinių Tautų ), ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ir Raudonojo Kryžiaus misijoms vykdyti“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo siūlymą pateikęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. 

Pasak A. Avakovo, V. Medvedčiukas ir J. Boiko pasinaudojo „skyle įstatyme“, nes ankstesniu draudimu buvo sustabdyti tik reguliarūs skrydžiai, o užsakomieji liko. Pats V. Medvedčiukas Vyriausybės sprendimą vadino „provokacija prieš politikus“.

Tuo tarpu premjeras V. Groismanas pareiškė, kad Ukraina atnaujins skrydžius į Rusiją tik tada, kai ši nebebus agresore ir taps civilizuota valstybe.

„Manau, visi suprantame – niekas neturi teisės žeminti valstybės, net tada, kai kalbame apie politikus, kurių ideologija yra kitokia. Pritariu A. Avakovo siūlymui ir tol, kol Rusija negrįš prie civilizuoto būvio ir iš šalies-agresorės nevirs civilizuota šalimi, tokie apribojimai galios“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjeras.

„Ukrinform“ duomenimis, J. Boiko ir V. Medvedčiukas su D. Medvedevu ir A. Mileriu susitiko kovo 22 d. Dėl šio incidento Ukrainos teisėsauga pradėjo tirti Valstybinę aviacijos tarnybą ir Valstybinę sienos apsaugos tarnybą, išdavusias leidimus kirsti Ukrainos ir Rusijos sieną.

Reguliarūs skrydžiai tarp Ukrainos ir Rusijos buvo atšaukti po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradėjimo.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.03; 18:44

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį paskelbė, kad Izraelis drauge su Rusija įkurs bendrą komandą, skirtą paspartinti užsienio šalių pajėgų pasitraukimą iš Sirijos. 

Po praėjusią savaitę Maskvoje įvykusio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu B. Netanyahu pareiškė, kad abu lyderiai sutarė dėl „bendro tikslo“ – iš Sirijos atitraukti pajėgas, kurios ten dislokuotos kilus pilietiniam karui. 

Per pastaruosius mėnesius Rusijos remiamoms Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgoms pavyko atgauti didelę karo draskomos šalies dalį iš Vakarų remiamų sukilėlių ir islamistų kovotojų. 

Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai paskelbė, kad JAV atitrauks daugumą savo karių iš Sirijos. Šalyje esą turėtų likti tik apie 400 amerikiečių karių. 

Izraelis nerimauja, kad jo varžovas regione – Iranas – gali siekti ilgam laikui kaimyninėje Sirijoje dislokuoti savo karius. Ši tema buvo aptarta B. Netanyahu susitikimo su V. Putinu metu. 

„Leidau nedviprasmiškai suprasti, kad Izraelis neleis Irano karinio įsitvirtinimo Sirijoje. Taip pat nedviprasmiškai pasakiau, kad imsimės karinių veiksmų prieš tokius tikslus“, – teigė Izraelio ministras pirmininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 09:00

Jungtinių Valstijų žvalgybos vadas Danas Coatsas pareiškė, kad Rusija bandys kištis į netrukus vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus. Tai D. Coatsas pasakė Jungtinių Valstijų Senato žvalgybos komitete.

„Manome, kad Rusija bandys pasinaudoti kibernetinėmis technologijomis ir kišis į netrukus vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus“, – teigė D. Coatsas.

D. Coatso teigimu, Rusija užmezgė santykius su režimais visame pasaulyje, kaip Venesuela, Sirija, Kuba, Šiaurės Korėja ir Iranas.

Taip pat D. Coatsas pažymėjo, kad Rusijos santykiai su Kinija tapo artimiausi per daugelį dešimtmečių.

Ukrainos prezidento rinkimai įvyks kovo 31 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 06:00

Rusija ir Kinija kelia didžiausią šnipinėjimo ir kibernetinių atakų grėsmę Jungtinėms Valstijoms, ir šios šalys yra artimesnės nei kada nors anksčiau, JAV senatoriams sakė Jungtinių Valstijų nacionalinės žvalgybos vadas Danas Coatsas.

Kaip skelbia „Reuters“, D. Coatso teigimu, Rusijai ir Kinijai vis labiau suartėjant, kai kurie Amerikos sąjungininkai traukiasi nuo Vašingtono, reaguodami į besikeičiančią Jungtinių Valstijų politiką saugumo ir prekybos klausimais.

„Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja vis dažniau vykdo kibernetines operacijas paveikti tiek protus, tiek mašinas įvairiems kėslams – pavogti informaciją, paveikti mūsų piliečius ir suardyti kritinę infrastruktūrą“, – Senato žvalgybos komitete kalbėjo D. Coatsas.

„Maskvos santykiai su Pekinu yra artimiausi per daugelį dešimtmečių“, – Senato žvalgybos komitete pasaulines saugumo grėsmes pristatė D. Coatsas.

Pasak jo, kai kurie JAV sąjungininkai siekia daugiau nepriklausomybės, reaguodami į besikeičiančią JAV politiką saugumo ir prekybos klausimais, ir „atviriau žiūri“ į naujas partnerystes.

„Po Antrojo pasaulinio karo įsivyravusi tarptautinė sistema, regis, susiduria su iššūkiais dėl augančių kibernetinių ir masinio naikinimo ginklų keliamų grėsmių, konkurencijos kosmose ir regioninių konfliktų“, – tikino D. Coatsas.

D. Coatso teigimu, JAV priešininkai, tikėtina, jau bando kištis į 2020 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus, tobulindami savo pajėgumus ir bandydami naujas taktikas.

D. Coatsas pabrėžė, kad Rusijos pastangos socialiniuose tinkluose susitelks ties socialinėmis ir rasinėmis įtampomis, pasitikėjimo institucijomis menkinimu ir antirusiškų politikų juodinimu.

Demokratų senatorius Markas Warneris tikino esąs ypač sunerimęs dėl Rusijos veiksmų socialiniuose tinkluose, kuriais siekiama „suskaldyti mūsų visuomenę ir paveikti mūsų demokratinius procesus“, ir dėl iš Kinijos kylančios grėsmės technologijų sektoriuje.

„Nerimą kelia Kinijos technologijų bendrovės, priklausomos nuo Kinijos komunistų partijos, kurios siekia gauti technologijų paslaptis, jomis pasinaudoti ir sumažinti JAV technologijų įmonių reikšmę pasaulyje“, – sakė M. Warneris.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 06:30

Dažniausiai rašydamas straipsnį jo pavadinimą sugalvoju paskiausia – pagal viso rašinio turinį. Bet šįkart elgiuosi kitaip, ir ne šiaip sau.

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Tokią išvadą padariau perkopęs į Geltonosios Kiaulės metus, kurie pagal kinų kalendorių prasidės tik vasario 5 d. Jeigu prognozuosime politiniu aspektu, 2019-ieji išsiskirs temperamentingu, nors ir nešvariu, brutaliu įvykių ir poelgių srautu, racionaliai purvina valstybių ir jų lyderių politika.

Štai kad ir Kinija. Jos santykiai su SSRS istorijos tėkmėje buvo permainingi. Vyresnieji prisimena praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio Sovietų Sąjungos konfliktą su Mao DzeDuno režimu, kai N. Chruščiovas po Karibų krizės džiaugėsi santykių su JAV atšilimu, atleido Jugoslavijos lyderiui Broz Titui, bet tada užsiuto Pekinas, kuris SSRS vertino kaip pernelyg draugišką Vakarams. Žodiniai kaltinimai virto atvira konfrontacija, ir 1967 m. buvo užimta SSRS ambasada Pekine, kilo susirėmimai abiejų valstybių pasienyje, Damansko saloje, grėsė branduolinis karas…

Maskva elgėsi gudriai. 1972 m. vasarį suorganizavo JAV prezidento Ričardo Niksono vizitą į Pekiną, ir Maskvą kinai pamažu vėl ėmė vadinti strateginiu partneriu Azijoje. Jau senokai dėmesį atkreipė įžūli Kinijos ekspansija į Rusijos Tolimuosius Rytus, jos ir Rusijos suartėjimas ypač jaučiamas po Rusijos agresijos Ukrainoje ir Krymo aneksijos. Prieš pusantrų metų Rusijos ir Kinijos kariniai laivai surengė bendras pratybas Baltijos jūroje.

Sustabdykime Rusijos agresiją. AFP nuotr.

Kita šios abipusės meilės pusė: Maskvą žavi tai, kad dėl išskirtinio Kinijos komunistų partijos dėmesio BVP augimui per pastaruosius kelis dešimtmečius Kinijoje įvyko tikras ekonomikos stebuklas: nominalių pajamų vienam gyventojui rodiklis šovė viršun nuo 333 JAV dolerių 1991 m. iki 7 329 dolerių 2017 metais. Tai svarbiausia priežastis, kodėl Kiniją iki šiol valdo komunistai, portale project-syndicate.org rašė Kinijos tarptautinių santykių ir demokratizacijos ekspertas Minxinas Pei.

Geopolitine prasme Rusijai naudinga kuo gilesnė Kinijos konfrontacija su JAV.  Pernai įsiliepsnojęs prekybinis ir muitų karas tarp dviejų supervalstybių sumažino Vakarų ekonominių ir politinių sankcijų poveikį Rusijai.

Prieš dvejus metus „Veide“ apžvalgininkas Arūnas Brazauskas priminė George‘o Orwello kūrinį „1984“, kuriame vaizduojamos trys galybės: Okeanija, Eurazija ir Rytų Azija. Jos nuolatos kariauja tarpusavyje. Kurios nors dvi sudaro koaliciją prieš trečią, tačiau koalicijos nuolat keičiasi. Pasaulyje, kuriame Amerika vis mažiau dominuoja, G. Orwelo trijulę atitinka JAV, Kinija ir Rusija. Pastaroji, palyginti su pirmosiomis dviem, yra ekonominė nykštukė, tačiau galinga kariniu požiūriu. Zbigniewas Brzezinskis mano, kad tvarka pasaulyje gali būti palaikoma pasiekus pusiausvyrą tarp šių valstybių, bet Kinija ir Rusija turėtų būti „pastatytos į vietą“. Amerika galėtų pasinaudoti Rusijos ir Kinijos prieštaravimais. Tačiau šįkart tuo naudojasi Rusija.

Dar labiau ji suinteresuota įkalti pleištą tarp JAV ir Europos Sąjungos. Nuolatiniai D. Trumpo priekaištai NATO šalims, ypač Vokietijai, kad jos skiria nepakankamai lėšų į Aljanso biudžetą, ir gyvena Amerikos sąskaita, šaldo šių trijų galybių – ES, NATO ir Amerikos – santykius. V. Putinas nežino, kaip elgtis su nenuspėjamu Amerikos prezidentu, tad lūkuriuoja, kartais pakritikuoja, bet nerizikuoja griebtis atviros konfrontacijos.

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Maskva gudriai žaidžia ir su atskiromis Europos šalimis. Ji atidžiai stebi „Brexit“ procesą, nes Didžioji Britanija, valdant konservatoriams, yra griežčiausia Maskvos oponentė. Jos pasitraukimas iš ES būtų didelis smūgis Europos vienybei. Vokietiją Rusija glaudžiai pririšo „Nord Stream-2“ saitais, ir A. Merkel retorika dėl agresijos prieš Ukrainą tampa tiesiog pabodusia ir neveiksminga skeldėjančios Bendrijos fone.

Rytų Europos šalys kol kas V. Putino dar neįveiktas Vakarų skydas. Nors Vengrija, Čekija, slaviškieji Balkanai ir šliejasi prie V. Putino, ypač migracijos klausimais, tačiau Maskva niekaip nepažaboja Lenkijos, Rumunijos, net Bulgarijos, jau nekalbant apie Baltijos šalis ir, žinoma, „pafrontės“ valstybes Ukrainą, Moldovą, Gruziją…

Paskutinis V. Putino žygis – į Balkanus. Į Serbiją jis atvyko kaip didvyris, vienijąs slaviškąjį aljansą ir žadantis paramą prieš musulmoniškąją ir Vakarų invaziją į regioną. Praradusi autoritetą Makedonijoje ir Juodkalnijoje, Maskva skuba užimti geras pozicijas šioje neramioje Europos dalyje, kuri strategiškai yra be galo svarbi tiek NATO, tiek Vakarams. Belgradą ir Maskvą supykdė toks mažmožis, kaip Kosovo sprendimas kurti savo ginkluotąsias pajėgas. Vakarų valstybės, deja, garsiai nepalaikė šios idėjos…

Ko gero, didžiausias Vakarų praradimas yra Turkijos dreifavimas Rusijos farvateriu. Ilgai kėlęs Ankarai sąlygas dėl Turkijos stojimo į ES (svarbiausia jų – Kipro dalies deokupacija), Briuselis tokiu būdu atstūmė Turkiją nuo vieningos Europos. Galingas NATO forpostas Europos pietuose braška per visas siūles ir pakerta Aljanso karinį pajėgumą. Ankara leidžia Maskvai daryti ką nori ir Sirijoje, iš kurios nedrąsiai, bet nuosekliai traukiasi amerikiečiai, užleisdami opozicijos turėtas pozicijas B. Assado režimui ir Rusijai.

Kuo arčiau Lietuvos, tuo Rusija ima elgtis kaip savo namuose. Tariami A. Lukašenkos nesutarimai su V. Putinu dėl menamo Baltarusijos prisijungimo prie Rusijos greičiausiai tėra noras matyti esama už norima: taip zonduojama baltarusių nuomonė apie šią fiktyvią Sąjunginę valstybę, o A. Lukašenka dedasi didesnis jų nepriklausomybės gynėjas, negu esąs iš tikrųjų.

luka
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Tačiau dvigubas nuo 2004 m. valdžioje esančio Baltarusijos lyderio žaidimas sudaro gerą progą Vakarams „pasigauti“ jo intencijas užmegzti geresnius santykius su Vakarais. Bet šie į tai nereaguoja. Nors sankcijos Minskui iš dalies panaikintos, tačiau ES, užsiėmusi savo problemomis, pamiršo, kaip svarbu šią didžiulę posovietinę valstybę patraukti į savo pusę. Net Lietuvoje nerado oficialaus atgarsio A. Lukašenkos pareiškimas, kad, kylant problemoms su eksportu per Rusijos terminalus, Minskas dalį krovinių, ypač trąšų eksportą, nukreips per Klaipėdos uostą. Lietuvos užsienio reikalų ministerija šį pareiškimą praleido negirdomis, nors užteko diplomatinio rašto, kad „baltarusių prekėms Lietuvos rinka visada atvira“ ir pan.

Kitaip sakant, jėgų balansas senutėje Europoje krypsta Maskvos naudai. Tiek JAV, tiek Europa užsiėmusi savo problemomis ir nepastebi geopolitinių permainų, kurių priekyje žengia Maskva. Taip gali susidaryti kritinė masė, kai bus peržengtas rubikonas tarp taikos ir karo. Vienos jėgos dominavimas, ypač jei ta jėga įrodžiusi savo agresyvią prigimtį, niekada pasauliui neneša taikos ir pažangos.

2019.01.22; 06:12

Trečiadienį viešumoje pasklido žinia, kad, tiriant šnipinėjimo bylą, teisėsauga jau nuo spalio mėnesio yra suėmusi buvusį Socialistinio liaudies fronto pirmininką Algirdą Paleckį, taip pat antradienį buvo sulaikytas ir Rusijos Federacijos pilietis, buvęs prosovietinės organizacijos ,,Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.


Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, suimtų asmenų yra ir daugiau ir visiems įtarimai pateikti dėl galimo šnipinėjimo kitų valstybių institucijoms. Generalinis prokuroras pažymėjo, kad nėra duomenų, jog tai susiję su asmenimis iš parlamentinių partijų. 

,,Norėčiau pažymėti, kad nėra duomenų, kad tai susiję su parlamentinėmis partijomis.(…) Dar vis vyksta ikiteisminis tyrimas, iš šiuo metu surinktos informacijos matome, kad asmenų veikla vykdyta tikslinga ir sąmoninga. Žvalgybos epizodai įvykdyti daugiau nei prieš metus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė E. Pašilis. 

Pasak generalinio prokuroro, Rusijos institucijų žvalgybos užduotys buvo nusitaikytos į visuomenei jautriausias sferas, kaip pavyzdį jis pateikė Sausio 13-osios įvykius. 

Algirdas Paleckis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio, šis tyrimas tik patvirtina, kad Rusija bando visomis pajėgomis daryti įtaką Lietuvos politinei sistemai. 

,,Šitas tyrimas yra labai ilgą laiką rinkta medžiaga. Atsakingai rinkome, nuodugniai ją analizavome. Su Lietuvos politine sistema siejami asmenys galimai turėjo Rusijos Federacijai palankių ir su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinamų tikslų“, – sakė VSD vadovas D. Jauniškis.

,,Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo iki teisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. (…) Atliktos kratos daugelio asmenų gyvenamosiose vietose, šiuo metu įtariami asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, išskyrus vieną Rusijos Federacijos pilietį. (…) Buvo organizuota įtariamų asmenų sulaikymo operacija. Galiu patvirtinti, kad vienas iš sulaikytų asmenų yra Valerijus Ivanovas, kuris sulaikytas dėl kratos metu pas jį rasto ginklo. Šiuo metu aiškinamės, ar tai susiję su tyrimu dėl šnipinėjimu“ , – teigė Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Valerijus Ivanovas. Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotr.

Generalinis prokuroras patvirtino, kad dėl šnipinėjimo gali grėsti nuo trejų iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 20:10

Galimą Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus tiriančio specialiojo prokuroro Roberto Muellerio bendradarbiai ir prezidento Donaldo Trumpo advokatai atnaujino konsultacijas dėl Baltųjų rūmų šeimininko susitikimo su tyrėjais. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas CNN.

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Pasak jo šaltinių, šio klausimo svarstymas anksčiau buvo laikinai nutrauktas, kadangi buvo rengiami raštiški D. Trumpo atsakymai į R. Muellerio klausimus. Jie buvo perduoti specialiojo prokuroro pavaldiniams lapkričio mėnesį. Kaip pažymi televizijos kanalas, dabar R. Muelleris leido suprasti, kad vis dar norėtų užduoti klausimų D. Trumpui asmeniniame pokalbyje. JAV prezidento teisininkai šiuo metu tam prieštarauja.

R. Muelleris nuo praėjusių metų gegužės tiria galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Jis pateikė kaltinimus 19-kai asmenų, tarp kurių – penki amerikiečiai, 13 rusų ir vienas olandas. Liepą apie kaltinimus dar 12-kai asmenų, kurie, kaip teigia Vašingtonas, yra Rusijos karinės žvalgybos darbuotojai, pranešė JAV teisingumo departamentas.

D. Trumpas ir jo padėjėjai neigia įtarimus, kad rinkimų kampanijos metu buvo palaikomi neteisėti kontaktai su Rusijos atstovais. Maskva taip pat tvirtina nemėginusi daryti poveikio rinkimų rezultatams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 03:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasiūlė ateityje surengti derybas su Kinijos ir Rusijos lyderiais, kuriomis siektų nutraukti „didžiules ir nekontroliuojamas ginklavimosi varžybas“.

„Šiemet JAV išleido 716 mlrd. JAV dolerių. Beprotiška!“ – tviteryje rašė prezidentas.

„Esu tikras, kad kada nors ateityje prezidentas Xi (Jinpingas) ir aš kartu su Rusijos prezidentu (Vladimiru) Putinu pradėsime kalbėtis apie reikšmingą sustabdymą to, kas virto didžiulėmis ir nekontroliuojamomis ginklavimosi varžybomis“, – pridūrė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.04; 09:20

JAV gynybos sekretorius: Rusija vėl bandė įsikišti į Jungtinių Valstijų rinkimus. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jimas Mattisas pareiškė, esą Rusija bandė kištis į JAV vidurio kadencijos rinkimus praeitą mėnesį, taip pat kaip 2016 metais, kai šalies prezidentu tapo Donaldas Trumpas.

Prasti Vašingtono ir Maskvos santykiai „be abejonės pablogėjo“, Rusijai bandant paveikti Jungtinių Valstijų rinkimų procesą, gynybos forume Kalifornijoje kalbėjo J. Mattisas.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl bandė įsikišti į mūsų rinkimus lapkritį, matome jų pastangas paveikti rinkimus“, – sakė Pentagono vadovas.

„Jų veiksmai, kuriais jie bando suardyti demokratinius procesus, turi būti sustabdyti. Mes padarysime viską, kad apsaugotume mūsų šalies demokratiją“, – tikino J. Matissas.

J. Matisso pareiškimai pasirodė po to, kai D. Trumpas staiga atšaukė susitikimą su V. Putinu G20 šalių viršūnių susitikimo metu. Pasak D. Trumpo, susitikimą jis atšaukė dėl Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą.

JAV teisėsaugos institucijos ne kartą yra perspėjusios, esą „amerikiečiai turi suprasti, kad užsienio valstybės, ypač – Rusija, bando paveikti viešąją nuomonę ir rinkėjų požiūrį, siekdamos destabilizuoti šalį“.

Pats prezidentas D. Trumpas yra pačiame tyrimo centre, kuriame aiškinamasi, ar Rusija galėjo paveikti 2016 m. prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 11:44

Pirmąją dieną, kai įsigaliojo draudimas atvykti rusų vyrams, Ukraina, oficialiais duomenimis, neįsileido 100 asmenų iš Rusijos. To priežastys – įvairios, šeštadienį Kijeve sakė pasienio apsaugos atstovas. Esą buvo neaiškus jų viešnagės Ukrainoje tikslas arba jie turėjo tik savo rusišką pasą, skirtą naudoti Rusijoje.

Rusija savo ruožtu per sieną neįsileido 40 ukrainiečių.

Norėdama apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, Ukraina kai kuriose šalies dalyse 30 dienų paskelbė karo padėtį. Penktadienį paskelbtas draudimas visiems 16-60 metų amžiaus rusams vyrams šiuo laiku atvykti į Ukrainą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 03:00