Rusijos įkaitė

Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino JAV sankcijas bendrovėms, susijusioms su Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimu, skelbia „Deutsche Welle“.
 
Sankcijoms, nukreiptoms prieš įmones, dalyvaujančias 11 mlrd. dolerių vertės dujotiekio tiesime, jau anksčiau pritarė abeji JAV Kongreso rūmai. Kad sankcijos įsigaliotų, jas turėjo patvirtinti D. Trumpas – pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų pritaikymo.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis Baltijos jūra sujungs Rusiją ir Vokietiją. Jis turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį. JAV įstatymų leidėjai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, be to, Rusija gaus milijardus dolerių ir gerokai išaugs Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtaka Europoje, kai tuo metu tarp Maskvos ir Vakarų šalių tvyro didelė įtampa.
 
Įstatymo projekte „Nord Stream 2“ „įvardijamas kaip prievartos ir politinės įtakos priemonė“ ir nurodoma, kad jis gali susilpninti JAV ryšius su Vokietija ir ES. JAV laiko dujotiekio projektą grėsme Europos saugumui. Ir, pasak D. Trumpo, dujotiekis gali paversti Vokietiją „Rusijos įkaite“.
 
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė jau pasmerkė sankcijas, paragindama JAV nesikišti į Europos energetikos politiką. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas teigė, kad sankcijos prilygsta „kišimuisi į savarankiškus sprendimus, priimamus Europoje“.
 
JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“, kuriuo Juodąja jūra bus tiekiamos dujos Turkijai ir kai kurioms Balkanų šalims.
 
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
 
Į įstatyme numatomas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
 
Rusija vylėsi, kad dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti 2019-ųjų pabaigoje, bet susidūrus su sunkumais, dabar viliamasi pradėti jį eksploatuoti 2020 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:13
Trumposios naujienos

Jungtinės Valstijos plės savo karinį buvimą Lenkijoje. Atitinkamą susitarimą trečiadienį Vašingtone pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda. Pasak D. Trumpo, planuojama papildomai nusiųsti į Lenkiją tūkstantį amerikiečių kareivių. Jie čia esą gali būti permesti iš Vokietijos.
 
D. Trumpas gyrė santykius su Lenkija. Jis jaučia „šiltus jausmus Lenkijai“, – sakė prezidentas. Kartu jis griežtai sukritikavo Vokietiją, kuri nepakankamai „greitai“ didina savo išlaidas gynybai ir dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ daro save „Rusijos įkaite“.
 
Galimą JAV karių permetimą iš Vokietijos į Lenkiją D. Trumpas argumentavo ir tuo, kad Vokietija, priešingai nei Lenkija, smarkiai atsilieka nuo NATO gynybos išlaidų tikslo. Jis turėjo omenyje prieš penkerius metus Aljanse sutartą tikslą, kad šalys narės iki 2024 metų  išlaidas gynybai padidins iki 2 proc. savo BVP.
 
Remiantis Vokietijos planais, ji iki 2024 merų pasieks tik 1,5 proc. rodiklį. Lenkijos gynybos biudžetas jau viršija 2 proc. ribą.
 
D. Trumpas taip pat paskelbė, kad Lenkija pirks 32 „F-35“ tipo JAV naikintuvus. Du jų per A. Dudos viešnagę griausmingai praskrido virš Baltųjų rūmų. Tai stebėjo abu prezidentai su žmonomis.
 
Vis dėlto su Su A. Duda pasiektas susitarimas vargu ar atitinka visus pradinius lenkų lūkesčius. Varšuva nori didesnio JAV karinio buvimo šalyje.
 
Susitikimo pradžioje D. Trumpas dar sakė, kad svarstoma Lenkijoje papildomai dislokuoti 2 000 amerikiečių kareivių. Tačiau šį skaičių jis po mažiau nei trijų valandų per bendrą spaudos konferenciją su svečiu sumažino perpus.
 
JAV prezidentas neįsipareigojo ir dėl lenkų noro įkurdinti Lenkijoje nuolatinę JAV bazę. „Aš nekalbu apie dalinių dislokavimo „pastovumą ar nepastovumą“, – sakė jis.
 
Per ankstesnį vizitą Vašingtone rugsėjį A. Duda pasiūlė, kad Lenkija skirs daugiau kaip 2 mlrd. dolerių JAV bazės statybai. Jis net pasiūlė šią bazę pavadinti „Fort Trump“.
 
Nors ir po antrojo vizito pas D. Trumpą liko neaišku, ar bazė kada nors bus įsteigta, A. Duda pasirašytą susitarimą pavadino „persilaužimu“. Pažadėti skaičiai dėl JAV dalinių dislokavimo Lenkijai esą yra „labai padrąsinantys“.
 
Nuolatinis JAV karinis buvimas Lenkijoje gali dar labiau padidinti įtampą tarp NATO ir Rusijos. Aljansas, reaguodamas į Ukrainos konfliktą ir Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją, jau 2017-aisiais Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse dislokavo kareivių. NATO batalionui Lenkijoje vadovauja JAV. Čia amerikiečių karių yra 5 000. Tačiau jie rotuojami ir tarnauja Lenkijoje neilgą laiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 08:42