Niujorkas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Naujas internete nutekintų slaptų žvalgybos dokumentų rinkinys rodo, kad Rusijos vyriausybės viduje vykstančios kovos gali būti platesnės ir gilesnės nei iki šiol buvo manoma, ketvirtadienį ryte pranešė laikraštis „The New York Times“.
Ką tik aptiktoje dokumentų talpykloje, kuri nebuvo dalis 53 puslapių rinkinio, praėjusią savaitę internete sulaukusio didelio visuomenės dėmesio, piešiamas tarpusavyje nesutariančios Rusijos vyriausybės paveikslas. Juose aprašomi ginčai dėl per karą Ukrainoje žuvusių ar sužeistų žmonių skaičiaus, o vidaus saugumo agentūra kaltina kariuomenę nuslepiant Rusijos patirtų nuostolių mastą.
Pasak laikraščio, šalies saugumo tarnyba FSB kaltina kariuomenę slepiant Rusijos pusėje patirtų aukų mastą. Kariuomenė ir toliau vengia perduoti blogas naujienas aukštesnėms vadovybės grandims, o FSB abejoja Gynybos ministerijos skaičiais diskusijose su Rusijos vyriausybe, teigiama dokumente.
Šiuose dokumentuose taip pat pateikiama naujų detalių apie vasario mėnesį vykusį viešą ginčą, per kurį verslo magnatas Jevgenijus Prigožinas, vadovaujantis privačiai sukarintai grupuotei „Vagner“, apkaltino Rusijos kariuomenės pareigūnus, kad šie neperdavė jo kovotojams skubiai reikalingos amunicijos.
Viename dokumente teigiama, kad Rusijos prezidentas bandė ginčą išspręsti asmeniškai, pasikvietęs J. Prigožiną ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu į susitikimą, kuris, kaip manoma, įvyko vasario 22 dieną.
Internete jau kelias savaites plinta įslaptinti JAV žvalgybos agentūrų dokumentai, dažnai prorusiškuose kanaluose, ypač daug dėmesio sulaukia menamos žvalgybos detalės apie karą Ukrainoje.
JAV žiniasklaida kelias dienas skelbė jautrią medžiagą apie abi kariaujančias šalis, tačiau pačių dokumentų neskelbė. Neaišku, kas tuos dokumentus paviešino.
Dalyvaujant prezidentui Vladimirui Putinui, naujasis Rusijos premjeras Michailas Mišustinas antradienį Maskvoje pristatė savo kabinetą.
Naujojoje vyriausybėje lieka beveik 16 metų užsienio reikalų ministro postą užimantis Sergejus Lavrovas, taip pat gynybos ministras Sergejus Šoigu. Portfelį išlaikė ir Vidaus reikalų ministerijai vadovaujantis Vladimiras Kolokolcevas. Daug kitų ministrų postų užims nauji veidai.
Praėjusią savaitę atsistatydino visa Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama vyriausybė. Premjeras šį žingsnį argumentavo siekiu leisti prezidentui nekliudomai vykdyti reformas. Tarp jų yra ir konstitucijos pataisos.
V. Medvedevas paskirtas Rusijos Saugumo tarybos pirmininko, t. y. V. Putino pavaduotoju.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Michailas Mišustinas paskirtas Rusijos ministru pirmininku.
„Remiantis Rusijos Konstitucijos 83 (a) straipsniu, Michailas Vladimirovičius Mišustinas paskirtas Rusijos premjeru“, – nurodoma dekrete, paskelbtame Kremliaus interneto svetainėje.
Dekretas įsigalioja jo pasirašymo dieną. Kiek anksčiau ketvirtadienį Rusijos Valstybės Dūma pritarė prezidento V. Putino siūlymui Rusijos mokesčių tarnybai vadovavusį M. Mišustiną skirti naujuoju šalies ministru pirmininku. Valstybės Dūma M. Mišustino paskyrimui pritarė 383 balsais. Nors nei vienas parlamento narys nebalsavo prieš, 41 balsuojant susilaikė.
Prezidentas V. Putinas trečiadienį į ministro pirmininko pareigas pasiūlė 53 metų M. Mišustiną po to, kai netikėtai atsistatydino visa Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama vyriausybė.
Kaip nurodo agentūra TASS, D. Medvedevas, kuris buvo paskirtas Rusijos Federacijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotoju, penktadienį surengs susitikimą su naujuoju premjeru M. Mišustinu.
Dabar M. Mišustinas turės pasiūlyti naujus ministrus. M. Mišustinas žadėjo didelį kabineto pertvarkymą, o tai rodo, kad naujame kabinete gali būti naujų veidų.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino į premjerus siūlomas Michailas Mišustinas parlamentarams pareiškė, kad Vyriausybė turi dirbti labiau, kad rusai pajustų tikrą pagerėjimą savo gyvenime.
„Kaip ne kartą pabrėžė prezidentas, žmonės jau dabar turėtų justi realius pokyčius į gerą, kol kas tai vyksta toli gražu ne visur“, – parlamentarams, kurie turi patvirtinti jo kandidatūrą į premjerus, sakė dabartinis Rusijos mokesčių inspekcijos vadovas M. Mišustinas.
Trečiadienį V. Putinas pasiūlė mažai kam žinomo politiko kandidatūrą į premjero postą. Kiek anksčiau tądien prezidentas pristatė Konstitucijos pakeitimus, o iškart po to Dmitrijus Medvedevas paskelbė apie Vyriausybės atsistatydinimą.
53-ejų M. Mišustinas taip pat pažymėjo, kad valdžios institucijos turi atgauti verslo bendruomenės pasitikėjimą.
„Kad užtikrintume tolesnį vystymąsi ir BVP (bendrojo vidaus produkto) augimą, pirmiausia turime skatinti investicijas ir taip atkurtume tikriausiai prarastą pasitikėjimą tarp institucijų ir verslo“, – sakė jis.
Pasak jo, Vyriausybė turi „labai daug darbo“ prieš akis, todėl ji esą būtų atvira konstruktyviai kritikai.
M. Mišustinas taip pat patikino, kad Vyriausybė turi palaikyti ryšį su paprastais žmonėmis.
„Mums labai svarbu išgirsti, kas vyksta“, – teigė kandidatas į Rusijos premjerus.
Rusijos vyriausybė atsistatydina pagal šalies konstitucijos 117-ąjį straipsnį. Tai trečiadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinio pranešimo Federaliniam Susirinkimui pareiškė ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, informuoja naujienų agentūra „Interfax“.
Pasak agentūros, V. Putinas įpareigojo senos sudėties ministrų kabinetą eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja vyriausybė. Kaip sakė D. Medvedevas, tolesnį sprendimą dėl naujos ministrų kabineto sudėties priims valstybės vadovas.
Per susitikimą su Rusijos vyriausybės nariais V. Putinas paskelbė nusprendęs įsteigti Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo postą ir pasiūlyti šias pareigas D. Medvedevui.
V. Putinas padėkojo D. Medvedevo vyriausybei už atliktą darbą.
Rusijos vyriausybė antradienį patvirtino, kad radiacijos lygis raketų poligone nugriaudėjusio sprogimo paveiktoje teritorijoje normą viršija maždaug 16 kartų.
Šešiuose iš aštuonių stebėjimo taškų Severodvinsko miesto regione gama radiacija peržengia nustatytą normą, ji didesnė nuo 4 iki 16 kartų, priklausomai nuo vietos, skelbė aplinkosaugos stebėsenos agentūra „Rošydromet“.
Penkias gyvybes nusinešęs incidentas Arktyje, ant Baltosios jūros kranto esančiame poligone, įvyko praėjusį ketvirtadienį, tačiau Rusijos institucijos apie tai, kad incidentas yra branduolinės kilmės, pasakė tik šeštadienį.
Iš karto po incidento Rusijos žiniasklaidos agentūros skelbė, kad radiacijos lygis nėra padidėjęs. Netoliese esančio miesto institucijos teigė, kad po sprogimo šiek tiek padidėjo radiacijos lygis, bet šalies kariuomenė tai neigė.
Severodvinsko miesto, esančio už 30 km nuo bandymų vietos, institucijos pranešė, kad automatiniai radiacijos aptikimo jutikliai ketvirtadienį „užfiksavo trumpalaikį radiacijos lygio padidėjimą“.
Anot jų, po sprogimo apie 40 minučių buvo padidėjęs radiacijos lygis – iki 2 mikrosivertų per valandą, o vėliau sugrįžo į normalų lygį – 0,11 mikrosivertų. Vietiniai gyventojai suskubo pirkti medicininį jodą.
Incidento aplinkybės nėra visiškai aiškios. Sprogimas įvyko ketvirtadienį, kai Rusijos Archangelsko srityje esančiame raketų bandymų poligone esą buvo atliekamas raketos variklio bandymas.
Sharon La Franiere, Matthew Rosenberg, Adam Goldman / The New York Times
„Savo draugams Marija Butina buvo žmogus, kuris neturi ko slėpti“, – rašo The New York Times.
„29-rių metų Vašingtono universiteto absolventė, Butina atvirai kalbėdavo apie savo tris didžiąsias aistras: teisę turėti ginklą, požiūrį į prezidentą Trumpą ir JAV – Rusijos tarpusavio santykių gerinimą“, – sakoma straipsnyje.
„Bet visa tai buvo gudravimas, kaip tvirtina federaliniai prokurorai, Butinos priedanga, kad skleistų Rusijos politiką Respublikonų partijoje. Pasak jų, trejus metus ji dalyvavo mažai išlaidų reikalaujančioje ir ne itin rizikingoje įtakos operacijoje, kuriai vadovavo aukštas Rusijos valdininkas Aleksandras Toršinas, sąveikaujant su neįvardytu amerikiečių agentu, susijusiu su Respublikonų partija. Kaip tvirtinama, ją rėmė ir Nacionalinė šaulių asociacija (N.R.A.), kuri ne kartą organizavo Butinos atvykimą iš Rusijos į JAV, į renginius, iki 2016 metų rugpjūčio, kol ji nebuvo gavusi studento vizos“, – praneša leidinys.
Tai, kad ji neužsiregistravo kaip užsienio agentė, yra pagrindinis iš vyriausybės pateiktų kaltinimų, jog ji pažeidė federalinį lobizmo įstatymą ir sudarė suokalbį su Toršinu, Rusijos CB vadovo pavaduotoju, turėdama tikslą daryti įtaką Amerikos politikai Rusijos vyriausybės vardu, rašo straipsnio autoriai.
Anot prokuratūros kaltinimų, tas suokalbis sudarytas 2015 metų pradžioje, po to, kai Butina Rusijoje atkreipė į save šiokį tokį dėmesį kaip rudaplaukė sibirietė, kovojanti už teisę turėti ginklą, pabrėžia leidinys. Ji persikėlė į Maskvą iš Altajaus krašto būdama 21-rių, tikėdamasi pradėti baldų verslą.
„Vėliau ji organizavo reklamos agentūrą, paskui įsitraukė į judėjimą už ginklo turėjimo legalizavimą, kurį Toršinas, tada buvęs Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotoju, taip pat rėmė. 2011 metais jis priėmė ją į darbą specialiąja padėjėja“, – sakoma straipsnyje.
Toršinas buvo pažįstamas su N.R.A. valdininkais, įskaitant asociacijos prezidentą 2011-2013 metais Deividą Kiną. Atrodo, kad jis taip pat kažkokiu momentu kontaktavo su Džonu Boltonu, kai Butina 2013 metais organizavo apvalų stalą, skirtą teisei turėti ginklą, praneša laikraštis.
Butina daug važinėjo po JAV kartu su Toršinu, remiami N.R.A, ir stengėsi užmegzti kontaktus su tokiais politikais, kaip Viskonsino gubernatorius Skotas Vokeris, Atstovų rūmų narė Dana Rorabacher ir Donaldas Trumpas, tada dar kandidatas į prezidentus. Ji taip pat sakė kalbą Rapid-Siti universitete Pietų Dakotoje, kur, kai kuriais duomenimis, Putiną pavadino „diktatoriumi ir tironu“.
Visą tą laiką, kaip tvirtina prokuratūra, Butina koordinavo savo veiksmus su amerikiečių politikos technologu, su kuriuo ji susipažino Maskvoje. Neįvardytas kaltinamajame tekste, spėjama, kad tas žmogus – Polas Eriksonas, N.R.A. narys, senas Respublikonų partijos tarpininkas ir lobistas, sakoma straipsnyje.
Anot FTB parodymų, Butina užtikrino kitą neįvardytą amerikiečių agentą, kad ji veikia su Kremliaus pritarimu.
„Bet kiti bandymai priartėti prie Trumpo, atrodo, nepasisekė. Siūlymas susitikti su Trumpu kasmetiniame N.R.A. suvažiavime 2016 metais Luisvilyje rinkiminio štabo buvo atmestas. Ir Toršino vizitas į Baltuosius rūmus 2017 metais buvo atšauktas po to, kai nacionalinio saugumo patarėjas pastebėjo, kad Toršino atžvilgiu tyrimą dėl kaltinimų pinigų plovimu atlieka Ispanijos valdžia“, – pažymi leidinys.
JAV teisėsauga pateikė kaltinimą 29 metų rusei, kuri Jungtinėse Valstijose dirbo Rusijos vyriausybei, tačiau apie tai nepranešė. Remiantis JAV įstatymais, užsienio lobistai ar diplomatai, prieš pradėdami savo veiklą JAV, turi užsiregistruoti Teisingumo departamente.
Rusė, kuri JAV gyveno turėdama studento vizą, sekmadienį buvo sulaikyta Vašingtone. Ji nuo 2015 metų iki mažiausiai 2017-ųjų veikė aukšto Rusijos vyriausybės nario nurodymu. Šis vėliau dirbo Rusijos centriniame banke, jis yra įtrauktas į JAV sankcionuojamų asmenų sąrašą.
Moteris darė įtaką organizacijoms, kurios savo ruožtu darė įtaką JAV politikai, teigiama Teisingumo departamento pareiškime. Ji, šiais duomenimis, atstovavo Rusijos interesams.