Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Tirana, gruodžio 6 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atrėmė kritiką dėl savo pastabų, kad vieną dieną reikės užtikrinti Rusijos saugumą nuo Vakarų veiksmų.
E. Macronas atsakė į Kyjivo ir kai kurių Rytų Europos šalių nepritarimą, kurios apkaltino jį, kad šeštadienį išsakytuose savo komentaruose jis buvo pernelyg nuolaidus ir per daug rūpinosi Maskvos reikalais.
„Manau, kad neturėtume… bandyti kurti prieštaravimų ten, kur jų nėra“, – sakė Prancūzijos vadovas, atvykęs į ES ir Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimą Tiranoje.
Šeštadienį E. Macronas pareiškė, kad reikės suteikti „garantijas Rusijai dėl jos pačios saugumo tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“.
„Vienas iš esminių dalykų yra baimė, kad NATO bus prie jos durų, ir ginklų, galinčių kelti grėsmę Rusijai, dislokavimas“, – sakė jis per Prancūzijos kanalą TF1.
Šie pareiškimai sukėlė kritikos bangą.
„Kas nors nori suteikti saugumo garantijas teroristų ir žudikų valstybei?“ – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Marcino Przydaczo nuomone, E. Macronas savo pareiškimais „padarė klaidą“, o Vakarai turėtų laikytis Maskvos izoliavimo politikos.
Ukrainos karas bus užbaigtas suteikiant Ukrainai saugumo garantijas, pirmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, pridurdamas, kad apie Rusiją „kalbėsime vėliau“.
Centre – Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Paaiškėjo, kad Rusijos saugumo tarnybos sekė Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną prieš tai, kai jis, manoma, buvo apnuodytas, praneša naujienų agentūra dpa.
„Sekimo mastas manęs visiškai nestebina – mes tai puikiai žinojome ir anksčiau. Tačiau netikėta, kad jie nepasigėdijo visiems apie tai papasakoti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Navalno atstovė Kira Jarmyš.
Tokias mintis ji išdėstė po to, kai Rusijos laikraštis „Moskovskij komsomolec“ paskelbė straipsnį, kuriame išsamiai aprašoma politiko dienotvarkė iki tada, kai šį ketvirtadienį jis blogai pasijuto ir paniro į komą.
Straipsnyje cituojami neįvardinti saugumo tarnybų pareigūnai, kurie pripažino sekę A. Navalną. Publikacijoje nurodoma, kur jis ir jo komanda lankėsi, su kuo bendravo ir netgi ką valgė kelionės Sibire metu.
Ketvirtadienį, skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu, A. Navalnui pasidarė bloga. Lėktuvas nusileido Omske, o iš ten opozicijos politikas buvo nugabentas į Maskvą. Šeštadienį jis buvo nuskraidintas iš Maskvos į Berlyną, kur jam teikiama pagalba.
A. Navalno komandos nariai įtaria, kad jis buvo apnuodytas vizito Sibire metu. Tačiau Rusijos gydytojai aiškina, kad jam galėjo pasireikšti metabolizmo sutrikimai.
Straipsnyje rašoma, kad, turint omenyje kaip A. Navalnas buvo sekamas, jis galėjo būti apnuodytas tik oro uoste arba lėktuve.
Vokietijos ligoninė atlieka išsamius tyrimus, kurių rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį.
Vokietijos parlamento narys, atsakingas už bendradarbiavimą su Rusija, Dirkas Wiese paragino šios šalies atstovus pateikti įtikinamą ir skaidrų paaiškinimą, kaip A. Navalno sveikatos būklė galėjo taip greitai pablogėti, ypač turint omenyje įtarimus dėl apnuodijimo.
Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas antradienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama baigt parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą.“
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui, bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą.“
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“ – klausiama nutarimo projekte.
Šį projektą buvo planuojama pateikti Seimui jau praėjusią savaitę, tačiau dėl I. Rozovos tėvo mirties D. Gaižauskas paprašė pateikimą nukelti į šią savaitę.
Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma pavesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) imtis parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautos informacijos netinkamo panaudojimo.
Komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko trečiadienį įregistruotame patobulintame nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK atsakyti į 5 klausimus. Tarp jų neliko anksčiau keltos iniciatyvos svarstyti apkaltos galimybę. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad atsisakyta ieškoti kaltų ir spręsti dėl galimos parlamentarų apkaltos.
Projekte siūloma įpareigoti NSGK nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Jei Seimas pritartų, per parlamentinį tyrimą būtų aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie.
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“,– toks klausimas pateikiamas nutarimo projekte.
Lietuvos saugumas (VSD)
NSGK turėtų taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – rašoma naujame nutarimo projekto variante.
Už patobulintą nutarimo projektą dėl naujo parlamentinio tyrimo trečiadienį balsavo 6 NSGK nariai, 5 susilaikė.
Anksčiau buvo planuojama tyrimą atlikti iki šių metų lapkričio 6 d. Patobulintame projekte siūlomas ilgesnis tyrimo terminas – iki šių metų gruodžio 1 d.
