Rusų diplomatai

Žvalgyba

Britų žvalgybos būstinė

Londonas, balandžio 4 d. (dpa-ELTA). Didžioji Britanija neplanuoja išsiųsti rusų iš ambasados Londone dėl invazijos į Ukrainą, nes sostinėje liko tik keli Maskvos šnipai, pripažįsta Vakarų pareigūnai. Tolesni veiksmai neatmetami, tačiau vienas pareigūnas užsiminė, jog po išsiuntimo dėl nuodijimo Solsberyje sostinėje liko „tik nedaug” Rusijos žvalgybos pareigūnų.
 
Lietuva pirmadienį pranešė išprašanti Maskvos ambasadorių ir pasmerkė „žiaurias žudynes“ Bučos mieste, iš kurio buvo išstumta Rusijos kariuomenė. Kilo klausimų, ar ir Jungtinė Karalystė imsis veiksmų prieš Rusijos ambasadą Londone būgštaujant, kad ji užsiima propaganda.
 
Vakarų pareigūnas sakė: „Daugelis Europos partnerių išsiuntė Rusijos diplomatus, kurie daugiausia yra žvalgybos pareigūnai. Dėl visų veiksmų, kurių ėmėmės po Solsberio, šiuo metu ambasadoje Londone neturime labai daug šios kategorijos rusų. Taigi, kol mes tai peržiūrime, kol kas tokių planų neturime“.
 
2018 m., kai Borisas Johnsonas buvo užsienio reikalų sekretorius, reaguodama į nuodijimą Solsberyje nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, Jungtinė Karalystė išsiuntė 23 Rusijos diplomatus. Dabar ministrus piktina „melagingos naujienos“, kurias sostinėje skleidžia Rusijos ambasada, iš tviterio pašalinta dezinformacija apie ligoninės bombardavimą Mariupolyje.
 
Pareigūnas taip pat perspėjo, kad gynybos žvalgyba rodo, jog Rusija „perdislokuoja“ pajėgų elementus Sakartvele, kad sustiprintų invaziją į Ukrainą. „Nemanome, jog tai buvo suplanuota, labai keista, kad Rusijos kariškiai tai daro, todėl manome, jog tai rodo problemas, su kuriomis jie susiduria Ukrainoje“, – sakė jis.
 
Teigiama, kad per šaukimą, paprastai rengiamą du kartus per metus, Vladimiras Putinas įtraukė į kariuomenę daugiau nei 130 tūkst. naujų šauktinių. „Laikas sutampa su ankstesniais pavasario šaukimais, bet manome, kad tai neįprastai didelis skaičius“, – pridūrė pareigūnas. –
 
Manome, kad yra reali galimybė, jog šie šauktiniai bus išsiųsti į Ukrainą, nors Rusijos gynybos ministerija sakė, kad į Ukrainą vyksta tik profesionalūs kariai“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.04.05; 07:13
Žvalgyba

Paryžius, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Prancūzija pirmadienį paskelbė išsiųsianti 35 Rusijos diplomatus, vykdydama bendrus Europos veiksmus po Maskvos invazijos į Ukrainą.
 
„Prancūzija šį vakarą nusprendė išsiųsti iš šalies nemažai Prancūzijoje dislokuotų diplomatinį statusą turinčių Rusijos darbuotojų, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Ministerijos šaltinis, kuris prašė neskelbti jo pavardės, sakė, kad bus išsiųsti 35 Rusijos diplomatai.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.04.05; 00:30
Žvalgyba

Haga, kovo 29 d. (AFP-ELTA). Nyderlandai išsiunčia 17 Rusijos diplomatų, kurie „slapta dirbo“ žvalgybininkais, antradienį pranešė Nyderlandų užsienio reikalų ministerija.
 
„Šiandien Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“ ir informuotas apie išsiuntimą, sakoma Hagoje įsikūrusios ministerijos pranešime.
 
„Priežastis yra ta, kad turima informacijos… rodančios, jog šie asmenys, akredituoti kaip diplomatai, slapta veikia kaip žvalgybos pareigūnai“, – sakoma pranešime.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.03.29; 18:00
Žvalgyba

Varšuva, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis trečiadienį pranešė, kad jo šalis „išsiuntė 45 Rusijos šnipus, apsimetinėjusius diplomatais“.
 
„Ardome Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą mūsų šalyje“, – tviteryje parašė M. Kaminskis.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.03.23; 14:55
Žvalgyba

Ryga, kovo 18 d. (AFP-ELTA). Estija, Latvija ir Lietuva, sekdamos Bulgarijos pavyzdžiu, penktadienį paskelbė išsiunčiančios 10 Rusijos diplomatų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
 
„Latvija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus dėl jų diplomatiniam statusui prieštaraujančios veiklos ir atsižvelgiant į tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje. Sprendimas buvo suderintas su Lietuva ir Estija“, – „Twitter“ tinkle parašė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
 
Estija išsiuntė tris Rusijos diplomatus, o Lietuva – keturis, pranešė jų užsienio reikalų ministerijos.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.03.19; 08:10
Trumposios naujienos

Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas penktadienį telefonu su kolega iš Didžiosios Britanijos Dominicu Raabu aptarė savo šalies ir Jungtinės Karalystės santykius su Rusija, taip pat padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už parodytą solidarumą.
 
Anksčiau penktadienį Lietuva, Latvija ir Estija, reikšdamos solidarumą su Čekija, paskelbė, kad iš Baltijos šalių bus išsiųsti keturi Rusijos diplomatai.
 
„Baltijos šalys visada buvo labai artimos Čekijos bičiulės. Jos tai patvirtino, rodydamos solidarumą su Čekija. Ačiū jums, Lietuva, Latvija ir Estija, už jūsų tvirtą solidarumą ir už tai, kad jūs su mumis“, – parašė tviteryje J. Kulhánekas.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 07:01
Žvalgyba

Bulgarija pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš du Rusijos diplomatus dėl šnipinėjimo. Tai pranešė Bulgarijos prokuratūros atstovai, kuriais remiasi „Lenta.ru“.
 
Nustatyta, kad vienas iš Rusijos piliečių nuo 2017 metų iki šiol rinko informaciją apie rinkimų procesą Bulgarijoje. Jis turi diplomato imunitetą ir yra Rusijos ambasados Sofijoje konsulinio skyriaus pirmasis sekretorius.
 
Kitas Rusijos pilietis nuo 2018 metų spalio iki šiol rinko informaciją energetikos srityje, kuri yra valstybinė  ir tarnybinė paslaptis. Ji buvo siunčiama į Rusijos žvalgybos tarnybos būstinę Maskvoje. Šis šnipas yra Rusijos prekybos atstovybės Sofijoje darbuotojas.
 
Rusijos ambasadorius Bulgarijoje Anatolijus Makarovas naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad oficialiais kanalais negauta jokios informacijos apie Rusijos diplomatams pateiktus kaltinimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 05:30
Žvalgyba

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis sprendimą, ar pasirašyti dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo, teigia priimsiąs, kai susipažins su argumentais, kuriais grindžiamas Seimo narės atleidimas.
 
„Aš tikrai norėčiau susipažinti su tais siūlymais ir argumentais, kuriais yra teikiamas vienoks ar kitoks pasiūlymas, tai paskaitysiu, susipažinsiu ir priimsiu sprendimą – pasirašyti ar ne. Kol kas nematau ant ko pasirašyti“, – teigė S. Skvernelis.
 
ELTA primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis taip pat akcentuoja, kad pirmiausia turi atsirasti teisiniai argumentai parlamentarės atleidimui, nes istorija, sako V. Tomaševskis, primena susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atvejį.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, organizuoja Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
 
Rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikla sukėlė neramumus Tbilisyje. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę. Šios asamblėjos posėdžiuose dalyvavo ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova.
 
Tuomet Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.
 
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
VSD pažymoje teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
 
Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.23; 00:30
Gordijo mazgas

Čekijoje paminėtos 50-osios sovietinės invazijos metinės. EPA-ELTA nuotr.

Ši čekiška istorija – dar vienas įrodymas, kaip Kremlius stengiasi daryti įtaką Europai.

Viename Prahos rajone iki šiol stūkso paminklas sovietų generolui Ivanui Konevui. Galima tik nusistebėti tokiu čekų kantrumu, pakantumu. Atvirai kalbant, tą „baidyklę” seniai reikėjo iškelt kur nors kitur – arba į šiukšlyną, arba, jei jau smulkmeniškai branginama visa sovietinė praeitis, į muziejų. Juolab kad pastaruoju metu monumentą nuolat apipildavo tai dažais, tai pamazgomis, tai ant postamento užrašydavo šlykščių žodžių. Vienas iš vandališkų išpuolių buvo surengtas šių metų rugpjūčio mėnesį.

Tokie išpuoliai – nepateisinami. Ir vis dėlto Praha neprivalo gerbti sovietų generolų.

Prahos rajonui, kuriame iki šiol stūksto I.Konevo biustas, vadovauja Ondržei Kolarž. Šis čekų pareigūnas nuolat dergiamą paminklą nusprendė iškelti saugesnėn vieton. Jis nutarė, kad generolo biustui labiausiai tiktų tapti muziejaus eksponatu. Išmintingas sprendimas. Dauguma čekų paminklo sovietų generolui nemėgsta. Nors esama ir tokių, kurie jam dėkingi už neva išvaduotą Prahą nuo fašistų, kiti kaip kontrargumentą primena generolo veiklą slopinant Prahos revoliuciją 1968 metais.

Tačiau nukelti paminklą sovietų okupantui, pasirodo, – ne taip paprasta. Šis sumanymas labai nepatiko Rusijos ambasados Čekijoje diplomatams. Jie parašė Čekijos valdžiai priekaištų kupiną laišką. Maždaug tuo pat metu paminklą išvežti į muziejų sumanęs O.Kolarž sulaukė grasinančių laiškų. Šlykščių grasinimų būta tiek daug, jie buvo tokie bjaurūs, kad Čekijos slaptosios tarnybos dėl šventos ramybės nutarė saugoti šį pareigūną, įskaitant ir jo šeimą.

Dar viena iškalbinga detalė: tuoj po Rusijos diplomatų protestų prie administracijos pastato, kuriame dirbo O.Kolarž, buvo surengta prorusiška demonstracija, į kurią susirinko apie šimtas protestuotojų. Kai kurie iš protestuotojų rankose laikė nepripažintos vadinamosios Donecko liaudies respublikos vėliavas, į atlapus buvo įsisegę Georgijaus juostelių.

Generolo I.Konevo paminklo gerbėjų išpuoliai Čekijos sostinėje Prahoje primena 2007-uosius įvykius Taline, kai prorusiški vandalai surengė riaušes pačiame Estijos sostinės centre, tokiu drastišku būdu mėgindami sutrukdyti sovietų kario paminklo perkėlimui iš miesto centro į kapines.

Parengta pagal „Die Welt“ (Filipas Fritcas)

2019.11.26; 06:30

Aktualijos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį renkasi į uždarą posėdį, kuriame toliau bus svarstomas tyrimas dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, kadangi kilo papildomų klausimų, Valstybės saugumo departamentui (VSD) prieš kelias savaites komitetui apie tyrimo objektą pateikus informaciją, trečiadienį bus tęsiamas VSD medžiagos vertinimas.
 
„Pirmų dviejų posėdžio dienų neužteko išklausyti VSD. Išties kilo daug klausimų. Tos informacijos, kurią mums jau pateikė ir kurią dar tik pateiks, yra nemažai“, – Eltai sakė D. Gaižauskas. Jo teigimu, ne į visus klausimus posėdžių metu VSD atsakė. Tad, pabrėžė jis, vyksiančio posėdžio metu bus pateikta naujos informacijos.
 
„VSD mums turės pristatyti papildomos informacijos ir atsakys į papildomus klausimus“, – kalbėjo NSG pirmininkas, pabrėždamas, kad, surinkus visą informaciją, prasidės kitas parlamentinio tyrimo etapas.
 
„Tuomet paleidžiame kitą tyrimo dalį – kviesimės Rozovą, Pranckietį, visus kitus, nes jau turėsime maksimalią informaciją“, – sakė jis ir akcentavo turįs viltį, kad tyrimas neužsitęs.
 
„Tikiuosi, kad (medžiagos rinkimas. – ELTA) baigsis, nes, jeigu dar išsitęsime, tai tada reikės galvoti apie pratęsimą”, – kalbėjo D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas bus atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
 
NSGK turės tyrimą atlikti ir išvadas pateikti iki šių metų gruodžio 1 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.23; 00:30
Aktualijos

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį renkasi į uždarą posėdį, kuriame toliau bus svarstomas tyrimas dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, posėdžio metu bus nagrinėjama Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija apie galimai įtartinus I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais.
 
„Trečiadienį mes išklausysim Valstybės saugumo departamento viso tyrimo informaciją. Visa diena bus skirta VSD“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.
 
Tyrimas bus atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
 
NSGK turės tyrimą atlikti ir išvadas pateikti iki šių metų gruodžio 1 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.09; 02:00
Žvalgyba

„Vašingtonas ir Maskva neseniai išsiuntė diplomatus pagal principą „akis už akį“ po to, kai Londone, kaip spėjama, buvo apnuodyti perėjęs į kitą pusę KGB karininkas ir jo duktė“, – rašo buvęs žurnalistas ir knygų apie šnipinėjimą autorius Džozefas Gouldenas laikraštyje The Washington Times. 

„Gi ne valstybės paslaptis, kad abiejų valstybių ambasadose esama daugybė žvalgybos bendradarbių, dirbančių po priedanga“, – pažymi autorius.

„Todėl Amerikos žvalgybinėje bendruomenėje vyksta debatai: nepaisant tam pasitarnavusios vienos iš keletos per pastaruosius metus rusų įvykdytų atakų dingsties įžūlumo, ar masinės ekstradicijos buvo geriausias atsakymo būdas? – klausiama straipsnyje.

„Ir nenuostabu, kad pustuzinio dimisijos žvalgų, su kuriais aš kalbėjausi anonimiškai, nuomonė apie Trumpo veiksmus buvo skirtinga“, – rašo Gouldenas.

„Putinas nusipelnė gero spyrio už tai, ką padarė jo žmonės, – pakomentavo situaciją vienas buvęs karininkas. – Tokio pobūdžio operacija (nunuodijimas) turėjo būti aprobuota iš viršaus“.

„Tačiau praktiniu požiūriu, tų (išsiųstų amerikiečių) karininkų išsiuntimas, pradedant aukščiausiais valdininkais, sukurs problemą. Naujas į Maskvą nusiųstas bendradarbis turi turėti daugelio mėnesių praktinės patirties, kad veiktų efektyviai“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad ypač sudėtinga bus atkurti ryšius su „rusų šaltiniais“.

„Kalbant hipotetiškai: tarkim, mes padarėme vieną iš tų „rusų diplomatų“ svarbiu išžvalgytųjų šaltiniu. Ekstradicija reiškia, kad jūs išsiunčiate visus, įskaitant ir mūsų žmogų. Tas Ivanas gal buvo geriausias iš visų, kuriuos mums pavyko užverbuoti per visą gyvenimą. Bet palikite jį Vašingtone – ir jūs paskelbsite jam mirties nuosprendį“, – taip mano kitas buvęs žvalgas.

„Mes „apaksime“ per įtampos visame pasaulyje laikotarpį. Pagalvokite apie Pabaltijo valstybes, į kurias Putinas, atrodo, yra nusitaikęs“, – tokia trečio buvusio specialiųjų tarnybų bendradarbio nuomonė.

„Mūsų žvalgybos Maskvoje uždavinys – stebėti, kiek mes galime, apie ką mąsto vyrukai Kremliuje ir ko jie gali būti pasirengę griebtis. Mes to negalėsime daryti veiksmingai, kai visa Maskvos rezidentūra susikraus daiktus ir sulips į lėktuvus, kad sugrįžtų į Lenglį (CŽV štabo būstinė, – red. past.)“, – sako jis.

Šaltinis: The Washington Times

2018.05.05; 14:30

Žvalgyba

Apnuodyto buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio atveju Didžioji Britanija su savo sąjungininkėmis beprecedenčiai dalijosi žvalgybine informacija. Britų vyriausybė perdavė savo partnerėms „iki šiol neregėto lygio žvalgybinės informacijos“, antradienį Londone sakė aukštas vyriausybės atstovas. Tai esą nulėmė daugybės Rusijos diplomatų išsiuntimą iš virtinės Vakarų šalių.

Reaguodamos į nuodingųjų medžiagų ataką prieš buvusį rusų agentą S. Skripalį Didžiojoje Britanijoje, daugiau kaip 20 valstybių pirmadienį nurodė išvykti Rusijos diplomatams. Antradienį septynių rusų diplomatų akreditacijas atšaukė ir NATO. Iš viso užsienio valstybes jau paliko ar turės palikti beveik 150 rusų diplomatų.

Britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas diplomatų išsiuntimą antradienį pavadino „lūžio tašku“ Vakarų santykiuose su Rusija. Tai esą „smūgis“, nuo kurio rusų žvalgyba „neatsigaus daug metų“, – rašė jis laikraštyje „The Times“.

Britų vyriausybė ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Maskvą dėl išpuolio prieš S. Skripalį ir jo dukterį Juliją kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste. Abu jie ir toliau kritinės būklės guli ligoninėje. Rusija kaltinimus neigia. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kritikavo, kad diplomatų išsiuntimas yra JAV daromo „milžiniško spaudimo, milžiniško šantažo rezultatas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.28; 13:06

Aktualijos

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina pasirašyti teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

Kiek anksčiau, atsakydama į JAV Kongreso Atstovų Rūmų sprendimą dėl sankcijų, Maskva liepė Jungtinėms Valstijoms sumažinti savo diplomatų Rusijoje skaičių ir pranešė perimsianti du JAV pareigūnų naudojamus pastatus, skelbia „Reuters“.

Kaip pranešta, ketvirtadienį JAV Senatas didžiąja balsų dauguma priėmė įstatymo projektą, sugriežtinantį sankcijas Rusijai. Dėl to D. Trampas buvo priverstas rinktis arba griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu ir iš esmės pamiršti savo išreikštą norą švelninti santykius su Rusija, arba vetuoti įstatymo projektą, vykstant tyrimui dėl galimų jo rinkimų štabo ryšių su Rusija.

Pasirašęs įstatymo projektą, D. Trampas nebegalės vienašališkai, be Kongreso pritarimo, sušvelninti ar kitaip pakeisti sankcijų Rusijai.

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos pristatytas „keršto“ planas priminė Šaltojo karo laikus. Jei Maskva išties imsis žadamų veiksmų, iš JAV ambasados turės pasitraukti šimtai darbuotojų – kur kas daugiau, nei kai praėjusių metų gruodį buvusio prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija nurodė iš Vašingtono išvykti 35-iems rusų diplomatams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.30; 05:48

Politinės intrigos

Gruodžio 5 dieną Niujorko Pietų apygardos prokuroras Pritas Bharara apkaltino 49 buvusius ir esančius Rusijos diplomatus bei jų šeimos narius sukčiavimu, susijusiu su nemokamo medicininio aptarnavimo programa. Manoma, kad jie neteisėtai gavo nemokamą medicininę pagalbą už 1,5 mln. dolerių. Taip rašo The Wall Street Journal.

Kaip tvirtina prokuratūra, diplomatai sistemingai slėpdavo savo tikrąsias pajamas, kad jiems galiotų programa Medicaid. Tyrimo duomenimis, 2004–2009 metais Rusijos diplomatų šeimose Niujorke gimė iš viso 63 vaikai. 58 atvejais su gimdymu susijusios išlaidos buvo apmokėtos iš nepasiturinčiųjų medicininio aptarnavimo programos sąskaitos.

Continue reading „Rusijos diplomatai Niujorke kaltinami sukčiavę” →