Minėjau, kad mankšta biure – iššūkis stereotipams. Tai tas pats, kaip suvokti, jog, pavyzdžiui Švedijos Malmės mieste pasitaiko dviračių (ne automobilių) spūsčių.
Juk šiame mieste aukščiausio lygio vadovai ir vadovės, kostiumuoti bei sukneliuotos, vyksta į darbą dviračiais ir dėl to jokių problemų nejaučia ir nekelia.
Jie būtų nesuprasti, jei vyktų į darbus automobiliais.
Kinijoje visiems privaloma bent 15-os minučių mankšta darbovietėse (gūdžiu sovietmečiu Lietuvoje tokie reikalavimai buvo netgi mokyklose).
Continue reading „Nėra vaisto, pakeičiančio judesį, tačiau yra judesių, pakeičiančių vaistus”
