Rusijos valstybinė televizija šeštadienį paskelbė, kad tarp Maskvos ir Kijevo prasidėjo ilgai lauktas apsikeitimas karo belaisviais, informuoja AFP.
 
Rusijos televizija parodė reportažą, kaip iš Maskvos Lefortovo kalėjimo išriedėjo autobusai.
 
„Autobusai iš Lefortovo kalėjimo išvažiavo besiruošiant apsikeisti belaisviais“, – skelbė televizijos kanalas „Rossiya 24“.
 
AFP korespondentai įvykio vietoje matė, kaip iš didelio saugumo kalėjimo išvažiavo du autobusai tamsintais langais, kuriuos lydėjo policijos konvojus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.07; 04:00

Antradienį paskelbta, kad per gaisrą Rusijos ginklų sandėlyje dingo vienas žmogus ir keli kiti žmonės buvo sužeisti. Du kariškiai buvo sužeisti skeveldrų, o į ligoninę iš viso išvežti 7 žmonės.
 
Tūkstančiai per incidentą evakuotų gyventojų laukia, kol galės sugrįžti namo.
 
Pirmadienį netoli Ačinsko miesto Krasnojarsko krašte įsiliepsnojo šaudmenų sandėlis. Liudininkai socialiniuose tinkluose publikavo vaizdo įrašus, kuriuose matyti didžiulis juodų dūmų stulpas, kylantis virš miško.
 
Sandėlis ne tik degė – sproginėjo ir ugnies apimtos šaudmenų atsargos.
 
Antradienį sprogimai buvo sustabdyti, vis dėlto gyventojams dar neleista grįžti namo – karinės pajėgos turės pasirūpinti paveiktų gyvenamųjų vietų išminavimu.
 
Gynybos ministro pavaduotojas Dimitrijus Bulgakovas teigė, kad į įvykio vietą atvažiavo 70 karininkų, kurie padės atlikti valymo darbus. Televizijos transliacijos metu jis teigė, kad incidentą, manoma, nulėmė „žmogiškoji klaida“.
 
Iš Ačinsko miesto ir gretimų teritorijų buvo evakuota daugiau nei 9 500 žmonių, kiti 6 000 išvykti nusprendė patys, teigė regiono vyriausybės pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.06; 02:00
gaisrai_rusijoje

Daugiau nei 4 tūkst. savanorių padeda gesinti miškų gaisrus Irkutsko srityje, informuoja TASS.
 
Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija pranešė, kad 4 045 žmonės su specialiais gesintuvais gesina miškų gaisrus, kad ugnis nepriartėtų prie gyvenviečių, bet jų darbą apsunkina sudėtingas reljefas.
 
Ministerijos teigimu, savanorių komandos kasdien gesina artimiausius gaisro židinius į pagalbą pasitelkdamos 554 transporto priemones, kad pasiektų degančias vietoves ir vandeniu pripildytų gesintuvus.
 
Be to, kiti savanoriai su traktoriais suaria žemę, kad ugnis neplistų.
 
Šiuo metu regione siaučia 135 gaisrai ir dega 724 tūkst. hektarų miškų. Juos taip pat gesina du lėktuvai „Be-200“ ir du sraigtasparniai „Mi-8“ ir „Mi26“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.03; 00:03
 
 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai rimtai svarsto galimybę apsilankyti Maskvoje 2020 metų gegužę ir dalyvauti iškilmėse, skirtose pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-osioms metinėms. Jis tai pareiškė šeštadienį per spaudos konferenciją Osakoje, kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas.
 
„Jie švenčia pergalės prieš nacizmą 75-ąsias metines. Jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) mane pakvietė. Ir aš pasakiau, kad labai rimtai apsvarstysiu šį pasiūlymą“, – sakė D. Trumpas. „Rusija labai daug patyrė, manau, kad jie kovoje su nacizmu neteko kur kas daugiau žmonių negu visi kiti. Jis mane pakvietė, ir aš pasakiau, kad tai apsvarstysime, mes tai labai rimtai aptarsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
 
Anksčiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusijos vadovybė pakvietė JAV prezidentą atvykti į Maskvą dalyvauti iškilmėse, skirtose „pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-osioms metinėms“. Anot jo, Amerikos lyderis labai teigiamai reagavo į kvietimą.
 
V. Putinas ir D. Trumpas Osakoje surengė dvišalį susitikimą, kuris truko 1 valandą 20 minučių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.30; 07:42

Respublikonų senatorius ir artimas Donaldo Trumpo sąjungininkas Lindsay Grahamas paragino įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir sukritikavo Baltųjų rūmų patarėjo Jaredo Kushnerio pasisakymus, esą Rusijos kišimasis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus apsiribojo „keliomis reklamomis feisbuke“.

D. Trumpas anksčiau abejojo Rusijos įsikišimu į prezidento rinkimus, tačiau L. Grahamas patikino sakęs D. Trumpui, kad „viskas, ką mes darėme su rusais, neveikia“, nes jie „ir vėl to imasi“.

„Mums reikia daugiau sankcijų, o ne mažiau. Nes, akivaizdu, kad jos neperduoda žinios (Rusijai)“, – televizijai CBS kalbėjo L. Grahamas.

D. Trumpo patarėjas ir žentas J. Kushneris Rusijos veiksmus kišantis į 2016 m. JAV prezidento rinkimus pavadino „kelių „Facebook“ reklamų įsigijimu“. Pasak J. Kushnerio, vėliau sekę tyrimai, kaip specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas, padarė kur kas daugiau žalos Jungtinių Valstijų demokratijai.

„Man patinka Jaredas (Kushneris), bet jis neatkreipia dėmesio į didelę detalę“, – sakė L. Grahamas, pabrėždamas, kad Rusijos programišiai įsibrovė į demokratų kandidatės Hillary Clinton el. pašto serverius.

„Galite įsivaizduoti, ką mes sakytume, jei rusai ar iraniečiai įsibrautų į respublikonų partijos prezidento kampanijos serverius? Ne, tai tikrai yra didžiulis reikalas. Tai nėra tik kelios reklamos feisbuke. Išpuolis prieš vieną partiją turi būti išpuolis prieš visas“ – pareiškė L. Grahamas.

Visgi Senato narys pabrėžė, kad D. Trumpas visiškai bendradarbiavo su R. Muellerio tyrimu, todėl prezidentas esą nepadarė nieko blogo ir neturėjo ryšių su Rusijos veiksmais kišantis į prezidento rinkimus.

„Prezidentas (Donaldas) Trumpas visiškai bendradarbiavo su tyrėjais. Manau, kad prezidentas nepadarė nieko blogo, ar jis jums patinka, ar ne“, – kalbėjo L. Grahamas.

Senatorius taip pat nesutiko su D. Trumpo teiginiais, kad buvęs viceprezidentas, o dabar – vienas iš kandidatų į prezidentus Joe Bidenas, yra per senas būti prezidentu. J. Bidenui šiuo metu yra 76-eri, o pačiam D. Trumpui – 72-eji.

„Jei pakeliautumėte su Joe Bidenu, nemanytumėte, kad jis per senas. Jis yra puikus žmogus ir būtų stiprus kandidatas“, – sakė L. Grahamas. Vis dėlto, pasak senatoriaus, nežinia, ar J. Bidenas atitinka demokratų partijos lūkesčius rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 12:00

Lietuva informuota, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija, gavusi pranešimą apie grasinimus Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojams ir jų šeimos nariams, informavo apie tai kompetentingas Rusijos tarnybas, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių. 

Tai pažymėta balandžio 17 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pateiktame Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atsakyme į balandžio 12 dienos notą dėl Lietuvos atstovybės Maskvoje darbuotojų ir jų šeimos narių saugumo užtikrinimo. 

Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per 1 mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 07:55

 

Arūnas Stakišaitis, šios analizės autorius

Dar 2010 m. Amerikos Nacionalinio saugumo strategijoje[1] Rusija ir Kinija buvo traktuojamos kaip JAV partnerės. Remiantis abipusiais interesais, su jomis kaip 21 a. įtakos centrais ketinta gilinti bendradarbiavimą. Rusija vertinta už siekį įtvirtinti teisinę valstybę, atskaitingą valdžią ir visuotines vertybes. Strategijoje pažymėta, kad pragmatiniai ryšiai su Kinija yra esminės svarbos, norint išspręsti pagrindinius 21 a. iššūkius.

Dabartinėje 2017 m. Nacionalinio saugumo strategijoje[2] Rusija ir Kinija yra priskiriamos pagrindiniams JAV iššūkiams – revizionistinėms jėgoms, siekiančioms pertvarkyti pasaulį, neatitinkant JAV vertybių ir interesų.

Panašu, kad pastaroji strategijos nuostata tapo atspirtimi, paskatinusia JAV tyrimų centrą RAND Corporation patyrinėti abiejų valstybių galimybes ir ketinimus, prognozuojant jų svorį ateinantiems 20 metų. Praėjusių metų rudenį pasirodžiusioje studijoje[3] konstatuojama, kad Rusija ir Kinija Amerikai kelia visą eilę iššūkių. Abi nori pakeisti tarptautinę tvarką. Laikas nuo laiko abi veikia kartu, kad mažintų Amerikos įtaką. JT organizacijoje jos blokuoja Vakarų iniciatyvas, kuria daugiašalius forumus be JAV.

Analizė rodo, kad problema jau yra materializuojama. Ji peržengia JAV rūpesčių mastą ir gali būti ne mažiau aktuali Europai. Supažindinant su RAND tyrimu, vaizdą papildysime kitų šaltinių duomenimis.

Statistiniai rodikliai

Skaičiai rodo, kad Rusija nėra lygiavertė Amerikai valstybė arba bent panaši į tokią. Ji yra gerai ginkluota, kenkėjiška, griaunanti susiklosčiusią tvarką, tačiau negali tikėtis vyraujančio vaidmens. Kinija gi yra lygiavertė ir turi ambicijų pasaulyje pirmauti.

Kinija turi beveik 10 kartų daugiau gyventojų negu Rusija. Per ateinančius du dešimtmečius šis santykis beveik nesikeis (žr. 1 lentelę).

Metai

Gyventojų skaičius, mln.

Rusija

Kinija

JAV[4]

2018

142

1385

327

2040

134

1365

1 lentelė. Gyventojų skaičius Rusijoje, Kinijoje, JAV

Rusijos ekonomika yra vos didesnė negu Korėjos, mažesnė negu Italijos[5]. Kinijos BVP pagal perkamąjį pajėgumą yra beveik 6 kartus didesnis už Rusijos. Iki 2040 m. šis atotrūkis vis didės. Tai sudaro galimybę gynybos išlaidoms augti didėjančiu greičiu. Jos iki 2040 m. turėtų padidėti daugiau negu dvigubai ir Rusijos išlaidas viršyti beveik 6 kartus (žr. 2 lentelę).

Metai

BVP pagal perkamąjį pajėgumą, trln.USD

BVP santykis

(Kinija/Rusija)

Karinės išlaidos, mlrd. USD

Santykis

(Kinija/Rusija)

Rusija

Kinija

JAV[6]

Rusija

Kinija

JAV[7]

2016

3,9

21,3

18,6

5,8

69,3

215

600,1

3,1

2040

5,9

47,4

8

86,4

491,2

5,7

2 lentelė. Rusijos ir Kinijos ekonomikų ir karinių išlaidų augimas

Karinės išlaidos prognozuotos, laikant kad jų augimas atitiks BVP pagal perkamąjį pajėgumą augimą (2% Rusijai ir 3,4% Kinijai).

Ekonomikos srityje, lyginant su padėtimi 2000 m., Kinija jau peržengė regioninės reikšmės valstybės ribas. Tai rodo pagrindinių eksporto ir importo grupių (angl. top-goods) pokyčiai rinkose (žr. 3 lentelę). Jeigu 2000 m. eksportuota ir importuota buvo į/iš mažų šalių, tai 2016 m. dalyje rinkų Kinija ima išstumti Ameriką. Kinija įsigali, eksperimentuodama rinkos reformomis, didėjančiais žingsniais siekdama ekonominės sėkmės, procesą tvirtai autoritariškai kontroliuodama ir nesekdama užsienio pavyzdžiu.

Metai

Pagrindinių eksporto grupių judėjimas

Pagrindinių importo grupių judėjimas

Kinija

JAV

Kinija

JAV

Šalių skaičius

Dalis pasaulio ekonomikoje, %

Šalių skaičius

Šalių skaičius

Dalis pasaulio ekonomikoje, %

Šalių skaičius

2000

3

33

2

28

2016

13

9,2

30

49

53,4

20

3 lentelė. JAV ir Kinijos pagrindinių eksporto ir importo grupių pasaulyje dinamika

JAV, Europa ir Japonija išlaiko didelį pranašumą pažangių technologijų ir aukštesnės klasės pramonėje, tačiau Kinija turi planų, kaip siekti pirmavimo pasaulio mastu ir šiose srityse.

Kinijos ekonominiai projektai

Šiuo metu Kinija vykdo programą „Pagaminta Kinijoje 2025“. Orientuojantis į 2049 m., kai bus švenčiamas Kinijos liaudies respublikos 100 m. jubiliejus, šia programa ir dviem vėlesnėmis siekiama Kiniją transformuoti į pirmaujančią galią. JAV prekybos rūmai ir ES prekybos rūmai, esantys Kinijoje, planą įvertino kaip nesąžiningą mėginimą įsigalėti pažangiose pramonės šakose pasaulio mastu, nesilaikant konkurencijos.

Kitas gigantiško masto projektas vadinasi „Vienos juostos vieno kelio iniciatyva“ (VJVKI). Ji, beje, yra įrašyta Kinijos komunistų partijos konstitucijoje[8].

Centralizuotai valdomai VJVKI paklustų didelė pasaulio dalis, kurią sudarytų Kinija ir virš 70 kitų valstybių. Ji apimtų 66% pasaulio gyventojų ir 34% pasaulio nominalaus BVP. Pastebėtina, kad iš šių 34% atėmus Kinijos BVP dalį, lieka 19% pasaulio nominalaus BVP, kas rodo, kad minimos valstybės yra neturtingos. Tad Kinijos svoris kompanijoje yra žymus, o mažo svorio kategorijoje, kaip paaiškės vėliau, gali laukti problemos.

Daugelis VJVKI geležinkelio linijų jau yra nutiestos ir siekia Vakarų Europą. Bendrą VJVKI infrastruktūros tinklą rodo žemėlapis[9] (žr. 1 pav.).

1 pav. VJVKI geležinkelių, uostų, vamzdynų tinklas

ĮVJVKI įgyvendinimo žemėlapyje figūruoja ir Klaipėdos uostas.

VJVKI finansavimui pasitelkiami Kinijos bankai, fondai. Šiam tikslui sukurtas daugiašalis Azijos infrastruktūros investicijų bankas, kuriame jau dalyvauja 64 šalys narės ir 22 būsimos narės, įskaitant Australiją, Kanadą, Korėją, Jungtinę Karalystę. Nedalyvauja JAV ir Japonija.

VJVKI taip pat numatoma koordinuoti politiką (strateginė partnerystė, lengvatinės vizos, dokumentų dalinimosi sistema, mokslinis-techninis bendradarbiavimas) skverbtis į žmonių tarpusavio ryšių sritį.

Pagrindinės abejonės dėl VJVKI būtų šios:

  • negyvybingų projektų atveju investuotojai gali paskęsti skolose;
  • investuodama didžiausią dalį, Kinija gali nustatyti valdymo ir techninius standartus, kurie jai suteiks pranašumų kitų valstybių atžvilgiu;
  • viskas gali baigtis laisvos prekybos varžymu.

Papildomų abejonių atsiranda dėl to, kad Kinija daugeliui valstybių siūlo didelio masto finansavimą, nekeldama Vakaruose įprastų sąlygų. Todėl daugelis siūlymui gali neatsispirti. Labai įsiskolinus, tokios valstybės bus priverstos savo prekybą sieti tik su Kinija, atiduoti Kinijai fiskalinės ir pinigų politikos kontrolę arba siūlyti nuolaidas kitose srityse, įskaitant saugumo sritį.

Pavyzdžių yra nurodęs The Guardian[10]. Negalėdama grąžinti skolos, Šri Lanka Kinijos bendrovei 99 metams išnuomojo uostą. Kinija 2011 m. Tadžkistanui nurašė nežinomo dydžio skolą, už tai gaudama 1 158 km2 ploto ginčytiną teritoriją. Nemokumo rizikos grupėje 2018 m. buvo atsidūrę Džibutis, Kirgizija, Laosas, Maldyvai, Mongolija, Juodkalnija, Pakistanas, Tadžikistanas. Didesnę pusę jų užsienio skolos sudarė skola Kinijai. Kritikai nuogąstauja, kad „skolos spąstų diplomatija“ gali būti siekiama strateginių nuolaidų, mainais gaunant teritorijų arba pažadant tylėti dėl žmogaus teisių pažeidimų. Analitikai teigia, kad beveik visi VJVKI uostai ir kita transporto infrastruktūra gali būti naudojami tiek komerciniams, tiek kariniams tikslams.

VJVKI ginčų sprendimui Kinija planuoja Kinijoje steigti tarptautinius teismus. J.Hillmanas iš Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro mano, kad tai bus Kinijos įrankis naujų taisyklių nustatymui, institucijų kūrimui pagal Kinijos interesus. Nuogąstavimui nuteikia aplinkybė, kad Kinijos teisinė sistema tradiciškai priklauso nuo valdančiosios komunistų partijos[11].   

RAND manymu, investicijų apsaugai Kinija gali pasitelkti savo karines pajėgas. Beje, judėjimo šia kryptimi esama tarptautiniu mastu. Kinija turi karinę bazę Afrikos valstybėje Džibutyje, ir ji yra netoli JAV karinės bazės. Kinijos karinis laivynas jau vykdė pratybas Baltijos ir Viduržemio jūrose.

Hudsono instituto Vašingtone jūrų saugumo ekspertas M.Macikas, komentuodamas Klaipėdos uosto įtraukimą, įspėjo, kad Kinija, investuodama į jūrų uostus ir kurdama logistikos centrus, visada pasilieka teisę ginti savo interesus užsienyje, pasiųsti patruliuoti karinius laivus, rengti karines pratybas kartu su jai artimomis valstybėmis, tuo siekiant apsidrausti nuo konfliktų. Kaip faktą jis priminė bendras Rusijos ir Kinijos karinių jūros pajėgų pratybas „Karinė sąveika 2017“, vykusias Baltijos jūroje[12].

Rekomendacijos Vakarams

RAND manymu, Kinijos programuojami standartai būtų nepriimtini daugeliui VJVKI partnerių. Jie mažintų konkurenciją, brangintų prekes, blogintų jų kokybę. Jeigu Amerika siektų VJVKI riboti vienašališkai, tai būtų suprasta kaip trukdymas teisėtam Kinijos ekonomikos augimui. Suprantant, kad VJVKI gali pasitarnauti pasaulio ekonomikai, Azijos, Afrikos, Europos žmonių gerovei, JAV turėtų veikti kartu su kitomis pagrindinėmis rinkos demokratijomis. Reikia rūpintis ne tik esamų tarptautinių investavimo taisyklių išsaugojimu, bet ir jų atitikimu naujoms aplinkybėms.

Kuriant VJVKI infrastruktūrą, kuri būtų naudinga ne tik Kinijai, ją planuojant, svarbu investicijomis prisidėti Amerikai ir kitoms Vakarų šalims. Europa turėtų būti suinteresuota dėl to, kad ES yra galinis VJVKI tikslas. Japonija ir išsivysčiusios Azijos šalys – dėl to, kad jos figūruoja VJVKI dokumentuose. Indija – kaip jungties Azijoje dalis. Reikia rūpintis VJVKI skaidrumu, daugiašaliu politikos koordinavimu.

Pastebėjus, kad Kinija jau pradėjo performuoti pasaulio ekonomiką, RAND konstatuoja, kad Amerika strategijos reagavimui į šį iššūkį neturi. Kinijai įveikinėjant Ameriką kainos, kokybės, finansavimo ir pristatymo deriniu, patariama Amerikos atsakingoms ministerijoms geriau suvokti geoekonominę Kinijos strategiją ir VJVKI vaidmenį joje.

Kadangi Kinijos atžvilgiu svarbių interesų turi JAV, jos kaimynės Kanada ir Meksika, Europa, partnerės iš Indijos-Ramiojo vandenynų regiono – Japonija, Korėja, Taivanas, Australija ir Naujoji Zelandija, RAND įspėja, kad būtina veikti kartu. Bendras šių valstybių potencialas siektų apie 53% pasaulio BVP, 54% pasaulinio prekių ir paslaugų eksporto, 55% pasaulinio prekių ir paslaugų importo. Šalys pirmauja kaip technologijų kūrėjos, yra investicijų tiekėjos ir gavėjos, tačiau išvardinti jų pranašumai blės, jeigu Kinija ir toliau imsis suderintų skubių esminių veiksmų.

Rusijos ir Kinijos specifika

Rusijos ir Kinijos metodai, plečiant savo įtaką pasaulyje, skiriasi.

Rusija stengiasi remti kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės politinius judėjimus, tokiu būdu siekdama trikdyti priešiškas jai visuomenes ir, pasitaikius progai, kurdama ten įvairaus tipo draugiškus jai režimus. Rusijos vadovybė pirmenybę teikia silpniems korumpuotiems režimams, nes korupcija yra svarbus jos sistemos elementas.

Kinijai valdymo tipas valstybėse, su kuriomis ji bendrauja, nelabai rūpi. Šiose valstybėse ji pelno palankumą, nes savo paramą ir investicijas siūlo iš esmės nediktuodama politinių sąlygų, be kurių neapsieina Vakarų parama. Siūlydama patrauklias prekybos ir investicijų galimybes ir užsitikrindama savo įtaką, Kinija žymiai mažiau praktikuoja nelegalius papirkinėjimus. Iš savo investicijų ji tikisi sulaukti ne tik ekonominės, bet ir politinės naudos. Tad jai rūpi, kad priimančioji šalis būtų pakankamai stabili ir gerbtų turtines teises. Kinijos augimas ir gaunama grąža taip pat priklauso ir nuo pasaulio ekonomikos sveikatos. Todėl ji nenori šiai sistemai pakenkti, kol Kinijos vadovybė iš jos gauna naudos.

Nors Rusija yra antra karinė galybė pasaulyje, o Kinija – trečia, RAND tyrime teigiama, kad karinę Rusijos grėsmę galima mažinti aljanso bendromis karinėmis priemonėmis, kas jau yra daroma, ir nekarinėmis.

Kinijos sąlygojami kariniai iššūkiai tėra regioninės reikšmės, tačiau ją sulaikyti karinėmis priemonėmis galima tik kurį laiką, nes Kinijos kariniai pajėgumai nuolat auga. Dėl šios priežasties rūpinimasis savo interesais regione Amerikai kainuos vis daugiau. Tačiau Rytų ir Pietryčių Azijoje JAV turėtų išlikti, o sąjungininkams ir partneriams regione Vašingtonas turėtų padėti kurti savas apsaugos sistemas. Dera rūpintis Amerikos – Kinijos nesutarimų šalinimu, nes JAV derybinės pozicijos ilgainiui prastės.

Ekonominiu požiūriu Rusija skiriasi nuo uždaros Sovietų sąjungos, nes ji tapo susaistyta užsienio rinkomis ir investicijomis. Dėl šios priežasties nekarinėms priemonėms Rusija tapo jautresnė, o Vakarų sankcijos yra paveikios. Rusijos eksporte vyrauja nafta ir dujos. Abi prekės 2017 m. užtikrino net 47% viso Rusijos eksporto ir 40% biudžeto pajamų (2018 m. ši dalis didėjo[13]). Taigi JAV turi naftos ir dujų kainos mažinimo svertą, bet kartu šioje srityje reikia kitų šalių paramos.

Konstatuojama, kad Kinija ekonomikos srityje regioninio masto kliūtis jau peržengė.

Nesuderintas Vakarų stovyklos mechanizmas

Žiniasklaidoje netrūksta priekaištų JAV prezidentui D.Trumpui už transatlantinių ryšių klibinimą. Vienoje publikacijų pastebima[14], kad šūkis „Pirmiausia Amerika!“ gali virsti teiginiu „Amerika liko viena“, nes be sąjungininkų JAV pasaulinė įtaka toliau mažės, o Kinija įsigalės vis greičiau.

Š. m. kovo mėnesį Kinijos investicijas į Genujos ir Triesto uostus įsileido Italija – pirmoji G7 grupės valstybė, trečioji pagal ekonomikos dydį eurozonos narė. Susitarimus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasiekė jam įprastu dvišalių derybų būdu. Norvegijos Dagbladet[15] nuomone, pinigais susiviliojusi Italijos valdžia įkalė pleištą į Europos solidarumą, nes iki tol Kinija buvo pasiekusi susitarimus su 13 ES valstybių, kurių daugelis yra erdvėje, anksčiau kontroliuotoje SSRS.

Po sėkmės Italijoje su valstybiniu trijų dienų vizitu į Paryžių atvykusio Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukė beprecedentė staigmena – į derybas buvo pakviesta Vokietijos kanclerė A.Merkel ir EK pirmininkas J.C.Junckeris. Baigiamojoje 4 vadovų spaudos konferencijoje reikštas susirūpinimas dėl nesąžiningos konkurencijos. E.Macronas paragino Kiniją gerbti ES vienybę ir jos vertybes. EK vadovas skatino į Kinijos rinką ES bendroves įsileisti tokiomis sąlygomis, kokias Kinijos bendrovės nori turėti ES[16].

Procesas vyksta su pagreičiu. Naujienų reikia laukti iš ES ir Kinijos viršūnių susitikimo Briuselyje balandžio 9 d. ir iš antrojo tarptautinio VJVKI forumo, kuris rengiamas balandžio 13 d. Pekine.

[1] NATIONAL  SECURITY  STRATEGY. May 2010: http://nssarchive.us/NSSR/2010.pdf

[2] National Security Strategy of the United States of America DECEMBER 2017: https://www.whitehouse.gov/wp-content/uploads/2017/12/NSS-Final-12-18-2017-0905.pdf

[3] Russia Is a Rogue, Not a Peer; China Is a Peer, Not a Rogue: https://www.rand.org/pubs/perspectives/PE310.html

[4] World Population Review: http://worldpopulationreview.com/countries/united-states-population/

[5] Claim in 2018: Russia’s 2017 GDP in current U.S. dollars “is barely more than that of South Korea.”: https://www.russiamatters.org/node/11601

[6] The World Bank, GDP, PPP: https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.PP.CD?end=2017&locations=US&start=1990&view=chart

[7] U.S. military spending from 2000 to 2017 (in billion U.S. dollars): https://www.statista.com/statistics/272473/us-military-spending-from-2000-to-2012/

[8] CONSTITUTION OF THE COMMUNIST PARTY OF CHINA: http://www.china.org.cn/20171105-001.pdf

[9] Mapping the Belt and Road initiative: https://www.merics.org/sites/default/files/2018-06/MERICS_Silk_Road_v8.jpg

[10] What is China’s Belt and Road Initiative?: https://www.theguardian.com/cities/ng-interactive/2018/jul/30/what-china-belt-road-initiative-silk-road-explainer

[11] Ten pat

[12] Paaukotas nacionalinis saugumas vardan Kinijos investicijų: https://www.atviraklaipeda.lt/2018/09/05/paaukotas-nacionalinis-saugumas-vardan-kinijos-investiciju/

[13] Claim in 2018: “Russia relies heavily on energy exports for close to three-quarters of its export earnings and over half of its budget.”: https://www.russiamatters.org/node/11300

[14] President Trump destabilises transatlantic relations: https://www.businessdestinations.com/work/trump-destabilises-transatlantic-relations/

[15] Dagbladet (Норвегия): Марко Поло наоборот: https://inosmi.ru/politic/20190330/244850809.html

[16] Macron meets Xi Jinping to strengthen EU-China relationship: https://www.theguardian.com/world/2019/mar/26/emmanuel-macron-meets-chinese-leader-in-attempt-to-strengthen-ties

stop_hand

Ukrainos vyriausybė uždraudė bet kokį nereguliarų aviacinį susisiekimą su Rusija, o šalies premjeras Volodymyras Groismanas pareiškė, kad skrydžiai į Rusiją bus atnaujinti, kai ši taps civilizuota šalimi ir nutrauks agresiją.

Kaip rašo Ukrainos žiniasklaida, reguliarūs skrydžiai į Rusiją buvo uždrausti jau anksčiau, tačiau nuo trečiadienio uždraudžiami visi skrydžiai. Draudimas įvestas po to, kai prorusiškų pažiūrų Ukrainos politikai Viktoras Medvedčiukas ir Jurijus Boiko pasinaudojo įstatymo spraga ir užsakomuoju skrydžiu nuvyko į Maskvą susitikti su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu bei dujų koncerno „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu. V. Medvedčiukas yra Ukrainos opozicinės, prorusiškų pažiūrų partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ lyderis, o Jurijus Boiko kandidatavo į Ukrainos prezidentus, tačiau, surinkęs 11,67 proc. balsų, nepateko į antrąjį rinkimų turą, praneša Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Siūloma įvesti visų nereguliarių skrydžių tarp Ukrainos ir šalies-agresorės draudimą, išskyrus tuos skrydžius, kurių reikia JT (Jungtinių Tautų ), ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ir Raudonojo Kryžiaus misijoms vykdyti“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo siūlymą pateikęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. 

Pasak A. Avakovo, V. Medvedčiukas ir J. Boiko pasinaudojo „skyle įstatyme“, nes ankstesniu draudimu buvo sustabdyti tik reguliarūs skrydžiai, o užsakomieji liko. Pats V. Medvedčiukas Vyriausybės sprendimą vadino „provokacija prieš politikus“.

Tuo tarpu premjeras V. Groismanas pareiškė, kad Ukraina atnaujins skrydžius į Rusiją tik tada, kai ši nebebus agresore ir taps civilizuota valstybe.

„Manau, visi suprantame – niekas neturi teisės žeminti valstybės, net tada, kai kalbame apie politikus, kurių ideologija yra kitokia. Pritariu A. Avakovo siūlymui ir tol, kol Rusija negrįš prie civilizuoto būvio ir iš šalies-agresorės nevirs civilizuota šalimi, tokie apribojimai galios“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjeras.

„Ukrinform“ duomenimis, J. Boiko ir V. Medvedčiukas su D. Medvedevu ir A. Mileriu susitiko kovo 22 d. Dėl šio incidento Ukrainos teisėsauga pradėjo tirti Valstybinę aviacijos tarnybą ir Valstybinę sienos apsaugos tarnybą, išdavusias leidimus kirsti Ukrainos ir Rusijos sieną.

Reguliarūs skrydžiai tarp Ukrainos ir Rusijos buvo atšaukti po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradėjimo.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.03; 18:44

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį paskelbė, kad Izraelis drauge su Rusija įkurs bendrą komandą, skirtą paspartinti užsienio šalių pajėgų pasitraukimą iš Sirijos. 

Po praėjusią savaitę Maskvoje įvykusio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu B. Netanyahu pareiškė, kad abu lyderiai sutarė dėl „bendro tikslo“ – iš Sirijos atitraukti pajėgas, kurios ten dislokuotos kilus pilietiniam karui. 

Per pastaruosius mėnesius Rusijos remiamoms Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgoms pavyko atgauti didelę karo draskomos šalies dalį iš Vakarų remiamų sukilėlių ir islamistų kovotojų. 

Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai paskelbė, kad JAV atitrauks daugumą savo karių iš Sirijos. Šalyje esą turėtų likti tik apie 400 amerikiečių karių. 

Izraelis nerimauja, kad jo varžovas regione – Iranas – gali siekti ilgam laikui kaimyninėje Sirijoje dislokuoti savo karius. Ši tema buvo aptarta B. Netanyahu susitikimo su V. Putinu metu. 

„Leidau nedviprasmiškai suprasti, kad Izraelis neleis Irano karinio įsitvirtinimo Sirijoje. Taip pat nedviprasmiškai pasakiau, kad imsimės karinių veiksmų prieš tokius tikslus“, – teigė Izraelio ministras pirmininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 09:00

Jungtinių Valstijų žvalgybos vadas Danas Coatsas pareiškė, kad Rusija bandys kištis į netrukus vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus. Tai D. Coatsas pasakė Jungtinių Valstijų Senato žvalgybos komitete.

„Manome, kad Rusija bandys pasinaudoti kibernetinėmis technologijomis ir kišis į netrukus vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus“, – teigė D. Coatsas.

D. Coatso teigimu, Rusija užmezgė santykius su režimais visame pasaulyje, kaip Venesuela, Sirija, Kuba, Šiaurės Korėja ir Iranas.

Taip pat D. Coatsas pažymėjo, kad Rusijos santykiai su Kinija tapo artimiausi per daugelį dešimtmečių.

Ukrainos prezidento rinkimai įvyks kovo 31 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 06:00

Rusija ir Kinija kelia didžiausią šnipinėjimo ir kibernetinių atakų grėsmę Jungtinėms Valstijoms, ir šios šalys yra artimesnės nei kada nors anksčiau, JAV senatoriams sakė Jungtinių Valstijų nacionalinės žvalgybos vadas Danas Coatsas.

Kaip skelbia „Reuters“, D. Coatso teigimu, Rusijai ir Kinijai vis labiau suartėjant, kai kurie Amerikos sąjungininkai traukiasi nuo Vašingtono, reaguodami į besikeičiančią Jungtinių Valstijų politiką saugumo ir prekybos klausimais.

„Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja vis dažniau vykdo kibernetines operacijas paveikti tiek protus, tiek mašinas įvairiems kėslams – pavogti informaciją, paveikti mūsų piliečius ir suardyti kritinę infrastruktūrą“, – Senato žvalgybos komitete kalbėjo D. Coatsas.

„Maskvos santykiai su Pekinu yra artimiausi per daugelį dešimtmečių“, – Senato žvalgybos komitete pasaulines saugumo grėsmes pristatė D. Coatsas.

Pasak jo, kai kurie JAV sąjungininkai siekia daugiau nepriklausomybės, reaguodami į besikeičiančią JAV politiką saugumo ir prekybos klausimais, ir „atviriau žiūri“ į naujas partnerystes.

„Po Antrojo pasaulinio karo įsivyravusi tarptautinė sistema, regis, susiduria su iššūkiais dėl augančių kibernetinių ir masinio naikinimo ginklų keliamų grėsmių, konkurencijos kosmose ir regioninių konfliktų“, – tikino D. Coatsas.

D. Coatso teigimu, JAV priešininkai, tikėtina, jau bando kištis į 2020 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus, tobulindami savo pajėgumus ir bandydami naujas taktikas.

D. Coatsas pabrėžė, kad Rusijos pastangos socialiniuose tinkluose susitelks ties socialinėmis ir rasinėmis įtampomis, pasitikėjimo institucijomis menkinimu ir antirusiškų politikų juodinimu.

Demokratų senatorius Markas Warneris tikino esąs ypač sunerimęs dėl Rusijos veiksmų socialiniuose tinkluose, kuriais siekiama „suskaldyti mūsų visuomenę ir paveikti mūsų demokratinius procesus“, ir dėl iš Kinijos kylančios grėsmės technologijų sektoriuje.

„Nerimą kelia Kinijos technologijų bendrovės, priklausomos nuo Kinijos komunistų partijos, kurios siekia gauti technologijų paslaptis, jomis pasinaudoti ir sumažinti JAV technologijų įmonių reikšmę pasaulyje“, – sakė M. Warneris.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 06:30

Dažniausiai rašydamas straipsnį jo pavadinimą sugalvoju paskiausia – pagal viso rašinio turinį. Bet šįkart elgiuosi kitaip, ir ne šiaip sau.

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Tokią išvadą padariau perkopęs į Geltonosios Kiaulės metus, kurie pagal kinų kalendorių prasidės tik vasario 5 d. Jeigu prognozuosime politiniu aspektu, 2019-ieji išsiskirs temperamentingu, nors ir nešvariu, brutaliu įvykių ir poelgių srautu, racionaliai purvina valstybių ir jų lyderių politika.

Štai kad ir Kinija. Jos santykiai su SSRS istorijos tėkmėje buvo permainingi. Vyresnieji prisimena praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio Sovietų Sąjungos konfliktą su Mao DzeDuno režimu, kai N. Chruščiovas po Karibų krizės džiaugėsi santykių su JAV atšilimu, atleido Jugoslavijos lyderiui Broz Titui, bet tada užsiuto Pekinas, kuris SSRS vertino kaip pernelyg draugišką Vakarams. Žodiniai kaltinimai virto atvira konfrontacija, ir 1967 m. buvo užimta SSRS ambasada Pekine, kilo susirėmimai abiejų valstybių pasienyje, Damansko saloje, grėsė branduolinis karas…

Maskva elgėsi gudriai. 1972 m. vasarį suorganizavo JAV prezidento Ričardo Niksono vizitą į Pekiną, ir Maskvą kinai pamažu vėl ėmė vadinti strateginiu partneriu Azijoje. Jau senokai dėmesį atkreipė įžūli Kinijos ekspansija į Rusijos Tolimuosius Rytus, jos ir Rusijos suartėjimas ypač jaučiamas po Rusijos agresijos Ukrainoje ir Krymo aneksijos. Prieš pusantrų metų Rusijos ir Kinijos kariniai laivai surengė bendras pratybas Baltijos jūroje.

Sustabdykime Rusijos agresiją. AFP nuotr.

Kita šios abipusės meilės pusė: Maskvą žavi tai, kad dėl išskirtinio Kinijos komunistų partijos dėmesio BVP augimui per pastaruosius kelis dešimtmečius Kinijoje įvyko tikras ekonomikos stebuklas: nominalių pajamų vienam gyventojui rodiklis šovė viršun nuo 333 JAV dolerių 1991 m. iki 7 329 dolerių 2017 metais. Tai svarbiausia priežastis, kodėl Kiniją iki šiol valdo komunistai, portale project-syndicate.org rašė Kinijos tarptautinių santykių ir demokratizacijos ekspertas Minxinas Pei.

Geopolitine prasme Rusijai naudinga kuo gilesnė Kinijos konfrontacija su JAV.  Pernai įsiliepsnojęs prekybinis ir muitų karas tarp dviejų supervalstybių sumažino Vakarų ekonominių ir politinių sankcijų poveikį Rusijai.

Prieš dvejus metus „Veide“ apžvalgininkas Arūnas Brazauskas priminė George‘o Orwello kūrinį „1984“, kuriame vaizduojamos trys galybės: Okeanija, Eurazija ir Rytų Azija. Jos nuolatos kariauja tarpusavyje. Kurios nors dvi sudaro koaliciją prieš trečią, tačiau koalicijos nuolat keičiasi. Pasaulyje, kuriame Amerika vis mažiau dominuoja, G. Orwelo trijulę atitinka JAV, Kinija ir Rusija. Pastaroji, palyginti su pirmosiomis dviem, yra ekonominė nykštukė, tačiau galinga kariniu požiūriu. Zbigniewas Brzezinskis mano, kad tvarka pasaulyje gali būti palaikoma pasiekus pusiausvyrą tarp šių valstybių, bet Kinija ir Rusija turėtų būti „pastatytos į vietą“. Amerika galėtų pasinaudoti Rusijos ir Kinijos prieštaravimais. Tačiau šįkart tuo naudojasi Rusija.

Dar labiau ji suinteresuota įkalti pleištą tarp JAV ir Europos Sąjungos. Nuolatiniai D. Trumpo priekaištai NATO šalims, ypač Vokietijai, kad jos skiria nepakankamai lėšų į Aljanso biudžetą, ir gyvena Amerikos sąskaita, šaldo šių trijų galybių – ES, NATO ir Amerikos – santykius. V. Putinas nežino, kaip elgtis su nenuspėjamu Amerikos prezidentu, tad lūkuriuoja, kartais pakritikuoja, bet nerizikuoja griebtis atviros konfrontacijos.

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Maskva gudriai žaidžia ir su atskiromis Europos šalimis. Ji atidžiai stebi „Brexit“ procesą, nes Didžioji Britanija, valdant konservatoriams, yra griežčiausia Maskvos oponentė. Jos pasitraukimas iš ES būtų didelis smūgis Europos vienybei. Vokietiją Rusija glaudžiai pririšo „Nord Stream-2“ saitais, ir A. Merkel retorika dėl agresijos prieš Ukrainą tampa tiesiog pabodusia ir neveiksminga skeldėjančios Bendrijos fone.

Rytų Europos šalys kol kas V. Putino dar neįveiktas Vakarų skydas. Nors Vengrija, Čekija, slaviškieji Balkanai ir šliejasi prie V. Putino, ypač migracijos klausimais, tačiau Maskva niekaip nepažaboja Lenkijos, Rumunijos, net Bulgarijos, jau nekalbant apie Baltijos šalis ir, žinoma, „pafrontės“ valstybes Ukrainą, Moldovą, Gruziją…

Paskutinis V. Putino žygis – į Balkanus. Į Serbiją jis atvyko kaip didvyris, vienijąs slaviškąjį aljansą ir žadantis paramą prieš musulmoniškąją ir Vakarų invaziją į regioną. Praradusi autoritetą Makedonijoje ir Juodkalnijoje, Maskva skuba užimti geras pozicijas šioje neramioje Europos dalyje, kuri strategiškai yra be galo svarbi tiek NATO, tiek Vakarams. Belgradą ir Maskvą supykdė toks mažmožis, kaip Kosovo sprendimas kurti savo ginkluotąsias pajėgas. Vakarų valstybės, deja, garsiai nepalaikė šios idėjos…

Ko gero, didžiausias Vakarų praradimas yra Turkijos dreifavimas Rusijos farvateriu. Ilgai kėlęs Ankarai sąlygas dėl Turkijos stojimo į ES (svarbiausia jų – Kipro dalies deokupacija), Briuselis tokiu būdu atstūmė Turkiją nuo vieningos Europos. Galingas NATO forpostas Europos pietuose braška per visas siūles ir pakerta Aljanso karinį pajėgumą. Ankara leidžia Maskvai daryti ką nori ir Sirijoje, iš kurios nedrąsiai, bet nuosekliai traukiasi amerikiečiai, užleisdami opozicijos turėtas pozicijas B. Assado režimui ir Rusijai.

Kuo arčiau Lietuvos, tuo Rusija ima elgtis kaip savo namuose. Tariami A. Lukašenkos nesutarimai su V. Putinu dėl menamo Baltarusijos prisijungimo prie Rusijos greičiausiai tėra noras matyti esama už norima: taip zonduojama baltarusių nuomonė apie šią fiktyvią Sąjunginę valstybę, o A. Lukašenka dedasi didesnis jų nepriklausomybės gynėjas, negu esąs iš tikrųjų.

luka
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Tačiau dvigubas nuo 2004 m. valdžioje esančio Baltarusijos lyderio žaidimas sudaro gerą progą Vakarams „pasigauti“ jo intencijas užmegzti geresnius santykius su Vakarais. Bet šie į tai nereaguoja. Nors sankcijos Minskui iš dalies panaikintos, tačiau ES, užsiėmusi savo problemomis, pamiršo, kaip svarbu šią didžiulę posovietinę valstybę patraukti į savo pusę. Net Lietuvoje nerado oficialaus atgarsio A. Lukašenkos pareiškimas, kad, kylant problemoms su eksportu per Rusijos terminalus, Minskas dalį krovinių, ypač trąšų eksportą, nukreips per Klaipėdos uostą. Lietuvos užsienio reikalų ministerija šį pareiškimą praleido negirdomis, nors užteko diplomatinio rašto, kad „baltarusių prekėms Lietuvos rinka visada atvira“ ir pan.

Kitaip sakant, jėgų balansas senutėje Europoje krypsta Maskvos naudai. Tiek JAV, tiek Europa užsiėmusi savo problemomis ir nepastebi geopolitinių permainų, kurių priekyje žengia Maskva. Taip gali susidaryti kritinė masė, kai bus peržengtas rubikonas tarp taikos ir karo. Vienos jėgos dominavimas, ypač jei ta jėga įrodžiusi savo agresyvią prigimtį, niekada pasauliui neneša taikos ir pažangos.

2019.01.22; 06:12

Trečiadienį viešumoje pasklido žinia, kad, tiriant šnipinėjimo bylą, teisėsauga jau nuo spalio mėnesio yra suėmusi buvusį Socialistinio liaudies fronto pirmininką Algirdą Paleckį, taip pat antradienį buvo sulaikytas ir Rusijos Federacijos pilietis, buvęs prosovietinės organizacijos ,,Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.


Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, suimtų asmenų yra ir daugiau ir visiems įtarimai pateikti dėl galimo šnipinėjimo kitų valstybių institucijoms. Generalinis prokuroras pažymėjo, kad nėra duomenų, jog tai susiję su asmenimis iš parlamentinių partijų. 

,,Norėčiau pažymėti, kad nėra duomenų, kad tai susiję su parlamentinėmis partijomis.(…) Dar vis vyksta ikiteisminis tyrimas, iš šiuo metu surinktos informacijos matome, kad asmenų veikla vykdyta tikslinga ir sąmoninga. Žvalgybos epizodai įvykdyti daugiau nei prieš metus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė E. Pašilis. 

Pasak generalinio prokuroro, Rusijos institucijų žvalgybos užduotys buvo nusitaikytos į visuomenei jautriausias sferas, kaip pavyzdį jis pateikė Sausio 13-osios įvykius. 

Algirdas Paleckis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio, šis tyrimas tik patvirtina, kad Rusija bando visomis pajėgomis daryti įtaką Lietuvos politinei sistemai. 

,,Šitas tyrimas yra labai ilgą laiką rinkta medžiaga. Atsakingai rinkome, nuodugniai ją analizavome. Su Lietuvos politine sistema siejami asmenys galimai turėjo Rusijos Federacijai palankių ir su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinamų tikslų“, – sakė VSD vadovas D. Jauniškis.

,,Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo iki teisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. (…) Atliktos kratos daugelio asmenų gyvenamosiose vietose, šiuo metu įtariami asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, išskyrus vieną Rusijos Federacijos pilietį. (…) Buvo organizuota įtariamų asmenų sulaikymo operacija. Galiu patvirtinti, kad vienas iš sulaikytų asmenų yra Valerijus Ivanovas, kuris sulaikytas dėl kratos metu pas jį rasto ginklo. Šiuo metu aiškinamės, ar tai susiję su tyrimu dėl šnipinėjimu“ , – teigė Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Valerijus Ivanovas. Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotr.

Generalinis prokuroras patvirtino, kad dėl šnipinėjimo gali grėsti nuo trejų iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 20:10

Galimą Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus tiriančio specialiojo prokuroro Roberto Muellerio bendradarbiai ir prezidento Donaldo Trumpo advokatai atnaujino konsultacijas dėl Baltųjų rūmų šeimininko susitikimo su tyrėjais. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas CNN.

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Pasak jo šaltinių, šio klausimo svarstymas anksčiau buvo laikinai nutrauktas, kadangi buvo rengiami raštiški D. Trumpo atsakymai į R. Muellerio klausimus. Jie buvo perduoti specialiojo prokuroro pavaldiniams lapkričio mėnesį. Kaip pažymi televizijos kanalas, dabar R. Muelleris leido suprasti, kad vis dar norėtų užduoti klausimų D. Trumpui asmeniniame pokalbyje. JAV prezidento teisininkai šiuo metu tam prieštarauja.

R. Muelleris nuo praėjusių metų gegužės tiria galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Jis pateikė kaltinimus 19-kai asmenų, tarp kurių – penki amerikiečiai, 13 rusų ir vienas olandas. Liepą apie kaltinimus dar 12-kai asmenų, kurie, kaip teigia Vašingtonas, yra Rusijos karinės žvalgybos darbuotojai, pranešė JAV teisingumo departamentas.

D. Trumpas ir jo padėjėjai neigia įtarimus, kad rinkimų kampanijos metu buvo palaikomi neteisėti kontaktai su Rusijos atstovais. Maskva taip pat tvirtina nemėginusi daryti poveikio rinkimų rezultatams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 03:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasiūlė ateityje surengti derybas su Kinijos ir Rusijos lyderiais, kuriomis siektų nutraukti „didžiules ir nekontroliuojamas ginklavimosi varžybas“.

„Šiemet JAV išleido 716 mlrd. JAV dolerių. Beprotiška!“ – tviteryje rašė prezidentas.

„Esu tikras, kad kada nors ateityje prezidentas Xi (Jinpingas) ir aš kartu su Rusijos prezidentu (Vladimiru) Putinu pradėsime kalbėtis apie reikšmingą sustabdymą to, kas virto didžiulėmis ir nekontroliuojamomis ginklavimosi varžybomis“, – pridūrė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.04; 09:20

JAV gynybos sekretorius: Rusija vėl bandė įsikišti į Jungtinių Valstijų rinkimus. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jimas Mattisas pareiškė, esą Rusija bandė kištis į JAV vidurio kadencijos rinkimus praeitą mėnesį, taip pat kaip 2016 metais, kai šalies prezidentu tapo Donaldas Trumpas.

Prasti Vašingtono ir Maskvos santykiai „be abejonės pablogėjo“, Rusijai bandant paveikti Jungtinių Valstijų rinkimų procesą, gynybos forume Kalifornijoje kalbėjo J. Mattisas.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl bandė įsikišti į mūsų rinkimus lapkritį, matome jų pastangas paveikti rinkimus“, – sakė Pentagono vadovas.

„Jų veiksmai, kuriais jie bando suardyti demokratinius procesus, turi būti sustabdyti. Mes padarysime viską, kad apsaugotume mūsų šalies demokratiją“, – tikino J. Matissas.

J. Matisso pareiškimai pasirodė po to, kai D. Trumpas staiga atšaukė susitikimą su V. Putinu G20 šalių viršūnių susitikimo metu. Pasak D. Trumpo, susitikimą jis atšaukė dėl Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą.

JAV teisėsaugos institucijos ne kartą yra perspėjusios, esą „amerikiečiai turi suprasti, kad užsienio valstybės, ypač – Rusija, bando paveikti viešąją nuomonę ir rinkėjų požiūrį, siekdamos destabilizuoti šalį“.

Pats prezidentas D. Trumpas yra pačiame tyrimo centre, kuriame aiškinamasi, ar Rusija galėjo paveikti 2016 m. prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 11:44

Pirmąją dieną, kai įsigaliojo draudimas atvykti rusų vyrams, Ukraina, oficialiais duomenimis, neįsileido 100 asmenų iš Rusijos. To priežastys – įvairios, šeštadienį Kijeve sakė pasienio apsaugos atstovas. Esą buvo neaiškus jų viešnagės Ukrainoje tikslas arba jie turėjo tik savo rusišką pasą, skirtą naudoti Rusijoje.

Rusija savo ruožtu per sieną neįsileido 40 ukrainiečių.

Norėdama apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, Ukraina kai kuriose šalies dalyse 30 dienų paskelbė karo padėtį. Penktadienį paskelbtas draudimas visiems 16-60 metų amžiaus rusams vyrams šiuo laiku atvykti į Ukrainą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 03:00

Estijos gynybos ministras Juris Luikas reikalauja ryžtingo Vakarų atsako į aštrėjantį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, praneša agentūra „Reuters“.

„Sankcijos yra stipriausias būdas parodyti Rusijai, kad mes tai vertiname rimtai“, – pareiškė J. Luikas interviu „Reuters TV“. Ministras pabrėžė, kad Rusijos įvykdytas trijų Ukrainos karo laivų užgrobimas Kerčės sąsiauryje nėra pavienis incidentas. „Mes manome, kad incidentas labai rimtas. Nes jis iškelia įtampą į visiškai naują lygį“, – kalbėjo J. Luikas. Anot jo, didėja rizika, kad maža krizė gali peraugti į didesnį karinį konfliktą.

„Aš esu šiek tiek sunerimęs, kad mūsų tolerancija tokiems incidentams tapo norma, – sakė J. Luikas. – Kitais atvejais mes sakytume, kad vienas karo laivas apšaudė kitą karo laivą, tačiau dabar kalbama apie „incidentą“.

Kalbinis sušvelninimas tokioje pilkoje zonoje yra „didelė, didelė klaida“, – įspėjo J. Luikas. Esą būtina aiški NATO ir ES žinia. Vakarai yra stiprūs, kai elgiasi „aiškiai ir stipriai“. „Jei mes delsime, neaiškiai siųsime signalus, tada rizika didės“, – mano Estijos gynybos ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats sakė, kad Rusija yra konflikte su Vakarais. „Aš manau, kad Ukraina yra tik indikatorius, rodantis, kokia rizikinga yra tokia strategija“, – akcentavo J. Luikas. Kiti pavyzdžiai yra rusų pratybos, pirmiausiai vadinamosios staigios pratybos, kurios vyksta netikėtai ir nestebint užsieniui, ir kurios „sunervina visus kaimynus“. Todėl esą labai gerai, kad NATO dislokavo dalinius Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Anot ministro, svarbu, kad Rytuose nuolat būtų karių iš kitų NATO šalių.

J. Luikas, be to, gyrė, kad JAV, o taip pat Europos valstybės suprato, koks pavojus gali būti Rusijos kibernetinės atakos ir sistemingas melagingos informacijos naudojimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.29; 07:06

Rusijos teismas ginčijamame Krymo regione antradienį pasiuntė į kalėjimą jūreivius iš Ukrainos karinio jūrų laivyno laivų, kuriuos sekmadienį užėmė Rusija.

Sekmadienį Kerčės pusiasalyje, prie Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, kuriuose buvo 24 jūreiviai.

Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.

Simferopolio miesto teismas devyniems jūreiviams skyrė kardomąjį kalinimą dviem mėnesiams dėl kaltinimų neteisėtai kirtus sieną su smurto grėsme. Už tokius kaltinimus gali būti skiriama iki 6 metų trukmės kalėjimo bausmė. Kiti jūreiviai prieš teismą stos trečiadienį. 

Savaitgalį įvykęs incidentas tarp Rusijos ir Ukrainos sukėlė šoką tarptautinei bendruomenei. Ukrainoje pirmadienį buvo nuspręsta 30 dienų laikotarpiui įvesti karinę padėtį.

Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Nuo to laiko Rusija reiškia teises į Krymo priekrančių vandenis.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-28

Užrašas skelbia: „Ačiū, kad buvote su mumis“

Kremlius susimovė. Teismas paskyrė opozicinio žurnalo leidėjui nepakeliamą baudą (didžiausią Rusijos žiniasklaidos istorijoje, skaičiuojant eurais – apie 300 000), o žmonės per keturias paras nubaustiesiems suaukojo gerokai daugiau. Kiti, tiesa, tebeabejoja, ar verta mokėti Leviatanui.

Administracinė bauda – astronominė

Jevgenija Albac. Sputnik/Scanpix nuotr.

Lapkričio 20 d. Maskvos Tverės rajono teismas atmetė žurnalo „The New Times“ leidėjo apeliacinį skundą dėl spalio pabaigoje taikos teisėjos paskirtos bendrovei 22 250 000  rublių baudos panaikinimo. Paliktas galioti ir pirmosios instancijos teisėjos sprendimas skirti 30 tūkstančių rublių baudą žurnalo vyriausiajai redaktorei Jevgenijai Albac, kuri yra ir žurnalo leidėjo – bendrovės „Novyje vremena“ vienintelė savininkė. Nutartys dėl baudų skyrimo įsiteisėjo, jas reikia sumokėti per 60 dienų – iki kitų metų sausio 20 d. Jevgenija Albac su advokatu pareiškė besikreipsią į aukštesnes Maskvos ir Rusijos teismines instancijas ir rašysią skundą Europos žmogaus teisių teismui.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas dar tada, spalio pabaigoje, žurnalistams paaiškino, jog „New Times“ nenurodė iš užsienio šaltinių gaunamų pinigų, kaip to reikalauja įstatymai, ir bauda žurnalui paskirta griežtai laikantis įstatymo raidės. Šiaip jau romi Rusijos žurnalistų sąjunga taikos teisėjos paskirtą 22 milijonų rublių baudą pavadino „keliančia nusistebėjimą“. Iš tikrųjų stebina ne tik teisėjos nutartis, bet ir pats įstatymas. 2015 metų pabaigoje Rusijos prezidentas pasirašė federalinį įstatymą dėl žiniasklaidos įstatymo ir administracinių pažeidimų kodekso papildymų. Žiniasklaidos įstatymo pataisa įpareigoja redakcijas ar leidėjus kas ketvirtį atsiskaityti apie piniginių lėšų iš užsienio šaltinių gavimą. Administracinių pažeidimų kodekse (str. 13.15.1) nurodomos baudos, skiriamos redakcijai ar leidėjui laiku nepranešus apie Rusijos įstatymuose nurodytų piniginių lėšų gavimą: juridiniam asmeniui – arba tokia pati suma, apie kurią nebuvo pranešta, arba du kartus didesnė; pakartotinai pažeidus šį reikalavimą – nuo 3 iki 4 kartų didesnė.

„New Times“ atvejis yra pirmas, kai Rusijos teismai pritaikė 13 straipsnį. Ir skyrė dar ne pačią didžiausią iš jame numatytų baudų! Kita vertus, tas pats Administracinių pažeidimų kodeksas leidžia administracinę baudą pakeisti įspėjimu, jeigu nusižengta pirmą kartą ir nepadaryta kokios nors žalos, taip pat ir turtinės. Leidinio advokatas teisėjams priminė ir Aukščiausiojo teismo plenumo nutarimą (2010), kuriame kalbama apie žiniasklaidoje padarytos moralinės žalos atlyginimą: kompensacijos dydis turi būti protingas ir teisingas, nesuvaržyti žiniasklaidos laisvės. Tačiau 13 straipsnyje nekalbama nei apie kokius perspėjimus, nei apie žalos padarymą ar nepadarymą, nei apie proporcingumą.

Tuoj po taikos teisėjos sprendimo Europos ir saugumo bendradarbiavimo organizacijoje jį pavadino neturinčiu precedento ir paragino atšaukti. „Rusijos Federacijai reikia vengti nereikalingų ir neproporcingų veiksmų, kurie gali suvaržyti žiniasklaidos pliuralizmą. Todėl būtina skubiai pakeisti įstatymą dėl užsienio agentų.“

„Kremliaus juodoji kasa“ ir kitos tamsybės

Leidinio „The New Times“ šaknys siekia 1943 metus, kai buvo įkurtas laikraščio „Trud“ priedas, žurnalas, kiek vėliau pavadintas „Novoje vremia“ (Naujieji laikai). Ir tuoj pat tapo „spaudos laisvės“ SSRS reiškėju. Kai 1944 metais Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis pasiskundė Josifui Stalinui, kad šis žurnalas kritikuoja britų administracijos politiką Italijoje ir Graikijoje, Sovietų Sąjungos valdovas atkirto: tai profesinių sąjungų leidinys ir už jo turinį vyriausybė neatsakanti… 

Rusijoje nužudyta Vladimiro Putino kritikė žurnalistė Ana Politkovskaja

Nelikus SSRS, žurnalas tebėjo iš sovietinių laikų paveldėtu pavadinimu – iki 2007-ųjų pradžios, kai jį pradėjo leisti buvusi televizijos žurnalistė, pirmo Rusijoje nepriklausomo kanalo, Ren-TV, viena kūrėjų Irena Lesnevskaja. Kaip pati pasakojo, nutarė nupirkti savaitraštį po žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo 2006 metų rudenį („mūsų šalyje sušaudė sąžinę“), jis turėjo tapti „deguonies pagalve“, beveik nelikus nepriklausomų leidinių („mes visi jau daug metų kvėpuojame dujomis“). 2013 metais į septintą dešimtį įžengusi „Putino idėjinė priešininkė“ ponia Irena padovanojo leidinį vyriausiajai redaktorei Jevgenijai Albac. Ši netrukus kreipėsi į skaitytojus su pareiškimu, kad „vieninteliu žurnalo savininku bus Rusijos pilietinė visuomenė“ ir tai„bus pirmasis visuomeninis žurnalas šalyje“.

Tų pačių 2007-ųjų pabaigoje žurnalas paskelbė didelio atgarsio susilaukusį tyrimą „Kremliaus juodoji kasa“: pastaruosiuose parlamento rinkimuose Rusijos prezidento administracija (vadovavo dabartinis Maskvos meras Sergejus Sobianinas, o pavaduotoju buvo dabartinis Vladimiro Putino padėjėjas Vladislavas Surkovas) papirko visas partijas didelėmis grynųjų sumomis, kurias Kremliaus nurodymu skyrė verslininkai. Tai parašiusiai jaunai žurnalistei, Maskvos universiteto absolventei Moldavijos pilietei, Rusijos federalinė saugumo tarnyba uždraudė įvažiuoti į Rusiją… Britų žurnalistas ir publicistas Edvardas Lukasas naują žurnalą pavadino „vieninteliu tikrai nepriklausomu savaitraščiu Rusijoje“. 

Britų apžvalgininkas Edvardas Lukasas.

Netrukus „News Times“ parašė Kremliaus išlaikomas jaunimo organizacijas turint kovinius būrius opozicijos viešiesiems sambūriams blaškyti (vėl Surkovo ranka). 2010 metais išaiškino, kad Maskvos ypatingojo milicijos būrio (OMON) kovotojai vadovybės nurodymu pasitelkiami įvairiems neteisiems žygiams: prekiautojų vaikymui, kriminalinių autoritetų apsaugai, įmonių prievartiniam perėmimui. Po šio tyrimo pasirodymo redakciją krėtė ir reikalavo išduoti informatorius, tačiau žurnalistai atsilaikė. 2012 metų pradžioje „News Times“ paskelbė pirmą išsamų tyrimą apie Vladimiro Putino „artimąją aplinką“ ir tai, kaip ši 10–15 verslininkų grupė tapo „turtingiausiu pasaulyje klanu“. 2016 metų pradžioje „News Times“ pirmą kartą įspėjo federalinė priežiūros informacijos srityje tarnyba (Роскомнадзор) – už tai, kad tekste apie ukrainiečių „Dešinįjį sektorių“ nenurodė šią organizaciją esant uždraustą Rusijoje; tame pačiame numeryje žurnalistai pirmą kartą parašė apie tai, kuo verčiasi Putino vyresnioji duktė… 

Šių metų pavasarį newtimes.ru paskelbė seriją straipsnių („Путин.Итоги“) apie tai, kuo virto Rusija per 18 metų, kai valdžioje Putinas. Kaip tik tada vienas akylas Rusijos pilietis parašė elektroninį laišką Rusijos dūmos nariui, kontržvalgyboje tarnavusiam generolui: bendrovė „Novyje vremena“  turėjo pateikti „Roskomnadzor“ ataskaitą apie tokiu ir tokiu laikotarpiu iš užsienio agentu pripažinto „Spaudos laisvės rėmimo fondo“ gautus pinigus, tačiau to nepadarė. Deputatas persiuntė “signalą“ generaliniam prokurorui: prašom patikrinti. Vietiniai prokurorai įspėjo bendrovę apie padarytą pažeidimą ir sutiko su bendrovės advokato teiginiu, kad terminas administracinio pažeidimo bylai kelti – praėjęs. Po pusantro mėnesio prokurorai persigalvojo ir bylą iškėlė, tačiau rugsėjo 26 d. taikos teisėja nutarė ją grąžinti į prokuratūrą: sekant Rusijos aukščiausiojo teismo plenumo nutarimu – senatis. Prokuratūra šią nutartį apskundė ir tas skundas Tverės rajono teisme turėjo būti nagrinėjamas lapkričio mėnesį.

albac_jevgenija
Jevgenija Albac

Spalio 22 d. Jevgenija Albac į jos vedamą laidą radijuje „Echo Moskvy“ pakvietė opozicijos veikėją Aleksejų Navalną, ką tik paleistą po 50 dienų arešto; laidoje jis kalbėjo apie šalį valdančią „mafiją“ ir jos vadeivą. „You Tube“ kanale  ši laida sulaukė kaip niekada daug žiūrovų – 1,2 milijono. Kitą dieną, vakarop, „New Times“ redaktorę ir jos advokatą gaudyte gaudė policininkai, paštininkai, teismo pasiuntiniai – šaukimams įteikti. O spalio 25 d. įvyko net du teismo posėdžiai: Tverės rajono teismo teisėja patenkino prokurorų prašymą atnaujinti prieš mėnesį taikos teisėjos prokuratūrai grąžintos administracinės bylos nagrinėjimą, o po trijų valandų, vakare, ta pati taikos teisėja (be kita ko, „atsižvelgusi į bendrovės finansinę ir turtinę padėtį“) nutarė paskirti 22 milijonų rublių baudą.

Tai ne bauda leidiniui, o mirties nuosprendis

„Tokių pinigų nėra, nebus ir negali būti“, – pasakė bendrovės „Novyje vremena“ advokatas Vadimas Prochorovas leidiniui „Meduza“ spalio pabaigoje, taikos teisėjai skyrus 22 milijonų baudą. Esą tiek pinigų žurnalo ir internetinės svetainės išlaikymui reikalinga per metus, o šiais metais leidėjo finansinė padėtis tik pablogėjo (spausdintinis žurnalas nustojo eiti praėjusių metų viduryje, teliko internetinis newtimes.ru). Advokatas su teismo nutartimi iš karto nuvažiavo į radijo stotį „Echo Moskvy“ ir vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas tuoj pat pranešė apie tai klausytojams. Dar parašė „Telegram“ kanale: „Tai, žinoma, žurnalo sužlugdymas ir uždarymas. Dar –1 nepriklausomas leidinys.“ 

Dar po kelių dienų „Echo Moskvy“ studijoje prieš prasidedant laidai Jevgenija Albac – filosofijos daktarė (Harvardo universitetas, JAV) ir buvusi profesorė (Aukštoji ekonomikos mokykla, Rusija) – nerimtai apgailestavo, kad eteryje jai neleidžiama perkūnuotis (материться), o labai norėtųsi išlieti visa, kas ant širdies guli. Pačioje pokalbio pradžioje jos paklausė, kas toliau. „Ką toliau daryti? – perklausė. –  Šiaip jau – pasikarti. Kai manęs to klausia, tiesiog neturiu ko daugiau atsakyti.“ Netelpa galvoje, kalbėjo redaktorė, kas dedasi. Ta pati teisėja, kuri dabar skyrė baudą, prieš mėnesį buvo parašiusi: suėjo senatis ir nėra pagrindo bylai. Prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams pasakė, kad baudą dėl laiku nepateiktos ataskaitos skyrė „Roskomnadzor“, kai tuo tarpu ši tarnyba kaip tik sakė neturinti pretenzijų. Bjaurastis, kalbėjo redaktorė, jie nesugeba „kaip reikiant“ nei nužudyti, nei nunuodyti, nei teisme apkaltinti…

Tada Albac pasakė iš tikrųjų nežinanti, ką toliau, be kovos teismuose – iki Europos žmogaus teisių teismo, darysianti. Skaitytojai linki gintis, laikytis, nepalūžti. Prašo nurodyti sąskaitą, kur galėtų aukoti. Kiti sako, kad „Mordorui“ (anglų rašytojo Džono Tolkino pramanyta „juodoji šalis“) nereikia mokėti – rinkite advokatams. Jai paskambino „Novaja gazeta“ leidėjas Dmitrijus Muratovas ir pranešė apie jų sprendimą perversti „New Times“ 1 milijoną („Surask dar 20 žmonių, kurie perves tau po milijoną“). Ji visų paprašiusi leisti jai pora parų pasvarstyti, ko toliau imtis.

Aleksejus Navalnas savo oficialiojoje internetinėje svetainėje spalio 30 d. parašė: „Putinas paliepė uždaryti žurnalą „The New Times“. Kalbėkime tiesiai: tai ne bauda, o politinis pranešimas apie uždarymą. Gal dinamitą redakcijoje rado? Ar sukapotus lavonus? Ar dešimtis milijonų nuslėpto pelno? 22 milijonai už žurnalo leidybos pažeidimus! Baudžiamosiose bylose tokių baudų neaptiksi. Antai Tiumenės dūmos pirmininkas, kaltas dėl dviejų žmonių žūties eismo įvykyje, gavo 500 tūkstančių rublių baudą, Karelijoje vienas vadovų nubaustas 5 milijonais rublių už 2,6 milijono rublių kyšio paėmimą, Mordovijoje valdininką, paėmusį 1 milijoną rublių, nubaudė 450 tūkstančių. Kaip gelbėti leidinį, nutars redaktorė su teisininkais, tačiau kad ir ko jie imtųsi – mes visi turime būtinai padėti. Ir padėsime. „Uždarys šį leidinį – visiems kitiems bus šimtą kartu sunkiau. Ilgai laukti neteks.“

Lapkričio 5 d. Jevgenija Albac skaitytojams išdėstė, kas atsitiko. Ir kad bendrovė neturinti ne tik 22 milijonų rublių, bet ir 10 kartų mažesnės sumos. O viltį sužadino „Novaja gazeta“, paskyrusi „New Times“ 1 milijoną rublių. „Savitarpio pagalba – tuo visais amžiais gyveno ir išgyveno kitamaniai ir carinėje Rusijoje, ir SSRS, ir dabar – Putino Rusijoje.“ Leidinio laukia ilgas bylinėjimasis teismuose, tam reikės advokatų ir nemažų išlaidų, todėl newtimes.ru artimiausiu laiku paskelbs sąskaitą, į kurią prašys aukoti pinigus teismo išlaidoms padengti.

Dedasi kažin kas neįtikėtina!

Lapkričio 9-osios vakare nepriklausomas TV kanalas „Dožd“ pakvietė Jevgeniją Albac su advokatu prie „apskritojo stalo“ („Пришли за The New Times. Что делать?“)  ir laidos vedėja Ksenija Sobčak pokalbio pradžioje pasakė, jog bauda „atrodanti neįmanoma apmokėti“. „Novaja gazeta“ leidėjas Dmitrijus Muratovas kalbėjo apie tai, kad iki šiol žurnalas gynė visuomenę, visuomenės interesus. „Dabar atėjo laikas užsistoti žurnalą – ne žurnalui mus, o mums žurnalą.“ O kad paskui valdžia vėl ką nors sugalvos, vėl 20 milijonų, o po to šimtą… Nusispjauti.  Nesvarstykime, ar reikia padėti atsikelti žmogui, kuris galbūt vėl parkris, reikia ar ne. Reikia tiesiog dabar tai padaryti visiems, kas gali. „Pas mus blogio vadyba kuo puikiausia, o gėrio visada labai nekokia. Pamėginkime pirmą kartą tai paneigti, asmeniškai imkimės.“

Šio „apskritojo stalo“ metu rodė bankų sąskaitas, kur galima pervesti pinigus „New Times“ padėti. Rytojaus dieną šios sąskaitos pasipildė 5 milijonais. Lapkričio 13-ąją, trečiąją piniginės talkos leidiniui paremti dieną, susigraudinusi „New Times“ leidėja pranešė: įplaukė iš viso 15 540 754 rubliai. Be nepažįstamų žmonių, prisidėjo buvę centrinio banko vadovas (smarkiai) ir jo pavaduotojas, to paties 10-ojo dešimtmečio ministro pirmininko Jegoro Gaidaro našlė, 2014 metais atstatydintas ekonomikos ministro pavaduotojas, populiarus muzikantas Levanas Gorozija, garsiausia pasaulyje Rusijos ekonomistė Jekaterina Žuravskaja… Vakare Albac atsakė į „Echo Moskvy“ žurnalisto klausimą, ar galėjo įsivaizduoti taip atsitinkant prieš kelias dienas, kai paskelbė talką: „Žinoma, ne. Priešingai, pasakysiu sąžiningai, turėjau labai didelių abejonių.“ Per 55 minutes, kol ji kalbėjo, atėjo 247 perlaidos ir sąskaita pasipildė daugiau kaip 2 milijonais. „Užvakar tai rodėsi visiškai neįmanoma, vakar – labai sunku, – dėstė savo skaitytojams Albac, – tačiau, kaip man parašė vienas kolegų, dedasi kažin kas neįtikėtina, ir tai daug pasako ne tik apie požiūrį į žurnalą, bet ir apie šalį.“

Lapkričio 14-ąją pinigai tebeplaukė ir dienos pabaigoje sąskaitose radosi 26 773 135 rubliai. „Aš nežinau, kas atsitiko išvakarėse, tačiau srautas ne tik nesumenko, kaip spėjo specialistai, tačiau smarkiai padidėjo“, – vėl parašė redaktorė skaitytojams. Jos duomenimis, tik į Taupomojo banko sąskaitą aukas – dažniausiai po 100, 200, 200, 500, 1000 rublių – atsiuntė apie 20 tūkstančių žmonių. Ant vienos perlaidos ji perskaičiusi: „Atėjo metas laužti ledus“. Albac manymu, tas keturias „beprotiškas“ dienas Rusijos pilietinė visuomenė rodė pasipriešinimą ir nepaklusnumą. „Mus, Rusijos demokratinės raidos šalininkus, ir vietiniai, ir užsienio analitikai pernelyg anksti nurašė ir priskyrė prie nevykėlių. Mes gyvi. Gyvas ir protestas.“

Tą pačią dieną, kai Tverės rajono teismas atmetė apeliacinį skundą, Jevgenija Albac „Echo Moskvy“ kalbėjo visa laiką svarstanti, „kodėl žmonės staiga štai…“ Jai pasirodė šalyje įvykus kažin kokį kokybinį poslinkį. Žmonės staiga supratę, kad norėdami turėti tai, prie ko priprato, tą žiniasklaidą, kuria pasitiki, patys turi imtis atsakomybės ir už tą žiniasklaidą, ir už nekomercines organizacijas, kurios, jų manymu, reikalingos Rusijai. „Kitaip negalima paaiškinti, kaip mums per savaitę pavyko surinkti tokią visiškai neįsivaizduojamą pinigų sumą. Kažin kas turėjo atsitikti.“

Pastaruoju metu Rusijoje jau ne kartą įsitikinta telktinio finansavimo (сrowd funding) veiksmingumu. Antai rugpjūčio mėnesį regioniniam leidiniui „7X7 – Horizontalioji Rusija“ („erdvė, laisva nuo valstybės“, kur siekiama įtraukti į bendradarbiavimą visas gyvas pilietinės visuomenės jėgas) Syktyvkaro miesto teismas, Komijoje, skyrė 800 tūkstančių rublių baudą už „narkotikų propagandą“ (vienas autorius pasiūlė legalizuoti marihuaną); dar 40 tūkstančių nubaudė vyriausiąją redaktorę. Reikiamą sumą surinko per 28 valandas – niekas nesitikėjo, kad tai įvyks taip greitai, manė truks mėnesį, du.

Lapkričio pradžioje organizacijos „Transparency International“ Rusijos skyrius per 10 dienų surinko 1 milijoną rublių – tiek  reikėjo sumokėti Sankt Peterburgo kalnų universiteto rektoriui, vadinamam „Vladimiro Putino moksliniu vadovu“. Pastarasis iš pradžių reikalavo 65 milijonų, teismui pasiskundęs šios organizacijos tyrėjus ir vieno miesto laikraščių žurnalistus įžeidus jo garbę, orumą, dalykinę reputaciją (rašyta, jog rektorius universitetui skirtame žemės sklype pastatydino prabangius gyvenamuosius namus vietoj laboratorijų ir studentų miestelio). Tada „Transparency International“ atstovai ir paskelbė hipotezę, kokiu principu vadovaujasi teisėsauga: mes jums užkrausime baudą, kurios jūs neįstengsite sumokėti, ir jūs užsidarysite. Šį „principą“ imta vadinti „likvidavimo baudomis“ (ликвидационные штрафы).

Aukotojai „New Times“ paremti iš viso prisiuntė 27 368 789 rublius – iki tol Rusijoje negirdėtą sumą. Net nacionalistine-imperialistine dvasia alsuojantis TV kanalas „Cargrad“ nusivožė kepurę. Girdi, jau nesvarbu, ar tai buvo iš tikrųjų nedidelės žmonių aukos, ar įtakingų globėjų parama, tačiau liberalų stovykla tiesiog akyse susiburia ir rodo, kad pasirengusi kautis iki galo. Tas aktyvumas, su kuriuo opoziciniam leidiniui aukojo pinigus, verčia susimąstyti kitų politinių stovyklų atstovus: ar jos pasirengusios taip operatyviai telkti lėšas ir palaikyti savuosius?

Liberalų triumfas ar išpirka kolorado vabalui?

Kai lapkričio 10 d. žiniasklaida pranešė, kad „New Times“ paskelbė pinigų rinkimą („Останови беспредел, помоги The News Times“), ne visi pačioje demokratų stovykloje tam pritarė. Antai laisvosios Rusijos internetiniame laikraštyje „Kasparov“ tuoj atsirado komentaras: „Keista logika. Rinkti pinigus tam, kad atiduotum nusikaltėliams ir banditams?“ „Aš nenoriu šitų žaidimų, – parašė kita komentatorė. – Aš nenoriu mokėti valstybei už žurnalo sunaikinimą. Todėl kad jį sunaikins bet kuriuo atveju – ar sumokės baudą, ar nesumokės. Aš siūlyčiau iš karto pripažinti bankrutavus, uždaryti „The New Times“ ir įsteigti naują leidinį.“ Trečias: „Užsidaryti ir išvažiuoti, leisti internete ir nieko nemokėti!“ Tai parašyta tuoj po pranešimo apie piniginę talką, tačiau tokių ir panašių nuomonių netruks ir kitomis dienomis („Imti ir atiduoti 22 milijonus Leviatanui?!“).

Priešingai nuomonei išdėstyti prireikė daugiau vietos. Rusijos valdžiai  reikalinga ne pinigai, o uždaryti leidinį, paaiškinama komentare. Jeigu jį uždarys, o visuomenė tik liūdnai atsidus ir kitą dieną viską pamirš – vadinasi, lygiai taip ims smaugti ir kitus leidinius. Be to, ramia sąžine – juk žmonėms nusispjauti, jie neturi menkiausio supratimo nei apie solidarumą ir pilietinę poziciją, nei jėgų ginti ką nors. Pakeiksnos internete, įvairių žodžių prirašinės, o štai bent 50 rublių iš kišenės ištraukti – tai jau ne pagal išgales. „Mano nuomone, padėti leidiniui reiškia parodyti savo pilietinę poziciją. O pinigai – tegul paspringsta, vis viena galiausiai nieko neturės!“ Ir bus, kad norėjo sutrypti – kitų pagąsdinimui, o išėjo – žmones sutelkė. Juk jeigu tokiu būdu valstybė pasielgtų su žmonėmis, kurie jums iš tikrųjų brangūs, ką jūs darytumėte? Padėti leidiniui – reiškia parodyti savo neabejingumą ir pasirengimą atremti beribę savivalę (беспредел)! Šiandien žmonės sutelktinai išgelbės opozicinį leidinį – o rytoj galbūt išeis į gatves ko kita ginti. „Beje, aš su leidiniu neturiu nieko bendra. Taigi tai ne agitacija, o IMHO“. Ši „kukli nuomonė“ – tai pozicija, paskesnėmis dienomis susilaukusi irgi daug šalininkų.

Liberalų stovyklos atstovas, partijos „Jabloko“ Pskove veikėjas Levas Šlosbergas pareiškė nedavęs pinigų „News Times“: nėra prasmės rinkti pinigus vien tam, kad išliktų juridinis asmuo – reikia įsteigti naują organizaciją ir veikti toliau. Jevgenija Albanc tokį požiūrį pavadino naiviu, visiškai nederamu rimtam politikui. Ir emocingai paaiškino: įsteigti naują leidinį – tai reiškia eiti ir tartis kabinetuose, lankstytis ir puldinėti į kojas. „Niekada gyvenime aš to nedariau ir niekada to nedarysiu. Man ne tam įsūdė 22 milijonus rublių baudos, kad leistų po to įregistruoti naują leidinį.“Girdi, kvailystė ir naivumas manyti, jog „New Times“ ir newtimes.ru leidėjui bankrutavus pavyktų įsteigti naują leidinį Rusijoje. Jai siūlę vykti į kitas valstybes, bet ji nenorinti važiuoti nei į Rygą, nei į Taliną, nei į Kijevą, nei į Tbilisį. Jos šalis – čia. Ir ji nepaliausianti veikusi dėl štai šito bendro reikalo, bendro gėrio.

Verslininkas ir mecenatas Borisas Ziminas atsiuntė didžiausią perlaidą – 25 tūkstančius dolerių. Tačiau ir priekaištų pažėrė: seniai sakyta, kad spaudos laisvė brangiai kainuoja ir siūlyta verstis iš prenumeratos. Dabar štai vienu užmoju surinko 22 milijonų išpirką banditui, kuris dar ir peilio prie gerklės neprikišo. Už bandito grasinimą atimti licenciją, kurią pats ir išdavė. Tik pasakė – prašom. O ką mes visi darysime, kai banditas pareikalaus 100 milijonų baudos? Vėl sunešime šaukdami: „Tegul paspringsta!“ O kolorado vabalas niekada nepasprings ir visas bulves sugrauš. Su kolorado vabalu reikia kovoti.

Tomis dienomis vis dėlto daugiau buvo girdėti džiūgavimas ir skambėjo jau primiršti žodžiai. Solidus verslo leidinys „Vedomosti“ pakiliai pranešė, jog labai pasisekęs ir veržlus lėšų rinkimas „News Times“ baudai sumokėti parodė aukštą piliečių solidarumo lygį, piliečių, kuriems kova su valstybės neteisingumu rodosi svarbiau už politinius ir asmeniškus nesutarimus su nukentėjusiais nuo valdžios. Padėjimas konkretiems žmonėms ir organizacijoms daugeliui žmonių šių dienų Rusijoje tapo savanorišku mokesčiu, jų asmeniniu indėliu į kovą su biurokratijos savivale; tą mokestį leidinys pavadino „tam tikros rūšies sąžinės apmokestinimu“. 

Rusijos opozicijos veikėjas, Aleksejaus Navalno rinkimų štabo vadovas Leonidas Volkovas parašė nelabai tikėjęs, jog galima tiek surinkti: „nusiunčiau, žinoma, bet abejojau“. Ir štai: viso labo per keturias dienas (!) – 25 milijonai. To dar nebuvo atsitikę. Kažin kas užvirė-perdegė-pernoko. Svarbu juk ne tai, kad galima paleisti svetainę nauju adresu. Svarbu būtent politinis pareiškimas – šiuo atveju, perlaidų pavidalu… O štai vienam autoritetingų Rusijos politinių technologų, Abasui Galiamovui, pasidarė smalsu, kaip Kremlius nubaus veikėjus, sumaniusius baudos skyrimu sunaikinti „New Times“: „juk jie, galima sakyti, pasitarnavo tokiam liberalų triumfui, kokio šalis nematė daugelį metų“.

Rusijos žurnalistas, satyrikas, rašytojas Viktoras Šenderovičius, nebijantis kritikuoti Kremliaus vadovo Vladimiro Putino.

„New Times“ steigėja Irena Lesnevskaja: „Iš tikrųjų labai gaila sukišti šituos pinigus į nepasotinamus nasrus, tačiau mes pamatėme, kokia gausybė šalyje normalių, laisvę mylinčių ir padorių žmonių, kurie suvokia, jog laisvės ir tiesos gurkšnis negali virsti burnos kamšalu.“ Rašytojas Viktoras Šenderovičius: „Pasiunčiau šiek tiek pinigų „The New Times“. Postringavimus, kad tai yra beprasmiška, laikau gana beprasmiškais. Tai – laisvos visuomenės galimybių parodymas. Tai spaudimo jų psichikai forma ir priminimas, kad jie ***ės , o mes žmonės. Tai savęs atpažinimo ir telkimosi forma. Ir, aišku, tiesiog žmoniškas Jevgenijos Albac palaikymas.“

Antausis chamui

Publicistas Ivanas Davydovas „News Times“ paskelbė skiltį „Antausis chamui“: tuo metu, kai ėmė galvoti apie būsimą tekstą, buvo surinkta 10 milijonų rublių – „neįsivaizduojama suma“; kai pradėjo rašyti – 19 milijonų, atėjo 60 tūkstančių perlaidų. Pasak jo, žurnalą paprasčiausiai nutarė sunaikinti. Žinojo, kad „Novyje vremena“ gyvena ne geriausius laikus ir tokių pinigų tiesiog neturės kur paimti. Tai – mirtis leidiniui. Kulka į galvą. Ir atsitiko neįtikėtinas dalykas. Suprantamas natūralus noras padėti į bėdą pakliuvusiam žmogui. Tačiau iš kur toks sutelktas troškimas išgelbėti, užstoti nuo mirtino smūgio žurnalą? Kiek jų per tą laiką išnyko! Skeptikai jau kelinta diena zyzia, girdi, jeigu nusprendė pribaigti, tai ir pribaigs… rytoj skels naują baudą…visa tai neturi nė kiek prasmės…

 „News Times“ – ne pats masiškiausias, tačiau ženklus žurnalas. Jis turi įtakingų skaitytojų, kurie daug aukoja. Tačiau svarbiau – milžiniškas  srautas mažų perlaidų iš visų šalies kampų. Daugelis gal nė nematė žurnalo akyse, o padėti vis viena panoro. Kodėl tiek daug žmonių atsiliepė į kvietimą padėti leidiniui? „Drįsiu spėti, – rašo publicistas, – kad tam paskatino būdas, kurį išsirinko žurnalui likviduoti. “Tai neslepiama, įžūli savivalė: jūs esate čia niekas ir mes padarysime su jumis kas tik mums į galvą ateis. Ir niekas jums nepadės, nes vieni bijo, o kitiems tiesiog nusispjauti. Būtent į tokį įžūlumą atsakė dešimtys tūkstančių žmonių savo perlaidomis: ne, mes čia gyvename ir mes galime padėti vienas kitam. Jūs, žinoma, paprastiems žmonėms esate pavojingi, tačiau ir jūsų įžūlumui yra riba. „Chamas staiga gauna antausį ir pradeda nustebęs dairytis – nejaugi pasaulyje, kur jis buvo vienintelis šeimininkas, kažin kas pasikeitė?“

putinas-issivepes
Išsivėpęs Vladimiras Putinas

Tas pats kasparov.ru tris dienas rinko skaitytojų nuomonę apie piniginę  talką „New Times“ gelbėti. Į klausimą, kodėl pavyko taip greitai surinkti reikiamus pinigus ir kodėl nebuvo didelių viešų protesto akcijų, atsakė 234 žmonės: 3/4 atsakiusiųjų dalyvavimą piniginėje talkoje vadina protestu; kiti mano, kad pinigus atiduoti paprasčiau, saugiau, nei išeiti protestuoti, ir kad viešam protestui žmonės nepasirengę. Į klausimą, ką toliau daryti, atsakė 404 skaitytojai: daugiau kaip 2/5 apklaustųjų sako, kad nereikia nieko mokėti, ir pataria už tuos pinigus toliau dirbti „šešėliniu formatu“; 1/4 siūlo bylinėtis iki galo ir baudą sumokėti paskutiniu momentu; kiek daugiau kaip 1/10 mano, kad tai yra Kremliaus užsakymas, su tuo nepakariausi ir žurnalą reikia uždaryti; 3,7% sutinka su teiginiu: reikia sumokėti, nesibylinėti ir laiku siųsti ataskaitas.

Protestas! Nemokėti?

2018.11.28; 07:30