Bulgarijos kariuomenė
Sofija, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Penkiems žinomiems Bulgarijos politikams dėl Rusijos grasinimų paskirta Nacionalinio saugumo tarnybos apsauga. Tai trečiadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis televizijos kanalu „Nova TV“. Apie grasinimus politikams, kurių pavardės neskelbiamos, buvo sužinota praėjusią savaitę.
Sprendimas skirti apsaugą buvo priimtas Tarpžinybinės komisijos, kuriai priklauso Nacionalinio saugumo tarnybos ir kontržvalgybos vadovai bei Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius, posėdyje. Nacionalinio saugumo tarnyba šios informacijos oficialiai nekomentuoja.
Portalas primena, kad liepos mėnesį rusų programišiai iš grupės „Noname057“ atakavo Bulgarijos parlamento svetainę dėl pagalbos Ukrainai.
Be to, Bulgarijos sostinėje Sofijoje buvo sulaikytas 39 metų vyras, kuris kaltinamas grasinimu nužudyti Bulgarijos gynybos ministrą Todorą Tagarevą dėl jo proukrainietiškos pozicijos.
Berlynas, kovo 7 d. (ELTA). Vokietijos ginklų gamybos koncernas „Rheinmetall“ antradienį patyrė didžiulę kibernetinę ataką, bet ji nepadarė didesnės žalos jo IT sistemoms, praneša DPA.
Manoma, kad prieš „Rheinmetall“ buvo surengta DDoS ataka, kurios metu bandoma perkrauti serverius daugybe užklausų ir taip juos išvesti iš rikiuotės.
Pasak oficialaus koncerno atstovo, laikinai nepasiekiama buvo tik kompanijos svetainė, kurią prižiūri išorinis operatorius, bet visa kita IT infrastruktūra išliko stabili.
„Nėra jokių požymių, kad „Rheinmetall“ vidinė IT infrastruktūra nukentėjo dėl galimo duomenų nutekinimo. Nemanoma, kad bus patirta finansinių nuostolių“, – pridūrė jis.
Pasak ekspertų, „Rheinmetall“ yra Rusijos vardu veikiančių programišių taikinys, kadangi koncernas, be kita ko, tiekia Ukrainai pėstininkų kovos mašinas.
Kovo 4 d. pasirodė pranešimų, kad „Rheinmetall“ ketina statyti Ukrainoje tankų gamyklą ir kad derybos šiuo klausimu jau vyksta.
Varšuva, spalio 27 d. (ELTA). Rusija atakavo Lenkijos parlamento aukštųjų rūmų serverius, ketvirtadienį pranešė Lenkijos žiniasklaida, remdamasi Senato maršalkos Tomaszo Grodzkio informacija.
Tinklalapis RMF24 rašo, kad Senato pirmininkas per posėdį pranešė, jog galinga įsilaužėlių ataka į Senato serverius truko apie 40 minučių.
„Nežinau, ar tai susiję su mūsų vakarykšte rezoliucija pripažinti Rusijos Federacijos valdžios institucijas teroristiniu režimu, ar tai tiesiog sutapimas“, – sakė T. Grodzkis.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Džeimsas Kukas / The Telegraph
2017 metų birželio 8-ąją, kada milijonai britų susiruošė dalyvauti parlamentiniuose rinkimuose, britų energetikos kompanijų darbuotojai sulaukė kelių dešimčių elektroninių laiškų. Laiškai atrodė visiškai nepavojingi – nepanašūs į hakerių sukurtus virusus. Apie tai skelbia Džeimsas Kukas leidinyje „The Telegraph“.
Tiek britų, tiek amerikiečių žvalgybos tvirtina, kad minėti laiškai atrodė autentiški, nepadirbti. Tarp jų būta laiškų, kurių autoriai prašėsi priimami į darbą, siuntė savo CV, oficialius dokumentus apie išsilavinimą.
Tačiau jie turėjo prikabintus specifinius Microsoft Word failus, kuriuos atidarius rusų hakeriams atsirasdavo galimybė vogčiom užkrėsti internetiniais virusais kompiuterius. Tokiu būdu rusų programišiai sugebėjo iššifruoti svarbių slaptažodžių ir slaptos informacijos, kaip valdoma Didžiosios Britanijos energetinė sistema. Įsilaužėliai tuo neapsiribojo. Jie siekė išsiaiškinti įrenginius, kurie kontroliuoja elektros stotis.
Žodžiu, kompiuteriniai įsilaužėliai keletą mėnesių kantriai rinko jautrią informaciją apie britų elektros energijos tiekimo paslaptis. Kai slaptų žinių jie buvo sukaupę užtektinai, tada beliko paslėpti įsilaužimo pėdsakus.
Oficialusis Londonas dabar mano, kad šis kompiuterinis įsilaužimas buvo ypač pavojingas. Mat hakeriai buvo tiek daug pasiekę, kad, regis, galėjo atjungti elektros energijos tiekimą milijonams gyventojų bei tūkstančiams įstaigų.
Kibernetinio saugumo specialistai perspėja apie „kibernetinį šaltąjį karą“, kurį Rusija ne šiaip sau pradėjo – ji siekia sukaupti kuo daugiau slaptų žinių ne tik apie britų energetikos valdymą. Ji trokšta surinkti slaptos informacijos apie daugelio Vakarų valstybių pramonę. Kad, paskui išmušus valandai X, galėtų pradėti plačią ataką, išvedančią iš rikiuotės dešimtis įstaigų ne tik Britanijoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir t.t.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiosios Britanijos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NCSC) direktorius Kiranas Martinas perspėjo: „mes privalome svarstyti ne klausimą, ar tai gali nutikti, o tik šitą galvosūkį – kada mus ištiks tokia nelaimė“. Jis pabrėžė, kad programišių įsilaužimai į energetiką valdančius kompiuterius kelia rimtą pavojų nacionaliniam šalies saugumui. Jei hakeriams pavyktų ilgam sutrikdyti strateginės reikšmės valstybinių ir specialiųjų tarnybų įstaigų kompiuterių veikimą, Didžiojoje Britanijoje galima rimta bėda, įskaitant ir tūkstančius mirčių.
Juolab kad tokios atakos atneša milžiniškų materialinių nuostolių. Prisiminkime 2015-ųjų gruodžio įvykius Ukrainoje, kai rusų hakeriams pavyko įsilaužti į trijų svarbių energetikos kompanijų kompiuterius ir atjungti elektros energijos tiekimą. Šaltą žiemą maždaug 230 tūkst. ukrainiečių neteko elektros mažų mažiausiai kelioms valandoms.
2015-aisiais prieš Ukrainą surengtos kibernetinės atakos buvo labai panašios į tas, kurio surengtos prieš britus 2017-aisiais (tie patys tikrus primenantys elektroniniai laiškai su specifiniais failais „Microsoft Word“).
Rusijos programišiai, pasak JAV krašto saugumo departamento, 2016 metų prezidento rinkimų metu atakavo net 21 valstijų rinkimų sistemas. Tačiau nėra labai tikslios informacijos, kokiu mastu buvo klastojami balsavimo rezultatai.
Taip trečiadienį Senato Žvalgybos komitete pareiškė departamento darbuotoja, atsakinga už kibernetinį saugumą Džanet Manfra (Jeanette Manfra). Jos poziciją pateikė agentūra agentūra „Reuters“.
Džanet Manfra, remdamasi slaptumo reikalavimais, nepanoro įvardyti, kokios konkrečios valstijos buvo atakuotos. Departamentas yra pareiškęs, kad buvo užpultos apie 20 valstijų iš 50. Tiesa, žiniasklaida pastaruoju metu įvardijo didesnį skaičių. Ir žiniasklaida, regis, tikslesnė.
Oficialiai buvus kibernetinių atakų prieš rinkėjų registracijos sistemas pripažino tik Arizona ir Ilinojus. Dėl atakų kaltinama Rusija. Oficialioji Maskva tai neigia.
Dėl įtarimų naujienų portalui nutekinus itin svarbią informaciją, sulaikyta su slapta informacija dirbusi JAV darbuotoja, informuoja BBC.
Apsaugos sistemų tiekėjo „Pluribus International Corporation“ darbuotoja, 25 metų amžiaus Realiti Leig Viner (Reality Leigh Winner) tariamai nutekino slaptą Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) dokumentą, rodantį, kad Rusijos karinės žvalgybos programišiai prieš praėjusiais metais vykusius JAV prezidento rinkimus ne kartą bandė įsibrauti į JAV balsavimo sistemas.
Įtariamoji – jau su antrankiais
Kaltinimai moteriai pareikšti netrukus po to, kai naujienų portalas „The Intercept“ paskelbė NSA ataskaitą apie tariamą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus.
JAV teisingumo departamento teigimu, moteris sulaikyta birželio 3 dieną dėl „gynybos informacijos surinkimo, perdavimo ir nutekinimo“.
Nutekintame dokumente teigiama, kad Maskvos karinės žvalgybos tarnybos bandė prieš lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus vykdyti kibernetines atakas prieš mažiausiai vieną JAV balsavimo programinės įrangos tiekėją. Taip pat teigiama apie tikslingų elektroninių laiškų siuntimą daugiau kaip 100 vietos rinkimų pareigūnų. Tačiau duomenų ar programišių atakos buvo sėkmingos nėra.
Spėjami Rusijos remiami programišiai atlieka į Baltijos šalių energetikos tinklus nukreiptas žvalgomąsias atakas, teigia šaltiniai, versdami NATO susirūpinti šio regiono saugumu, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Interviu su keliolika teisėsaugos institucijų, privačių tyrėjų ir pareigūnų, susipažinusių su aptariamomis sritimis, parodė, kad programišiai pastaruosius dvejus metus buvo ne kartą įsilaužę į Baltijos šalių tinklus. Tai vyko paraleliai su rimtesnėmis atakomis Ukrainoje, dėl kurių ištisose šios šalies teritorijose buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
Pasak interviu davusių asmenų, dėl atakų įtariamos valstybinės Rusijos organizacijos.
2015-ųjų pabaigoje programišiai įvykdė į Baltijos šalių elektros tinklus kontroliuojančią interneto tinklų sąsają nukreiptą ataką. Tai sutrikdė operacijas, bet elektros energijos tiekimo nenutraukė, teigė su šiuo incidentu susipažinęs šaltinis. Daugiau detalių pateikti jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tebevyksta privatus šio anksčiau neskelbto incidento tyrimas.
Tai buvo paskirstyta atkirtimo nuo paslaugos ataka (DDoS ataka). Jos metu serveriai atakuojami siunčiant jiems didelį kiekį informacijos.
Šaltinis taip pat informavo, kad įtariami Rusijos remiami programišiai maždaug tuo pat metu taikėsi ir į Baltijos šalių benzino paskirstymo sistemą. Prieš ją nesėkmingai buvo mėginta įvykdyti atkirtimo nuo paslaugos ataką, kuria siekta sukelti rimtų benzino tiekimo trikdžių.
Minėtoji sistema koordinuoja benzino pristatymą iš talpyklų į degalines.
Dar vienos kenkėjiškų programų atakos, įvykdytos 2015-ųjų metų pabaigoje ir nukreiptos prieš konkrečiai neįvardytą Baltijos šalių energetikos sistemą, metu programišiai taikėsi į tinklo komunikacijos prietaisus – nuosekliosios sąsajos ir eterneto keitiklius (serial-to-ethernet converters, STEC), informavo dar du šaltiniai. Tačiau, pasak šaltinių, dėl šios atakos paslaugos teikimas nenutrūko.
Nors šie incidentai įvyko kone prieš pusantrų metų, kibernetinio saugumo konsultantai kai kuriuos jų vis dar tebetiria. Jų teigimu, programišiai sistemose ilgą laiką gali išlikti nepastebėti. Pavyzdžiui, į Ukrainos tinklus įsilaužę programišiai juose infiltravęsi išbuvo pusę metų ir tik tuomet, 2015 metų gruodį, daliai šalies teritorijos buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, sakė konsultantai.
STEC keitikliai Ukrainoje taip pat buvo atakuojami Rusijos remiamų programišių grupės „Sandworm“. Ta pati grupė 2014 metais atakavo ir Vakarų Europos bei JAV energetikos bendroves.
Šaltiniai tikino „Sandworm“ veiklą užfiksavę ir Baltijos šalyse, bet šių įtarimų konkrečiais pavyzdžiais neiliustravo. Vieno jų teigimu, „Sandworm“ Baltijos šalyse vis dar aktyvi.
Naujienų agentūros „Reuters“ paprašytas pakomentuoti šiuos įtarimus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė: „Tai toks pat šmeižtas kaip ir visi kiti kaltinimai“.
Šaltiniai NATO teigia, kad šios atakos Baltijos šalyse verčia nerimauti, jog programišiai regiono energetikos tinklus galėtų išvesti iš rikiuotės taip pat, kaip kad tai buvo padarę Ukrainoje.
NATO ir kibernetinio saugumo ekspertai mano, kad programišiai išbando Baltijos šalių energetikos tinklus ieškodami jų silpnųjų vietų ir stengiasi susipažinti su jų kontroliavimo mechanizmais, kad vėliau panorėję galėtų juos atjungti.
Pusę metų šnipinėjimo programos netrukdomai veikė valstybinių Lietuvos institucijų kompiuteriuose. Rusiški šnipinėjimo elementai mūsų institucijose buvo įdiegti slapta, nežinant Lietuvos pareigūnams.
Lietuvos atstovai mano, kad slapta įsilauždami į Lietuvos valstybės įstaigų kompiuterius rusų programišiai ėmėsi būtent politinio, o ne ekonominio šnipinėjimo. Apie tai visuomenei pranešė Lietuvos nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas. Šia informacija jis pasidalino su Reuters agentūra.
Dar tiksliau kalbant, nuo 2015-ųjų metų rusiškos šnipinėjimo programos tris sykius veikė Lietuvos valstybinių kontorų kompiuteriniuose įrenginiuose. Lietuvos nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas R.Černiauskas įsitikinęs, jog programos funkcionavo mažiausiai pusę metų, labai panašiai, kaip tai nutiko ir Amerikoje. Jis taip pat mano, kad šiemet būta net 20 bandymų tokiomis programomis užkrėsti Lietuvos valstybinių įstaigų kompiuterinę įrangą.
Ar šie įsilaužimai pakenkė Lietuvos valstybei? Manoma, kad užkrėsti buvo vidutinio svarbumo pareigūnų darbo kompiuteriai. Tačiau specialiais šnipinėjimo virusais užkrėstuose kompiuteriuose būta informacijos ir apie labai svarbius valstybinius projektus.
Centro vadovas R.Černiauskas neatmeta versijos, kad infiltruodama šią programą Rusija siekė turėti galimybę rinkti politinio pobūdžio slaptas žinias.
Rusijos programišius jau kaltino siautėjant JAV ir Vokietijoje. Dabar aiškėja, kad Rusijai ne mažiau svarbi ir Lietuva.
Kaip buvęs Hilary Klinton rinkiminio štabo pirmininkas ir tiesioginis rusiškų hakerių taikinys manau, jog istorija dėl Kremliaus internetinių įsilaužimų bei poveikio Amerikos rinkėjams – labai rimta“.
Taip leidiniui „The Washington Post“ pareiškė žinomas JAV politikas, buvęs JAV prezidentų patarėjas Džonas Podesta.
Amerikiečių politikas Džonas Podesta
Šiuo metu specialiųjų tarnybų veiklą atidžiai analizuojantis H.Klinton šalininkas Dž.Podesta tvirtina esąs suglumęs, kai leidinyje „The New York Times“ perskaitė žinią: „Kai 2015-ųjų rudenį buvo aptiktos prieš Demokratų partiją nukreiptos rusiškųjų hakerių atakos, FTB vadovybė nenusiuntė nė vieno savo agento į H.Klinton štabą perspėti apie susidariusius realius pavojus“.
Dž. Podesta stebisi: keista, kad FTB nesiteikė paaukoti net dešimties minučių (tiek būtų užtrukusi kelionė į H.Klinton štabą automobiliu), kad Demokratų partijos štabas būtų informuotas apie iškilusius iššūkius. Dž.Podesta taip pat sukrėstas: užtat du FTB agentai surengė vizitą į techninių reikalų firmą, kuri kaip tik ir aptarnavo H.Klinton elektroninių laiškų serverį.
Žodžiu, į dirbtinai sukeltą skandalą dėl asmeninių H.Klinton laiškų FTB pasižiūrėjo taip, kaip nederėjo elgtis vienai iš svarbiausių JAV slaptųjų tarnybų. Užuot perspėjusi ir rekomendavusi, kaip demokratams derėtų gintis bei saugotis, FTB tylėjo. O kai reikėjo mesti įtarimus, esą H.Klinton pažeidė saugumo taisykles, disponuodama asmeniniais elektroniniais laiškais, FTB elgėsi aktyviai. FTB dviveidiškumas (ten, kur turėjo skambinti pavojaus varpais, – tylėjo, o ten, kur reikėjo tylėti, – kėlė triukšmą) panašus į sąmokslą, kurio tikslas – sužlugdyti demokratiškus JAV prezidento rinkimus. Toks FTB elgesys leidžia įtarti, kad Federaliniame tyrimų biure (FTB) kažkas sulūžo – nebeveikia svarbūs mechanizmai.
Žinomas Amerikos politikas Dž.Podesta įsitikinęs, jog nueinantis JAV prezidentas Barakas Obama privalo kuo greičiau išslaptinti kaip įmanoma daugiau informacijos apie internetinius Rusijos įsilaužimus ir apie Rusijos gebėjimą manipuliuoti JAV visuomenės nuotaikomis. B.Obama galų gale turi atsižvelgti į septynių JAV senatorių nuo Demokratų partijos (Žvalgybos komitetas) paklausimą, kaip Rusija laužėsi į JAV oficialių institucijų kompiuterius.
Amerikiečių politikas Dž.Podesta neabejoja, kad Baltųjų rūmų administracija privalo informuoti rinkikus apie Rusijos kompiuterinius įsilaužimus. O šie, gruodžio 19-ąją rinkdami šalies prezidentą, turėtų atsižvelgti į informaciją apie Rusijos įsilaužimų dydžius. Kongresas privalo atlikti visapusišką rusiškųjų įsilaužimą analizę, panašią į tą, kuri buvo organizuota po Rugsėjo 11-osios teroro aktų (joje dalyvavo abiejų partijų atstovai).
Galų gale vienas iš svarbiausių ir aktualiausių uždavinių, pasak Dž.Podestos, – išsiaiškinti, kodėl FTB taip uoliai gilinosi į vadinamąjį H.Klinton laiškų skandalą ir ignoravo realias Kremliaus pasamdytų internetinių programišių atakas.
Slaptai.lt komentaras
Gal strategiškai svarbius postus FTB struktūrose okupavo vadinamieji „kurmiai“ – dvigubi agentai, oficialiai ginantys JAV interersus, bet iš tikrųjų tarnaujantys Kremliui?
FTB įžvelgia rusų pėdsakus atakoje prieš Arizonos rinkėjų registracijos sistemą.
Senatoriaus Reido prielaida tokia: jeigu Rusija susikoncentruotų į „svyruojančias (abejojančias) valstijas“, ji galėtų paveikti prezidento rinkimus. Vladimiro Putino agentai, prieš išklodami pavogtą informaciją, ją „redaguoja“, rašo žiniasklaida: o kas, jei balsavimo išvakarėse tinkluose pasirodys „įrodymų“, kad, pavyzdžiui, Klintonų fondas finansuoja Islamo valstybę?
JAV kandidatė į Prezidento postą ponia Hilary Klinton.
„Rinkėjų registracijos sistemas Ilinojuje ir Arizonoje atakavo įsilaužėliai (hakeriai), ir birželį FTB pranešė Arizonos valdžiai, kad už antpuolio slypi rusai, – praneša Elen Nakašima laikraštyje The Washington Post. – Biuras pavadino šią grėsmę „juntama“ ir esmine, įvertindamas „8 balais skalėje nuo 1 iki 10, kaip sakė Arizonos valstijos vicegubernatoriaus Mišelio Reigano spaudos sekretorius Metas Robertsas“.
Pasak Robertso, FTB tyrėjai nepatikslino, ar įsipainioję įsilaužėliai – paprasčiausi nusikaltėliai, ar jie pasamdyti Rusijos vyriausybės.
Žurnalistė primena ankstesnįjį skandalą – „įsiskverbimą į Demokratų partijos Nacionalinio komiteto (DNC) kompiuterius, dėl kurio kompromituojantys elektroniniai laiškai privertė atsistatydinti DNC pirmininkę ir kuris sukėlė sąmyšį Hilari Klinton skyrimo kandidate į prezidentus išvakarėse“.
XXX
Šita rusiška kampanija kelia didelį nerimą šiemet įvyksiančių rinkimų saugumui, sakoma straipsnyje. Mažiausiai dar dvi valstijos tiria įvykių, kurie gali būti įsilaužimai, aplinkybes.
Demokratų mažumos JAV Senate lyderis Garis Reidas paprašė FTB išnagrinėti įrodymus, keliančius mintį, kad Rusija gali bandyti lapkritį manipuliuoti prezidento rinkimų JAV rezultatais, praneša The New York Times.
Laiške FTB direktoriui Reidas pareiškė, kad Rusijos įsikišimo grėsmės „mastai didesni negu žinoma plačiosioms masėms, ir, galimas dalykas, aprėps bandymus klastoti oficialius rinkimų rezultatus“. O interviu Reidas sakė, kad neseni konfidencialūs aukšto rango žvalgybos darbuotojų brifingai jam sužadino nuogąstavimus, kad kištis į tuos rinkimus – prezidento Vladimiro Putino tikslas.
Straipsnio autorius Deividas E. Sendžeris patikslina: „Neaišku, ko norėjo įsilaužėliai – paveikti rinkimus ar, pavyzdžiui, užvaldyti asmeninius rinkėjų indentifikavimo duomenis. FTB perspėjime kalbama apie „veiksmus renkantis taikinius smūgiams“ valstijų rinkimų tarybose, bet neužsimenama apie įsilaužėlių ketinimus“.
Savo pareiškimuose, kad Rusija, galimas dalykas, stengiasi manipuliuoti rinkimų JAV balsų skaičiavimu, Reidas nuėjo žymiai toliau negu Barako Obamos administracija viešuose pareiškimuose, pabrėžia autorius.
Reido prielaida: jei Rusija susitelktų į vadinamąsias „svyruojančias (abejojančias) valstijas“ (tokių, pasak jo, „ne daugiau šešių“), ji galėtų pakoreguoti rinkimų rezultatus ir pakirsti pasitikėjimą rinkimų sistema.
XXX
The Washington Post apžvalgininkė Deina Milbenk rašo: amerikiečiai sužinojo, kad rusai, prieš „išliedami“ pavogtą informaciją, kai kuriais atvejais klastoja dokumentus.
Konkrečiai, Foreign Policy žurnalistas Elijasas Grolis rašė, jog „dokumentai, pavogti iš Džordžo Sorošo „Atviros visuomenės“ fondo, buvo įsilaužėlių pakoreguoti, idant sudarytų apgaulingą įspūdį, kad rusų antikorupcinį aktyvistą Aleksejų Navalną finansavo Sorošas (žiūr. „Pasirodo, rusų įsilaužėliais nebegalima pasitikėti)“.
„Gal Vladimiro Putino agentai planuoja prezidento rinkimų išvakarėse iškloti tinkluose suredaguotus dokumentus?“ – kelia klausimą Milbenk. Gal tai bus įrodymai, kad Clinton Foundation neva tai finansuoja „Islamo valstybę“, arba ponios Klinton prisipažinimas, esą jai buvo nusispjauti į amerikiečius, žuvusius Bengazyje?“
Rusijos „dezinformaciniai karai“ dabar aktyvesni, negu kada nors. Ar tai reiškia, kad prezidento rinkimų išvakarėse amerikiečiai turi laukti „Putino šelpiamos spalio staigmenos“?
„Putinas įsikišo į vidaus politiką Prancūzijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, padėdamas kraštutinėms politinėms partijoms ją destabilizuoti. Matyt, dabar jis didele dalimi išdarinėja tą patį JAV“, – mano autorius.
Apžvalgininko nuomone, Amerikos spauda gali būti pažeidžiama „rusų įsilaužėlių“ metodais: „Jeigu, tarkime, spalio pabaigoje Putino įsilaužėliai išspausdins pakoreguotą dokumentą, šmeižiantį ponią Klinton, visiškai tikėtina, kad konkurencija paskatins žiniasklaidą parašyti apie pavogtus dokumentus kur kas anksčiau, nei atsiras šansas išsiaiškinti, ar tie dokumentai buvo koreguojami“.
Informacijos šaltinis – The New York Times, The Washington Post, Foreign Policy.
„Šešis mėnesius nuo 2014 metų rudens aš tyriau neskaidrią Rusijos operaciją internetinės propagandos srityje pavadinimu „Internetinių tyrimų agentūra“, – rašo „The New Yorker“ žurnalistas Adrian Čen.
ko tik nerasi internetinėje erdvėje: ir chaoso, ir paranojos, ir konspirologinių versijų, ir pasakų…
Pasak jo, ši agentūra – „trolių ferma“. Taip Rusijoje praminė organizacijas, kurios valdo marionetinių komentatorių armijas socialiniuose tinkluose tam, kad sudarytų vykstančio liaudies judėjimo iliuziją. Trolingas tapo vienu pagrindiniu elementu visapusiškų Rusijos valdžios pastangų, bandančių įrėminti kadaise buvusią laisvą internetinę kultūrą“, – teigiama straipsnyje.
Iš pradžių A.Čen manė, kad apmokami troliai nenuilstamai skleidžia savo idėjas, stengdamiesi išplauti interneto naudotojams smegenis. Bet iš pokalbių su Rusijos žurnalistais ir opozicijos atstovais jis sužinojo, kad tokios Kremliaus trolių pastangos nelabai efektyvios. Troliai „labai lengvai atpažįstami, per daug įžūliai elgiasi ir pakankamai koordinuoti“.
„Rusijos aktyvistai man pasakė, kad tikrasis tikslas – ne praplauti skaitytojų smegenis, o perpildyti socialinius tinklus sufabrikuotų pranešimų lavinomis tam, kad pasėtų abejones ir paranoją, sunaikintų galimybes bei norą naudoti tinklus demokratinėje erdvėje“, – tęsia autorius. „Tikslas – jį sugadinti, sukurti neapykantos atmosferą, padaryti internetą tokį dvokiantį, kad normalūs žmonės nenorėtų prie jo net prisiliesti“, – teigė interviu opozicijos atstovas Leonid Volkov.
Pasak A.Čeno, praėjusių metų vasarą „Internetinių tyrimų agentūra“ stipriai pritilo, bet kai kurie dirbtiniai troliai „Tviteryje“ toliau funkcionavo. 2015 m. pabaigoje A.Čen pastebėjo, kad „daugelis jų pradėjo propaguoti dešinės pakraipos idėjas, vaizduodami save rinkėjais – konservatoriais, kurie tapdavo vis atkaklesniais Donaldo Trampo gerbėjais“.
„Netgi nedidelis susiliejimas su Rusijos politiniu gyvenimu gali iššaukti paranojos ir konspirologinio mąstymo priepuolius, ir man pasirodė logiška tai, kad šita nauja D.Trampo palaikymo kryptis – agentūros bandymas pakenkti Jungtinėms Valstijoms“.
Pastarosiomis dienomis versija, kad V.Putinas stengiasi pasiekti D.Trampo išrinkimo, buvo plačiai paskleista, tęsia autorius. „Tai atsitiko po Demokratinės partijos nacionalinio komiteto tūkstančių elektroninių laiškų paskelbimo „WikiLeaks“, kurie, specialiųjų tarnybų ir ekspertų nuomone, buvo pagrobti chakerių, susijusių su Rusijos valdžia“, – teigiama straipsnyje. Anksčiau Jungtinėse Valstijose buvo skiriamas padidintas dėmesys D.Trampo ir V.Putino ryšiams.
„Tačiau, kaip ir daugeliu atvejų, dalykai, liečiantys Rusiją, D.Trampo ir V.Putino ryšius, toli gražu nėra akivaizdus faktas. Kiekvienam demaskuojančiam įkalčiui atsiras įtikinantis kontra įkaltis“, – tęsia autorius. Pavyzdžiui, D.Tramp ragino numušti Rusijos lėktuvus. Savo ruožtu, žurnalistė Julija Joffe mano: D.Trampo finansiniai ryšiai su Rusija pakankamai silpni ir atskleidžia, kad jo bičiuliavimasis su Kremliumi yra gana problematiškas.
A.Čen samprotauja: kaip daugelis amerikiečių mielai laikosi versijos, kad JAV vidaus problemos (D.Trampo populiarumas) paaiškinamos užsienio įsikišimu, – tai pavojingas precedentas. Užsienio arba vidaus kenkėjai gali labai lengvai įtakoti amerikiečių nuomonę. „Rusijos naudojama propaganda, nešvarios gudrybės, informacijos nutekėjimas ir chakerių atakos užsienio politikoje funkcionuoja daugiausia kaip „trolių ferma“, tik didesniu mastu. Tikslas – skatinti neapibrėžtumo ir paranojos atmosferą, paaštrinant nesantaiką savo priešininkų tarpe“, – teigiama straipsnyje.
Pastarųjų dienų pranešimai apie trapų kibernetinį saugumą tik patvirtina, kad visi visus šnipinėja…
Keletas Amerikos laikraščių perpasakoja šviežią kasmetinį pranešimą, kurį parengė Kalifornijos firma CrowdStrike, dirbanti kompiuterinio saugumo srityje. Žurnalistai aptiko dokumente kai ką sau naujo – pavyzdžiui, žinių apie programišių grupę, kurią firma praminė Energetic Bear.
