Andrėjus Soldatovas / Foreign Policy

Tuo metu, kai Rusijos piliečiai savo dėmesį nukreipė į Valstybės Dūmos rinkimus, vienas iš populiariausių Rusijos leidinių „Komersant“ pranešė, jog šalyje nutiko kur kas svabesnis įvykis nei parlamento rinkimai.

Ką leidinys turėjo omenyje? „Komersant“ rėmėsi kitame leidinyje („Foreign Policy“) paskelbta Andrėjaus Soldatovo publikacija. Rusijos slaptųjų tarnybų istorija senokai besidomintis Andrėjus Soldatovas informuoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo milžinišką šalies slaptųjų tarnybų reorganizaciją.

V.Putino sugalvotos ir įgyvendinamos reformos pagrindas – sujungti į vieną kumštį dvi skirtingas užduotis atliekančias tarnybas. Tai – SVR (Služba vnešnej razvedki), kurios veiklos arena – užsienyje, ir FSB (Federaline saugumo tarnyba), kurios dėmesio centre – Rusijos Federacijos teritorijoje besirutuliojantys įvykiai. Štai šias dvi struktūras Rusijos prezidentas ir nusprendė sujungti. Iš dviejų dabar esančių žvalgybos tarnybų sukurta naujoji organizacija turės ir naują pavadinimą – Valstybės saugumo ministerija.

Su kuo asocijuojasi šis pavadinimas? Ogi su 1943 – 1953 metais asmeniškai Josifui Stalinui pavaldžia žvalgyba. Taip pat akivaizdu, į ką labiausiai panašus išorės ir vidaus žvalgybų sujungimas į vieną darinį. Tokio pobūdžio organizacija dar visai neseniai turėjo KGB pavadinimą.

Belieka pridurti, kad KGB nebuvo tradicinė slaptoji tarnyba remiantis Vakarų standartais. KGB saugojo ne tik valstybės ir jos piliečių interesus. Ji juos dar ir persekiojo, baudė, jiems grasino. KGB veiklos sfera buvo itin plati: ne vien šnipų, bet ir disidentų, spaudos atstovų, sportininkų ir net dvasininkų persekiojimas. Tačiau svarbiausias KGB uždavinys buvo saugoti tą, kuris Kremliuje užėmė aukščiausias pareigas.

Žodžiu, V.Putinas apsisprendė, kokiu keliu turėtų eiti FSB. Tai galėtų byloti, kad jis rimtai susirūpinęs dėl savojo likimo. Ne vien tik rūpinasi savo kailiu, bet ir nervinasi. Tiksliau sakant, nesijaučia absoliučiai saugus. Juk 2018-ųjų rikimai – čia pat. Todėl V.Putinas neatsitiktinai pradėjo tendencingas parodomąsias represijas – pašalino iš įtakingų postų keletą savo senų draugų, į kalėjimą pasodino keletą gubernatorių ir valdininkų. V.Putinas atskleidžia savo tikruosius tikslus – stiprinti ir taip jau turimą milžinišką valdžią.

Aplinkiniams V.Putinas siunčia akivaizdų ženklą – jam reikia stiprios, įtakingos, viską apimančios represinės organizacijos, kuri pajėgtų apsaugoti jį nuo bet kokių nemalonumų.

Tačiau dviejų žvalgybų sujungimas gali neduoti laukiamų rezultatų arba juos pateikti per vėlai. Kartais reformos, ypač kai jos nėra natūralios, atneša netikėtų rezultatų: nesustiprina, bet susilpnina organizaciją. Dažnusyk naujojo darinio efektyvumas krenta žemyn. Bent laikinai.

Net ir slaptųjų tarnybų veikla nesidomintiems aišku, kad Rusijos slaptųjų tarnybų reorganizacijos vadovams teks daug jėgų ir lėšų paaukoti vien tam, kad išvengtų veiklos dubliavimo. O tai reiškia, kad nėra jokių garantijų, jog SVR ir FSB greitai bei sėkmingai susijungs. Tarp jų gali atsirasti trinčių ir piktumų. Kur reikės dėti be darbo ir įtakos likusius generolus? Kaip naujiesiems vadovams bus perduodami šalies viduje ir užsienyje veikiantys agentai?

Publikacijos autorius mano, kad naujoji struktūra bent trumpam turėtų susilpnėti. Susilpnėjimas įmanomas tol, kol nebus užbaigti jungimosi darbai. Beje, organizacija gali susilpnėti būtent tada, kai V.Putinui labiausiai reikės jos paramos.

Informacijos šaltinis: Foreign Policy leidinys.

2016.09.26; 04:30

Šnipinėjimo apkaltintas Jevgenijus Buriakovas
Šnipinėjimo apkaltintas Jevgenijus Buriakovas

Keti Zavadski / The Daily Beast

„Ženia Buriakovas“, kaip tvirtina „The Daily Beast“, tyliai – ramiai kartu su žmona ir dviem vaikais gyveno patogiame Niujorko rajone.

„Dienomis jis dirbdavo valstybiniame banke“, – rašo žurnalistė Keti Zavadski. – Tačiau naktimis prasidėdavo visai kitoks gyvenimas. Buriakovas naktimis susitikdavo su savo kuratoriais iš SVR (Služba vnešnej razvedki). Ne tik susitikdavo su Rusijos užsienio žvalgybos darbuotojais, bet jiems perduodavo informacijos, kurią, tikėtina, Kremlius ketino panaudoti prieš JAV“.

2015-ųjų sausio mėnesį FTB areštavo poną Buriakovą ir apkaltino, kad šis – neužsiregistravęs kaip užsienio valstybės agentas. Praėjus metams jis pripažino savo kaltę ir buvo nuteistas kalėti 30 mėnesių kalėjime.

Straipsnio autorės teigimu, Buriakovo suėmimas ir jam skirta bausmė primena: nors Šaltasis karas pasibaigė, Rusija nesiliauja šnipinėjusi Amerikoje visais įmanomais būdais ir priemonėmis.

„Rusija niekada neatsisakė šnipinėjimo Vakaruose, o JAV yra pagrindinis Rusijos žvalgybų taikinys“, – šitaip leidiniui duodamas interviu tvirtino Olegas Kaluginas, buvęs KGB generolas (dabar jam – 81 metai).

„The Daily Beast“ nuomone, Amerikoje veikiantys rusų šnipai dalijami į tris kategorjas. Vieni dirba turėdami rimtą priedangą, kiti turi diplomatinę neliečiamybę, o štai trečioji kategorija – lengviausiai pažeidžiama. Jie šnipinėjimą derina su darbu užsienio firmose. Žvalgybų žargonu tariant, naudojasi „neoficialia priedanga“.

Kaltintojai teigia, kad Buriakovas dirbo būtent turėdamas „neoficialią priedangą“. Jis darbavosi „Vnešekonombanke“. O laisvalaikiu jį kuravo Igorius Sporyševas ir Viktoras Podobnyj – operatyviniai SVR agentai. Amerika kaltinimus pateikė ir Buriakovo kuratoriams, bet šie suspėjo išvykti iš JAV dar iki kaltinimų pateikimo.

Keti Zavadski teigimu, FTB (Federalinis tyrimų biuras) išaiškino Buriakovą dėl kuratorių neatsargumo. Su Buriakovu kuratoriai susitikdavo viešosiose vietose, kalbėdavosi jie uždarose patalpose, rimtai nepergyvendami, kad jų pokalbių gali būti klausomasi. Pasak buvusio KGB karininko Kalugino, „galimas dalykas, jog kuratoriai nebuvo deramai paruošti šiam darbui“.

„Įmanomas ir toks variantas: šie šnipai tebandė verbuoti jaunas moteris kaip žvalgybos informatores, ypač studentes bei finansinių įstaigų darbuotojas“, – tvirtina „The Daily Beast“. Pavyzdžiui, kuratorius Sporyševas yra minėjęs, kad turi puikių idėjų dėl moterų verbavimo, tačiau jas, deja, keblu įgyvendinti. Moterys – uždarokos. Jos neprisileidžia per daug arti svetimų vyrų. Jei norima įgauti didesnio pasitikėjimo, būtina su joms demonstruoti didelį palankumą, vaizduoti melę ir t.t. Taigi iš tokių verbavimų – maža naudos.

Straipsnio autorės manymu, vyrai, kuriuos taip pat mėgino užverbuoti šie agentai, – ne ką geresni. „Vienas „išvažiavo į Maskvą ir pamiršo patikrinti įeinančius skambučius“, – guodėsi kuratorius Podobnyj kuratoriui Sporyševui.

Kokį vaidmenį atliko būtent Buriakovas, kol kas sunku pasakyti.  Juk daug šio tyrimo medžiagos vis dar įslaptinta. Buvęs KGB karininkas Kaluginas mano, jog Rusijos valdžia vis dar labiau myli oficialiąją statistiką, kuri pagražinta, ir nutyli tikruosius faktus, kurie nėra nei labai gražūs, nei labai malonūs. Tai būdinga sovietinio mentaliteto neatsikračiusiems rusams.

Žvelgiant į kaltinamąjį nuosprendį, kuratorius Poryševas sykį paprašė, kad jo prižiūrimas agentas Buriakovas sugalvotų klausimų temai „kokios galimos pasekmės JAV paskelbus ekonomines sankcijas Rusijai“. Buriakovas nebuvo nei profesionalus šnipas, nei įžvalgus ekonomistas, todėl padarė klaidą, kai sudarė galimybę Amerikos slaptosioms taryboms Manheteno ofise apžiūrėti jo personalinį kompiuterį. Štai tada FTB agentai ir suprato, jog Buriakovas domisi raktiniais žodžiais „Rusija, ekonominės sankcijos, pasekmės“ (sanctions, Russia, consiquences).

Buriakovą ginantys advokatai įrodinėjo, kad jų ginamasis nebuvo „neoficialią priedangą turintis agentas“, kadangi jis oficialiai dirbo „Vnešekonombanke“. O tai reiškia, kad jis viešai, oficialiai, nė kiek nesislėpdamas dirbo Rusijos valdžiai.

Amerikos kaltintojai prieštaravo tokiai versijai. Įvažiuodamas į JAV ponas Buriakovas juk niekur nepaminėjo veiklų, kurių vėliau ėmėsi. „Informacija, kurią šipinėjimo būdu gaudavo Buriakovas, buvo atiduodama ne banko vadovybei, o būtent Rusijos ministerijoms“, – tvirtino JAV prokuroro padėjėjas Adamas Fi.

Informacijos šaltinis – „The daily Beast“.

2016.06.07; 06:24

sluzba_vnesnej

Rusijos SVR (Služba vnešnej razvedki) nuo šių metų pradžios kuria naujas tinklaraščių monitoringo metodikas. Apie tai rašo laikraštis “Kommersant”.

Tinklaraščių monitoringui Išorinės žvalgybos tarnyba (rus. SVR) išleido 30 milijonų rublių. “Komersant” duomenimis, kalbama apie tris tenderius už tokią sumą.

Pagrindinis tikslas – parengti visuomenės nuomonės formavimo per socialinius tinklus metodikas. Tai bus daroma tam tikrų informacinių pranešimų pagalba. Visų tenderių užsakovas – viena karinė dalis, kuri, kaip rašo leidinys, priklauso Išorinės žvalgybos tarnybai.

Continue reading „Rusijos Išorinės žvalgybos tarnyba ketina kontroliuoti socialinius tinklus“

hermanas_simmas

Esto Hermano Simmo pavardė žinoma visam pasauliui. H.Simmas “išgarsėjo” 2008-ųjų metų rugsėjo mėnesį, kai buvo sučiuptas Estijos slaptųjų tarnybų agentų, o Estijos teisėsauga apkaltino jį Tėvynės išdavimu. 2009-aisiais metais Estijos Harjumos apskrities teismo verdiktas H.Simmui buvo negailestingas: dvylika su puse metų kalėjimo įskaitant turto konfiskavimą. Tokia bausmė estui skirta ne už plėšikavimą ar ekonomines machinacijas. Ši bausmė skirta už Estijos ir NATO aljanso interesų išdavimą. Mat paaiškėjo, kad šis aukštas pareigas Estijos gynybos ministerijoje ne vienerius metus ėjęs žmogus iš tikrųjų tarnauja Rusijos slaptosioms tarnyboms.

Continue reading „Šnipas, po šaltojo karo pabaigos NATO aljansui atnešęs daugiausiai žalos“