Rusijos nelaisvėje

Gordijo mazgas

Ukrainos savanorė, paramedikė, evakuacinio medicinos padalinio „Tairos angelai“ įkūrėja Julija Pajevska-Taira. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Vilniuje viešinti Sacharovo premijos laureatė, iš rusų nelaisvės išlaisvinta paramedikė Julija Pajevska-Taira Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą įvardija Trečiuoju pasauliniu karu. Matydama beveik metus trunkančią beprecedentę Maskvos agresiją, ji įspėja, kad Kremliaus pavojus gresia visoms Europos tautoms.
 
„Tai mūsų bendras karas. Manau, kad tai Trečias pasaulinis karas. Ačiū Dievui, tai neliečia jūsų teritorijos ar kitų valstybių teritorijų. Bet, deja, mano valstybė, mano tauta nuo to labai kenčia“, – penktadienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu teigė J. Pajevska-Taira.
 
„Deja, visos šios problemos tik didėja. Bet susijungę visi kartu mes nugalėsime šią hidrą“, – vylėsi ji.
 
Pasak J. Pajevskos-Tairos, svarbiausia žinia, kurią ji nori perduoti Lietuvai – raginimas nebijoti priešo. Ji pažymėjo, kad itin svarbu ruoštis galimiems iššūkiams ir agresoriaus stabdymui.
 
„Norėčiau įspėti tuos, kas mano, jog tai nėra įmanoma kitoje pasaulio valstybėje. Deja, tai įmanoma. Mes taip pat netikėjome, kad tokia invazija iš viso gali atsitikti. Jeigu jums atrodo, kad panaši situacija neįmanoma Lietuvoje – tiesiog įsivaizduokite, kad tai yra įmanoma. Ką jūs darysite tuo atveju?“, – svarstė paramedikė.
 
„Svarbiausia žinutė, kurią aš norėčiau jums perduoti – neverta bijoti priešo. Reikia tiesiog suprasti, kas vyksta, ir būti pasiruošusiems tam, kad sustabdytume agresiją. Jūs puikiai suprantate, kadangi kažkada patys buvote Sovietų Sąjungos dalimi, koks klastingas yra šis priešas ir kokia stipri propaganda. Svarbiausia yra sustabdyti Rusijos propagandą. Jie pastoviai meluoja – jie vadina jus naciais, taip pat kaip ir ukrainiečius. Jie atsisako mums suteikti teisę egzistuoti – tai yra visos tautos išnaikinimas. Ir ši grėsmė, deja, egzistuoja ir visoms kitoms Europos tautoms“, – akcentavo ji.
 
Papasakojo apie okupantų elgesį su karo belaisviais
 
Evakuacinio medicinos padalinio „Tairos angelai“ įkūrėja 2022 m. kovo 16 d. buvo pagrobta ir tris mėnesius praleido rusų nelaisvėje. Nors ištrūko iš nelaisvės, J. Pajevska-Taira apgailestavo, kad „ne visiems taip pasisekė“ ir dar daug ukrainiečių tebėra Rusijos nelaisvėje.
 
„Tai absoliučiai negailestingi žmonės, nebuvo laikomasi absoliučiai jokių žmogaus teisių. Man atsisakė teikti medicininę pagalbą, negalėjau turėti kontakto su artimaisiais ar valstybės atstovais. Mane kankino ir visus tris mėnesius aš negirdėjau nė vieno gero žodžio“, – prisiminimais dalijosi J. Pajevska-Taira.
 
Klausiama, kiek Ukrainos žmonių šiuo metu yra paimti į rusų nelaisvę, J. Pajevska-Taira tikino nežinanti tikslių skaičių, tačiau pažymėjo, kad „kalba eina apie dešimtis tūkstančių“ ukrainiečių.
 
„Aš labai prašyčiau padaryti viską, ką gali jūsų valstybė, kad padėtų mūsų belaisvių apsikeitimams – žinoma, atsižvelgiant į jūsų galimybes“, – sakė ji.
 
Be to, ukrainietė neslėpė apmaudo dėl tarptautinių organizacijų, besirūpinančių humanitarine pagalba bei žmogaus teisių apsauga, veiklos. Pasak jos, nuo tada, kai buvo paimta į nelaisvę, situacija pernelyg nepasikeitė ir išliko itin prasta.
 
„Mes matome visišką Raudonojo kryžiaus misijų fiasko Rusijos teritorijose. Aš nežinau ir negaliu paaiškinti, kodėl tai vyksta taip. Tačiau, deja, taip yra. Mes neturime pakankamo kiekio tarptautinių organizacijų, tarptautinių humanitarinių misijų informacijos“, – apgailestavo J. Pajevska-Taira.
 
ELTA primena, kad 2022 m. gruodį J. Pajevska-Taira kartu su kitais Ukrainos atstovais atsiėmė prestižinį Europos Parlamento žmogaus teisių apdovanojimą – Sacharovo premiją, skirtą Ukrainos žmonėms.
 
Evakuacinio medicinos padalinio „Tairos angelai“ įkūrėja 2022 m. kovo 16 d. buvo pagrobta ir tris mėnesius praleido rusų nelaisvėje.
Prieš patekdama į nelaisvę, paramedikė perdavė prie kūno tvirtinama kamera įrašytą išsamią vaizdo medžiagą iš naikinamo Mariupolio naujienų agentūros „Associated Press“ (AP) žurnalistams. Vaizdai apie karo žiaurumus, sužeistų ir mirštančių vaikų, karių gelbėjimą apskriejo visą pasaulį.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.28; 07:14
Aktualijos

Mark Franketti / The Times

„Per pastaruosius dvejus metus ji buvo kare, ir pralaimėjo, buvo pagrobta ir slapta išvežta į Rusiją. Ten ji ištisas savaites buvo tardoma, teisiama už nusikaltimus, kurių nepadarė, pripažinta kalta ir nuteista 22-iems metams kalėjimo. Protestuodama ji keletą kartų skelbė bado streiką, kartą ištvėrė 83 dienas, neteko 30 kilogramų ir jai kilo pavojus gyvybei. Namie ji tapo ukrainiečių pasipriešinimo simboliu ir potencialia ateities lydere“. 

Ukrainos karo lakūnė Nadežda Savčenko.
Ukrainos karo lakūnė Nadežda Savčenko.

Po viso šito  dauguma žmonių svajotų apie atostogas saulėtoje pakrantėje, rašo The Times korespondentas Kijeve Markas Franketis, tačiau 35-rių Nadežda Savčenko pasinaudojo tik vienu laisvadieniu.

Į Frankečio klausimą, kodėl jai nepailsėjus, Savčenko atsako: „Aš mirtinai nuvargau, bet negaliu ilsėtis, pernelyg daug turiu nuveikti. Aš turiu dirbti iki pergalingo galo“.

„Aš klausiu, ką jai reiškia pergalė. „Priešas turi išeiti iš mūsų žemės. Ukraina turi buvo laisva ir nepriklausoma, įskaitant Krymą ir Donbasą“, – skelbia ji šiek tiek sudirgusi, kaip žmogus, kuris gyvena vien adrenalinu – ir gal kamuojama potrauminio streso. Ir ji rūko vieną cigaretę po kitos“.

Kai The Times korespondentas išdrįsta suabejoti, kad tokią pergalę sunku įsivaizduoti, nes dabar Rusija vargu ar atiduos Krymą, Savčenko pastebimai susierzina. „Žiūrėk, Putinas gi ne amžinas, tiesa? – griežtai atkerta ji. – Aš vis dar stengiuosi išsiaiškinti, kaip mums susigrąžinti tai, kas mūsų, bet aš nenurimsiu, kol tai neatsitiks. Mano pozicija šiuo klausimu be kompromisų. Hitleris buvo užgrobęs žymiai daugiau žemių, nei Putinas, bet galų gale jas grąžino, tad nėra nieko neįmanomo. Aš nemėgstu žmonių kurie gaišta laiką niurzgėdami: mes turime veikti“.

„Savčenko gimė patriotiškoje šeimoje Kijeve ir svajojo skraidyti nuo tada, kai save pamena, – pasakoja Franketis. – Ji neturėjo ir 16-os, kai nusprendė būti pilote, bet iš pradžių išsimokė dizainere ir žurnaliste. Paskui ji pradėjo tarnauti armijoje radiste, vėliau tapo desantininke. Pagaliau ji tapo pirmąja moterimi – kareiviu, tarnavusi Irake savo šalies taikdarių pajėgose“.

Grįžusi į Kijevą Savčenko padavė peticiją Ukrainos gynybos ministrui ir gavo teisę stoti į prestižinį Oro pajėgų universitetą Charkove, kur anksčiau priimdavo tik vyrus. 2009 metais, būdama 28-rių, ji baigė mokslus, ir pateko į istoriją kaip pirmoji šalyje moteris pilotė kovotoja.

2011 metais Ukrainos gynybos ministerija išleido apie ją 20 minučių dokumentinį filmą, praneša Franketis. „Aš netekėsiu ir negimdysiu vaikų, – pasakoja ji programoje. – Aš manau, kad vieni žmonės sukurti tam, kad suteiktų gyvybę, o kiti – kad nepriklausomai valdytų savąjį. Aš noriu tvarkyti savo gyvenimą taip, kaip man patinka“.

„2013 metų lapkritį antivyriausybiniai demonstrantai išėjo į Maidaną, centrinę Kijevo aikštę, kad išlietų pyktį ant Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus“, – rašo Franketis. Savčenko nuo pat pradžių prisidėjo prie protestuotojų. „Aš privalėjau būti ten, nes privargau nuo begėdiškos korupcijos. Aš norėjau padėti sukurti sąžiningesnę valstybę“.

Po to, kai Janukovičius pabėgo į Rusiją, Putinas užgrobė Krymą, o Rytų Ukrainoje prasidėjo karas tarp armijos ir etninių rusų separatistų, kuriuos rėmė Maskva, sakoma The Times publikacijoje. „2014 metų birželį Savčenko įstojo į skandalingo ukrainiečių oligarcho remiamą savanorių batalioną Aidar, kuris kovojo prieš separatistus petys į petį su prastai ekipuotomis ir demoralizuotomis šalies ginkluotosiomis pajėgomis“. Per mūšius su prorusiškais separatistais Savčenko pateko į nelaisvę.

„Kaip karininkė, aš neturėjau sau leisti patekti į nelaisvę. Aš turėjau susisprogdinti, tai jau taip“, – aistringai sako ji. Arba ji šiek tiek sutrikusi, arba ne tai turi omenyje – nors jos žvilgsnis man sako, kad ji rimta“, – sako Franketis.

Po kelių dienų, išbūtų separatistų rankose, jį perduota FSB, kuri nelegaliai išvežė ją į Rusiją. Teismas apkaltino ją neteisėtu įvažiavimu ir dviejų rusų žurnalistų nužudymu. “Visa ta byla farsas. Taip, aš žudžiau, aš ne be nuodėmės, bet aš ne nusikaltėlė“, – sako Savčenko.

„Ji nepasidavė spaudimui ir grasinimams ir nepasirašė suklastoto prisipažinimo, ji erzino savo kalėjimo prižiūrėtojus ir ne kartą pradėjo bado streiką, protestuodama prie įkalinimą. Beveik tris mėnesius ji atsisakinėjo maisto, pasakoja ji, ir dvi savaites gyveno be vandens, o po to skysčius jai lašino per lašelinę. Kad palaužtų jos valią badaujant, sargybiniai skrudino bulves ir svogūnus šalia jos kameros. „Jie negalėjo patikėti, kad aš nepalūšiu, – pasakoja Savčenko. – Aš vėmiau krauju, kankinausi iš skausmo ir po kurio laiko paprasčiausiai užmiršau maisto skonį. Bet aš mėgavausi, matydama jų susirūpinusius veidus. Jie suprato, kad neįstengs palaužti mano dvasios“.

„Petro Porošenka, Janukovičiaus įpėdinis prezidento poste, asmeniškai atskrido į Rusiją, kad pasiimtų Savčenko namo, po to, kai Putinas sutiko iškeisti ją į du rusų kareivius, Kijevo sučiuptus per karą“, – tęsia Markas Franketis.

Savčenka išsakė ketinimą tapti prezidente –  ir, kaip mano žurnalistas, nors visiškai neturi politinės patirties, daugelis ukrainiečių gali balsuoti už ją. „Aš kiekvieną dieną mokausi ir esu apsupusi save gera komanda. Aš ne kvaila ir matau, kaip įvairios frakcijos bandys manimi manipuliuoti ar net mane stabdyti. Kelyje bus daug spąstų, bet nelaisvėje aš tapau protingesnė“, – pareiškė ji.

„Po to, kai buvo išlaisvinta, ji daugelį nustebino užuominomis, kad ji gali būti adekvatesnė ir pragmatiškesnė. Ji pasisako už daugumos separatistų amnestiją ir tiki, kad Vakarų sankcijos, įvestos Rusijai dėl Krymo ir karo Ukrainoje, turi būti nutrauktos, nes jos labiausiai kenkia paprastiems žmonėms, – praneša Franketis. – Nors Putiną ji vadina Ukrainos priešu, ji vis dėlto tiki, kad vieną kartą Rusija ir jos šalis vėl bus geros kaimynės“.

Informacijos šaltinis: The Times.

2016.07.20; 06:01