Tolumoje – Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

„Rail Baltica“ projekte nebeliko plano naujomis vėžėmis sujungti europinę vėžę su Klaipėdos uostu, antradienį Briuselyje informavo Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.

„Dingo viena jungtis Lietuvoje – Klaipėdos uosto, kur dėjau daug pastangų, kaip įtraukti šią jungtį. Ir dabar, kada pradėjome nagrinėti „Rail Baltica“ projektą, kažkas nusprendė, kad jos nereikia. Praktiškai mes visą gyvenimą liksime priklausomi nuo baltarusiškų krovinių. Todėl turėjome sudaryti krovinių vežimo alternatyvią sistemą. (…) Bet, matyt, ateityje bus kiti, kurie sugrįš prie šito klausimo“, – sakė Z. Balčytis.

Pasak jo, įtraukti šią jungtį nebuvo lengva, nes tam būtų reikėję papildomo finansavimo.

„Ne taip lengva padaryti, nes tai – papildomi pinigai iš bendro europinio fondo. Tačiau jei šalia atkarpos turėtume supratimą, kad būtų privaloma pasistatyti giliavandenį uostą, būtume nukovę visus. O dabar „Rail Baltica“ tarnaus Rygai ir Talinui“, – teigė europarlamentaras.

Kaip žurnalistams Briuselyje sakė Z. Balčytis, jei geležinkelis nebus sujungtas su uostu, ateityje jis galimai praras savo galią.

„Sostinės turi būti sujungtos, bet turime galvoti, iš ko ateityje gyvensime. (…) Klaipėdos uostas, jei tokio dalyko („Rail Baltica“. – ELTA) nepadarysime, ateityje jis tiesiog užaks, kaip kad Antverpeno uostas, nors buvo visame regione vienas pagrindinių uostų“, – nerimavo Z. Balčytis.

Europarlamentaras sakė, kad nors į „Rail Baltica“ žadama įtraukti ir Vilnių, tačiau finansavimas tam vis dar nenumatytas.

ELTA primena, kad „Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.21; 06:30

Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijai paskelbus dėl ketinimų šalies krovinius vežti ne per Klaipėdos, bet Rygos uostą, Lietuvos ministrai teigia, kad situacija yra rimtai stebima, tačiau realių grėsmių kol kas nematyti.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad santykiuose su Baltarusija kol kas girdimi tik įspėjimai ir prielaidos, bet ne aiškios pozicijos.

„Mūsų institucijos bendrauja su kolegomis iš Baltarusijos. Yra nuolat keliami įspėjimai ir klausimai, kurie kartojasi, tačiau tuo pačiu pasiekia informacija iš verslo struktūrų, kad tai (kelias per Lietuvos uostą. – ELTA) jiems labiausiai apsimoka. Visada nugalėdavo tas racionalus požiūris ir manome, kad taip visada bus. Papildomi sprendimai reikalauja lėšų, o tai vyksta ne pirmą kartą.

Nėra jokių faktų, tik įspėjimai ir prielaidos, kurie iki šiol neatsitiko, ir manau, kad neatsitiks. Dėl Astravo ir pačios Baltarusijos nėra aiški pozicija. Baltarusijos prezidentas sakė, kad jam niekas iki šiol nebuvo paaiškinę, kaip Astravo elektrinė bus įtraukta į šalies ekonomiką. Galbūt Latvijos atstovų vizitai į Minską ir yra dažnesni nei mūsų, bet visa tai yra prielaidos“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad konkurencija su Latvija yra ne naujiena, nes tai tęsiasi jau daug metų ir kiekvienai šaliai skirtingu metu pasiseka arba ne.

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

„Fronte tokio didelio pasikeitimo ir faktinių dalykų nematome. Į Lietuvą iš Baltarusijos daugiausia važiuoja tik trąšos ir naftos produktai. Baltarusijos trąšoms Lietuvoje dega žalias šviesoforo signalas. Palyginti su tuo, ką gali pasiūlyti kitos šalys, mūsų šalyje sąlygos yra geriausios, o tarpusavio santykiai nerodo, kad pasikeitimas turėtų būti. Kol kas rimtai žiūrime į šią grėsmę, o mūsų įmonių atstovai taip pat, kaip ir Latvijos svečiai, nuolat lankosi Baltarusijoje“, – teigė R. Masiulis.

ELTA primena, kad Baltarusijos prezidentūros svetainėje pranešama, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketina savo šalies krovinius iš Klaipėdos uosto nukreipti į Rygą. Tai būtų atsakas Lietuvai dėl iniciatyvų prieš Astravo atominės elektrinės statybą.

Pirmoji Baltarusijoje atominė jėgainė statoma netoli Gardino srities Astravo miesto dalyvaujant specialistams iš Rusijos. Pirmąjį AE reaktorių planuojama paleisti 2019 metais, antrąjį – 2020 metais.

Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 08:20

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Reuters nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketina savo šalies krovinius iš Klaipėdos uosto nukreipti į Rygą.

Tai būtų atsakas Lietuvai dėl iniciatyvų prieš Astravo atominės elektrinės (AE) statybą. Apie tai antradienį pranešta Baltarusijos prezidentūros svetainėje, rašo „Verslo žinios“.

ELTA primena, kad pirmoji Baltarusijoje atominė jėgainė statoma netoli Gardino srities Astravo miesto dalyvaujant specialistams iš Rusijos. Pirmąjį AE reaktorių planuojama paleisti 2019 metais, antrąjį – 2020 metais.

Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.23; 09:35

Berzinis-390x292

Jau aiški data, kada Latvijos piliečiai balsuos dėl Seimo paleidimo. Referendumas šiuo svarbiu klausimu įvyks liepos 23 dieną. O birželio 2 dieną Seime vyko Latvijos prezidento rinkimai – naujuoju Latvijos prezidentu išrinktas sovietmečio laikų nomenklatūros veikėjas, bankininkas Andris Berzinis.

Jis rinkimuose kelių balsų pervara nugalėjo iki šiol šaliai vadovavusį Valdį Zatlerą. Didelė dalis Latvijos visuomenės palaiko V.Zatlerą, bet Seimas prezidentu išrinko nomenklatūrinės gvardijos atstovą. Kai kas Lietuvoje maišo naująjį prezidentą su tokią pat pavardę ir vardą turinčiu A.Bėrziniu, buvusiu Latvijos ministru ir premjeru. Pastarasis yra žinomas politikas. Tuo tarpu naujasis prezidentas yra šiek tiek dalyvavęs politinėje veikloje, bet daugiau žinomas kaip bankininkas ir artimas stambiausių Latvijos oligarchų bičiulis.

Continue reading „Ši vasara Latvijai taps lemtinga“