Įtariamieji dėl Skripalių apnuodijimo: Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

Bellingcat ir The Insider tvirtina, kad Ruslanas Boširovas, kuris šių metų kovo mėnesį buvo įvažiavęs į Didžiąją Britaniją ir kurį britų prokuratūra įtaria dalyvavus bandant nunuodyti į Vakarus perbėgusį Rusijos agentą Sergėjų Skripalį, – ne kas kitas, o būtent GRU pulkininkas, oficialus Rusijos didvyris Anatolijus Čepiga.

Anatolijus Čepiga. Tvain.ru informacija

Tvain.ru paskelbtoje informacijoje rašoma, kad tyrimą atlikę žurnalistai Boširovo ieškojo tarp tų, kurie baigė Rusijos karines mokyklas, intensyviai mokėsi užsienio kalbų ir buvo ruošiami slaptoms operacijoms užsienyje. Vyro, labai panašaus į Boširovą, nuotrauka aptikta tarp Tolimųjų Rytų aukštosios karininkų mokyklos absolventų. Žinoma ir tai, kad šis vyras dalyvavo Čečėnijos kare – rusų ginkluotųjų pajėgų pusėje.

Taigi aptiktoje nuotraukoje užfiksuotas portretas vyro, kuris labai panašus į Anatolijų Čepigą. Anatolijus Čepiga 2003 – 2005 metais gyveno Chabarovske. Nurodytas adresas sutampa su 14-osios GRU specialiosios paskirties brigados adresu.

Paskui žurnalistai aptiko A.Čepigos pasą, darytą 2014-aisiais metais.

Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos

Ką mes žinome apie Anatolijų Čepigą? Vyras gimė 1979 metų balandžio 5 dieną. Jis dalyvavo antrąjame Čečėnijos kare. 2014-aisiais metais Rusijos vadovas Vladimiras Putinas suteikė jam Didvyrio vardą – neva už taikos misiją. Įtariama, kad toji „taikos misija“ galėjo būti atlikta Ukrainoje, nes būtent tais metais A.Čepigos dalinys buvo permestas prie Ukrainos sienos.

Didžiosios Britanijos žvalgybos specialistai nesivelia į diskusijas dėl atlikto žurnalistų tyrimo, ar Ruslanas Boširovas ir Anatolijus Čepiga – tas pats asmuo. Bet britai šios versijos neneigia.

Beje, žurnalistinio tyrimo autoriai tvirtina, kad Aleksandro Petrovo pasas paženklintas specialia žyma „duomenų neduoti“ ir parašu „v.s“, kuris reiškia – „visiškai slaptai“.

Informacijos šaltinis – tvain.ru

2018.09.27; 07:00

Latvijos Maduonos miesto Žiemgalos rajono teismas pirmadienį paskelbė nuosprendį šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamam Latvijos piliečiui Jurijui Stilvei ir nuteisė jį trejus metus kalėti lygtinai.

Be to, jam trejus metus ir šešis mėnesius bus taikoma probacijos kontrolė. Teismas įskaitė laiką, kurį kaltinamasis praleido už grotų.

J. Stilvė pripažino savo kaltę ir gailisi dėl to, ką padarė.

Saugumo policija anksčiau informavo, kad praėjusių metų gruodžio 19-ąją buvo sulaikytas Latvijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai. Jo vardas oficialiai nebuvo skelbiamas, bet Latvijos žiniasklaida pranešė, kad tas žmogus yra Jurijus Stilvė. Jis buvo įtariamas rinkęs informaciją apie Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) karinius objektus ir situaciją Latvijos ir Rusijos pasienio zonoje. Be šnipinėjimo, jis taip pat buvo įtariamas neteisėta šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvarta. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.27; 06:31

Latvijos Maduonos miesto Žiemgalos rajono teismas šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamam Latvijos piliečiui nuosprendį paskelbs rugpjūčio 6-ąją. Tai penktadienį žurnalistams pranešė teismo atstovė.

Saugumo policija anksčiau informavo, kad praėjusių metų gruodžio 19-ąją buvo sulaikytas Latvijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai. Jo vardas oficialiai nebuvo skelbiamas, bet, pasak Latvijos žiniasklaidos, šnipas yra Jurijus Stilvė. Jis įtariamas rinkęs informaciją apie Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) karinius objektus ir situaciją Latvijos ir Rusijos pasienio zonoje.

Be šnipinėjimo, jis taip pat įtariamas neteisėta šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvarta. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla, paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.04; 09:14

Estijos pilietis, verslininkas iš Tartu Ilja Tichanovskis balandžio pradžioje buvo nuteistas ketverius metus kalėti už šnipinėjimą Rusijos vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU). Tai ketvirtadienį pranešė portalas ERR.

Kaip informavo žurnalistus Saugumo policijos (KaPo) generalinis direktorius Arnoldas Sinisalu, nuosprendis Rusijos šnipui dar neįsiteisėjo.

40 metų I. Tichanovskis buvo sulaikytas praėjusių metų gruodžio 10 d. Jis kaltinamas palaikęs kontaktus su užsienio šalies organizacija ir išdavęs savo valstybę.

Kaip pažymima kaltinime, I. Tichanovskis, vykdydamas Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį, rinko informaciją apie Estijos valstybės gynybą ir gyvybiškai svarbių šalies objektų veiklą, atliko kitus pavedimus.

Ketvirtadienį paskelbtame KaPo metiniame pranešime konstatuojama, kad Rusijos žvalgybinė veikla Estijos atžvilgiu pastaraisiais metais suintensyvėjo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.13; 07:00

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį informavo, kad Aljansas, prisidėdamas prie tarptautinės bendruomenės atsako į Anglijoje įvykdytą mėginimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą, išsiųs septynis Rusijos diplomatus, o dar trims nesuteiks akreditacijų.

„Šiandien atšaukiau septynių Rusijos misijos NATO darbuotojų akreditacijas. Be to, trims akreditacijų laukiantiems asmenims jų nesuteiksiu“, – NATO būstinėje Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

„Tai Rusijai aiškiai parodys, kad nepriimtinas jos elgesio modelis turi savo kainą ir pasekmes“, – pridūrė jis.

Buvęs Rusijos dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Londonas dėl šio išpuolio kaltina Maskvą.

Reaguodamos į Skripalių apnuodijimą, 24 pasaulio valstybės ir NATO jau paskelbė išsiųsiančios daugiau kaip šimtą Rusijos diplomatų. Tai – precedento neturintis tarptautinis atsakas į pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų atvejį, kai nervus paralyžiuojanti medžiaga Europoje panaudota puolamaisiais tikslais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.28; 02:00

Rusija ginče su Didžiąja Britanija netrukus išsiųs iš šalies britų diplomatus. Išsiuntimas bus pradėtas netrukus, naujienų agentūra RIA ketvirtadienį citavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Vyriausybė Londone dėl išpuolio prieš buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį išsiuntė iš šalies 23 Rusijos diplomatus, taip pat paskelbė baudžiamąsias priemones.

Dėl S. Skripalio apnuodijimo Rusiją kaltina ir JAV. Maskva kaltinimus neigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 00:01

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pristatė šalies vyriausybės atsaką į pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Tą ji padarė Maskvai nesutikus paaiškinti, kaip nutiko, kad Skripaliams nuodyti buvo panaudota Rusijoje sukurta medžiaga, praneša independent.co.uk ir BBC.

Premjerė informavo, kad iš Didžiosios Britanijos bus išsiųsti 23 Rusijos diplomatai, įvardijami kaip po priedanga dirbantys „žvalgybos pareigūnai“. Palikti šalį jie turės per savaitę. Teigiama, kad tai – didžiausio masto diplomatų išsiuntimas iš šalies per daugiau kaip tris dešimtmečius.

Th. May taip pat patvirtino, kad šiemet Rusijoje vyksiančiame Pasaulio futbolo čempionate nedalyvaus nei Didžiosios Britanijos ministrai, nei karališkosios šeimos nariai. Be to, bus atšauktas planuotas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitas šalyje.

Pati Rusija neigia kaip nors prisidėjusi prie pasikėsinimo į S. Skripalį.

Maskva ignoravo Th. May duotą terminą iki vidurnakčio pradėti bendradarbiauti tiriant šią bylą, todėl tai paskatino premjerę paskelbti rinkinį priemonių, kurios, tikimasi, Rusijai nusiųs „aiškią žinutę“.

Be jau minėtų priemonių, Didžioji Britanija ketina sugriežtinti privačių skrydžių ir krovinių patikras bei įšaldyti Rusijos valstybės lėšas, kai bus turima įrodymų, kad jos gali būti panaudotos keliant grėsmę Jungtinės Karalystės (JK) piliečių ir gyventojų gyvybėms ar turtui. Be to, ketinama laikinai įšaldyti aukšto lygmens dvišalius Londono ir Maskvos santykius.

Th. May šalies parlamentarams sakė, kad Rusija nepaaiškino, kaip rusų gamybos nervus paralyžiuojanti medžiaga galėjo būti panaudota JK teritorijoje, o Maskvos atsaką apibūdino kaip kupiną „sarkazmo, paniekos ir pasipriešinimo“.

Kovo 4 d. Viltšyro grafystės Solsberio mieste prie vieno iš prekybos centrų buvo rasti du žmonės, nukentėję nuo nežinomos medžiagos. Vėliau žiniasklaida juos įvardijo – tai buvo buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija. Nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę. Taip pat nukentėjo policininkas, pirmas atvykęs į incidento vietą.

S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai. 2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti. 2010 metais Rusijai ir JAV apsikeitus šnipais, S. Skripalis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.15; 06:10

Didžiosios Britanijos vidaus saugumo tarnyba MI5 pakartotinai ištirs kelias įtarimų keliančias Rusijos piliečių mirtis, kurių aplinkybėse anksčiau neįžvelgta nusikaltimų požymių. Toks sprendimas priimtas po to, kai šalies teritorijoje nervus paralyžiuojančia medžiaga mėginta nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį.

„Vyriausybė žino apie tokius įtarimus ir į bet kokius teiginius, kad užsienio valstybė galėjo prisidėti prie žmogžudysčių Jungtinės Karalystės (JK) teritorijoje, žiūri rimtai“, – antradienį parlamento Vidaus reikalų komiteto paviešintame laiške, kuris buvo parašytas kovo 10 dieną, teigia vidaus reikalų sekretorė Amber Rudd.

„Kaip žinote, tuo metu policijos ir koronerių tyrimai nenustatė nusikaltimų požymių“, – komiteto pirmininkei Yvettei Cooper rašė A. Rudd.

A. Rudd teigė norinti įsitikinti, kad „šie įtarimai tikrai tėra tik įtarimai“.

„Policija ir MI5 sutiko padėti įgyvendinti šį tyrimą“, – sakė ji.

Tarp 14 įtartinų Rusijos piliečių mirčių Didžiojoje Britanijoje yra ir verslininko Aleksandro Perepilično mirtis. 2012-aisiais jis, bėgiodamas šalia savo namų Pietų Anglijoje, susmuko ir mirė.

44-erių verslininkas prieš mirtį buvo pranešęs, kad sulaukė grasinimų jį nužudyti. Jie tikriausiai buvo susiję su jo mestais kaltinimais Rusijos pareigūnams dėl stambaus masto mokestinio sukčiavimo.

2015-aisiais vykstant bylos nagrinėjimui toksikologas teigė, kad A. Perepiličnas prieš mirtį nurijo natūralių nuodų, išgaunamų iš kumpotrio (Gelsemium) augalo.

Tačiau policija laikėsi nuomonės, kad verslininko mirtis neįtartina.

2018.03.14; 02:30

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“

Tomas Parfitas / The Times

Ukrainos valdininkas, dirbęs vertėju Londone per britų premjerės Terezos Mei susitikimus, apkaltintas šnipinėjimu Rusijos pusei.

Apkaltintojo pavardė – Stanislavas Ježovas. Jis – oficialus Ukrainos premjero Vladimiro Groismano pagalbininkas – patarėjas.

Įtariamąjį sulaikė Ukrainos saugumo tarnyba SBU gruodžio 20-ąją. Oficialus kaltinimas – Ukrainos interesų išdavystė.

Svarbu tai, kad 36-erių metų S. Ježovas lydėjo Ukrainos premjerą daugelyje vyriausybinių vizitų. Lydėjo ir tąsyk, kai Ukrainos premjeras susitiko su britų premjere T. Mei ir JAV viceprezidentu Džo Baidenu.

Ukrainos slaptosios tarnybos SBU Kontržvalgybos skyriaus vadovas Aleksejus Petrovas pareiškė, kad vertėjui buvo prieinama labai slapta informacija, kad jis siekė gauti kuo daugiau slaptos informacijos ir ją reguliariai perduodavo Rusijos pusei.

Ukrainos Vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka pabrėžė, kad S. Ježovas rusų žvalgybos buvo užverbuotas prieš keletą metų, kada dirbo ambasadoje Vašingtone.

A. Geraščenkos teigimu, Rusijos žvalgyboms parsidavusio S. Ježovo žmona yra Rusijos pilietė. Taigi manoma, kad vyrą užverbavo naudodami grasinimus: esą susidoros su Rusijoje gyvenančiais žmonos artimaisiais, jei šis atsisakys bendradarbiauti.

Rusija neigia šiuos įtarimus. Vienas iš buvusių FSB vadų, nūnai – Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Nikolajus Kovaliovas, ironizavo – ukrainiečiai jau turi savo Ježovą, dabar jiems liko rasti Beriją.

Informacijos šaltinis – „The Times“

2017.12.24; 18:00

Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje

Vėl apie partizanus. Niekaip nenurimsta „Obzor“, toliau piktinasi NATO filmuku apie miško brolius. Nežinia iš kur, bet portalas ištraukė, kad filmuko pasakotojas, 95 metų latvis Arvid Bluzmanis spėjo pabuvoti ir SS legionieriumi. Rimtokas kaltinimas, reiktų argumentuoti. Bet „Obzor“, pats sau prieštaraudamas, toliau rašo, kaip A. Bluzmanis ilgai ir laimingai nugyveno iki šių dienų, nekalintas ir nebaustas sovietų okupantų.

„Obzor“ pasakoja, kad, kai šis „trečiojo reicho“ laikų herojus prabyla apie rusų kareivių žudymą, jo akyse sužiba ugnelės. Esą, panašios degė iš Aušvico krosnyse, į kurias tūkstančiai būsimųjų „miško brolių“ siuntė žydų vaikučius. Na, ir dar krūva bjaurasčių rašo apie tai, kokie iš tiesų blogi buvo tie žaliukai.

Žodžiu, „Obzor“ teisus, NATO neteisus. Kategoriškai. Net nereikia įrodymų. Kita vertus, daugelį meninių kalbos figūrų šiame straipsnyje jau galima būtų pavadinti įžeidinėjimais. Ir neapykantos kurstymu.

Lietuvai – Bizantijos likimas. Toliau nerimsta ir Vilniaus miesto Tarybos narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Romualda Poševeckaja, miklina plunksną „Obzor“ portale. Tema tokia nekaltutė – tarptautinė mokslinė konferencija „Europos Sąjunga ir kultūrinis Bizantijos imperijos palikimas“. Organizuota Lietuvos graikų bendruomenės.

Taigi, R. Poševeckaja rašo, kad Bizantijos imperija žlugo dėl per didelės turčių ir skurstančiųjų atskirties, korumpuoto biurokratinio aparato, imperijos sostinės paniekos provincijoms ir pan. Problemų, kurios neaplenkė ir šių dienų Lietuvos. Esą būtent jas įvardija politologai ir ekonomistai kaip pagrindines šalies gyventojų pesimizmo, nusivylimo, alkoholizmo augimo ir savižudybių priežastis.

Skaitant politikės rašinį, susidaro įspūdis, kad sistemingai artėjame prie bizantiškojo žlungimo ir išnykimo. Nes valdžia bloga. Ne tik Lietuvos, turbūt ir Vilniaus. Bet pastarojoje dirba R. Poševeckaja, kuri, reiktų suprasti, yra gera. Tad gal viską sutvarkys. Jei Šimašius anksčiau neatleis už žodžio laisvę.

Nostalgija. Pasiėmęs pusšimčio metų senumo laikraščius „Sovetskaja Litva“, „Tiesa“ ir „Komjaunimo tiesa“, „Obzor“ parengė faktų grandinėlę apie tai, kaip gerai gyvenome anais laikais, 1967-ųjų rugpjūtį. Kaip tiesiog klestėte klestėjo mūsų ekonomika.

Štai keletas dūsauti ir ašarą braukti priverčiančių prisiminimų. Prie Klaipėdos žvejybos uosto pradėtas statyti milžiniškas (6 tūkst. tonų talpos) žuvies šaldytuvas. Kapsuke eksploatacijai priduotas naujas daugiabutis – jau ketvirtas tais metais. Panevėžio autokompresorių gamyklos gaminiai tapo žinomi toli už Lietuvos ribų – Minsko, Gorkio, Briansko ir kt. automobilių gamyklose. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla džiaugiasi naujų darbuotojų papildymu – 24 elektromechanikos ir politechnikos technikumų absolventais.

Kai palygini su dabartimi – tiesiog klestėjome. Apie tai nerašo, bet galima įtarti, kad ir emigracija buvo artima nuliui, nes niekas nenorėjo bėgti iš tokios puikios šalies. Ir „Hiperbolė“ gražiai dainavo: kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko…

Įrankis. „Sputniknews.lt“ ir „Obzor.lt“ jau ne pirmą kartą stveria neblogą propagandos įrankį – Rolandą Paksą. Kuris šįkart kritikuoja Lietuvos valdžią, kad ji vadovaujasi ne žmonių interesais, o įtakingų Vakarų šalių nurodymais.

Ne kokiame leidinyje, o savo asmeninėje interneto svetainėje kritikuoja. Bet kai tampa šitaip perrašomas „Sputniknews“ ir „Obzor“ – atrodo, kad skundžia valdžią propagandinei žiniasklaidai. Ir toks vaizdas sudaromas, kad kalba tautos pamiltas lyderis, atskleidžiantis visą tiesą apie dabartinės valdžios supuvimą. Skaldyk ir valdyk, taip sakant.

Nekaltučiai mokymai. Sputniknews.lt rusakalbė versija primena apie rudenį vyksiančius Rusijos ir Baltarusijos karinius mokymus „Zapad–2017“ – kokie jie būsiantys nekalti ir skaidrūs. Pradeda nuo to, kad ispanų naikintuvai, išskridę iš Estijos perimti virš Baltijos rusų karo lėktuvų, pažeidė neutralios Suomijos valstybės sieną. Suprask, jau tie NATO… O dar rusus drįsta sienų pažeidimais kaltinti…

O mokymai „Zapad–2017“, pasak „Sputniknews“, būsią visai nekaltučiai, tik apaugę kažkokiais mitais. Portalas paneigia net penkis iš jų, ir gaunasi tiesiog pastoralinis vaizdelis. Pirma, „Zapad–2017“ nedemonstruoja Rusijos Federacijos pasirengimo karui su Vakarais. Antra, šie mokymai – visiškai skaidrūs. Trečia, jie nebus skaitlingesni už NATO mokymus. Ketvirta, Lietuvai nereikia sustiprinto kontingento šių mokymų metu. Ir penkta – rusų kariškiai po mokymų tikrai nepasiliks Baltarusijoje.

Lenkai nekenčia lietuvių. Rusijos propagandos ruporas Baltijos šalims „RuBaltic.ru“ visiškai atvirai kursto nesantaiką – publikuoja straipsnį pavadinimu „Lenkija demonstruoja neapykantą Lietuvos valstybei“.

Iš kur „RuBaltic“ ištraukė tokią naujieną? – Ogi primityviai sukergė dvi žinias, susijusias su Lietuva ir Lenkija – buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio pasisakymus apie Lietuvą privačiame pokalbyje su buvusiu „Orlen“ direktoriumi, ir vieną iš pasiūlymų – lenkiškuose pasuose naudoti Aušros vartų atvaizdą (portalas pastarąją situaciją vadina skandalu ir teigia, kad už šį pasiūlymą balsavo dauguma lenkų).

Propagandistai kerta iš peties: „Lenkijos visuomenė ir politinė klasė demonstruoja tikrąjį santykį su Lietuva: po išsivadėjusiomis oficialiomis formuluotėmis ir europietišku politkorektiškumu slypi neapykanta lietuvių tautos ir valstybės projektui“. Hm. Tiems kantriems skaitytojams, kurie skaitys šią dezinformaciją toliau, taip ir nepavyks surasti, kaip ir kodėl pono Sikorskio frazės staiga tapo reprezentuojančios visos lenkų tautos nuomonę, arba kokio nors skaičiuko, kokio dydžio ta dauguma už Aušros vartus balsavusių lenkų, nes kitų šaltinių teigimu, šis paso variantas užima antrąją vietą.

Bet „RuBaltic“ daro išvadas ir be šių patikslinimų: „Skelbdami Aušros vartus Lenkijos nacionaliniu simboliu, vertu būti atvaizduotu pasuose, lenkai leidžia suprasti, kad kaip laikė, taip ir laiko Vilnių savu, lenkišku miestu. Ir niekada Vilnius, vienas iš svarbiausių Lenkijos istorijos ir kultūros centrų, jiems netaps lietuvišku Vilniumi.“

Ką gi, rusų propagandininkams iš šalies gal geriau matyti, kas darosi tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ir ne mūsų reikalas, iš kur tekste atsiranda tie mistiniai „lenkai“, reprezentuojantys visos savo tautos valią. Ir šiaip „RuBaltic“ turbūt smagu ir naudinga, kai NATO šalys apsižodžiuoja tarpusavyje, ko gi čia ir nepatirštinus spalvų… Gal net pavyks šį tą išprovokuoti…

Pasiaukos dėl anūko. Jei nežinojote, kas iš tiesų šiuo metu dedasi Lietuvos politikos padangėje, jums puikiai paaiškins „RuBaltic“. Pasirodo, čia klesti toks „landsbergistų klanas“. Ir ne šiaip sau klesti, bet siekia, kad Lietuvos komunistų partija būtų pripažinta nusikalstama organizacija.

Iš pirmo žvilgsnio, pasak „RuBaltic“, toks siekis atrodo savižudiškas, nes tai reikštų karjeros pabaigą absoliučiai Lietuvos politikų daugumai. Ir vis dėlto „landsbergistų“ planuose logikos yra: diskreditavę visą vyresnės kartos valdžią, jie atvertų kelią jauniems politikams, pirmiausia – TS-LKD lyderiui Gabrieliui Landsbergiui. Tiesa, pasak propagandinio portalo, gerai nebūtų ir Vytautui Landsbergiui. Bet „senelis senas, jam jas tas pats“. Pasiaukos dėl anūko. O štai Prezidentei ir kai kuriems kitiems lyderiams bus toli gražu ne tas pats…

Rusijos šnipas Latvijoje. „Vesti.lt“ rašo, kad Latvijoje teisiamas geležinkelininkas iš Jelgavos Aleksandras Krasnoperovas, kaltinamas šnipinėjimu Rusijai. Tačiau Latvijos žiniasklaida apie tai tyli, faktą savo feisbuko paskyroje aprašė tik Latvijos teisėsaugininkas Vladimiras Lindermanas.

Pasak p. Lindermano, kad žiniasklaida tyli – nieko keisto. Žurnalistai nekalti. Tiesiog Krasnoperovo gynyba laikosi taktikos neviešinti bylos. O gal viskas baigsis gerai ir Latvija atleis šnipui. „Žmonės katastrofiškai naivūs“, – rašo teisėsaugininkas.

P.S. Mieli skaitytojai,

Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nebespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.

2017.08.15; 06:30

Pierre Avril / Le Figaro

„Andrejus Lugovojus, įtariamas nužudęs opozicionierių Aleksandrą Litvinenką, tapo atšalusių santykių su Maskva auka, ir jį užgriuvo Amerikos sankcijos“, – rašo Le Figaro korespondentas Maskvoje ponas Pjeras Avrilis.

„Amerikai jis – šnipas ir žmogžudys. O jis pats save laiko paprastu „deputatu, kuris užsiima vien tik įstatymais“. Kad ir kokią etiketę jam prikabintų, 52-jų metų amžiaus Rusijos parlamentaras Andrejus Lugovojus priklauso nacionalistinei Rusijos liberalų demokratų partijai, jis sugeba užglaistyti pėdsakus ir išvengti ryškios šviesos“, – sakoma straipsnyje.

„Toks veikimo būdas atsisuko prieš jį Baltųjų rūmų sankcijomis – kaip keturiems aukščiausiems Rusijos valdininkams ir verslo sluoksnių atstovams – už pasikėsinimą į žmogaus teises; dabar jiems uždrausta būti JAV, o jų hipotetiniai aktyvai Amerikoje įšaldyti“, – rašo autorius.

„Paskutiniojo mandato pabaigoje Barakas Obama ketino „pakenkti Rusijai visomis įmanomomis priemonėmis“, dėsto savo kaltinimus Lugovojus, kuris „didžiuojasi“ tuo, kad yra persekiojamas, ir tuo, kad “balsavo už įstatymus, stiprinančius Rusijos valstybės saugumą“, – perduoda korespondentas. Jo gynybos linija nekinta niekada, kai Vakarų teisingumo ministerijos kaltina jį 2006 metų lapkritį Londono viešbutyje nunuodijus Aleksandrą Litvinenką – į Vakarus pabėgusį Rusijos agentą, patekusį į Kremliaus nemalonę, tapusį Britanijos žvalgybos tarnybos MI6 bendradarbiu ir turėjusį kompromituojančios medžiagos apie Vladimirą Putiną, rašo Avrilis.

„Tuo metu Lugovojus pats buvo specialiųjų tarnybų ekskarininkas, nors jis niekada nepretendavo į tokį laipsnį, kaip dauguma jo kolegų šnipų“, – sakoma straipsnyje.

„2006 metų lapkričio 1 dieną Lugovojus susitiko su Litvinenka, su kuriuo jis palaikė dalykinius santykius, Milenium viešbutyje Londone. Britanijos teismo institucijų duomenimis, jis įbėrė į savo aukos arbatinuką labai radioaktyvios medžiagos polonio-210. Jo „objektas“ mirė po trijų savaičių. Operacija galėjo būti atlikta suderinus asmeniškai su Rusijos prezidentu“, – rašo autorius.

„Įtariamasis visada neigė tokią įvykių versiją, maža to – pats save vaizdavo radiacinės atakos auka. Praėjus metams po įvykių Lugovojus buvo išrinktas Valstybės Dūmos deputatu, kur jis iki šiol naudojasi parlamentine neliečiamybe. Maskva vis atsisako jį išduoti, ir savo naujose pareigose jis 2015 metais net buvo Putino apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Tėvynei“, – pasakoja Avrilis.

„Lugovojus yra gana ginčytinų įstatymų, skirtų blokuoti „ekstremistinio turinio“ internetinius portalus, iniciatorius. Be to, Gynybos ministerijos kontroliuojamame televizijos kanale „Zvezda“ (liet. – “Žvaigždė“) jis pristato laidą „Išdavikai“ – apie buvusius sovietinius perbėgėlius“, – pasakoja autorius.

„Jo bendrininkas nuodijimo operacijoje Dmitrijus Kovtunas, kurio vieta lėktuve grįžtant į Maskvą buvo smarkiai užkrėsta poloniu-210, irgi figūruoja Vašingtono sankcijų sąraše, – perduoda  Avrilis. – Oficialiai juos abu palietė sankcijos pagal „Magnickio įstatymą“, – tai pavardė Britanijos investicijų fondo juristo, žuvusio dėl žiauraus elgesio tardymo izoliatoriuje 2009 metais po to, kai jis demaskavo išplėtotą finansinių teisės pažeidimų sistemą, kurioje dalyvavo Rusijos aukščiausi valdininkai“, – perduoda Le Figaro.

„Dėl šio skandalo po ketverių metų JAV Finansų ministerija, suderinus su Kongresu, sudarė pirmą juodąjį sąrašą asmenų, kurie yra kalti dėl žmogaus teisių pažeidimo. Ir vėliau kasmet valstybės vadovas stengėsi maldyti Kongresą, įsikarščiavusį bausti šimtus žmonių vietoj atrinktų 44“, – sakoma straipsnyje.

„Porą savaičių prieš savo išėjimą Barakas Obama atsižvelgė į parlamentarų pageidavimus, pirmą kartą paskelbęs sankcijas Aleksandrui Bastrykinui, galingo Rusijos Tyrimo komiteto vadovui, Vladimirui Putinui artimam asmeniui, apkaltintam tuo, kad jis užgniaužė Magnickio bylą. Obama taip pat pridėjo Lugovojų ir Konvtuną, kurie su tuo dosjė visai nesusiję. Be to, trijų Amerikos senatorių grupė pateikė Senatui svarstyti įstatymo projektą dėl „papildomų“ sankcijų įvedimo Rusijai už jos numanomas kibernetines atakas per Amerikos prezidentinę kampaniją“, – pažymi Avrilis.

Tokiu būdu pasitvirtina stiprėjanti Kremliaus baimė išvysti būsimąjį „prorusišką“ valstybės vadovą, pažabotą savo Kongreso ir Amerikos visuomenės nuomonės, rašo Avrilis. Putino spaudos sekretorius antradienį pareiškė, kad tai „papildomi veiksmai mūsų rankomis sukurtoje santykių degradacijoje“.

Informacijos šaltinis: Le Figaro leidinys.

2017.01.13; 04:57

Džefas Meno / The Daily Beast

Džordžas Alenas Džastis kiekvieną vakarą atvažiuodavo į firmos Boeing ofisą, mat dirbo naktinėje pamainoje.

Nors pašalinius daiktus atsinešti į darbovietę draudė taisyklės, švarko kišenėje jis dažniausiai laikydavo mažytę laikmeną, kurioje galėdavo patogiai slėpti daug konfidencialios informacijos.

Apie ką buvo toji informacija? Ogi apie karinius palydovus, kurių pagalba renkami bei kaupiami duomenys apie valstybių ekonomiką, kartines struktūras, vyriausybių planus…

Tokiais žodžiais savo straipsnį leidinyje „The Daily Beast“ pradeda apžvalgininkas Džefas Meno.

Pasak publikacijos autoriaus, Dž.A.Džastis kariniais palydovais profesionaliai domėjosi maždaug 15 metų. Apie šiuos įrenginius jis žinojo daug įdomių dalykų. Žinojo tiek, kad mums, eiliniams mirtingiesiems, net sunku įsivaizduoti. O jei ko nors ir nežinojo, tai vis tik nutuokė, kur galima ieškoti specifinių žinių.

Toji informacija, kuria disponavo Dž.A.Džastis, – buvo vertinga. Galėtum tapti milijonieriumi, jei tik sumaniai parduotum oponentams, konkurentams, priešams…

Taigi palydovų specialisto Džasčio galvoje seniai brendo planas, kaip pralobti iš savo žinių apie karinius palydovus. Tiesa, jis buvo davęs priesaiką, kad duomenų, apie kuriuos sužinos dirbdamas korporacijoje, niekam neišplepės.

Tačiau Dž.A.Džastis turėjo rimtų bėdų. Sunkiai sirgo jo žmona. Jos gydymas brangiai kaštavo, todėl vyrui pinigai buvo pirmiausia reikalingi tauriems reikalams – žmonos gydymui. Be kita ko, jis bijojo vienatvės, jei žmona nepajėgtų išsikapstyti iš ligos patalo.

Galų gale Dž.A.Džastis jautė pyktį korporacijos, kurioje plušėjo beveik du dešimtmečius, vadovybei. Juk jis nė sykio nepaaukštintas pareigose, nė karto negavo premijos, nors tarnavo sąžiningai, be klaidų.

Būtent kankinamas nepasitenkinimo savuoju statusu visuomenėje bei prislėgtas šeimyninių vargų vyras ėmė svarstyti, ar Maskvą sudomintų specifinė informacija apie korporacijoje Boeing gaminamus karinės paskirties kosmoso palydovus. Jis manė, kad Rusija negali nesusidomėti…

Bet nuo pat pirmųjų akimirkų viskas klostėsi ne taip, kaip Džastis norėjo. Tik Džastis, žinoma, ilgai nesuprato, kad pateko į Amerikos kontržvalgybos spąstus. Suprato per vėlai – tik tada, kai jį suėmė.

Plačioji visuomenė apie šio žmogaus nusikaltimus Amerikai sužinojo tik 2016-ųjų metų vasarą.

2016-ųjų rugpjūčio 30-ąją pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Džastis kaltinamas užsiėmęs „pramoniniu šnipinėjimu Rusijos naudai“ bei pažeidęs griežtąjį JAV įstatymą „Dėl ginklų eksporto kontrolės“.

49-erių metų amžiaus Dž.A.Džasčio istorija – pamokanti. Ji byloja: rimtomis paslaptimis disponuojančių firmų vadams itin svarbu atkreipti dėmesį į nestabilios psichikos bei pašlijusių moralinių principų darbuotojus. Tokie pavaldiniai nėra patikimi. Nepalankiai susiklosčius situacijai jie gali tapti nelojalūs ir firmai, ir valstybei.

Įdomu dar ir tai, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog kaltinamasis bus daug sykių specialiai žiūrėjęs menininius filmus apie Šaltojo karo laikų šnipus. Tad ilgainiui jis galbūt ėmė įsivaizduoti esąs rimtas, įtakingas, galįs pavogti neva viso Pasaulio istoriją paveikti galinčių paslapčių. Nepaisant aplinkybės, kad iš tiesų daug žinojo, jis vis tik per daug susireikšmino.

Išdavystei jis kruopščiai ruošėsi keletą metų. Pasiruošimus pradėjo greičiausiai apie 2013-uosius metus, kai pradėjo nuotoliniu būdu lankyti įvairius keistus virtualius kursus, sakykim, kaip šnipui sėkmingai pabėgti nuo persekiotojų.

FTB turi įrašą, kuris byloja, kaip Džastis skundžiasi, esą firmoje atlieka dviem laipteliais už jį aukštesnes pareigas užimančių pareigūnų darbą, tačiau jo vis tiek niekas niekada nepaaukštino ir net neužsiminė apie galimą algos padidinimą.

Firmoje Boeing šis vyras plušėjo nuo 2000-ųjų metų ir tikrai turėjo priėjimą prie kai kurių svarbių paslapčių. Pavyzdžiui, apie WGS sistemą, kuri garantuoja puikų vadovybės ir po visą pasaulį išsibarsčiusių karinių dalinių ryšį, bei sistemą MILSTAR, kuri garantuoja prezidentui, gynybos ministrui ir JAV ginkluotosioms pajėgoms kokybišką ryšį, kurį priešams perimti, beje, labai sudėtinga, beveik neįmanoma.

Tikriausiai nieko nenustebinsime pasakę, jog „pramoninis šnipinėjimas“ šiandien – viena iš svarbiausių, aktualiausių šnipinėjimo rūšių, išgyvenančių vadinamąjį „aukso amžių“. Elenas Nakašima dar 2015-aisiais metais pranešė „The Washington Post“ leidiniui, kad kai kurie „rusakalbiai hakeriai“ aktyviai naudojasi komercinių palydovų paslaugomis vagiant konfidencialią informaciją iš diplomatinių ir karinių JAV ir Europos Sąjungos tarnybų, tuo pačiu sumaniai maskuodami savo buvimo vietą.

Tačiau publikacijos autorius mano, kad Džastis vis tik nežinojo, kaip pavogti pačias svarbiausias Boeing žinias, jas saugiai nusikopijuojant į savo asmenines laikmenas.

Žodžiu, Džasčio pagrobta medžiaga tilpo į megabaitus (jos nebuvo labai daug, nes jei būtų itin daug, būtų pavartotas terminas „gigobaitai“). Be to, jis sugebėjo pavogti tik kai kurių paslapčių, kurios be papildomos informacijos buvo bevertės. Vaizdžiai tariant, norint surengti rimtą diversiją, reikėjo papildomų slaptažodžių, kurių Džastis kaip tik ir neturėjo. Taigi Džasčio informacija buvo svarbi, sensacinga, bet jos neužteko, kad Rusija galėtų iškrėsti rimtą šunybę Amerikos kariškiams. O jei negali rimtai pakenkti, tai kokia perduotų duomenų vertė?

Kaip Džastis bandė susitikti su Rusijos ambasados Vašingtone darbuotojais? Pirmausia paskambino į Rusijos ambasadą. Bet iš to pokalbio tikriausiai nebuvo jokios naudos, nes kiek vėliau į Rusijos ambasadą jis nusiuntė banderolę su kai kuriais pavogtais slaptais failais. Bet iš Rusijos ambasados Vašingtone – ir vėl mirtina tyla.

Straipsnio autorius pabrėžia: kiti, žymiai sėkmingesni šnipai užmegsdavo ryšius su Rusijos žvalgyba labai panašiais metodais. Sakykim, buvęs CŽV darbuotojas Edvardas Li Hovardas. Remiantis FTB memorandumu, jis pirmiausiai užėjo į sovietų konsulatą Vašingtone ir paliko ranka rašytą raštelį. Po to būdamas girtas skambino į JAV ambasadą Maskvoje, po to – nusiuntė atviruką į sovietų konsulatą San Franciske.

Kad ir kaip svarstytume apie bandymo užmegsti ryšį su priešiškos valstybės diplomatais diplomatais būdus, FTB (Federaliniam tyrimų biurui) nebuvo sunku pastebėti, jog Džastis ieško ryšių su Amerikoje reziduojančiais Rusijos atstovais.

Kaip byloja teismui perduota medžiaga, 2016-ųjų vasarį Džasčiui paskambino Rusijos atašė. Jie susitarė dėl susitikimo.

Po susitikimo Džastis keletą mėnesių iš eilės vogė iš Boeing firmos visus jam prieinamus slaptuosius failus ir perduodavo savo kuratoriui pačiose įvairiausiose vietose. Bet tai buvo viso labo smulkus šnipinėjimas. Gautus už šią veiklą pinigus Džastis dažniausiai pervesdavo vienai Long Bičo gyventojai. Čei vardu pasivadinusi moteris iš Džasčio gavo apie 20 tūkst. amerikietiškų dolerių.

Džasčiui šiandien turėtų būti nemalonu, nes jis labai apsikvailino: JAV slaptosioms tarnyboms nebuvo sunku jį sekti po visą Los Andželą peržiūrint bankomatų stebėjimo kamerų įrašus. Įdomu dar ir tai, kad Džastis su kuratoriumi labai susidraugavo. Kuratorius jam buvo žmogus, kuriuo jis nuoširdžiai pasitikėjo, kuriam galėjo pasiguosti apie savo bėdas. Taigi jis šnipinėjo dar ir todėl, kad turėtų galimybę bendrauti su maloniu kuratoriumi iš Rusijos ambasados, atidžiai išklausančiu visus pasakojimus apie asmeninį gyvenimą.

Sykį paprašė kuratoriaus, kad šis jam parūpintų specialių vaistų žmonai, nes pats jų nebepajėgia įpirkti. Beje, tie vaistai buvo ypatingi. Jie gali netikėtai sustabdyti ligonio širdį, taigi jie naudojami tik tada, kai esama šalia sugebančių profesionaliai atlikti dirbtiną širdies masažą.

Vėliau Džasčio žmoną prižiūrėję gydytojai prisipažins Amerikos žvalgybininkams, kad tokių vaistų tikrai nerekomendavo.

Teksto autorius mano, kad Džastis taip karštai norėjo išsivaduoti iš savo nelaimių, kad galbūt buvo pasiruošęs pakenkti ne tik savo darbdaviui, valstybei, bet ir artimiesiems.

Bet kokia likimo ironija: Džastį kuravo visai ne Rusijos ambasados žmogus. Kuratoriaus vaidmenį atliko FTB agentas, apsimetęs Rusijos žvalgybininku. Taigi Džasčio noras bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba buvo pasmerkas nuo pat pirmosios akimirkos. 2016-ųjų birželio mėnesį jį suėmė.

Informacijos šaltinis – „The Daily Beast“ leidinys.

2016.09.29; 03:03

 

Tomas Kingtonas, Debora Heins / The Times

Italija perdavė Maskvai rusą Sergejų Pozdniakovą, kuris įtariamas šnipinėjęs Rusijos labui, pirkdamas slaptus duomenis iš portugalų agento.

Bendraujantį su portugalų agentu viename iš Romos barų rusą – agentą Italijos kontržvalgyba ir sučiupo, tuo pačiu įgydama ir „tiesioginius įkalčius“.

Taip rašo Tomas Kingtonas ir Debora Heins, „The Times korespondentai.

Šaltiniai Europos slaptosiose tarnybose  tvirtina, jog Sergejaus Pozdniakovo sulaikymas Kremliui – labai nemalonus įvykis. Dėl jo Maskva turėtų raudonuoti iš gėdos bei drebėti nuo įsūčio. Mat šis įtariamasis sulaikytas per patį Vakarų ir Rusijos konfrontacijos įkarštį, kada Rusija visais būdais stengiasi pasirodyti geresnė, nei esanti iš tiesų. Italams ir portugalams tai buvo sėkminga kontržvalgybų operacija. 

Italijos karabinieriai. Skubama į įvykio vietą.
Italijos karabinieriai. Skubama į įvykio vietą.

Remiantis teismo dokumentais, įtariamasis rusas jau sykį pirko NATO paslaptis iš to paties agento.

Esama įtarimų, jog S.Pozdniakovas – aukšto rango Rusijos žvalgybininkas iš SVR (Služba vnešnej razvedki). Manoma, kad jis į Italiją atvyko neturėdamas diplomatinės neliečiamybės statuso, ir tai buvo jo klaida.

Pinigų perdavimas tarnautojui už slaptos informacijos gavimą – neteisėtas elgesys. Dažniausiai už tokį nusikaltimą slaptosios informacijos medžiotojas išsiunčiamas iš šalies kaip nepageidaujamas asmuo. Išsinešdinti iš šalies, kurios teritorijoje neteisėtais būdais rinkti slaptieji duomenys, sulaikytasis privalo per 48 valandas.

Šį kartą buvo kitaip. Įtariamąjam rusui už grotų teko praleisti net aštuonetą savaičių, kol buvo grąžintas Rusijai. Kokios sulaikytojo pareigos, iki šiol nepranešama. Galbūt nežinoma, o galbūt nenorima pranešti. Rusija tvirtina, esą S.Pozdniakovas – diplomatas.

Remiantis portugalų ir italų kontržvalgybininkų surikta medžiagoje, 47 metų amžiaus S.Pozdniakovas sulaikytas tuo metu, kai ketino portugalų kontržvalgybos karininkui Frederiko Karvaljau Žilui perduoti 10 tūkst. eurų ir butelį viskio mainais už laikmeną, kurioje įrašyta konfidenciali informacija apie NATO aljansą. Laikmena su Vakarų aljanso paslaptimis perduota viename iš Romos barų.

Šių metų vasarą Italijos teisėsauga sutiko paleisti įtariamąjį pasinaudojusi teisiniais formalumais. Rusijos ambasados Italijoje pareigūnas ir Portugalijos užsienio reikalų ministerijos atstovai atsisakė duoti komentarus, kodėl S.Pozdniakovas taip lengvai perduotas Rusijai.

Informacijos šaltinis – „The Times“.

2016.09.02; 06:34

Paviešintas faktas, kad jau seniai suimtas Rusijos šnipas siekė prasibrauti iki mūsų Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Nieko nuostabaus: Rusijos šnipų, ypač įtakos agentų, Lietuvoje knibždėte knibžda. Nieko nuostabaus, kad jie labai nekenčia mūsų Prezidentės, Rusiją pagrįstai pavadinusios teroristine valstybe, tiesą sakančios apie Krymo okupaciją ir aneksiją, nepaskelbtą karą su Ukraina. 

Skaitytojų laiškai
Skaitytojų laiškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kai galingiausios Europos Sąjungos valstybės visaip vengia aštresnių epitetų Vladimiro Putino Rusijos atžvilgiu, siekia panaikinti ekonomines sankcijas, Lietuvos Prezidentės tvirta, vyriška laikysena (ne veltui ji kartais vadinama Geležine ledi) šios šalies diktatorių tiesiog siutina. Neabejoju: aukšto rango šnipams duotas nurodymas bet kokiomis priemonėmis ją sukompromituoti, gal net fiziškai sunaikinti. Negailima milijonų, kuriais pamaitinama ir mūsų žiniasklaida.

Apie Prezidentę išleistos kelios jai nepalankios knygos, kasdien ją koneveikia kairioji ir liberalioji žiniasklaida, vien tik Zigmas Vaišvila kiek jėgų išeikvojo ją „demaskuodamas“, vien Rūta Janutienė kiek tulžies ant jos išpylė! Bet, kaip sakoma, šuo loja, o karavanas eina toliau: didžiausias populiarumas ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų politiniame pasaulyje.

Nesunku įsivaizduoti, kaip ji būtų vertinama, jeigu vadovautų įtakingai Europos valstybei, pavyzdžiui, tokiai kaip Vokietija. Ir graži, ir protinga, ir drąsi. Angela Merkel toli gražu visų šių savybių neturi. Galime didžiuotis, kad žurnalas „Forbes“ į šimto įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą Dalią Grybauskaitę įrašė 72-ąja, o jos, kaip politikės, reitingas – 23 (iš 26). Turint omenyje, kad nesame pasaulio bamba, o viso labo tik sparčiai išsivaikščiojanti, labai prastų politikų valdoma tauta, tai labai daug.

Taigi, manęs nestebina nei Rusijos pastangos mūsų Prezidentę sukompromituoti, gal net sunaikinti, nei mūsų vaišvilų bejėgiški bandmai jai įkąsti. Nestebina ir tyla po to, kai VSD ir Generalinė prokuratūra paviešino įtakingo Rusijos šnipo sulaikymo faktą. Ką dabar galėtų pasakyti Kremliaus pinigais (pasak žurnalo „Valstybė“) pamaloninta žiniasklaida?! Džiaugtis negali, smerkti šnipinėjančią, mus vėl pavergti siekiančią Rusiją – irgi nepatogu. Geriau sukandus dantis patylėti ir laukti jos kadencijos pabaigos.

Šitą tylą suprantu kaip negerą bylą. Ji paliudija, kad Prezidentė turi daug priešų net ir mūsų šalyje. Jos nekenčia daug kairiųjų, liberaliųjų politikų, su Rusija vienaip ar kitaip susiję oligarchai. Tik plačioji visuomenė ją įspūdingai remia.

Numanomi Prezidentės nedraugai norėtų, kad Putinui ji būtų nuolanki, kaip nuolankūs kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių vadovai, kad mažiau ji rūpintųsi šalies gynyba, kad elgtųsi taip, kaip mums pataria ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Beje, aš neabejoju, kad artėjančiuose Prezidento rinkimuose jis bus dabartinės prezidentės nedraugų labiausiai remiamas kandidatas.

Vis dėlto faktas, kad taip ilgai nebuvo nutekintas rusų šnipo sekimas ir sulaikymas – maloniai stebina. Visa kita – kitaip ir būti negalėjo.

Vytautas A.

2016.07.05; 09:07

ESBO misijos stebėtojas Ukrainos rytuose Maksimas Udovičenka įtraukė organizaciją į skandalą, kai apgirtęs nuo alkoholio prisipažino, kad jis yra Rusijos šnipas. „Incidentas kerta monitoringo misijos pabrėžtinam neutralumui“, – rašo Julianas Riopkė vokiečių bulvariniame leidinyje Bild.

Kaip sakoma straipsnyje, ukrainiečių televizijos kanalas TSN ėmėsi tyrimo gavęs informacijos, kad savo laisvalaikiu stebėtojas Udovičenka užsiima antiukrainietiška propaganda tarp vietinių Severodonecko gyventojų. Žurnalistams pavyko nufilmuoti visiškai girto stebėtojo pokalbį su pagyvenusia moterimi, per kurį jis pareiškė štai ką: „Nesijaudinkite! Mes dar šiek tiek pakariausime Sirijoje ir grįšime“. 

Continue reading „Skandalas dėl girto ESBO stebėtojo iš Rusijos“

Ukrainiečių portalas unian.net praneša, jog Severodvinske (Luhansko rajonas) dirbęs ESBO stebėtojas įtariamas ryšiais su Rusijos slaptąja tarnyba GRU.

Tai paaiškėjo, kai ukrainiečių žurnalistų grupei pavyko nufilmuoti, kaip ESBO stebėtojas Maksimas Udovičenko po patruliavimo agituoja Luhansko gyventojus palaikyti Kremliaus propaguojamą „Rusijos pasaulį“. „Nesijaudinkite, mes dabar mažumėlę pakariausime Sirijoje ir grįšime“, – Luhansko gyventojams pasakojo neutralią poziciją išlaikyti privalantis ESBO stebėtojas.

Continue reading „Nušalintas ESBO stebėtojas pasirodė esąs Rusijos slaptųjų tarnybų atstovas“

Europos Parlamentas panaikino teisinę neliečiamybę parlamentarui vengrui Belui Kovačui (Bela Kovacs), įtariamam bendradarbiavus su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Šią žinią skelbia austrų laikraštis „Die Presse“.

Strasbūre balsuota paprastuotuoju rankų pakėlimu. Balsavimo metu paaiškėjo, jog dauguma europarlamentarų mano, jog Vengrijos teisėsauga turi teisę tirti, ar europarlamentaras, vengrų dešiniosios partijos „Jobik“ (Jobbik) narys Bela Kovačas šnipinėjo Rusijos slaptųjų tarnybų labui. 

Continue reading „Ar vengrų europarlamentaras Bela Kovačas – Rusijos šnipas?“

Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos nesugebėjo rasti jokių pėdsakų, kad didysis aktorius Čarlis Čaplinas yra gimęs Didžiojoje Britanijoje.

Nors pats Č.Čaplinas visuomet tvirtino, kad yra gimęs būtent 1889-aisiais metais Londone. Č.Čaplino kilmės paslaptis iškilo tada, kai JAV valdžia pasidomėjo MI-5 duomenų apie didžiojo komiko biografiją.

Todėl neatsitiktinai 1952 metais žymusis komikas išvažiavo iš Amerikos ir jam buvo uždrausta ten sugrįžti. Uždrausta sugrįžti dėl įtarimų simpatizuojant komunistams.

Taip rašo šiandieninis ”The Daily Telegraph”. Taigi britų žvalgyba nesugebėjo rasti jo gimimo liudijimo, pirmasis rastas dokumentas yra pasas, išduotas 1920 metais.

Continue reading „Kodėl MI – 5 sekė komiką Čarlį Čapliną?“

nyderlandai_

Nyderlandų policija šiandien gali pasidžiaugti sučiupusi aukšto rango išdaviką – 60-metį Užsienio reikalų ministerijos darbuotoją, įtariamą bendradarbiavus su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Nyderlandų diplomatas suimtas kol kas tik dviem savaitėm.

Dienraštis „De Telegraaf“ įvardina, kas iš tiesų buvo suimtas ir apkaltintas talkinęs Rusijos užsienio žvalgybai. “De Telegraaf” mini Nyderlandų konsulo Honkonge Raymondas Poeteray pavardę. Be kita ko, konsulas R.Poeteray kaltinamas ne tik dėl bendradarbiavimo su užsienio slaptosiomis tarnybomis. Jam inkriminuojami ir šie nusikaltimai: nelegaliai uždirbtų pinigų plovimas ir kovinio ginklo laikymas neturint tam oficialaus leidimo.

Continue reading „Dabar Rusijos šnipą sučiupo Nyderlandų slaptosios tarnybos“

kanada_snipas-delisle

Kovo 28-ąją prasidėjo Kanados karinių jūrų pajėgų karininko ltn. Jeffrey Paul Delisle, kuris įtariant šnipinėjimu buvo sulaikytas šių metų sausio mėnesį, teismas.

Remdamasis šaltiniais specialiosiose tarnybose JAV dienraštis “The Wall Street Journal” praneša, kad slaptos informacijos nutekinimas sukėlė JAV specialiųjų tarnybų nepasitenkinimą dėl kanadiečių nesugebėjimo apsaugoti slaptą informaciją, susijusią ne tik su jų pačių, bet ir sąjungininkų saugumu.

Continue reading „Kanadoje prasidėjo Rusijai šnipinėjusio karininko teismas“