NATO perspėja, kad Rusija rengiasi „plataus masto konfliktui“.
Rusija antradienį pradėjo savaitę truksiančias karines pratybas, kurias vadina didžiausiomis pratybomis nuo Šaltojo karo laikų. Rytinėje Rusijos dalyje vykstančiuose mokymuose dalyvaus daugiau kaip 300 tūkst. karių, įskaitant Kinijos bei Mongolijos pajėgų kariškius.
Šie mokymai „rodo, kad Rusija orientuojasi į treniravimąsi plataus masto konfliktui, – sakoma NATO atstovės spaudai Oanos Lungescu pranešime. – Tai patvirtina tendencijas, kurias matome jau kurį laiką: Rusija kategoriškesnė, gerokai padidinusi savo gynybos biudžetą ir savo karinių pajėgų koncentraciją kai kuriose vietovėse.“
„Per kelerius pastaruosius metus matėme reikšmingą Rusijos karinių pajėgų telkimą įvairiuose regionuose, įskaitant Baltijos, Juodosios ir Viduržemio jūrų regionus“, – sakoma O. Lungescu pranešime. „Be to, Rusija jau parodė nesibaiminanti imtis karinės jėgos prieš savo kaimynus, pavyzdžiui, Ukrainą ar Gruziją“, – pridūrė Aljanso atstovė.
Rusija pradeda didžiausias savo karines pratybas nuo 1981-ųjų. EPA-ELTA nuotr.
Rusija antradienį pradėjo didžiausias savo karines pratybas nuo 1981 metų. Manevruose „Vostok 2018“ dalyvauja 300 000 karių, 36 000 šarvuočių, 1 000 lėktuvų, sraigtasparnių ir dronų, taip pat 80 karinio laivyno laivų.
Pratybos Sibire ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose nėra nukreiptos prieš jokią kitą šalį, praėjusią savaitę Maskvoje pareiškė generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas.
Priešingai nei 2017-aisiais, Rusijos karinė vadovybė šį kartą siekia išsklaidyti kitų šalių būgštavimus. Tada Rusija rengė pratybas prie savo vakarinės sienos, o tai kaimyninės Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Ukraina traktavo kaip grėsmę. NATO kaltino Maskvą pratyboms sutelkus daugiau karių nei skelbta.
Šį kartą dalyvauti manevruose pakviesta Rusijos didžioji rytinė kaimynė Kinija. Ši manevruose dalyvaus su 3 000 karių ir 30 lėktuvų. Taip pat dalyvaus Mongolija.
Pratybose nebus repetuojama ir kova prieš fiktyvią užsienio jėgą.
NATO šį rudenį taip pat surengs ko gero didžiausius savo manevrus nuo Šaltojo karo. Nuo spalio 25 dienos iki lapkričio 7-osios Norvegijoje kartu treniruosis per 40 000 karių iš maždaug 30 NATO šalių ir jų partnerių.
Rusija surengs didžiausio masto karines pratybas nuo Sovietų Sąjungos laikų. Jose dalyvaus ir Kinijos bei Mongolijos pajėgos, pranešė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Rugsėjo 11-15 dienomis rytinėje Rusijos dalyje vyksiančiose pratybose „Vostok“ („Rytai“) dalyvaus sausumos, oro ir jūrų laivyno pajėgos – iš viso daugiau kaip 300 tūkst. kariškių. Tai bus didžiausios šalies pajėgų pratybos nuo 1981 metų, valstybinė šalies žiniasklaida citavo S. Šoigu.
Pernai karinių pratybų seriją Rusija buvo surengusi vakariniuose šalies regionuose. Pratybose „Zapad“ („Vakarai“) dalyvavo bemaž 13 tūkst. karių, tarp jų – ir Baltarusijos kariškiai.
Tuomet šie manevrai vertė NATO nares nerimauti, kad taip Rusija repetuoja galimus invazijos į Baltijos šalis scenarijus.
Lietuvos užsienio reikalų (URM) ministras neigiamai vertina Rusijos laivyno raketinės ginkluotės bandymus, kurie 2018 metų balandžio 4-6 dienomis vyks Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
„Be abejo, vertinu neigiamai. Visiškai pritariam mūsų kaimynų latvių vertinimams. Kaip kitaip galima vertinti, nes mes irgi esame patyrę jūroje pratybų pasekmes“, – kalbėjo L. Linkevičius primindamas, kad prieš keletą metų, tiesiant elektros tiltą į Švediją, vyko labai intensyvios Rusijos karinės pratybos Baltijos jūroje.
„Taip (Rusija – ELTA) demonstruoja savo agresyvų pobūdį, visiškai neadekvatų mūsų veiksmams. Mes tokių ginklų net ir neturime, ne tik, kad jų nebandome“, – aiškino žurnalistams L. Linkevičius.
„Deja, yra toks kursas pasirinktas, ir mes jokiu būdu nesutiksime su ta situacija, kad tai yra normali situacija, kaip ją bandoma pateikti. Tai nėra normali situacija“, – planuojamas pratybas įvertino L. Linkevičius.
Latvija ketvirtadienį išsikvietusi Rusijos gynybos atašė pulkininką Andrejų Lobovą pareiškė nepritarianti Rusijos pratyboms.
Prestižiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sieks atkreipti pasaulio dėmesį į Rusiją.
Šalies vadovės vyriausiasis patarėjas Nerijus Aleksiejūnas naujienų agentūrai ELTA teigė, kad viena pagrindinių forumo temų yra bendros ateities kūrimas susiskaldžiusiame pasaulyje. Taigi, D. Grybauskaitė sieks atkreipti dėmesį į pernai vykusias Rusijos karines pratybas.
„Manyčiau, kad iš tikrųjų Davosas yra puiki arena pristatyti Lietuvos mąstymui tiek saugumo srityje, tiek mūsų regiono įtakos ir, sakyčiau, indėlio į visos Europos saugumą ir politiką, ir kartu galimybė atkreipti dėmesį į tokius klausimus kaip Ukraina ir praeitais metais vykusias „Zapad“ pratybas“, – Eltai sakė N. Aleksiejūnas.
Anot jo, žvelgiant iš Rytų Europos regiono perspektyvos, Rusija yra “ vienas svarbiausių iššūkių, kurį mes matome“.
Patarėjo teigimu, kitą savaitę vyksiančiame forume Davose prezidentė kartu su Lenkijos ir Ukrainos šalių vadovais dalyvaus sesijoje, skirtoje bendros pasaulio ateities kūrimui. Ji taip pat pakviesta į susitikimą, kuriame dalyvaus Europos Komisijos bei Jungtinių Tautų vadovai ir Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Schwabas.
Pasaulio ekonomikos forumas vyks sausio 23-26 dienomis. Tai bus trečiasis forumas, kuriame dalyvauja D. Grybauskaitė.
Pasaulio ekonomikos forume Davose kasmet susirenka įtakingiausi politikos ir verslo atstovai, tarptautinių korporacijų vadovai, visuomenininkai ir nuomonių lyderiai. Planuojama, kad šiemet Šveicarijos mieste susitiks beveik 3 tūkst. pasaulio lyderių.
Lietuvoje kilęs ažiotažas dėl Rusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ nėra visiškai pagrįstas, teigia politologas Vadimas Volovojus. Pasak jo, į Lietuvos pasienyje vykstančius manevrus būtina reaguoti, tačiau tai reikėtų daryti atsakingai, nekurstant nerimo visuomenėje.
„Lietuvos viešojoje erdvėje lazda su įtampos kėlimu buvo šiek tiek perlenkta. Be abejo, kiekviena valstybė turi kreipti dėmesį į karines pratybas, kurios vyksta šalia jos teritorijos, bet pas mus ta įtampa ir gal net dalies visuomenės gąsdinimas buvo per didelis. Jautėsi ir galbūt tam tikras politinis interesas. Reikėtų tokius įvykius vertinti santūriau“, – naujienų agentūrai ELTA penktadienį sakė V. Volovojus, Rusijai ir Baltarusijai šiomis dienomis vykdant didelio masto karinius mokymus.
Pasak politologo, vertinant galimas grėsmes būtina nepamiršti, kad šiuo metu esama ir „papildomo NATO faktoriaus“, kuris sustiprina Lietuvos ir regiono saugumą. V. Volovojus vis dėlto pažymi, kad priartėjus pratybų datai mūsų šalies politikų retorika sušvelnėjo.
„Galiausiai Prezidentė prabilo, kad esame pasiruošę, ir ne tik ji, bet ir kiti už saugumą atsakingi pareigūnai sumažino retorikos aštrumo lygį. Galima netgi pasidžiaugti, kad arčiau reikalo viešasis diskursas sušvelnėjo. Ir pareigūnai, ir politikai pradėjo šnekėti, kad ne taip viskas ir baisu“, – analizavo tarptautinių santykių ekspertas.
Paklaustas, kokie yra Rusijos tikslai rengiant pratybas „Zapad“, V. Volovojus teigė įžvelgiąs du Maskvos išsikeltus uždavinius. Pirmasis susijęs su faktu, kad praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Rusijos armija buvo iš esmės sugriauta.
„Jai labai sunkiai sekėsi kariauti tiek pirmą, tiek antrą Čečėnijos karus. Reikia suvokti, kad šiuo metu Rusijos kariuomenė vis dar yra atkūrimo fazės. Todėl tai, kad vykdomos tam tikros pratybos, kartu ir su Baltarusija, – tai yra normalu. Kiekviena didžioji valstybė nori stiprinti savo karinį potencialą“, – aiškino politologas.
Vis dėlto pratybos „Zapad“ turi ir galios demonstravimo tikslą: Rusija norinti parodyti NATO, kokius pajėgumus ji turi savo vakariniame flange ir kam ji yra pasiruošusi. Tarptautinių santykių ekspertas nesiėmė vertinti, kokie gali būti tikrieji dislokuotų Rusijos karių skaičiai.
„Nesinori spekuliuoti skaičiais, tuo turi užsiimti žvalgybos struktūros. Galima daryti prielaidą, kad Rusija gali gudrauti, ir skaičius bus didesnis, bet tai nekeičia esmės: nereikėtų pervertinti pratybų reikšmės ir apie tai panašiu tonu ne kartą pasisakė ir Lietuvos vidaus reikalų, krašto apsaugos ministrai, ir galiausiai Prezidentė“, – teigė politologas.
Tiesa, atmesti galimų Rusijos provokacinių veiksmų bei siekio „zonduoti“ NATO gynybos sistemas nevertėtų, ir tam Lietuvos tarnybos esą turėtų pasiruošti. Savo ruožtu, orientuotis vien į konvencinius karo veiksmus negalima.
„Šiuolaikinio hibridinio karo kontekstas yra tas, kad vien kariniai veiksmai nevyksta, todėl teoriškai galime tikėtis, kad tokius didelius įvykius, kaip pratybos, gali lydėti tam tikras informacinis ir netgi kibernetinis fonas, bet analizuojant Rusijos diskursą, matyti, kad ji bandė nuraminti Vakarų pusę, kad čia nieko ypatingo nevyksta“, – teigė V. Volovojus pridūręs, jog kol kas nėra viešai regimų požymių, kad Rusijos pratybas galėtų lydėti kibernetinės ar informacinės atakos.
Į klausimą, ar Lietuvos visuomenė pakankamai pasiruošusi ypatingoms situacijoms, tarptautinių santykių ekspertas teigė, kad iš esmės gyventojai tinkamai informuoti.
„Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau parengė specialią medžiagą visuomenei, kaip reikia elgtis, neduok Dieve, jeigu įvyks karas. Bet galbūt šią informaciją reiktų paskleisti plačiau, nes jeigu paskleidžiama tik KAM tinklapyje ir apie tai epizodiškai pranešama žiniasklaidoje, šiek tiek nepakanka“, – teigė V. Volovojus.
Rugsėjo 14 d. prasidėjusios pratybos „Zapad“ tęsis iki rugsėjo 20 d. Jos vyksta Baltarusijoje, Vakarų Rusijoje, Kaliningrado srityje ir Baltijos jūroje. NATO atidžiai stebi šiuos mokymus, kuriuose, Maskvos teigimu, dalyvauja 12,7 tūkst. karių. Tačiau pats aljansas mano, kad manevruose gali dalyvauti apie 100 tūkst. kareivių.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad, Rusijai ir Baltarusijai pradedant karines pratybas „Zapad 2017“, Lietuvos pasiruošimas galimiems incidentams yra geresnis nei kada nors anksčiau.
„Mes esame gerokai geriau pasirengę negu per „Zapad“ pratybas 2009 m. ir 2013 m. Dabar mes ir patys pasirengę geriau – daugiau atgrasymo ir gynybinių instrumentų turime savo teritorijoje, taip pat mums padeda mūsų partneriai ir draugai iš NATO – daugiau girdėti, daugiau matyti ir daugiau žinoti“, – interviu LRT radijui kalbėjo D. Grybauskaitė, pridūrusi, kad dėl pratybų nereikia nei gąsdintis, nei perdėtai reaguoti.
Prezidentė per „Zapad“ pratybas išvyksta į JAV dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje. Lietuvos vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė vis dėlto patikino, kad bus nuolat pasiekiama.
Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kariuomenė gali reaguoti tik tokiu atveju, jeigu kitos šalies kariuomenė peržengia Lietuvos sieną. Tai štai tuomet jau įsijungiu aš, kur bebūčiau, esu pasiekiama 24 valandas per parą ir duodu komandą įsijungti kariuomenei. Bet, jeigu tokia situacija įvyktų, pirmuoju lėktuvu grįžtu į Lietuvą ir čia turi būti visiškai aišku visiems“, – teigė Prezidentė, pabrėžianti, kad karinės invazijos galimybę vertina kaip mažai tikėtiną, o į smulkius vidaus incidentus turėtų reaguoti vidaus reikalų sistemos struktūros. Šalies vadovė taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje šiuo metu lieka kiti aukščiausieji šalies pareigūnai – Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas.
Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak D. Grybauskaitės, Niujorke ji lankysis su kaimyninių šalių prezidentais ir sieks atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į regiono problemas.
„Tik trims dienoms išvykstu. Vyksta visų penkių valstybių prezidentai – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir aš, – nes turime visi kartu kalbėti, kaip vertiname tokias pratybas. (…) Parodome, kad nebijome, kad mūsų išgąsdinti negalima ir kad mes visi kolektyviai kartu būsime ta jėga, tas balsas, kurio negalima užgožti ir kurį tikrai girdės pasaulis“, – sakė Prezidentė.
Lietuvos vadovė JT Generalinėje Asamblėjoje sakys kalbą, kuria sieks priminti pasauliui apie įtampas Baltijos regione.
Niujorke Prezidentė planuoja dalyvauti ir dvišaliame susitikime su JT generaliniu sekretoriumi Antonijumi Guterešu (Antonio Guterres), su kuriuo, be kita ko, ketina kalbėti apie Baltijos regiono saugumą. Numatytas susitikimas ir su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) saugumo ir dvišaliais klausimais.
Pratybos „Zapad 2017“ truks nuo rugsėjo 14 iki 20 dienos.
Prieš kitą mėnesį vyksiančias didžiules Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį paragino Kremlių laikytis skaidrumo taisyklių ir teigė atidžiai stebėsiąs šiuos karinius žaidimus, informuoja naujienų agentūra AFP.
„Visos šalys turi teisę rengti savo ginkluotųjų pajėgų pratybas, tačiau jos taip pat turėtų gerbti savo pareigą būti skaidriomis. Mes labai atidžiai stebėsime šių pratybų eigą“, – po susitikimo su Lenkijos ministre pirmininkes Beata Šydlo (Beata Szydlo) žurnalistams Varšuvoje penktadienį sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius paragino Rusiją užtikrinti, kad ji laikysis įsipareigojimų pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentą. Šis dokumentas reikalauja visas puses pateikti išankstinę informaciją apie pratybas ir įsileisti stebėtojų komandas, jog būtų išvengta bet kokių pavojingų nesusipratimų.
J. Stoltenbergas omenyje turėjo bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“, vyksiančias rugsėjo 14-20 dienomis. Baltarusija teigė, kad karinėse pratybose dalyvaus 12 700 karių, tačiau NATO narės įtaria, kad karių skaičius bus daug didesnis.
Be kita ko, anksčiau šią savaitę Baltarusija teigė pakvietusi stebėtojus iš septynių šalių. J. Stoltenbergas naujienų agentūrai AP teigė, kad NATO siųs du ekspertus.
